Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-01-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-324-486/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-01-14
Bylos Nr.
1-324-486/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jeugenijuš Jaglinski
Kaltinamasis
J. T.
Kategorijos
NuorašasByla Nr. 1-324-486/2021
Proceso Nr. 1-01-1-14187-2020-8Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 14 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorui Romualdui Blaževičiui, kaltinamajam J. T., civilinio ieškovo atstovei R. V., viešame teisiamajame posėdyje sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pilietybė(duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., vedęs, dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. T. 2020 m. balandžio 11 d., apie 12.30 val., pasikėsino pagrobti nedidelės vertės įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini)priklausantį turtą: 12 vnt. montavimo putų, bendrai 60 eurų vertės., 1 vnt. pjūklą, 40 eurų vertės., 1 vnt. vaitspirito, 3 eurų vertės., 2 vnt. tekstilinių stropų, bendrai 15 eurų vertės., 1 pakuotę ,,Sandariklis“, bendrai 15 eurų vertės., 1 pakuotę klinkerinių plytelių, bendrai 40 eurų vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo, tokiu būdu pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ , priklausantį 173 eurų vertės turtą. Šiais savo veiksmais J. T. padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. T. savo kaltę pripažino, dėl įvykdyto nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad tuo metu dirbo (duomeny s neskelbtini)įmonėje „(duomenys neskelbtini).“. Paėmė montažines putas ir kitas prekes, nes norėjo atlikti darbą, tą padarė neatsiklausęs, o turėjo atsiklausti, pasirašyti raštą, todėl sutinka, kad tai yra vagystė. Dėl 248,70 eurų civilinio ieškinio, tai montažinės putos jau buvo išsiliejusios, nebuvo naujos, todėl suma turėtų būti mažesnė. Kiek gali kainuoti pavogtos prekes, tikrai nežino, nesidomėjo kainomis, tačiau jis tas prekes tik darbui norėjo panaudoti. Be to kaltinime nurodytos prekes buvo gražintos.

Teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškovo atstovė R. V. paaiškino, kad bendrovė mano, kad tai nebuvo vienkartinis atvejis, tačiau civilinį ieškinį reiškia tik dėl šios vagystės. Įvykis buvo 2020-04-11, tai buvo nedarbo diena, į įvykį buvo iškviestas darbuotojas .E. G., jis maždaug pažiūrėjo į priemones ir surašė apytiksliai, kad buvo padaryta 173 eurų žala, todėl tokia žala ir nurodyta kaltinime. Tačiau vėliau, kaip apskaičiavo buhalterija, tada buvo pakelti reikalingi dokumentai bei nustatyta, kad padaryta 248,76 eurų žala. Pagal buhalterinius paskaičiavimus buvo pareikštas civilinis 248.76 eurų dydžio, kurį civilinio ieškovo atstovė visiškai palaiko ir prašo priteisti iš kaltinamojo 248.76 eurų civilinio ieškovo naudai.

Taigi kaltinamasis J. T. visiškai prisipažino kaltu įvykdęs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir po kaltinamojo akto paskelbimo pageidavo duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių, prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl byla nagrinėtina sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. T. kaltę be jo visiško prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. L. parodė, jog jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) apsaugos administratoriumi. 2020-04-09 iš savo direktoriaus Ž. B. gavo informaciją, kad (duomenys neskelbtini) įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) yra įtarimas, kad įmonės darbuotojas, įmonės darbuotojo duomenys nebuvo nurodyti, vagia įmonei priklausantį turtą, bei nurodė susisiekti su įmonės direktoriumi A. D.. Tą pačią dieną susisiekė su A. D., kuris jam paaiškino, kad darbuotojas, dirbantis įmonėje, darbo metu pasisavina įmonei priklausantį turtą bei išvažiuoja su nuosavu VolvoXC 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobiliu. Kaip atrodė tas asmuo, A. D. nenurodė. Tą pačią dieną su direktoriumi sutarė, kad šeštadienį darys to asmens patikrinimą, kadangi jis tą dieną buvo darbe. Visą dieną per vaizdo stebėjimo kameras bei vizualiai per langą stebėjo asmenį darbe, kaip jis eina iki automobilio ir kažką neša. Jis tą turtą nešė kuprinėje bei maišelyje. Apie 12.30 val. pastebėjo, kad automobilis važiuoja per teritoriją išvažiavimo link. Jis ir jo kolega A. B. minėtą automobilį susistabdė prie išvažiavimo iš teritorijos. Priėjo prie minėto asmens ir paprašė, kad jis praeitų iki apsaugos posto bei paaiškino jam, kad yra įtarimų, jog jis turi įmonei priklausantį turtą. Paprašė jo, kad parodytų ką jis turi automobilyje. Visi kartu nuėjo iki automobilio. Jis parodė, kad automobilyje yra kuprinė su montavimo putomis, bei metaliniu pjūklu, maišą, kuriame buvo sudėtos klinklerio plytelės ir atvėręs bagažinę parodė, kad joje yra tušti įpakavimai nuo montavimo putų bei metalinio pjūklo. Apie tai iš karto informavo įmonės direktorių A. D.. Po to iš karto informavo policiją bendruoju pagalbos telefonu. Apžiūrėję jo automobilį palydėjo jį atgal iki apsaugos posto, tačiau asmuo pradėjo priešintis, bandė bėgti, dėl to jo kolega panaudojo dujas, bei susilaikius asmenį uždėjo jam antrankius. Kol atvyko policijos pareigūnai asmuo, kuris buvo sulaikytas bandė tartis, tačiau mums nesutikus, nurimo. Atvykus policijos pareigūnams asmuo buvo perduotas pareigūnams. Kiek jis žino, asmuo įvykdęs vagystę buvo stebimas darbe jau ilgą laiką (b. l. 70-71).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. D. parodė, jog jis yra įmonės (duomenys neskelbtini) UAB . Jo įmonėje dirba apie (duomenys neskelbtini)žmonių. Vienas iš jų yra J. T.. Jo įmonėje J. dirbo (duomenys neskelbtini), esančioje sienų gamybos linijoje. A. J. jis ne kartą girdėjo atsiliepimų, kad jis vagia iš darbovietės. Tai jam pranešė įmonės darbuotojai, kurie taip pat jam nurodė, kad jis jiems gyrėsi apie tai. Maždaug prieš 8 metus vienas darbuotojas, dirbęs įmonėje, buvo pagautas už vagystę ir jam pasakė ,,Ką tu galvoji? J. nevagia?“, tačiau tą kartą jis neturėjo jokių įrodymų apie tai, todėl niekur nesikreipė. Maždaug prieš savaitę laiko, 2020-04-06, kalbėjo su sienų gamybinės linijos vadovu E. G., kuris jam pasakė, kad labai padidėjo pagalbinių medžiagų suvartojimas, todėl nusprendė jo informaciją patikrinti. Per vaizdo stebėjimo kameras, esančias cechuose, kurios skirtos technologinio proceso priežiūrai, pastebėjo, kad J. T. nešasi medžiagas į kabinetą. Jo kabinete jokių pašalinių daiktų ar medžiagų negali būti. Stebint J. T. per tas pačias vaizdo stebėjimo kameras pastebėjo, kad jis link išėjimo eina su pilna kuprine, bei pilnais krepšiais rankose. Tada įtarė, kad pagalbines medžiagas galimai vagia J. T., todėl susisiekė su UAB (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojais, papasakojo jiems apie susidariusią situaciją, taip pat nurodė, kad J. T. važinėja su Volvo XC, 90 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobiliu. Su apsaugos darbuotojais susitarė, kad šeštadienį, kai J. T. baigs darbą, jie patikrins jo automobilį. Šiandien apie 12.30 val. jam paskambino apsaugos darbuotojai, kurie pranešė, kad sulaikė J. T., ir patikrinę jo automobilį jame surado montavimo putų, pjūklą bei kitus smulkius daiktus, galimai priklausančius įmonei. Atvykęs į įmonę ir pats pasižiūrėjęs automobilį, pastebėjo, kad turtas, buvęs automobilyje, priklauso jo vadovaujamai įmonei. Pamatęs jį J. T. išsigando. J. T., kuris buvo prie savo automobilio neneigė, kad ten esantis turtas priklauso įmonei ir teigė, kad jam buvo leista tą turtą išsivežti. Kai jis paklausė, kas jam leido, jis jam neatsakė bei pradėjo keisti versijas. Įmonei padaryta turtinė žala siekia 173 eurų. Tikslesnę turtinę žalą galės nurodyti vėliau, kai įmonėje atliks medžiagų inventorizaciją, bei pateiks ją oficialiu pareiškimu. Teritorija, kurioje buvo įvykdyta vagystė, yra filmuojama kameromis (b. l. 33-34).

Vadovaudamasi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 5-V-247, dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos bei karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo, ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-14187-20, telefonu buvo atlikta E. G. liudytojo apklausa. Liudytojas papasakojo, kad nebuvo žinoma, kad įtariamasis J. T. vagia įmonei (duomenys neskelbtini)UAB priklausančius daiktus. Kadangi jų įmonė kontroliuoja kas mėnesį medžiagų suvartojimą, tam tikrais mėnesiais galima pastebėti vienų ar kitų medžiagų sąnaudas. Apie tas sąnaudas pasikalba ir su direktoriumi A., jeigu mato kažkokius neatitikimus, perduoda direktoriui. Kadangi liudytojas yra vadovas ir turi du meistrus technologus, iš kurių yra vienas J. T., todėl vienus ar kitus padidėjimus aptardavo. Tai, kad įtarti, kad įtariamasis galėjo prie to prisidėti, nebuvo net pagalvojęs, nes tie žmonės yra atsakingi už medžiagų suvartojimą, turi raktus, turi priėjimus prie sandėlių, tai kaip vadovas turi jais pasitikėti, nes jie dirba pamainomis, vieną savaitę dirba iš ryto, kitą savaitę dirba antroje pamainoje nuo 16 val., iki 12 val. Meistrai išeina paskutiniai, kai kitų darbuotojų jau nebebūną. Tai įtarimų jokių neturėjo, buvo tik kartais matoma išaugusios medžiagų sąnaudos, o konkrečiai kas įvyko šeštadienį, tai gavo iškvietimą, kadangi savaitgaliais liudytojas nedirba, buvo J. T. pamaina. Jis gavo žinią, kad J. T. pavogė įmonei priklausančius daiktus. Apie tai, kad įtariamasis teigė, jog E. G. jų bendru susitarimu leisdavo pasiskolinti įmonės daiktus ir juos gražinti po savaitgalio, liudytojas teigė, jog tokio susitarimo nebuvo, ypatingai dėl šių daiktų, kurie buvo pasisavinti. Galima kalbėti apie kokį elektrinį įrankį, kur ne visi turi, gali pasiskolinti, bet turi būtį išrašyta paskyra. Taip pat liudytojas prisimena, kad maždaug prieš dvi savaites J. T. buvo išrašyta paskyra su leidimu, buvo išduotos dvi tuščios taros tepalo, bet jis atėjo, paprašė, liudytojas pats jam išrašė leidimą. Šiuo atveju jokios kalbos nebuvo, kad jam reikia montavimo putų, plytelių, stropų, skiediklio ar ten pjūklo, ir šie daiktai nėra daugkartinio naudojimo, juos vieną kartą panaudojęs, jau gražinti negalėsi. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos neturėjo. Apklausa baigta 12.46 val. Liudytojui E. G. buvo išaiškinta, jog jo parodymai bus užfiksuoti tarnybiniame pranešime. Prie tarnybinio pranešimo pridėtas garso įrašas (b. l. 73-74).

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma iš esmės patvirtino kaltinamajam pareikštą kaltinimą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisme J. T. savo kaltę dėl pasikėsinimo padaryti vagystę pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes. Be to, jo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, tai liudytojų apklausos, tarnybiniai pranešimai, kita bylos rašytinė medžiaga.

Bausmės skyrimas.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis LR BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytų nusikaltimų pavojingumą, kaltės forma ir rūšį, nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, skirdamas bausmę, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir panašiai.

Kaltinamojo J. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažįsta ir gailisi įvykdęs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam J. T. atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis pasikėsino įvykdyti baudžiamąjį nusižengimą, kaltės formą ir rūšį, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kad jis praeityje neteistas, administracine tvarka baustas.

Įvertinęs visas baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, tai, jog J. T. anksčiau ne kartą nebuvo teistas, baudžiamasis nusižengimas vertintinas kaip atsitiktinio pobūdžio nusikalstama veika. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti J. T. už BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskyrus švelniausiąją sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus.

Atsižvelgus į tai, kad jis savo kaltę visiškai pripažino ir byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina 1/3 dalimi.

J. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintina.

Dėl civilinių ieškinių.

Dėl žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys nėra vien tik privataus pobūdžio reikalavimas, siejantis nukentėjusįjį ir įtariamą ar kaltinamą nusikalstamos veikos padarymu asmenį. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas yra sudėtinė baudžiamojo proceso dalis, neatskiriama nuo įstatyme įvirtintų baudžiamojo proceso tikslų (LR BPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagal LR BPK 112 straipsnio 1 dalies prasmę civilinis ieškinys pareiškiamas rašytine forma, paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau, kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliama specialiųjų (imperatyviųjų) reikalavimų civilinio ieškinio pareiškimo turiniui, tačiau civilinis ieškinys reiškiamas baudžiamojoje byloje turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111, 135 straipsnių reikalavimus, t. y. ieškinio pareiškimas forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo specifiką, civilinis ieškinys ikiteisminio tyrimo metu gali būti pareiškiamas bet kurioje tyrimo stadijoje, net ir nenustačius nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens ar dalies jų, taip pat visų nusikalstamos veikos padarymo faktinių aplinkybių.

UAB (duomenys neskelbtini) pateikė 248,76 eurų civilinį ieškinį.

Teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškovo atstovė visiškai palaikė civilinį ieškinį, pagrindė ieškinio sumą bei paskaičiavimus. Be to, civilinis ieškinys pagrįstas ir byloje surinktais duomenimis, kaltinamojo teisme duotais parodymais, nors jis teigė, kad suma turi būti mažesnė, pateiktas dokumentais, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir minėta suma priteistina iš kaltinamojo J. T. civilinio ieškovo naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 246, 297-298, 301-305, 307, 433-438 straipsniais,

nusprendžia:

J. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, ir nuteisti 3 (trims) mėnesiams viešųjų darbų bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti J. T. galutinę bausmę - 2 (du) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant dirbti 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti J. T. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti.

Priteisti iš kaltinamojo J. T. civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 248,76 (du šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 76 ct.) eurų, civiliniam ieškiniui atlyginti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas)Nuorašas tikrasTeisėjas Jeugenijuš Jaglinski