- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-16
- Bylos Nr.
- e2-604-370/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00155-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „EDS INVEST“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „EDS INVEST“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 4 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SERNETA“ prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2634-258/2019 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SERNETA“ ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „FINIENS“ dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „EDS INVEST“, antstolis D. K., notarė A. P. ir uždaroji akcinė bendrovė „Primestus“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti 2010 m. spalio 18 d. šalių sudarytą buto, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, taikyti vienašalę restituciją – grąžinti ieškovei butą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
2. Nurodė, kad ieškovei iškėlus bankroto bylą, įmonės bankroto administratorė patikrino iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius ir nustatė, kad 2010 m. spalio 18 d. sutarties pagrindu ieškovė už 400 000 Lt (115 848 Eur) kainą pardavė atsakovei butą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovė lėšų už perleistą butą ieškovei nesumokėjo. Ieškovės vertinimu, sutartyje numatytos kainos nesumokėjimas laikytinas esminiu sutarties pažeidimu, suteikiančiu teisę sutartį nutraukti.
3. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti išieškojimą antstolio D. K. vykdomojoje byloje Nr. 0174/16/01222 ir sustabdyti antstolio vykdytose varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini) už 94 000 Eur kainą perleisto turto varžytynių akto pasirašymą. Ieškovė nurodė, kad antstolis D. K. atsakovės atžvilgiu vykdo išieškojimą. 2019 m. sausio 3 d. baigėsi atsakovei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pakartotinės varžytynės, kurias laimėjo trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Primestus“.
4. Ieškovė nurodė, kad netaikius prašomos laikinosios apsaugos priemonės, trečiajam asmeniui sumokėjus turto kainą ir pasirašius turto pardavimo iš varžytynių aktą, ginčo turto nuosavybė pereis trečiajam asmeniui. Todėl ieškovė turės inicijuoti naujus teisminius procesus. Be to, ir ginčo turto išreikalavimas iš trečiojo asmens, kaip sąžiningo įgijėjo, nebus įmanomas. Ieškovės nuomone, nagrinėjamu atveju egzistuoja būtinos sąlygos taikyti prašomą laikinąją apsaugos priemonę – pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir kyla grėsmė, jog netaikius prašomos laikinosios apsaugos priemonės, ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju nebus galimybės jo įvykdyti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 4 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino – sustabdė išieškojimą antstolio D. K. vykdomojoje byloje Nr. 0174/16/01222 ir sustabdė antstolio D. K. vykdytose varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini) už 94 000 Eur kainą perleisto buto, esančio (duomenys neskelbtini) varžytynių akto, kuris taps nuosavybės teise pagrindžiančiu dokumentu naujojo turto įgijėjo (pirkėjo) atžvilgiu, pasirašymą iki bus išnagrinėta ši civiline byla.
6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė siekia nutraukti šalių sudarytą buto pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti vienašalę restituciją – grąžinti ieškovei nuosavybės teisę į butą, padarė išvadą, jog šioje byloje patenkinus ieškinį (nutraukus sutartį ir taikius restituciją), neliktų pagrindo antstoliui vykdyti šio turto pardavimo, nes jis (turtas) būtų grąžintas ieškovės nuosavybėn. Teismas pritarė ieškovės argumentui, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja rizika, jog, netaikius prašomos laikinosios apsaugos priemonės, nuosavybės teise pereis pirkėjos UAB „Primestus“ nuosavybėn, o tai nulems naujus teisminius ginčus bei restitucijos taikymo negalimumą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Trečiasis asmuo UAB „EDS INVEST“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Ieškinys tikėtinai nepagrįstas. Ieškovė tik deklaratyviai nurodė, kad atsakovė neatsiskaitė už perleistą butą. Pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė tinkamai ir laiku sumokėjo buto kainą. Atsiskaitymo faktą patvirtina įrašai viešajame registre. Pagal ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ieškovė gali reikalauti skolos priteisimo. Aplinkybę, kad pirkimo – pardavimo sutartis yra teisėta patvirtina tai, jog ją patvirtino notaras. 2012 m. lapkričio 23 d. notaras taip pat išdavė liudijimą apie visišką atsakovės atsiskaitymą su ieškove.
7.2. UAB „Construction Ace“, KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“, atsakovė ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2013 m. sausio 7 d. sudarė sutartinės hipotekos sandorį, kuriuo KU „Vilniaus taupomoji kasa“ naudai buvo įkeistas atsakovei priklausantis butas. Šiuo sandoriu užtikrinta UAB „Construction Ace“ prievolė, kylanti iš 2012 m. gruodžio 21 d. paskolos sutarties. Antstolis D. K. atlieka vykdymo veiksmus dėl skolos išieškojimo iš UAB „Construction Ace“, išieškojimą nukreipiant į hipotekos sandoriu įkeistą turtą. Trečiasis asmuo UAB „EDS INVEST“ yra sąžiningas hipotekos kreditorius, todėl hipoteka bet kokiu atveju liktų galioti net ir patenkinus ieškinį. Byloje taikyta laikinoji apsaugos priemonė neturi įtakos būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju restitucija būtų taikoma sumokant turto vertės ekvivalentą pinigais.
7.3. Vykdymo veiksmų stabdymas galimas tik išimtiniais atvejais, o ieškovė neįrodė, kad tokios aplinkybės egzistuoja. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, paneigiamas įsiteisėjusio sprendimo privalomumo principas. Taikydamas laikinąją apsaugos priemonę pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į trečiųjų asmenų interesus. Laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia sąžiningo hipotekos kreditoriaus interesus.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į trečiojo asmens atskirąjį skundą ieškovė BUAB „SERNETA“ prašo trečiojo asmens atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
8.1. Ieškovės ieškinys tikėtinai pagrįstas. Ieškovė nurodė visas aplinkybes, teisinius argumentus ir pateikė reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, kurių visuma patvirtina, kad ieškinys galėtų būti patenkintas.
Žemesnės instancijos teismas
8.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo apsunkinimo riziką. Teismų praktikoje išaiškinta, kad būsimo teismo sprendimo turinys turėtų būti vertinamas pagal byloje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus. Pasirašius turto pardavimo iš varžytynių aktą, teismo sprendimo įvykdymas iš esmės būtų apsunkintas ir pasidarytu neįmanomu, teismo sprendimo vykdymas dėl objektyvių kliūčių prarastų prasmę. Kadangi ieškiniu ginčijamas konkretus turtinis sandoris, kurio objektas yra nekilnojamasis turtas, bei prašoma taikyti restituciją natūra, pripažintina, kad ieškovės materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai susiję su ginčo turto teisiniu režimu, jo tolesnio statuso pasikeitimu. Panašaus pobūdžio bylose laikinosios apsaugos priemonės paprastai taikomos.
8.3. Trečiasis asmuo nepagrįstai tvirtina, kad laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia jo interesus, o ieškinio tenkinimas neturėtų įtakos hipotekos sandorio galiojimui. Pagal įstatymą hipoteką seka paskui daiktą. Todėl ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju trečiasis asmuo išliktų hipotekos kreditoriumi įkeisto daikto atžvilgiu. Pagal įstatymą trečiasis asmuo gali tapti ieškovės kreditoriumi bankroto procese bei dalyvauti įkeisto turto pardavimo procese.
8.4. Nepagrįsti trečiojo asmens argumentai, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškovei palankus teismo sprendimas galėtų būti įvykdytas atlyginant ginčo turto vertę piniginiu ekvivalentu. Tokia galimybė neatitinka ieškovės suformuluotų ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra bankrutuojanti įmonė, tokiu atveju ieškovė atsakovės bankroto byloje galėtų tapti tik trečios eilės kreditore, o tai pažeistų ieškovės kreditorių interesus ir viešąjį interesą. Pagal bendrąją taisyklę restitucija turi būti atliekama natūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
10. Trečiasis asmuo kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: 2013 m. sausio 7 d. sutartinės hipotekos sandorio lakšto išrašą ir antstolio D. K. 2018 m. gegužės 18 d. patvarkymą.
11. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į aplinkybę, kad pateikti nauji rašytiniai įrodymai yra susiję su byloje įrodinėtinomis aplinkybėmis, o pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 147 straipsnio 1 dalimi, išnagrinėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešęs trečiajam asmeniui, jo pateiktus naujus rašytinius įrodymus, nurodytus šios nutarties 9 punkte, kurių jis neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teismui, priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 180, 314 straipsniai).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo
12. Pagal CPK 144 straipsnį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
13. Sprendžiant dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo atliekamas prima facie (liet. preliminarus) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti ar, atitinkamai, panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, kai ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).
14. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad ieškovė pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Sutiktina su trečiojo asmens argumentais, kad atsiskaitymo faktas nagrinėjamu atveju yra patvirtintas įrašu viešajame registre. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atskirai atkreipia dėmesį, kad ieškovės reikalavimas 2012 m. lapkričio 16 d. reikalavimo perleidimo sutartimi buvo perleistas Bulgarijos Respublikoje registruotam juridiniam asmeniui „VANTA 2“ EOOD. Prievolė naujajam kreditoriui turėjo būti įvykdyta iki 2018 m. gruodžio 31 d., tačiau naujasis kreditorius po šio termino grąžino reikalavimo teisę atsakovei neįvykdžius prievolės ir pareikalavo grąžinti už reikalavimo teisę sumokėtas lėšas – 400 000 Lt (115 848 Eur). Taigi, kaip matyti iš šių duomenų, ieškovė yra iš naujojo kreditoriaus gavusi atsakovės mokėtiną sumą (nutarties 2 punktas), kaip atlygį už reikalavimo perleidimą. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, ieškovei bankroto byla iškelta 2013 m. rugsėjo 11 d. (įsiteisėjo – 2013 m. lapkričio 28 d.), o naujojo kreditoriaus Bulgarijos Respublikoje registruoto juridinio asmens „VANTA 2“ EOOD finansinis reikalavimas byloje nėra patvirtintas (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-59-345/2019; CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nepaisant to, nurodytos aplinkybės savaime nesudaro pagrindo jau šiame proceso etape padaryti išvadą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus reikalavimo nepagrįstumo – pirmiau nurodytos aplinkybės reikalauja bylos nagrinėjimo iš esmės.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio pripažinimas tikėtinai pagrįstu savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016).
16. Šioje byloje taikyta CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – paprastai taikoma tais atvejais, kai yra paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 3 dalis), arba kai nagrinėjamas klausimas dėl teismo varžytynių patvirtinimo (CPK 725 straipsnis), taip pat tokių procesinių priemonių taikymo gali būti prašoma kasacinio skundo padavimo toje pačioje byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas, ar prašymo atnaujinti procesą toje pačioje byloje atvejais (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019).
17. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas grindžiamas tuo, kad pagal 2010 m. spalio 18 d. sutartį ji pardavė atsakovei butą, ieškovė reikalavimo teisę į atsakovės mokėtiną sumą už butą perleido Bulgarijos Respublikoje registruotam juridiniam asmeniui „VANTA 2“ EOOD, tačiau atsakovei su naujuoju kreditoriumi neatsiskaičius, pastarasis grąžino reikalavimo teisę ieškovei. Kaip nustatyta byloje ir šalys to neginčija, turtas šiuo metu yra įkeistas trečiajam asmeniui UAB „EDS INVEST“, kuris vykdo išieškojimą iš svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto (CK 4.181 straipsnis, 4.195 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė svetimo daikto hipotekos sandorio ar išieškojimo veiksmų neginčija, taigi trečiojo asmens UAB „EDS INVEST“ inicijuotas išieškojimo procesas nagrinėjamu atveju yra vykdomas teisėtai.
18. Tokių faktinių aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės faktiškai yra taikomos ne atsakovei, o trečiajam asmeniui, kurio, kaip sąžiningo įkaito turėtojo, teisės nagrinėjamoje byloje net nėra ginčijamos.
19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į aktualią sprendžiamam klausimui teismų praktiką, pažymi, kad nors varžytynėse realizuojamo turto perleidimas sąžiningam įgijėjui iš esmės reikštų ieškovės reikalavimo taikyti restituciją natūra įvykdymo negalimumą, tačiau net ir grąžinus turtą ieškovei, hipoteka išliktų, nes įkaito turėtojo reikalavimo teisė nenuginčyta, todėl ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju reikalavimą taikyti restituciją būtų galima patenkinti sumokant ekvivalentą pinigais (CK 4.170 straipsnio 6 dalis, 6.146 straipsnis; taip pat žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1633-186/2018).
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas ir jo veiksmingumui užtikrinti prašomos laikinosios apsaugos priemonės neturi nepagrįstai varžyti sąžiningo įkaito turėtojo teisių. Ieškovė savarankiškai pasirenka savo teisių gynimo būdus, tačiau pasirinktas teisių gynimo būdas negali sukelti sąžiningiems tretiesiems asmenis nepalankių padarinių ar suvaržyti jų, kaip įkaito turėtojų, teisių (CK 1.137 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisėto vykdymo proceso, kuriame ieškovė nedalyvauja, veiksmų sustabdymas šiuo atveju nėra protingai pateisinamas, nes neproporcingai suvaržytų tiek trečiojo asmens, tiek kitų išieškojimo procese dalyvaujančių asmenų teises ir teisėtus interesus. Priešingai, nei nurodo ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir turtą pardavus, būsimas teismo sprendimo vykdymas neprarastų prasmės ir netaptų visiškai netikslingu – reikalavimu siekiama patenkinti kreditorių reikalavimus, kurie paprastai yra patenkinami ne neparduotu turtu, o piniginėmis lėšomis (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 1–2 dalys). Be to, ir pati ieškovė nurodo, kad, net ir patenkinus jos reikalavimą, turtą jį ketina parduoti varžytynėse, ką trečiasis asmuo ir atliko. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad vien ieškovės nurodyta restitucijos forma šiuo atveju sudaro pagrindą laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti (CPK 185 straipsnis).
21. Apibendrindamas anksčiau nurodytas aplinkybes bei teisinius argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai taikė ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę – nepagrįstai sprendė, kad iš esmės vien tik reikalavimas dėl restitucijos natūra sudaro savarankišką pagrindą taikyti byloje laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą – byloje neginčijant įkeitimo sandorių ar išieškojimo veiksmų bei nesant įrodymų apie įkaito turėtojo nesąžiningumą (CPK 185 straipsnis). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo atmestinas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis)
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SERNETA“ (juridinio asmens kodas 125327217) prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę atmesti.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registrui vykdyti.