Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „ Maxima LT“ krovėju, teistas:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002 m. spalio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 246¹ straipsnio 2 dalį, paskirta 10 MGL (1 250 Lt) bauda;Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 4 dalį 5 MGL bauda;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; neatlygintinai išdirbti globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (bausmę atlikęs);

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. 2017 m. sausio 29 d., apie 00.00 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 1,64 promilės etilo alkoholio), sukėlė žodinį konfliktą, kurio metu dešinės rankos kumščiu ne mažiau kaip 2 kartus sudavė savo sutuoktinei J. M. į galvos sritį ir vieną kartą kumščiu sudavė jai į kairį petį, sugriebė rankomis už riešų ir juos suspaudė, taip sukeldamas J. M. fizinį skausmą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. M. pripažino savo kaltę, gailėjosi. Paaiškino, kad 2017 m. sausio 28 d. jis grįžo iš darbo namo. Žinojo, kad turi atvažiuoti į svečius nukentėjusiosios mama T. Č., todėl parduotuvėje nupirko 2 butelius degtinės, 0,5 l talpos, ir 1 butelį vyno. Pradėjo visi namuose gerti, gėrimų pritrūko, todėl sėdo į taksi ir nuvažiavo į parduotuvę „Aibė“ nusipirkti dar. Nusipirko brendžio butelį. Grįžo namo. Kilo konfliktas, žmona išpylė brendį. Tada jis pastūmė žmoną, smurtavo prieš ją. Su dešine ranka stuktelėjo į pakaušį, galėjo būti, kad ne mažiau nei du kartus, taip pat sudavė žmonai į petį, buvo paėmęs jai už riešo. Įvykio metu buvo išgėręs. Įvykis įvyko namuose. Jis stipresnis, galėjo žmonai skaudėti. Savo poelgį vertina blogai. Po šio įvykio alkoholinių gėrimų nevartojo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu, pildant 2017 m. sausio 29 d. pareiškimą apie padarytą nusikalstamą veiką, nukentėjusioji J. M. apklausos metu paaiškino, kad ji nuolat gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su savo vyru V. M.. 2017 m. sausio 28 d. visą vakarą jos vyras vartojo alkoholinius gėrimus ir buvo labai girtas. Vyras, būdamas girtas, 2017 m. sausio 28 d., apie 00.15 val. pradėjo kabinėtis, sukėlė šeimyninį konfliktą, ji vyrui pasakė pastabą dėl to, kad jis girtuokliauja, tuo metu jis supyko ir sudavė jai mažiausiai tris smūgius, vieną į nosį, kitą į galvos kairę pusę ir vieną į kairį petį. Vyras sudavė smūgius savo dešine ranka, kumščiu. Dėl minėtų veiksmų J. M. juto fizinį skausmą. Vėliau vyras griebė ją už megztinio ir jį suplėšė. Smurtas šeimoje kartojasi, tai ne pirmas kartas. Visą šį konfliktą matė J. M. motina T. Č. (b. l. 3-5).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. sausio 31 d. papildomos apklausos metu nukentėjusioji J. M. paaiškino, kad 2017 m. sausio 28 d., apie 18.30 val. vyras V. grįžo į namus truputį išgėręs alkoholinių gėrimų. Vyras parsinešė alkoholio butelį. Namuose ji buvo su nepilnamečiu sūnumi. Vyras namuose vienas vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 19.00 val. į namus atvyko nukentėjusiosios mama T. Č.. Apie 21.00 val. ji nuėjo miegoti, o jos vyras liko su jos mama kalbėtis, vyras vartojo alkoholinius gėrimus vienas. Kad jos mama vartotų alkoholinius gėrimus kartu su vyru, ji nematė. Vyras kartu su mama atėjo į kambarį, kuriame ji miegojo, vyras pradėjo kabinėtis, kelti konfliktą, kad ji nenori su mama bendrauti, nuėjo miegoti. Pasakė, kad eina nupirkti dar alkoholinių gėrimų, nors dar namuose nebuvo visko išgėręs. Apie 23.00 val. vyras grįžo namo, pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus virtuvėje. J. M. mama su vyru buvo taip pat. J. M. miegojo, o sūnus buvo kitame kambaryje. Vyras pradėjo vaikščioti į kambarį, kuriame J. M. miegojo, ji pasakė, kad jis baigtų gerti, dėl to apsižodžiavo. J. M. nuėjo į virtuvę, apie 00.00 val. ji išpylė brendį į kriauklę, vyras supykęs necenzūriniais žodžiais pradėjo ją vadinti, varė iš namų, dešinės rankos kumščiu trenkė jai vieną kartą į galvą, tiksliau viršugalvį, vėliau vieną kartą trenkė į petį kairį. Trenkdamas suplėšė jos megztinį, trenkė kumščiu vieną kartą į nosį, su abejomis rankomis buvo suėmęs už riešų ir suspaudęs laikė. Dėl visų vyro veiksmų ji juto fizinį skausmą, tačiau sužalojimai jai nebuvo padaryti, į medikus nesikreipė, atsisakė užduoties kreiptis į teismo medicinos ekspertus. Konfliktas įvyko labai greitai, visą konfliktą matė J. M. mama T., kadangi ji taip pat buvo virtuvėje. Tada J. M. pasiėmė mamos telefoną ir iškvietė policiją, kadangi matė, kad vyras nenusiramins (b. l. 11).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja T. Č. 2017 m. sausio 29 d. apklausos metu paaiškino, kad jos dukra J. M. su vyru V. M. gyvena (duomenys neskelbtini). 2017 m. sausio 28 d., apie 18.00 val. ji atvyko pas savo dukrą į svečius, namuose buvo dukra ir jos vyras V., kuris buvo išgėręs. Jis buvo virtuvėje ir toliau gėrė alkoholinius gėrimus, ką tiksliai gėrė ji nežino ir nesidomėjo. 2017 m. sausio 28 d., apie 00.15 val. ji išgirdo kaip V. kabinėjosi prie jos dukros J., garsiai rėkavo necenzūriniais žodžiais. Ji matė, kaip V. ir jos dukrai būnant virtuvėje, V. griebė dukrą už megztinio ir jį suplėšė, o vėliau puolė ją mušti ranka į veidą ir galvą. Jelena paprašė jos iškviesti policiją, ji tai ir padarė. T. Č. skambinant policijai V. ją varė iš namų bei bandė atimti telefoną, kad neskambintų ir neiškviestų pagalbos (b. l. 13-14).

2017 m. sausio 29 d. vyriausiosios patrulės Astos Staniulytės tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. sausio 29 d., apie 00.39 val. buvo gautas pranešimas, jog Kalvarijų g. 168-10, Vilniuje, vyras muša žmoną. Atvykus, J. K. (dab. M) paaiškino, kad jos vyras V. M. namuose vartojo alkoholinius gėrimus, pradėjo keiktis ir įžeidinėti ją, po to trenkė nukentėjusiajai ranka per kairės pusės skruostą, kairį petį, tampė už megztinio ir jį suplėšė. V. M. buvo akivaizdžiai neblaivus, svirduliavo, kalba buvo nerišli, buvo agresyvus (b. l. 39).

Iš Policijoje registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2017 m. sausio 29 d., 00.36 val. bendruoju pagalbos telefonu Č. iškvietė pagalbą, nurodydama, kad bute vyras muša žmoną, pranešė motina (b. l. 2).

Pagal 2017 m. sausio 29 d. M. D. tarnybinį pranešimą, 2017 m. sausio 29 d., apie 1.12 val. pristatytas į policijos komisariatą, kaltinamasis atsisakė pasitikrinti neblaivumą (b. l. 40), tačiau vėliau, alkotesterio kvito duomenimis, 2017 m. sausio 29 d., 3.33 val. kaltinamajam V. M. nustatytos 1,64 promilės (b. l. 17).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų (tarp jų kaltinamojo paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusiosios ir liudytojos paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metru, duotus iš karto po įvykio, taip pat tarnybinių pranešimų, alkotesterio kvito bei išrašo iš duomenų bazės duomenis) visumą, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad V. M., 2017 m. sausio 29 d., apie 00.00 val. būdamas savo ir sutuoktinės – nukentėjusiosios J. M. namuose, t. y. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 1,64 promilės etilo alkoholio), kilus žodiniam konfliktui tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios, veikdamas netiesiogine tyčia, savo dešinės rankos kumščiu ne mažiau kaip 2 kartus sudavė savo sutuoktinei J. M. į galvos sritį ir vieną kartą kumščiu sudavė jai į kairį petį, sugriebė rankomis už riešų ir juos suspaudė, tokiu būdu sukeldamas savo šeimos nariui – sutuoktinei J. M. fizinį skausmą ir padarydamas nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Akivaizdu, jog kaltinamasis, būdamas stipresnis už nukentėjusiąją, konflikto metu atlikęs smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją, suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad dėl jo veiksmų gali kilti pasekmės nukentėjusiosios sveikatai ir nors tokių padarinių nenorėjo, jiems sąmoningai leido atsirasti.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. M., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas smurtinis nusikaltimas prieš šeimos narį), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas, kurio pasekmė – fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajai), šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes (nusikaltimas padarytas kaltinamajam esant neblaiviam, namuose, kitų artimųjų akivaizdoje), į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai galisi dėl savo poelgio (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – brandaus amžiaus, vedęs, kartu su nukentėjusiąja auginantis nepilnametį vaiką, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, dirbantis, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 30, 34); teistas 3 kartus, paskutinį kartą už analogišką nusikalstamą veiką (bausmes atlikęs), be to, neįsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį dėl veiksmų vėlgi prieš nukentėjusiąją jų gyvenamojoje vietoje; duomenų apie gydymąsi psichiatrijos įstaigose ar priklausomybės ligų centruose į bylą nepateikta; teigia pakeitęs savo elgesį, nebevartojantis alkoholinių gėrimų, tai posėdžio metu patvirtino ir nukentėjusioji.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamajam, kuris jau kartą yra teistas už analogišką nusikalstamą veiką, skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, jos dydį nustatant neženkliai didesnį nei sankcijoje numatytas jos vidurkis, t. y. 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmės vykdymo metu: 1) uždraudžiant V. M. turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus; 2) įpareigojant V. M. tęsti darbą, užsiregistruoti darbo biržoje arba mokytis, taip pat būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi. Atsižvelgiant į analogiškų nusikalstamų veikų pakartotinumą, kaltinamajam kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris turi būti įvykdytas per 3 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 48 str. 1-2 d., 5 d. 3 p., 6 d. 1, 3 p.; 72² str.). Paskirta bausmė sumažintina trečdaliu (BK 64¹ str. 1 d.). Paskirta bausmė nebendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirta 45 parų arešto bausme, kadangi paminėtas nuosprendis nėra įsiteisėjęs (priimtas apeliacinis skundas).

Bylos duomenimis, kaltinamasis V. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. sausio 29 d., 1.00 val. iki 2017 m. sausio 30 d., 16.34 val. (b. l. 15, 19). Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (2 paros, prilyginamos 4 laisvės apribojimo dienoms) įskaitytinas į bausmę (BK 65 str. 1 d., 66 str.).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina (b. l. 28).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) uždraudžiant V. M. turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus; 2) įpareigojant V. M. tęsti darbą, užsiregistruoti darbo biržoje arba mokytis, taip pat būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir V. M. paskirti galutinę bausmę – 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) uždraudžiant V. M. turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus; 2) įpareigojant V. M. tęsti darbą, užsiregistruoti darbo biržoje arba mokytis, taip pat būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi.

Kartu su bausme V. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per 3 (tris) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į V. M. paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017 m. sausio 29 d., 1.00 val. iki 2017 m. sausio 30 d., 16.34 val. (dvi paras, prilyginamas keturioms laisvės apribojimo dienoms).

V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti V. M., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.