- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-13
- Bylos Nr.
- 2A-662-370/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00279-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Virginija Nijolė Griškevičienė, Žydrūnas Bertašius
- Atsakovas
- T. U., P. B.
- Ieškovas
- UADB „Ergo Lietuva“
- Advokatai
- Remigijus Jakštas, Henrikas Mackevičius
- Kategorijos
- 28.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-662-370/2011
2011 m. spalio 13 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Žydrūno Bertašiaus, sekretoriaujant Jelenai Ušakovai, dalyvaujant ieškovo atstovui Juliui Sakalauskui, atsakovo T. U. atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui, atsakovo P. B. atstovui advokatui Remigijui Jakštui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-2401-796/2010 pagal ieškovo UADB „Ergo Lietuva“ ieškinį atsakovams T. U., P. B. dėl žalos atlyginimo priteisimo bei atsakovo T. U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-11-29 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu teismo prašė iš atsakovų solidariai priteisti 47 975,76 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. procesinių palūkanų ir teismo išlaidas. Nurodė, kad 2008-01-30 T. U. su draudimo bendrove sudarė transporto priemonės BMW 524, (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. 02-0723406. 2008-02-03 eismo įvykio Airijoje, Dublino mieste, metu minėtas automobilis, vairuojamas nenustatyto asmens, apgadino automobilį „Škoda Octavia“, (duomenys neskelbtini), bei sužalojo šio automobilio vairuotoją E. F. Ieškovas atlygino dėl eismo įvykio žalą patyrusiam asmeniui nuostolius, išmokėdamas jam 40 284,68 Lt draudimo išmokų sumą, taip pat 7 191,32 Lt nukentėjusio asmens atstovavimo išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog P. B. automobilį pardavė į užsienį, automobilis draudimo metu jau buvo išregistruotas, baigiamųjų pasisakymų metu ieškovo atstovas dėl solidarios atsakovų atsakomybės paliko spręsti teismui, tačiau patį reikalavimą priteisti išmokėtą nuostolių atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas palaikė.
Atsiliepimas
Atsakovas P. B. su ieškinio dalimi dėl reikalavimų jam nesutiko. Nurodė, jog automobilį BMW 524, (duomenys neskelbtini), pagal įgaliojimą apie 2003 m. rugpjūčio mėn. perdavė T. B., kuris su juo išvyko į Airiją. Vėliau pradėjus kalbėti, jog bus įvestas mokestis už transporto priemones, atsakovas 2007-12-13 VĮ „Regitra“ deklaravo, kad perduoda jo vardu deklaruotą automobilį BMW 524, (duomenys neskelbtini), užsienio gyventojui į Airiją. Kadangi VĮ „Regitra“ užpildytoje pranešimo–deklaracijos formoje teigiama, kad vadovaujantis KTP registravimo taisyklių 86.1 p. nuostatomis, transporto priemonė išregistruojama, todėl buvo tikras, kad automobilio nuosavybės teisių nebeturi. Jis eismo įvykio ir žalos padarymo metu nebuvo transporto priemonės savininku, taip pat nevairavo ir nevaldė automobilio jokiu pagrindu.
Atsakovui T. U. ieškinio ir jo priedų nuorašų bei teismo pranešimo dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo įteikti asmeniškai nepavyko. Procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas informuojantis apie parengiamąjį ir teismo posėdžius, ieškovo prašymu atsakovui T. U. įteikti viešo paskelbimo spaudoje būdu. Atsakovas T. U. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į parengiamąjį ir teismo posėdį neatvyko, prašymų teismui nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-11-29 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: ieškinio reikalavimus atsakovui P. B. atmetė, o atsakovui T. U. tenkino – iš pastarojo ieškovui priteisė 47 950,05 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010-01-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 572,26 Lt bylinėjimosi išlaidų. Taip pat iš ieškovo priteisė 200 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui P. B. Teismas nurodė, kad atsakovo P. B. deklaracija Transporto priemonių viešajame registre, kad automobilis jam nebepriklauso, taip pat Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos informacija, kad 2003-08-23 transporto priemonė BMW 524, (duomenys neskelbtini), vairuojama T. B., kirto Lietuvos Respublikos valstybinę sieną, pakanka išvadai, jog draudimo sutarties metu, taip pat eismo įvykio metu atsakovas P. B. nebuvo transporto priemonės BMW 524, (duomenys neskelbtini), savininkas, o ieškovas kitų įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas P. B. eismo įvykio metu buvo teisėtas automobilio valdytojas, nepateikė. Kadangi atsakovas T. U. 2008-01-30 pasirašė transporto priemonės BMW 524, (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, jis turėjo transporto priemonės registracijos liudijimą, be to, eismo įvykis įvyko praėjus tik kelioms dienoms po draudimo sutarties sudarymo, o byloje nepateikta įrodymų paneigiančių nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad T. U. buvo teisėtas transporto priemonės BMW 524, (duomenys neskelbtini), valdytojas ir yra atsakingas už padarytos žalos atlyginimą ieškovui regreso tvarka.
Šalies argumentai
Atsakovas T. U. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-11-29 sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškovo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovas remiasi transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 2008-01-30 sutartimi Nr. 02-0723406, kurioje nurodyta, jog draudėjas visuomet yra savininkas, išskyrus naudotoją pagal lizingo, išperkamosios nuomos ar pan. pobūdžio sutartį, o transporto priemonės savininku nurodyta L. V. Taigi apeliantas draudimo sutartyje buvo nurodytas kaip draudimo sutartį automobilio savininko naudai sudaręs asmuo, t. y. savininko atstovas, o ne automobilio valdytojas, todėl teismas neturėjo pagrindo išvadai, jog apeliantas atsakingas už autoįvykio metu padarytą žalą kaip paskutinis žinomas automobilio valdytojas. Perleidžiant privalomai registruotiną turtą – automobilį – kitam asmeniui, viešojo registro tvarkytojui turėtų būti pateikti perleidimo sandorį patvirtinantys dokumentai. Byloje nagrinėjamu atveju atsakovas P. B. tokių dokumentų teismui nepateikė, o tik nurodė, kad automobilį perleido kitam asmeniui, pastarojo neidentifikuodamas. Būtent P. B. yra paskutinis žinomas tinkamai įregistravęs savo nuosavybės teisę automobilio valdytojas, ir jis turėtų būti laikomas atsakingu už įvykio metu atsiradusią žalą. Ieškovas nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad apeliantas įvykio metu buvo teisėtas automobilio valdytojas, todėl ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Aplinkybė, kad apeliantas sudarė draudimo sutartį kito asmens naudai, nesudaro pagrindo jam perkelti valdytojo pareigų. Aplinkybė, kad ieškovas sudarydamas draudimo sutartį netinkamai nustatė automobilio valdytoją, nesukuria apeliantui civilinės atsakomybės, ieškovas privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Be to, nagrinėjant bylą buvo pažeistos apelianto procesinės teisės, kadangi apie teismo procesą buvo informuota viešo paskelbimo spaudoje būdu, nors nebuvo išnaudotos kitos įstatyme numatytos informavimo priemonės. Teismui buvo žinoma atsakovo ankstesnė gyvenamoji vieta iš byloje esančios Gyventojų registro tarnybos pažymos apie apelianto deklaruotą gyvenamąją vietą, taip pat apelianto adresas buvo nurodytas ir draudimo sutartyje. Įstatymas nenumato pagrindo tokio pagrindo, t. y. kai nepavyksta procesinių dokumentų įteikti adresato gyvenamojoje vietoje, procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo spaudoje būdu. Pastarasis būdas galimas tik tokiu atveju, kai procesinių dokumentų negalima įteikti jokiais kitais būdais. Be to, teismo teiginys, kad apelianto šeimos nariai slepia jo buvimo vietą, neatitinka tikrovės – (duomenys neskelbtini), gyvenę apelianto giminės nurodė, kad apeliantas gyvena Airijoje, nurodydami jo adresą. Netinkamas procesinių dokumentų įteikimas yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas.
Atsiliepimas
Ieškovas UADB „Ergo Lietuva“ atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, kad perleidęs teisės aktų nustatyta tvarka teisę naudotis transporto priemone kitiems asmenims, savininkas nenustoja daiktinės valdymo teisės, kadangi juridiškai daiktą laiko savo žinioje. Tačiau valdymo, kaip veiklos, susijusios su didesniu pavojumi aplinkiniams asmenims, numatytos CK 6.207 str., jis nebevykdo nuo tada, kai pagal teisės aktų nustatytą tvarką jis perdavė didesnio pavojaus šaltinį naudotis kitam asmeniui. Po teisingumo ir vidaus reikalų ministrų 2000-11-07 įsakymo Nr. 226/427 įsigaliojimo jokie specialūs dokumentai perduoti kitam asmeniui naudotis transporto priemonę yra nereikalingi, o teisėtu transporto priemonės valdytoju/naudotoju tampama perėmus transporto priemonės dokumentus. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas P. B. perleido automobilį BMW 524, (duomenys neskelbtini), T. B., kuris 2003-08-23 su šiuo automobiliu kirto Lietuvos sieną, be to, 2007-12-13 automobilį išregistravo. Draudimo sutartyje savininku nurodyta L. V., nes apeliantas taip nurodė sudarydamas draudimo sutartį bei pateikė jos asmens dokumentus. L. V., kaip ir apeliantas, gyvenanti Dublino mieste, Airijoje, telefoninių pokalbių metu yra patvirtinusi, kad 2007 metų pabaigoje ji susipyko su savo draugu, kuris paėmė jos tapatybės kortelę, todėl galbūt ši buvo neteisėtai panaudota sudarant draudimo sutartį. Eismo įvykis, dėl kurio patirtą žalą reikalauja atlyginti ieškovas, įvyko po 4 dienų nuo draudimo sutarties sudarymo už maždaug 10 kilometrų nuo apelianto gyvenamosios vietos, tame pačiame gyvenamajame rajone. Visos bylos aplinkybes ir įrodymai verčia manyti, kad būtent draudimo sutartį sudaręs asmuo, t. y. apeliantas, yra BMW 524, (duomenys neskelbtini), valdytojas ir tinkamas atsakovas pagal ieškinį. Apelianto argumentai, kad buvo netinkamai informuotas apie posėdį, yra nepagrįsti. Ne tik pirmosios instancijos teismui, bet ir eismo įvykį tyrusiai Dublino miesto Lucano rajono policijai nepavyko susisiekti su apeliantu. Ieškovas, žinodamas, kad atsakovas vengia gauti korespondenciją, susijusią su 2008-02-03 eismo įvykiu, jau ieškinyje pareiškė prašymą atsakovui procesinių dokumentų neįteikus paskutiniu žinomu jo gyvenamosios vietos adresu, dokumentus įteikti viešo paskelbimo spaudoje būdu. Tačiau teismas tai leido padaryti tik 2010-08-17, prieš tai du kartus šį prašymą atmetęs ir išnaudojęs visas galimybes dokumentus įteikti kitais būdais. Atsakovo šeimos nariai teismo siųstų procesinių dokumentų nepriėmė ir apelianto gyvenamosios vietos nenurodė, tačiau teismas nepriėmė sprendimo už akių, nors įstatymas numato galimybę dokumentus įteikti pilnamečiams atsakovo šeimos nariams, o pastarųjų atsisakymą prilygina dokumentų įteikimui.
Atsakovas P. B. atsiliepime nurodo, kad dėl jo pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Apelianto teiginiai, kad tinkamu atsakovu pagal ieškinį turi būti P. B., yra nepagrįsti, nes byloje neginčijamai nustatyta, jog P. B. automobilį perleido 2003 metais ir nuo to laiko automobiliu nesinaudojo, jo nevaldė, nedraudė. Dėl apeliacinio skundo dalies dėl netinkamo apelianto informavimo apie bylos nagrinėjimą palieka spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad automobilis BMW 524, (duomenys neskelbtini), 2007-12-13 buvo išregistruotas iš Kelių transporto priemonių registro (b. l. 127, 128). 2008-01-30 ieškovas su atsakovu T. U. sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 02-0723406, pagal kurią ieškovas laikotarpiui nuo 2008-01-30 iki 2009-01-29 apdraudė automobilio BMW 524, (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinę atsakomybę (b. l. 7). Automobilio savininku nurodyta L. V. 2008-02-03 eismo įvykio Dubline, Airijoje, metu automobilis BMW 524, (duomenys neskelbtini), vairuojamas nenustatyto asmens, apsisukinėdamas gatvių sankryžoje susidūrė ir apgadino automobilį „Škoda Octavia“, (duomenys neskelbtini), bei sužalojo šio automobilio vairuotoją E. F.. Automobilis BMW 524, (duomenys neskelbtini), pasišalino iš įvykio vietos (b. l. 21, 22, 40, 41). E. F. dėl įvykusios avarijos patyrė nuostolius. Ieškovas nukentėjusiam asmeniui E. F. išmokėjo 40 284,68 Lt draudimo išmokų sumą, 7 191,32 Lt nukentėjusio asmens atstovavimo išlaidų, iš viso ieškovas pervedė 13 750 eurų (b. l.13) ir raštu kreipėsi į atsakovą T. U. reikalaudamas grąžinti išmokėtą sumą (b. l. 8), tačiau atsakovas šios sumos nesumokėjo. Byloje nekilo ginčo nei dėl žalos padarymo fakto, nei dėl žalos dydžio.
Apelianto atsikirtimai į ieškovo jam pareikštą reikalavimą apeliaciniame skunde grindžiami prieštaringais teiginiais. Apeliantas skunde nurodo, kad draudimo sutartį sudarė kaip atstovas, trečiojo asmens (savininko) naudai, neginčijo, kad sudarydamas sutartį turėjo automobilio BMW 524, (duomenys neskelbtini), registracijos dokumentus, sudarydamas minėtą sutartį savininku nurodė L. V., tačiau kartu teigė, kad paskutiniu žinomu minėto automobilio valdytoju laikytinas atsakovas P. B., kuris, apelianto nuomone, ir yra atsakingas už autoįvykyje padarytą žalą. Apeliantas apeliaciniame skunde nepaaiškino, nei kodėl sudarė draudimo sutartį L. V. naudai, kokiomis aplinkybėmis gavo automobilio registracijos bei L. V. asmens dokumentus, kodėl pastarąją nurodė automobilio savininku, nors paskutiniu teisėtu automobilio valdytoju laiko P. B., kam perdavė automobilio dokumentus po draudimo sutarties sudarymo.
Teismo posėdžio metu apelianto atstovas patvirtino, kad apeliantas turėjo automobilio registracijos dokumentus ir iš esmės pakeitė gynybos poziciją – nurodė, kad atsakovas T. U. automobilio dokumentus (registracijos liudijimą) ir draudimo sutartį perdavė automobilio savininkei L. V. Apeliantas po draudimo sutarties sudarymo tik nuvarė automobilį į Airiją ir perdavė L. V. Esant tokioms aplinkybėms apelianto apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovo P. B., kaip automobilio teisėto valdytojo ir tinkamo atsakovo pagal ieškinį, nenagrinėtini, kadangi pats apeliantas per atstovą iš esmės teismo posėdyje šių argumentų atsisakė, pripažino, kad automobilį BMW 524, (duomenys neskelbtini), perdavė L. V. žinion, kuri ir yra automobilio savininkė bei tinkama atsakovė pagal ieškinį (CPK 187 str.).
Apeliantas kartu skirtingai aiškina draudimo sutarties sudarymo pagrindą – vienu atveju teigia, kad veikė kaip L. V. atstovas (CK 6.756 str.), kitu – kad sutartis vertintina kaip sudaryta trečiojo asmens – L. V. – naudai (CK 6.191 str., 2.132 str. 4 d.). Šiems argumentams pagrįsti apeliantas nepateikia jokių jo ir L. V. pavedimo/atstovavimo santykių egzistavimą galinčių patvirtinti įrodymų (CK 2.132 str. 2 d.): pavedimo sutarties (CK 6.756 str.), įgaliojimo (CK 2.137 str.), neįrodinėjo aplinkybių, iš kurių galima būtų galima suprasti, jog L. V. atsakovą paskyrė savo atstovu (CK 2.133 str. 2 d.) ar kad atsakovo veiksmus ir sudarytą sandorį L. V. patvirtino (CK 2.133 str. 6 d., 6.191 str. 3 d., 6.232 str.). Nesant minėtų įrodymų, apelianto argumentas, kad L. V. yra nurodyta automobilio savininku apelianto su ieškovu 2008-01-30 sudarytoje sutartyje, kuri nėra nuginčyta, yra teisiškai nereikšmingas, nes L. V. automobilio savininku nurodė būtent apeliantas, be šios paties apelianto nurodytos aplinkybės byloje nėra jokių šį faktą galinčių patvirtinti duomenų. Tačiau byloje apelianto atstovas pripažino, jog draudimo sutarties sudarymo metu automobilio dokumentai ir pats automobilis buvo apelianto žinioje, apeliantas jį pats nuvarė į Airiją ir neva perdavė L. V. Taigi apeliantas po draudimo sutarties sudarymo buvo paskutinis žinomas automobilio BMW 524, (duomenys neskelbtini), valdytojas ir jam tenka pareiga įrodyti, jog jis iki 2008-02-03 eismo įvykio automobilį perdavė valdyti kitam asmeniui ar automobilio valdymą prarado kitu būdu (CPK 12, 178 str.), taigi savo atsakomybės prezumpcijos nenuginčijo (CK 6.270 str. 2 d., 3 d.).
Taip pat atmestini apelianto argumentai dėl netinkamo procesinių dokumentų jam įteikimo. Apelianto argumentai, kad teismui buvo žinoma ankstesnė apelianto gyvenamoji vietą iš Gyventojų registro tarnybos pažymos apie apelianto deklaruotą gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini), t. 1, b. l. 6) ir draudimo sutarties ((duomenys neskelbtini), t. b. l. 7) teisiškai nereikšmingos, nes pats apeliantas neginčija, kad šiais adresais jam procesinių dokumentų įteikti nebuvo įmanoma. Apelianto teiginio, kad (duomenys neskelbtini), gyvenantys apelianto giminės nurodė apelianto gyvenamosios vietos adresą Airijoje, nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Iš bylos duomenų matyti, kad apelianto minėtais adresais korespondencijos nepavyko įteikti nei ieškovui, nei teismui, iki byloje buvo priimtas teismo sprendimas (t. 1, b. l. 8, 57, 83, 96, 149). Pirmosios instancijos teismas du kartus atsisakė tenkinti ieškovo prašymus atsakovui įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo spaudoje būdu (t. 1, b. l. 61, 62, 67, 68) ir tik konstatavęs, jog kitu įstatyme nustatytu būdu dokumentų įteikti nėra galimybės, priėmė nutartį procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu (t. 1, b. l. 92, 93). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant byloje išdėstytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas procesinius dokumentus įteikti tuo metu galiojusios CPK 130 straipsnio redakcijos 1 dalyje numatytu būdu.
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Iš apelianto priteistinos atsakovui P. B. pastarojo apeliacinėje instancijoje patirtos atstovavimo išlaidos (1 500 Lt), kadangi apelianto ir atsakovo P. B. suinteresuotumas bylos baigtimi buvo priešingas, pats apeliacinis skundas buvo didžia dalimi grindžiamas aplinkybėmis ir argumentais, kad būtent atsakovas P. B. privalo atsakyti pagal ieškinį, ir P. B. vien dėl šio apeliacinio skundo privalėjo gintis ir samdyti kvalifikuotą atstovą, kadangi apeliantas savo poziciją dėl P. B. pakeitė tik teismo posėdžio apeliacinėje instancijoje metu (CPK 93 str. 1, 4 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš atsakovo T. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti 1 500 Lt atstovavimo išlaidų atsakovui P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).