Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-956-200-2012

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-12-14
Bylos Nr.: 1A-956-200-2012
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Angelė Ikasalienė (pirm.), Kartanienė Artūras Šumskas
Nuteistasis: R. P.
Civilinis ieškovas: D. G.
Nukentėjusysis: D. G.
Kaltinamasis: R. P.
Advokatai: Ina Anisina

Kategorijos

1.2.25.4.5Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas dėl kurio žuvo žmogus (BK 281 str. 5 d.)

Pranešėja Angelė Ikasalienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-956/2012

Teisėjas Rimvydas Petrauskas Teisminio proceso Nr. 1-92-1-00210-2009-7

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.5; (S) 2.1.15.3.2;2.4.6.3.4.; 2.4.6; 2.4.7;

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Angelės Ikasalienės,

teisėjų Audronės Kartanienės Artūro Šumsko,sekretoriaujant Dovilei Narkuvienei,dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui,gynėjui advokatui Vladislav Latušinskij,nuteistajam R. P.,nukentėjusiajai civilinei ieškovei D. G., jos atstovei advokatei Inai Anisinai,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo R. P. ir nukentėjusiosios civilinės ieškovės D. G. apeliacinius skundus dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. nuosprendžio, kuriuo R. P., a.k(duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Iš dalies tenkintas nukentėjusiosios D. G. civilinis ieškinys, iš kaltinamojo R. P. jos naudai priteista 6547,20 Lt neturtinės žalos atlyginimui, iš atsakovės draudimo kompanijos AAS “Gjensidige Baltic“ ieškovei priteista 3452,80 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas.

Iš R. P. nukentėjusiosios D. G. naudai priteista 1000,00 Lt jos patirtų bylinėjimosi išlaidų ir valstybės naudai 64,05 Lt proceso (pašto) išlaidų.

Nuspręsta daiktus, saugomus Švenčionių RPK ir turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: - žalios spalvos moterišką užsegamą sagomis megztinį, smėlio spalvos kepurę su mėlyna juosta, 2vnt. šlepečių bordinės spalvos 41 dydžio, tamsiai mėlynos spalvos krepšelį su 4 vnt. akinių ir dėtuve, atraminę lazdą, sulaužytą į dvi dalis, spaudimo matuoklį, mobilaus ryšio telefoną Nokia 6100, vieną pusę akinių, atšvaitą, piniginę bei 12 vnt. monetų po 20 ct., 3 vnt. monetų po 10 ct., 3 vnt monetų po 2 ct, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti daiktų savininkės artimiesiems, t. y. nukentėjusiajai D. G.. Nuspręsta dėžutę su įvairiais vaistais: Cardace 10 mg.-2 vnt. tablečių, 1 vnt. Smecta miltelių 3g., Festal-5 vnt. tablečių, Thrombo ASS 50 mg.-10 vnt. tablečių, Diclobert retard 100 mg.-7 vnt., Sermion 5 mg., -10 vnt. tablečių, tuščią dėžutę Betaloc ZOK 50 mg., 2 vnt. plytelių Cinnarizin Actavis 25 mg-19 tablečių, Tenaxum 1mg-15 tablečių, plytelę Valsacor 160 mg-3 vnt. tablečių, Analginas 500 mg.-3 vnt. tablečių, Capivit-forte 0,75/150 mg-3 vnt. tablečių, atkirptą plytelę su užrašu „Rūgštis“ 500 g.-2 vnt. tablečių, Monozide 20/12.5 mg.- 1 tabletę, 2 vnt. Validol plytelių-9 vnt. tablečių, Citramon-2 tabletes, tuščią Mynthon dėžutę, medinės dėžutės dangtį, vieną vaistų plokštelę su užrašu „Tavegyl“ 1 mg. be tablečių, vieną vaistų plokštelę su užrašu „Trfas“-be tablečių, plastmasinę vaistų pakuotę su užrašu „Betoloc“ – be tablečių, vieną atplėštą vaistų plokštelę su užrašu „Tevegyl“ – be vaistų, saugomus Švenčionių RPK, sunaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. nuteistas pagal BK 281 str. 5 d. už tai, kad jis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kuriame žuvo žmogus, o būtent: 2009 m. liepos 15 d. apie 22 val. 35 min. (ne vėliau), R. P., vairuodamas automobilį, nereguliuojamoje sankryžoje, važiuodamas Adutiškio miesto kryptimi, Švenčionių mieste, Adutiškio - Vidžių - Miško - Naujosios gatvių sankryžoje, apie 50 km/h greičiu, pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 p. ir 134 p. reikalavimus: nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, (jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį ir net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams), ir parbloškė pėsčiąją K. S., išėjusią į kelio važiuojamąją dalį ne pėsčiųjų perėjoje, sunkiai ją sužalojo, nuo ko ji ligoninėje mirė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. P. prašo Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. nuosprendį panaikinti ir priimti R. P. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, baudžiamąją bylą nutraukti nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą. Jeigu teismas bus kitokios nuomonės, apeliantas prašo pakeisti nuosprendį ir atmesti civilinės ieškovės D. G. ieškinį dalyje dėl priteistos neturtinės žalos. Nurodo, kad teismo nuosprendis priimtas netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, netinkamai įvertinus visus baudžiamojoje byloje esančius duomenis apie eismo įvykį, netinkamai išspręndus civilinio ieškinio klausimą, todėl jis yra neteisėtas ir naikintinas. Apelianto nuomone, teismas neteisingai interpretavo eismo įvykio aplinkybes, todėl padarė neteisingą išvadą dėl jo kaltės.

Pasak apelianto, iš liudytojų parodymų matyti, kad byloje yra tam tikrų prieštaravimų dėl kelio apšvietimo ir matomumo bei dėl atšvaitų ir akinių pas pėsčiąją buvimo ar nebuvimo. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad liudytojai A. R., R. K., VšĮ Švenčionių pirminės sveikatos priežiūros centro darbuotojai V. Ž., V. B., E. G., Vilniaus apskrities VPK Švenčionių rajono PK policijos pareigūnai V. B. ir R. V. atvykę į eismo įvykio vietą buvo apklausti laikotarpyje nuo 2009 m. liepos 22 d. iki liepos 29 d., t. y. faktiškai iš karto po eismo įvykio ir visi davė vienodus, analogiškus parodymus dėl to, kad gatvė nebuvo apšviesta, buvo labai tamsu, ant nukentėjusiosios ir šalia jos jokių šviesą atspindinčių daiktų rasta nebuvo, taip pat nebuvo ir akinių. Apklausti šiek tiek vėliau, t. y. 2009 m. spalio mėnesį liudytojai V. G. ir V. Z. taip pat patvirtino nurodytas aplinkybės. Todėl artimųjų giminaičių, kurie patys eismo įvykio vietoje nebuvo, parodymai dalyje dėl atšvaitų ir akinių buvimo, vertintini kritiškai, nes tokie jų parodymai prieštarauja visų liudytojų parodymams ir eismo įvykio apžiūros protokolui, iš kurio matyti, kad jokie šviesą atspindintys daiktai ir akiniai eismo įvykio vietoje rasti nebuvo. Praėjus 15 mėnesių po eismo įvykio liudytojai V. G., V. Z., A. R. ir R. K. po apklausos prokuratūroje parodė, kad nors matomumas ir buvo blogas, tačiau šalia kelio esantys objektai buvo matomi. Pasak apelianto, kyla klausimas, jeigu matomumas buvo geras, kaip suprasti V. Z. parodymus apie tai, kad jis sėdėdamas automobilyje (t. y. turėdamas galimybę ramiai stebėti aplinką) „...silpnai matė koplytėlę kitoje gatvės pusėje...“, o žmonių gatvėje nei jis, nei liudytojas V. G. nematė. Kaip suprasti A. R., kito automobilio vairuotojo parodymus, kad jis vairuodamas automobilį buvo atidus, stebėjo kelią, bet nematė, kaip nukentėjusioji kirto jo automobilio važiavimo eismo juostą, nes byloje kategoriškai yra nustatyta, kad nukentėjusioji judėjo apelianto automobilio atžvilgiu iš kairės į dešinę. Jeigu, kaip teigiama teismo nuosprendyje, apeliantas turėjo objektyvią galimybę matytį pėsčiąją, kyla klausimas, kodėl kito automobilio vairuotojas ir liudytojai jos nematė.

Apeliantas nurodo, kad byloje buvo atlikti du ikiteisminio tyrimo veiksmai - matomumo eksperimentas ir papildoma eismo įvykio vietos apžiūra. Pasak apelianto, eksperimento, atlikto 2010-04-29 rezultatai faktiškai sutampa su matomumu, kuris buvo užfiksuotas eismo įvykio vietos apžiūros protokole. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad objektų (namų, pastatų, medžių ir t. t.) matomumas ir galimybė pamatyti kliūtį kelyje yra visiškai skirtingi dalykai. Akivaizdu, kad būnant šalikelyje, stacionariai pastačius fotoaparatą ir fiksuojant didelių gabaritų objektų matomumą bus gauti vieni rezultatai, o atlikus kliūties matomumo eksperimentą kiti. Įrodymu šioje byloje gali būti laikomas veiksmas, kurio metu atkuriama situacija iš vairuotojo vietos. Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 134 punkte nurodyta, kad vairuotojas privalo lėtinti greitį arba stabdyti transporto priemonę jeigu atsirado kliūtis - jeigu jis gali tai pastebėti. Apeliantas mano, kad eksperimento rezultatai yra nustatyti teisingai, todėl kad: eksperimento metu automobilis, nors ir lėčiau, bet judėjo; buvo fiksuojamas vairuotojo, šiuo atveju pašalinio, nesuinteresuoto asmens, sėdinčio už vairo nurodomas rezultatas, išmetant pro langą maišelį su smėliu, kai tik jis pamato kliūtį; ant kelio buvo pastatytas manekenas su panašiais tamsiais drabužiais, panašaus, kaip ir nukentėjusiosios ūgio (160 cm); rezultatai buvo fiksuojami ne vieną kartą, manekenui būnant su atšvaitu ir be jo. Abejoti gautais rezultatais nėra jokio pagrindo.

Apeliantas pažymi, kad tyrimo metu neteisingai buvo apskaičiuotas 3,5 m atstumas, kurį nuo brūkšninės ženklinimo linijos iki partrenkimo vietos praėjo K. S., nes teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad apelianto važiavimo eismo juosta (juostos plotis) artėjant prie sankryžos nuo miesto centro pamatuota neteisingai, t. y. eismo juosta yra siauresnė negu nurodyta eismo įvykio schemoje. Jeigu pėsčioji būtu partrenkta 3,5 m atstumu nuo kelio vidurio, kaip nurodė specialistas, tai jo vairuojamas automobilis turėjo dešinės pusės ratais važiuoti šaligatviu. Neteisingai apskaičiavus atstumą, kurį praėjo pėsčioji iki partrenkimo vietos, buvo neteisingai apskaičiuota ir vairuotojo techninė galimybė išvengti partrenkimo stabdant savo automobilį. Todėl prieš skiriant byloje kompleksinę eismo įvykio - teismo medicinos ekspertizę buvo papildomai apžiūrėta ir išmatuota eismo įvykio vieta. Naujas planas buvo pateiktas ekspertui. Apeliantas nurodo, kad remiantis ekspertų paskaičiavimais, byloje yra kategoriškai įrodyta, kad nukentėjusioji K. S. galėjo vaikščioti vidutiniu tempu, įveikti nurodytą 2,7 m atstumą didesniu, nei 4.2 km/h greičiu ir sukelti kelyje situaciją, kurioje apeliantas neteko techninės galimybės išvengti jos partrenkimo.

Apeliantas pažymi, kad BK 281 str. norma yra blanketinė, todėl byloje būtina neginčytinai įrodyti, kad transporto priemonės vairuotojas pažeidė KET reikalavimus, nustatyti kokiais savo veiksmais jis tai padarė. Apeliantui inkriminuojama, kad savo veiksmais jis pažeidė KET 9, 133 ir 134 punktų reikalavimus. Apeliantas nurodo, kad važiavo keliu tikrai neviršydamas leistino greičio. Jis neprivalėjo ir negalėjo iš anksto numatyti, kad kitas eismo dalyvis pažeidinės KET reikalavimus, kirs kelią nenustatytoje vietoje ir sudarys kelyje avarinę situaciją. Nuosprendyje nurodoma, kad apeliantas turėjo techninę galimybę pamatyti kliūtį kelyje. Bet tokia teismo išvada visiškai nepagrįsta ir neargumentuota. Iš apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad eismo įvykis įvyko, kai buvo tamsu, tai patvirtino dauguma iš jų. Net tie liudytojai, kurie „pakoregavo" savo ankstesnius parodymus teisme paaiškino, kad visiškai tamsu nebuvo, nes buvo matomi objektai kelyje, bet visi jie - V. G., V. Z., A. R. ir R. K., parodė, kad žmogaus kelyje nematė dėl to, kad nukentėjusioji buvo apsirengusi tamsiais drabužiais ir buvo be šviesą atspindinčių elementų. Eismo įvykio protokole užfiksuota, kad matomumas su artimų šviesų žibintais tuo metu buvo 10 metrų. Atlikto 2009-04-29 matomumo eksperimento rezultatai rodo, kad objektyvią galimybę pamatyti K. S. kelyje jis turėjo būdamas nuo jos nuo 9,6 iki 16,6 metrų. Kadangi automobilio, važiuojančio leistinu greičiu, sustojimo kelias yra 31,7 m, akivaizdu, kad techninės galimybės išvengti partrenkimo stabdant automobilį apeliantas neturėjo. Ekspertai LTEC ekspertizės akte Nr. 11-47(12)/11-1399(12) nurodė, kad važiuojamąją dalį kertančios pėsčiosios apvažiavimas iš kairės ar dešinės techniniu požiūriu yra nepriimtinas, šiuo atveju ne tik dėl neprognozuojamų pėsčiosios veiksmų, bet ir dėl to, kad priešingos krypties eismo juostoje važiavo kitas automobilis.

Apeliantas mano, kad visiškai nepagrįstas teiginys, jog jis nesiėmė jokių veiksmų, kad išvengtų partrenkimo. Iš ekspertų išvadų matyti, kad pėsčioji buvo partrenkta, tikėtina 14 - 20,9 m atstumu nuo užfiksuotos kraujo dėmės. Automobilio, judančio 50 km/h greičiu, sustojimo kelias yra 31,7 m. Nurodyti skaičiai vienareikšmiškai ir objektyviai rodo, kad apeliantas sureagavo į kliūtį būdamas nuo jos nuo 10,8 iki 17,7 m atstumu. Būdamas nurodytu atstumu jis pradėjo stabdyti savo automobilį ir sustojo padėtyje, užfiksuotoje eismo įvykio apžiūros protokole, arba jo važiavimo greitis buvo mažesnis nei 50 km/h, nes automobilis sustojo po partrenkimo 20,9 m atstumu nuo partrenkimo vietos. Tokiu būdu byloje nesurinkta jokių neginčytinų įrodymų, kad dėl apelianto padarytų KET pažeidimų kilo šis eismo įvykis, dėl ko žuvo žmogus.

Apeliantas pažymi, kad teismas nuosprendyje konstatuoja, jog pėsčiosios K. S. veiksmai buvo (teisine prasme) tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu ir atsiradusiomis pasekmėmis. Bet teismas tuo ir apsiribojo ir visiškai neanalizavo K. S. veiksmų kaip kelių eismo dalyvio. Apelianto įsitikinimu, K. S. savo veiksmais pažeidė KET 9, 49, 51 ir 52 punktų reikalavimus, o būtent: sukeldama pavojų kitiems eismo dalyviams (KET 9 punktas), neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, tamsoje, apsirengusi tamsiais drabužiais, be šviesą atspindinčių elementų (atšvaitų), privalėjo per kelią eiti tik per pėsčiųjų perėją (KET 49 punktas), nesustojo ant paženklintos linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus (KET 52 punktas), pradėjo kirsti kelio važiuojamąjį dalį ne pėsčiųjų perėjoje, neįvertino atstumo iki artėjančios transporto priemones, neįsitikino, kad tai daryti saugu (KET 51 punktas) įžengė į apelianto važiuojamosios dalies eismo juostą ir tokiu būdu sudarė jam kliūtį, atimant jam galimybę laiku ją pastebėti, išvengti jos partrenkimo stabdant savo transporto priemonę, arba saugiai ją apvažiuoti. Nors pati pėsčioji šioje kelio situacijoje turėjo visas galimybes nesudaryti avarinės situacijos, kadangi kelias lygus ir tiesus, negalėjo nematyti artėjančio su įjungtais artimų šviesų žibintais automobilio, turėjo galimybę sustoti ant paženklintos linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus, tačiau to nepadarė. Darytina išvada, kad būtent pėsčiosios K. S. veiksmai buvo būtinoji šio eismo įvykio kilimo sąlyga, jie susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis pasekmėmis, kas ir buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Todėl apeliantas mano, kad jo atžvilgiu neteisėtai ir nepagrįstai buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Apeliantas taip pat nurodo, kad net ir situacijoje, kai teismas pripažino jį kaltu, civilinio ieškinio klausimas buvo išspręstas neteisingai. CK 6.250 str. numato neturtinės žalos atlyginimą visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, tačiau įstatyme konkrečiai yra apibrėžtas ratas asmenų, kurie turi teisę į tokios žalos atlyginimą. Fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Teismas šioje byloje nepagristai tenkino civilinio ieškovo D. G., žuvusiosios K. S. sesers, ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Įstatymas nenumato galimybės atlyginti neturtinę žalą antros eilės giminaičiams. Pati ieškovė parodė, kad nukentėjusioji gyveno atskirai, pati savimi rūpinosi ir buvo ganėtinai aktyvi. Jokių tarpusavio pagalbos ryšių tarp ieškovės ir žuvusiosios nebuvo. Nukentėjusioji pati tvarkė ūkinius reikalus, vaikščiojo į parduotuvę, polikliniką ir kitur, t. y. jokios priežiūros jai nereikėjo. Ieškovė gyveno atskirai nuo savo sesers. Iki eismo įvykio ieškovė dirbo (duomenys neskelbtini), t. y. turėjo savo pragyvenimo šaltinį ir nebuvo išlaikoma žuvusiosios sesers lėšomis. Jokio teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra ir jos ieškinys šioje dalyje, bet kokiu atveju, turi būti atmestas. Ieškinys šioje dalyje turėjo būti atmestas ir dėl kitų priežasčių, nes nustatant civilinės atsakomybės ribas, kaip nurodyta LAT senato 2006-06-16 nutarime Nr.27, būtina nustatyti ar yra nukentėjusiojo asmens veiksmuose didelio neatsargumo. Senato nuomone, dalyvavimas eisme yra gana pavojinga ir nesaugi veikla, todėl kiekvienas asmuo turi būti ypatingai atidus ir apdairus. Eismo tvarką, dalyvavimo jame sąlygas detaliai reglamentuoja Kelių eismo taisyklės. Jose išdėstyti labai konkretūs, akivaizdūs ir nesudėtingi reikalavimai, todėl jų nevykdymas gali būti vertinamas kaip didelis neatsargumas. Teismas nuosprendyje nurodė, kad pačios nukentėjusiosios veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su autoįvykiu bei jo pasekmėmis. CK 6.270 str. nustatyta, kad asmuo privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Teismas nesirėmė šiomis nuostatomis tuo pažeisdamas įstatymą.

Nukentėjusioji civilinė ieškovė D. G. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. nuosprendį ir visiškai patenkinti jos pareikštą civilinį ieškinį. Nurodo, kad iš dalies nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. Mano, kad R. P. paskirta per švelni bausmė. Nuteistasis per tiek laiko nuo autoįvykio neatsiprašė, neteikė, net nepasiūlė teikti paramos sesers gydymui, jos laidotuvėms. Apeliantė visiškai nesutinka su teismo sprendimu nepriteisti jai turtinės žalos, kurią sudarė laidojimo išlaidos. Anot apeliantės, visi rašytiniai įrodymai buvo teismui pateikti, kelionės į Vilniaus ligoninę išlaidas patvirtino liudytojas. Nurodo, kad yra pripažinta ir nukentėjusiąja, ir civiline ieškove, todėl turi visas teises reikalauti savo patirtų išlaidų atlyginimo bei neturtinės žalos atlyginimo. Pažymi, kad ir ikiteisminis tyrimas, ir teisminis nagrinėjimas vyko labai ilgai, jai nuolat teko išgyventi, nervuotis, ji prarado klausą, turi aukštą kraujospūdį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis, bei nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o nukentėjusiosios civilinės ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusioji civilinė ieškovė D. G., bei jos atstovė advokatė Ina Anisina prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo R. P. skundą atmesti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiosios civilinės ieškovės apeliacinis skundas dėl turtinės žalos priteisimo, prokuroro nuomone, gali būti tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas, nukentėjusiosios civilinės ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį bei apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, bylos duomenimis pagrįstą sprendimą pripažindamas R. P. kaltu padarius LR BK 281 str. 5 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Nuteistojo apeliaciniu skundu iš esmės nesutinkama su įrodymų vertinimu bei padarytų išvadų atitikimu faktinėms bylos aplinkybėms nurodant, kad būtent pėsčiosios K. S. veiksmai buvo būtinoji šio eismo įvykio kilimo sąlyga, jie susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis pasekmėmis, kas ir buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Apelianto įsitikinimu, K. S. savo veiksmais pažeidė KET 9, 49, 51 ir 52 punktų reikalavimus, šie pėsčiosios padaryti KET pažeidimai teismo nebuvo tinkamai įvertinti. Pasak apelianto, jis važiavo keliu neviršydamas leistino greičio, jis neprivalėjo ir negalėjo iš anksto numatyti, kad kitas eismo dalyvis pažeidinės KET reikalavimus, kirs kelią nenustatytoje vietoje ir sudarys kelyje avarinę situaciją. Nuosprendyje nurodoma, kad apeliantas turėjo techninę galimybę pamatyti kliūtį kelyje, bet tokia teismo išvada, apelianto nuomone, visiškai nepagrįsta ir neargumentuota.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas ar nepripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. LR BPK 20 straipsnyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad teismas privalo išaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, o teismo nuosprendyje turi būti išdėstyti išsamūs visų byloje surinktų įrodymų įvertinimo motyvai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, kuriais buvo grindžiama R. P. kaltė dėl eismo įvykio, kurio metu buvo parblokšta ir sužalota pėsčioji K. S., kuri nuo patirtų sužalojimų mirė, tinkamai realizavo LR BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Kolegija neturi teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Spręsdamas R. P. kaltės klausimą, teismas surinktus įrodymus įvertino bendrame bylos duomenų kontekste ir išvadas, kad jis padarė jam inkriminuojamą veiką grindė remiantis ne vienu kuriuo nors įrodymu, bet remiantis įrodymų visetu. Nuosprendyje išdėstytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo ištirtų įrodymų, abejoti apylinkės teismo padarytomis išvadomis, su jomis sutinka. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo aptartų įrodymų pagrindu padarytų išvadų dėl R. P. kaltės jam padarius LR BK 281 str. 5 d. numatytą nusikaltimą.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažįstama nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. BK 281 straipsnio 5 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Kadangi BK 281 straipsnyje 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, konstatuojant nusikaltimo sudėtį, be minėtų objektyvių požymių, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių, t. y. žmogaus mirties. Priežastinio ryšio nustatymas tarp kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių negali būti pagrindas kvalifikuoti veiką pagal BK 281 straipsnį, jeigu nenustatoma eismo įvykį sukėlusio asmens kaltė. BK 281 str. 7 d. nustatyta, kad asmuo atsako pagal BK 281 str. 1-6 dalis tik tais atvejais, kai jose numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. Priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių yra suprantamas kaip santykis, kuriam esant atitinkama veika sukelia ir nulemia nusikalstamas pasekmes. Priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reikalauja nustatyti, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas reikalauja nustatyti, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos kelių eismo taisyklės, būtinąja baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga pripažįstama tada, kai analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, kelių eismo įvykis neįvyktų. Priežastinio ryšio nustatymas yra teismo, o ne ekspertų ar specialistų kompetencija. Be to, svarbu yra ir tai, kad esant ne vienam, o keliems eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo reikalavimų pažeidimams, yra būtina patikrinti, ar visi jie tiesiogiai sąlygojo, t. y. buvo priežastiniame ryšyje su padariniais.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdžiuose ištirtų įrodymų visuma, nustatė, kad: 2009-07-15 apie 22val.35 min.(ne vėliau), įvyko eismo įvykis, kurio metu R. P., vairuodamas automobilį, nereguliuojamoje sankryžoje, važiuodamas Adutiškio miesto kryptimi, Švenčionių mieste, Adutiškio - Vidžių - Miško - Naujosios gatvių sankryžoje, apie 50 km/h greičiu, pažeidė Kelių eismo taisyklių 133p. ir 134 p. reikalavimus: nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, (jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį ir net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams), t.y. R. P. parbloškė pėsčiąją K. S., išėjusią į kelio važiuojamąją dalį ne pėsčiųjų perėjoje, sunkiai ją sužalojo, nuo ko ji ligoninėje mirė.

Nagrinėjamoje byloje R. P. inkriminuoti šie KET punktų pažeidimai: 133 p., numatantis, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas; 134 p., numatantis, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams (red. galiojusi nuo 2008-09-01 iki 2010-01-01).

Kolegija sprendžia, kad byloje yra pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių R. P. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 5 d. Nors nuteistasis viso proceso metu savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažino, jo kaltę įrodo byloje surinktų bei ištirtų įrodymų visuma.

Nuteistojo R. P. parodymai, kad jis nepadaręs jam inkriminuojamo nusikaltimo, vertintini kritiškai, kaip stengimasis išvengti atsakomybės bei prieštaraujantys faktinėms bylos aplinkybėms.

Nuteistasis tiek tyrimo metu, tiek pirmos instancijos teisme, tiek ir savo apeliaciniame skunde ginčija savo kaltę dėl nagrinėjamo autoįvykio. Jis parodė, kad, kad įvykio dieną 2009 m. liepos mėnesį vakare po darbo automobiliu Peugeot 306, v.n. (duomenys neskelbtini), važiavo į namus. Tą dieną dirbo nuo 10.00 iki 22.00 val. parduotuvėje ,,Maxima“, Švenčionėliuose apsauginiu darbuotoju, vaistų nevartojo, nesijautė pavargęs. Išvažiavo po 22.00 val. - jau buvo tamsu ir leistinu greičiu maždaug 50 km/h. važiavo per Švenčionis link Adutiškio. Netoli Adutiškio – Vidžių – Miško – Naujosios gatvių sankryžos prasilenkė su automobiliu, pajuto smūgį ir tuomet vairą pasuko į dešinę, į šaligatvio pusę. Iki smūgio automobilio nestabdė. Smūgis buvo į vairuotojo, t.y. į kairę automobilio pusę. Sustojęs pamatė, kad prie automobilio galinio rato guli žmogus. Tuo metu gatvių apšvietimas nebuvo įjungtas, jį įjungė tik tada, kai atvažiavo policijos pareigūnai. Sustojo ir priešais važiavęs automobilis. Jis paskambino į policiją, sustojusio automobilio keleivis iškvietė greitąją pagalbą. Policija atvyko po 1-2 min., greit atvyko ir greitoji med. pagalba. Moteris tuo metu dar buvo gyva, gulėjo ant nugaros. Jis moters ant kelio nematė ir negali paaiškinti kodėl. Automobilio žibintai buvo įjungti, važiuojant žiūrėjo į kelią, neužsiiminėjo pašaliniais darbais. Jam yra žinoma, kad ta sankryža nereguliuojama, kad šioje sankryžoje nėra pėsčiųjų perėjos, kad netoli šios sankryžos yra du prekybos centrai. Priešpriešinis automobilis važiavo į Švenčionių pusę, o jis pats važiavo į Adutiškio. Ne viską atsimena, nes atmintis nelabai gera, gavęs daug narkozių. Kai prasilenkinėjo su kitu automobiliu pėsčiosios nematė nei iš kairės, nei iš dešinės pusės. Kai prasilenkė su automobiliu praėjo kelios sekundės ir jis partrenkė pėsčiąją. Atvažiuojančio priešpriešinio automobilio žibintai kažkiek jį apakino. Žino, kad tokiu atveju privalu sumažinti greitį. Automobilį stabdė po smūgio, jei būtų moterį pamatęs, būtų bandęs kliūties išvengti. Jo regėjimas geras. Tuo metu kelias apšviestas nebuvo, buvo tamsu. Prieš autoįvykį jo automobilio šviesos žibintai buvo tvarkingi. Po įvykio skilo kairysis žibintas, priekinis automobilio stiklas kairėj pusėj, įlinko kairės pusės variklio dangtis. Nukentėjusioji dėvėjo tamsius drabužius, atšvaitų neturėjo. Sankryžoje nuošaliau stovėjo automobilis. Po įvykio subėgo daug nepažįstamų žmonių. Mano, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad buvo tamsu, o moteris, kurią partrenkė, buvo apsirengusi tamsiais drabužiais.

Nukentėjusioji D. G. paaiškino, kad šiame eismo įvykyje žuvo jos sesuo K. S., buvusi pedagogė. Tą dieną Kristina ėjo iš kitos sesers I. G.. Liepos 15 d. buvo saulėta ir karšta. Apie įvykį sužinojo kitą dieną, policijos pareigūnai pasakė, kad sesuo yra reanimacijoje. Gydytojas pasakė, kad sesuo mirs, kad jos gyvybę palaiko tik aparatai. Gydytojas paaiškino, kad vairuotojas turėjo važiuoti didesniu nei leistinu greičiu, nes visi sesers organai pažeisti. Sesuo atšvaitus buvo pritvirtinusi prie atraminės lazdos ir rankinės. K. nešiojo akinius, jie buvo reikalingi jai darbui, skaitymui. Dar ji turėjo kitus akinius, kuriuos dėvėdavo kai lauke būdavo prietema. Tuo metu ji taip pat buvo su akiniais. K. ėjo iš Vidžių gatvės-ji turėjo pereiti sankryžą iš Vidžių gatvės į Naująją gatvę. Šalia šios sankryžos yra ir autobusų stotelė, ir parduotuvės, ir mokykla. Šioje sankryžoje reikia būti labai atidžiam. Tą vakarą dar buvo šviesu. Gatvės apšvietimas įjungiamas, kai lauke tamsu. Klausos sutrikimų K. neturėjo. Jei kaltinamasis būtų važiavęs 50 km/h greičiu, tai būtų galėjęs automobilį sustabdyti, tačiau stabdymo žymių nebuvo. Su K. buvo labai geros draugės, todėl dėl sesers mirties ji patyrė didelę moralinę žalą. Dėl šio įvykio daug išgyveno, pakilo spaudimas, neteko klausos, paaštrėjo cukraligė, atsirado katarakta. Teismo prašo priteisti 4958 Lt turtinę žalą, kuri susideda iš laidojimo ir kitų išlaidų, teismui patekti tai įrodantys kvitai. Prašo priteisti ir moralinę žalą. Ji ir kita jos sesuo –I. prarado sveikatą. Šis įvykis jas labai sukrėtė. Žmogus atėmęs gyvybę, net neatsiprašė už šį įvykį. Buvo atvykęs su savo sugyventine, buvusia jos mokine, tačiau kalbėjo ji, o kaltinamasis stovėjo ir nieko negalėjo paaiškinti. Buvo atvykęs ir per sesers laidotuves, tačiau tai nebuvo atsiprašymas, nuo to ji tik dar labiau susijaudino.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytoja I. G. paaiškino, kad jos sesuo K. S. žuvo liepos 15 d. Sesuo savo namuose darė remontą ir 3 dienas nakvojo pas ją. Paskutinę dieną K. apie 22.15 val. išėjo į savo namus. Ji (liudytoja) gyvena (duomenys neskelbtini), Švenčionyse. Ryte neradusi sesers jos namuose išsiaiškino, kad sesuo- reanimacijoje. Šalia tos sankryžos yra parduotuvė ,,Tritaškis“, prie parduotuvės yra lauko apšvietimas – šviečia 3 lempos. Matė jas šviečiant ir tą vakarą, nes gyvena priešais parduotuvę. Parduotuvės apšvietimas įjungiamas apie 21.00 val. Nuo parduotuvės apšvietimo, apšviečiama ir gatvė. Ji buvo nuėjusi į įvykio vietą kitą dieną apie 9.00 val. ir ten rado sesers atšvaitą, besimėtančius vaistus (validolį), veidrodėlį, kosmetikos ir viską, ką rado nunešė į policijos komisariatą. K. sveikatos problemų neturėjo. Kartais vartodavo vaistus nuo nervų. Jos klausa buvo gera. Į tolį ji matė gerai, iš arti nelabai. Autoįvykio vietoje perėjos nėra. Iš savo patirties žino, kad ten, kur yra sankryža, vairuotojai pėsčiuosius turi praleisti. Kai tą vakarą K. išėjo iš jos namų lauke dar buvo šviesu.

Liudytojas V. G. paaiškinęs, kad įvykio metu jis su draugu V. Z. sėdėjo automobilyje šalia Adutiškio g. – Miško g. sankryžos kur įvyko autoįvykis. Jis buvo prie automobilio Audi 80 vairo. Apie 22 val. išgirdo smūgį, prieš savo automobilį pamatė kitą automobilį ir šmėstelėjusias ore žmogaus kojas, pamatė kaip per automobilio kapotą verčiasi žmogaus kūnas. Tai vyko 2 m. atstumu nuo jo automobilio, kuris stovėjo priešais koplytėlę. Tuo metu tamsu dar nebuvo-buvo prietema. Po įvykio jis išlipo iš savo automobilio, matė, kad autoįvykyje dalyvavęs vairuotojas kažkam skambina. Partrenkta moteris gulėjo už vairuotojo automobilio durelių arčiau užpakalinės automobilio dalies, ji dar buvo gyva. Jis padėjo moterį įkelti į greitosios automobilį, kuris atvyko gana greitai. Jis nematė, kaip toje gatvėje atsidūrė moteris. Sėdėdamas automobilyje jis matė dviejų automobilių, važiuojančių iš priešingų pusių šviesas, bet į juos dėmesio neatkreipė. Tuo metu tamsu dar nebuvo, matomumas buvo pakankamai geras. Automobilis su kuriuo prasilenkė kaltinamasis važiavo iš Adutiškio pusės, tai tas pats automobilis, kuris po eismo įvykio sustojo. Šalia šios sankryžos yra parduotuvė ,,Tritaškis“ tačiau nepastebėjo ar ant šios parduotuvės fasado yra šviestuvai. Kaip įvyko šis eismo įvykis nematė, tik girdėjo stiprų garsą - lyg automobilis trenktųsi į medį ar stulpą. Negali pasakyti ar tas automobilis važiavo greitai, ar lėtai. Neprisimena kokiais drabužiais - šviesiais ar tamsiais buvo apsirengusi nukentėjusioji. Nematė, kad ji būtų su akiniais, atšvaito taip pat nepastebėjo. Gatvės apšvietimas lyg tai nebuvo įjungtas.

Liudytojas V. Z. paaiškino, kad su V. G. važinėjo jo automobiliu po miestą ir sustojo prie sankryžos pasikalbėti. Po minutės, pastebėjo važiuojančius du automobilius: vienas važiavo iš Švenčionių miesto pusės, kitas iš Adutiškio pusės. Išgirdo stiprų garsą ir pamatė prieš jų automobilį krentantį žmogaus kūną. Greitai susirinko daug žmonių, atvažiavo policija, greitoji. Iš automobilio, kuris partrenkė žmogų, išlipo vairuotojas. Buvo vakaras - temo, bet tamsu dar nebuvo. Buvo galima įžiūrėti pastatus, sankryžą. Jis nematė per kelią einančios moters, ją pamatė tik po smūgio. Atrodo, kad gatvės apšvietimas įjungtas tuo metu nebuvo. Išlipęs iš automobilio priėjo arčiau nelaimės vietos, matė gulinčią moterį, nepamena šviesiais ar tamsiais drabužiais ji vilkėjo, ar buvo su akiniais. Atšvaito nematė, gal buvo kur nukritęs.

Liudytojas R. K. paaiškino, kad su draugu A. R. važiavo iš žvejybos, iš Adutiškio pusės link Švenčionių. Judėjimas nebuvo intensyvus (kelias buvo ramus). Buvo prietema (sutemos), todėl baigė žvejoti, nes jau nebesimatė plūdžių. Vairavo draugas. Privažiavus parduotuvę ,,Tritaškis“ išgirdo stiprų garsą. Draugas pasakė, kad automobilis važiavęs priešpriešais numušė žmogų. Jis pats nieko nematė, kadangi įvykio metu reguliavo automobilio magnetolą. Girdėjo tik trenksmą, po ko ant jų automobilio priekinio stiklo išsibarstė partrenktos moters daiktai. Jie dar truputį pavažiavo, sustojo ir išlipo iš automobilio pažiūrėti, kas atsitiko. Partrenkta moteris gulėjo beveik ant kelio vidurio, automobilio, kuris ją partrenkė, šone - daugiau į jo galą. Prie automobilio gulintį žmogaus kūną galima buvo įžiūrėti. Kaip buvo apsirengusi moteris - negali pasakyti. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, po kurio laiko įsižiebė gatvės apšvietimas. Jis su draugu nelaukė, kol atvažiuos greitoji pagalba ir nuvažiavo. Policijos pareigūnai užsirašė jo ir draugo duomenis. Jo draugas važiavo su įjungtais žibintais, tačiau jie švietė silpnai.

Liudytojas A. R. paaiškino, kad tą vakarą automobiliu Peugeot, kurį jis vairavo, su draugu R. K. važiavo iš žvejybos. Gatvės apšvietimo dar nebuvo, tamsu taip pat nebuvo, buvo sutemos. Važiuojant iš Adutiškio pusės link Švenčionių centro, prasilenkė su automobiliu ir pamatė, kad tas automobilis kažką partrenkė. Ant jo automobilio priekinio stiklo pabiro žmogaus, kurį partrenkė, maišelio turinys. Išgirdo stiprų garsą, lyg automobilis trenktųsi į medį ar stulpą. Jis sustojo. Viskas įvyko labai greitai. Kokiu atstumu buvo jo automobilis nuo automobilio, partrenkusio moterį, nepamena. Išlipęs pamatė šalia automobilio gulinčius vaistus, kitokius daiktus. Iki įvykio paties žmogaus nematė, pamatė tik išlipęs. Privažiavęs šią sankryžą, siekdamas saugumo, sulėtino greitį iki 40-50 km/h. Sulėtino, nes sankryža sudėtinga - nereguliuojama. Tai ne pirmas atvejis, kai joje partrenkiamas žmogus. Išlipęs iš automobilio iškarto pamatė partrenktos moters kūną. Akinių ant moters veido nebuvo. Tikriausiai tą dieną šviestuvai esantys ant parduotuvės ,, Tritaškis“ fasado degė. Negali pasakyti kaip važiavo automobilis, kuris partrenkė moterį - ar per vidurį savo juostos, ar dešiniau, ar kairiau, - neatkreipė į tai dėmesio, tačiau vietos prasilenkti tikrai užteko.

Liudytojas R. V., dirbantis Švenčionių RPK vyresniuoju patruliu, paaiškino, kad tą vasaros vakarą patruliavo Vidžių g. Gavo pranešimą apie eismo įvykį ir po 1-2 min. atvyko į įvykio vietą. Atvykęs pamatė partrenktą žmogų, automobilį ir vairuotoją partrenkusį moterį, po gatvę pabirusius daiktus. Buvo vakaras 22.00 - 23.00 val., pakankamai tamsu. Paprašė vairuotojo pateikti dokumentus ir laukė tyrėjo. Atsimena, kad vairuojas sakė, jog jį apakino priešpriešais atvažiuojantis automobilis. Įvykio vietoje turėjo žibintus, kuriais pasišvietė. Nepamena ar nuo kitų pastatų sklido šviesa. Tyrėjas atvyko po 10-15 min. Jis buvo priėjęs prie partrenktos moters, tačiau nepamena ar ji buvo su akiniais ar turėjo atšvaitus.

Liudytojas V. B., dirbantis Švenčionių RPK patruliu, paaiškino, kad patruliavo Vidžių g. su patruliu R. V.. Gavo pranešimą, kad Adutiškio g. – Miško g. – Naujosios g. – Vidžių g. sankryžoje įvyko eismo įvykis, partrenktas žmogus. Po 1 - 2 min. atvyko į įvykio vietą. Buvo vakaras tamsu. Kol nedegė gatvės apšvietimas įvykio vieta matėsi neaiškiai. Įvykio vietoje šviesos nedegė, apšvietimas įsižiebė po kokios minutės. Pamena, kad atvykę pamatė automobilį ir šalia partrenktą moterį, kuri gulėjo ant nugaros. Ji buvo be sąmonės, bet gyva, vilkėjo chalatėlį, kuris buvo daugiau šviesus nei tamsus. Įvykio vietoje buvo išmėtyta daug įvairių daiktų-daugiausia vaistai. Pamena, kad vairuotojas sakė: ,,nežinau iš kur ji atsirado“. Vairuotojas minėjo, jog jį apakino priešpriešais atvažiuojantis automobilis. Šviesą atspindinčių daiktų prie nukentėjusiosios nebuvo, jų nerado ir apžiūrėjęs įvykio vietą. Eismo įvykio vietoje, apie 20 m. nuo jos, yra gatvės praplatėjimas. Neatsimena ar žibintai esantys ant parduotuvės ,,Tritaškis“ fasado švietė, o jei ir švietė, tai - nestipriai.

Liudytojas M. K., dirbantis Švenčionių RPK vyresniuoju tyrėju, paaiškino, kad 2009-07-15 budėjo, kai apie 23.00 val. gavo pranešimą apie eismo įvykį ir į jį išvyko (nuo jo gyvenamosios vietos iki eismo įvykio vietos apie 3 km.). Po 15 – 20 min. buvo eismo įvykio vietoje. Policijos pareigūnai paaiškino, kad nukentėjusiąją išvežė greitosios pagalbos darbuotojai, kad yra įtariamasis ir jo automobilis. Jis apžiūrėjo įtariamojo automobilį, kuris stovėjo viduryje gatvės. Vietą, kur gulėjo parblokštoji moteris, nustatė ir pažymėjo pagal kraujo dėmę ant asfalto (toje vietoje buvo nukentėjusiosios galva). Su policijos pareigūnais nubraižė schemą. Vairuotojas jam pasakė, kad moters nematė, vėliau pajuto smūgį. Negali pasakyti tiksliai ar šio eismo įvykio metu tame kelyje buvo kelio praplatėjimas, ar kelio ribos po to įvykio keitėsi. Jis braižė vieną schemą, kuri vėliau buvo perbraižyta. Matėsi, kad po eismo įvykio automobilio vairuotojas buvo išsigandęs, aiškino, kad važiavo neviršydamas greičio, kad jį apakino priešpriešais atvažiuojantis automobilis, kad pajuto smūgį. Įvykio vietoje stabdymo žymių nebuvo. Policijos pareigūnai nustatė liudytojus. Įvykio vietoje buvo labai daug daiktų: kraujospūdžio matuoklis, judriojo ryšio aparatas, kambarinės šlepetės, vaistai, kurie buvo išmėtyti dideliu spinduliu. Buvo tamsu, todėl apžiūrint įvykio vietą reikėjo pasišviesti žibintais.

Vyr.tyrėjo M. K. 2009-07-15 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2009-07-15 apie 22.38 val. R. P., vairuodamas O. Č. priklausantį automobilį „PEUGEOT 306“v.n.(duomenys neskelbtini), partrenkė per kelią ėjusią pėsčiąją (T.1., b.l.2).

Žemesnės instancijos teismas

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuota, kad kelių eismo įvykis įvyko 2009m. liepos 15 d. Švenčionių m., Adutiškio- Vidžių- Miško-Naujosios gatvių sankryžoje, kurioje eismas nereguliuojamas, pėsčiųjų perėjos nėra, dešinė kelio pusė link Adutiškio mstl.-tiesus kelio (gatvės) ruožas, asfaltas-sausas, važiuojamosios kelio dalies plotis-11.80m., prie kelio yra pastatai. Įvykio vietoje-dešinėje kelio pusėje (nuo Švenčionių link Adutiškio) važiuojamosios dalies viduryje rastas automobilis Peugeot 306, žalios spalvos, kurio priekinis ratas lygiagrečia linija su pastatu Nr.28, Adutiškio g. yra nutolęs 13.00 m., galinis-13.30 m. Automobilio galinė dalis lygiagrečia linija su pastatu yra nutolusi 3.60 m. Po eismo įvykio transporto priemonė nejudėjo. Stabdymo žymių nėra. Transporto priemonė matomai judėjo nuo Švenčionių m. centro link Adutiškio mstl. išbarstytų daiktų buvo apie 250 kv.m. plote. Stiklo duženų koncentracijos vieta yra už automobilio galinės dalies. Sudaužytas priekinis kairės pusės žibintas, sulankstytas variklio gaubtas ir sudaužytas vairuotojo pusės stiklas, likusioje dalyje-suskilęs. Aplink automobilį išsibarstę įvairūs asmeniniai daiktai, yra kraujo dėmė, kurios skersmuo-0.30 m., ji nutolusi nuo automobilio galinio rato1.10 m. ir yra lygiagrečia linija nuo pastato 3.80 m. Išbarstytų daiktų ploto ilgis-26.20 m., plotis - 11.40 m. Šiame plote buvo rasti ir paimti: žalios spalvos megztinis, smėlio spalvos kepurė, dvi šlepetės bordinės spalvos 41 dydžio, krepšelis su 3 vnt. akinių ir viena dėtuve, sulaužyta į dvi dalis lazda, spaudimo matuoklis, mobilaus ryšio telefonas NOKIA 6100, piniginė, apie 10 vnt. skirtingų pavadinimų vaistų pakuočių. Prie įvykio vietos apžiūros protokolo pridėti du autoavarijos vietos planai ir 7 fotolentelės (T.1., b.l.15-25).

Kadangi įvykio vietos apžiūra buvo daroma nakties metu, pasišviečiant žibintuvėliais, tai buvo padarytos dar dvi papildomos įvykio vietos apžiūros (2009-09-14 ir 2010-10-12), nubraižyti planai ir padarytos įvykio vietos fotolentelės (T.1., b.l.26-57).

Žemesnės instancijos teismas

2009 m. liepos 24 d. daikto apžiūros metu buvo nustatyti automobilio Peugeot 306 v/n (duomenys neskelbtini) sugadinimai: sudaužytas priekinis kairės pusės žibintas, variklio dangtis virš kairės pusės priekinio žibinto yra sulankstytas (sulankstytos vietos matmenys – 19.5x11 cm., kairės pusės variklio viršutinės dalies kampas įlenktas į variklio pusę, sudaužytas priekinis stiklas iš vairuotojo pusės, likusioje dalyje-suskilęs, sudaužyto stiklo matmenys – 48x62 cm (T.1.,b.l.67-73).

2009-07-28 daiktų apžiūros metu buvo apžiūrėti ir nufotografuoti įvykio vietoje surasti ir paimti daiktai (T.1.,b.l.77-83).

2009-07-16 I. G. pateikė daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: pilkos spalvos atšvaitą, dalį akinių, 4 vnt. vaistų pakuočių bei medinį juodos spalvos dėžutės dangtį, kurie buvo apžiūrėti ir nufotografuoti (T.1., b.l.84-88).

2009-07-23 teismo medicinos eksperto išvadoje konstatuota, kad autoįvykio metu K. S. padaryti kūno sužalojimai: muštinės žaizdos ir nubrozdinimai galvoje, stuburo kaklinės dalies 5-6-to slankstelio lūžis su pakraujavimu virš nugaros smegenų kietojo dangalo bei į galvos smegenų skilvelius, dauginiai abipusiai šonkaulių lūžiai su pasieninės krūtinplėvės sužalojimu dešinėje, blužnies plyšimas, dubens kaulų lūžiai su šlapimo pūslės plyšimu, atviras, skeveldrinis dešinio žastikaulio lūžis, nubrozdinimas dešiniame žaste, dvi žaizdos dešinėje šlaunyje, dešinio šlaunikaulio apatinio galo išorinio gumburo atskilimas, dešinio šeivikaulio lūžis, dešinio kelio sąnario vidinių raiščių įplyšimas, nubrozdinimai kairėje kojoje, visa tai komplikavosi plaučių ir pilvaplėvės uždegimu (dėl kraujo ir šlapimo pilvo ertmėje), kas vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu, nuo ko K. S. 2009-07-22, 8:45 val., ligoninėje mirė (T.1., b.l.109-115).

2009-07-20 Specialisto išvada T-A3844/09(01) patvirtina, kad K. S. kraujyje etilo alkoholio nerasta (T.1.,b.l.116).

VšĮ Švenčionių rajono Pirminės sveikatos priežiūros centro Greitosios medicinos pagalbos iškvietimų registravimo žurnale ir kortelėje įrašyta: kvietimo priežastis - autoįvykis, adresas-Adutiškio gatvė prie koplyčios, iškvietimo laikas 22.40 val., atvykimo į vietą laikas – 22.44 val., grįžimo laikas – 22.55 val., autoįvykio vietoje rasta gulinti viduryje kelio moteris be sąmonės, matyti nubrozdinimai galvos srityje ir ant rankų, kvėpavimas netolygus (T.1.,b .l.160).

Iš Vilniaus apskrities VPK Švenčionių RPK 2009-07-15 įvykių suvestinės matyti, kad policijai apie eismo įvykį pranešė telefonu R. P. 22val.35 min. (T.1., b.l.162).

Žemesnės instancijos teismas

Iš Vilniaus Universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto 2010-09-22 pažymos matyti, kad pagal mokslininkų turimą informaciją 2009-07-15 Švenčionių mieste saulė leidosi 21val.47 min., o civilinės sutemos tęsėsi iki 22val.39 min., mėnulio nebuvo. 22val.15 min., esant giedram orui ir geram matomumui, objektai žemės paviršiuje dar turėtų būti gerai išskiriami, civilinių sutemų pabaigoje, 22 val. 39 min. turėtų būti aiškiai matoma horizonto linija (T.1., b.l.170).

Iš UAB “Švenčionių švara“ 2010-08-20 vadovo informacijos prokurorui matyti, kad Adutiškio gatvės apšvietimas įjungiamas automatiniu būdu, kiekvieną dieną skirtingu laiku, prieš pradedant temti ir tai atliekama programine įranga PCZ-525 (astronominis laikrodis). 2009 m. liepos 15 d. apšvietimas buvo įjungtas 22val.29 min (su 2 min. paklaida), (T.1., b.l.155).

2009-10-29 specialisto M. M. išvados Nr.11-2458(09) 1p.ir 2p pažymėta, kad sprendžiant iš automobilio „Peugeot 306“ sugadinimų pobūdžio tikėtinas jo greitis apie 50 km/h pėsčiojo partrenkimo metu; 4 išvados punkte pažymėta, kad šioje situacijoje- iškilus grėsmei eismo saugumui-pėsčiajai pradėjus judėti važiuojamąja kelio dalimi nuo jos krašto, vairuotojas R. P., siekdamas išvengti eismo įvykio privalėjo stabdyti savo vairuojamą transporto priemonę;7 punkte pažymėta, kad jeigu šioje kelio situacijoje automobilio „Peugeot 306“ vairuotojas, važiuodamas gyvenvietėje maksimaliu leistinu 50km/h greičiu turėjo objektyvią galimybę pamatyti žibintų šviesoje važiuojamojoje dalyje buvusią ar į ją įžengiančią pėsčiąją, vairuotojui būnant nuo partrenkimo vietos didesniu kaip 31.7m atstumu, tačiau laiku nestabdė automobilio, tai tokie jo veiksmai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu (T.1.,b.l.129-133).

2012-05-25 Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012-05-25 ekspertizės akto Nr.11-47(12)11-1399(12) išvadoje - 15p. pažymėta, kad jeigu pėsčioji K. S. kelio važiuojamąja dalimi nuo brūkšninės linijos iki partrenkimo vietos nuėjo 3,7m atstumą ramiu ar greitu žingsniu, arba 2,7 m atstumą ne didesniu kaip 4,2 km/h greičiu, tai susidariusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Peugeot 306“ vairuotojo R. P. veiksmai,-iškilus eismo saugumo grėsmei, laiku nestabdė savo vairuojamos transporto priemonės, dėl ko partrenkė važiuojamąją dalį kirtusią pėsčiąją K. S.,- techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga (T.3.,b.l.47-53). Ekspertizės akto aprašomojoje dalyje nurodyta, kad negalima vienareikšmiškai nustatyti atstumą, kurį pėsčioji nuėjo iki partrenkimo vietos, todėl tyrime panaudoti du atstumai – nuo 2,7 m iki 3,7 m. Dėl pėsčiosios judėjimo greičio nurodyta, kad ekspertinėje praktikoje naudojama ramiu tempu einančių 60-70 metų amžiaus moterų minimali greičio reikšmė 3,5km/h bei greitu tempu einančių to paties amžiaus maksimali greičio reikšmė 5,6 km/h. Iš bylos medžiagoje esančių duomenų – išrašų iš ambulatorinės kortelės nustatyta, kad nukentėjusiosios K. S. buvo sutrikęs regėjimas ir dešine ir kaire akimis, regėjimas buvo koreguojamas akinių pagalba, užfiksuotas padidėjęs kraujospūdis. Esant prastam nukentėjusiosios K. S. regėjimui bei padidėjusiam kraujospūdžiui, tikėtina kad nukentėjusiosios K. S. įprastinis ėjimo tempas buvo mažesnis už jos amžiaus grupės maksimalią greičio reikšmę. Ekspertas, apskaičiuodamas laiką, per kurį pėsčioji nuėjo minimalų ir maksimalų atstumą nuo kelio brūkšninės linijos iki partrenkimo vietos pateikė kelis skaičiavimo variantus : jeigu buvusioje kelio situacijoje pėsčioji K. S. iki partrenkimo vietos nuo brūkšninės linijos įveikė apie 3,7 m atstumą (einant ramiu ar greitu tempu) tai kaltinamasis R. P. važiuodamas 50km/h greičiu turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo. Tokia pati išvada būtų jeigu K. S. kelio važiuojamąja dalimi nuo brūkšninės linijos iki partrenkimo vietos įveikė 2,7 metrų atstumą ne didesniu kaip 4,2 km/h (kritiniu) greičiu.

Konkretus pėsčiosios ėjimo greitis ekspertizės metu nebuvo nustatytas (apskaičiuotas), nes nebuvo objektyvių duomenų (t. 3, b.l. 50), tačiau byloje nustatytų šiuo klausimu įrodymų visuma – pėsčiosios senyvas amžius, gim. (duomenys neskelbtini), prastas regėjimas, padidėjęs kraujospūdis, įvairūs sveikatos sutrikimai (ką patvirtina įvykio vietoje rasti vaistai, akiniai), vaikščiojo pasiremdama lazdele, kuri rasta lūžusi įvykio vietoje, kad vaikščiojo lėtai, ką paliudijo D. G., I. G., R. V., leidžia teigti, kad K. S. vaikščiojo greičiu artimu minimaliam jos amžiaus moterų judėjimo greičiui, tai – 3,5 km/h ir ne didesniu, nei ekspertizės akte panaudotas kritinis - 4,2 km/h greičiu.

Atsižvelgiant į tai, susidariusioje kelio eismo įvykio situacijoje automobilio „Peugeot 306“ vairuotojo R. P. veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga, nes jis, važiuodamas nurodomu 50 km/h greičiu turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo, bet iškilus grėsmei eismo saugumui laiku nestabdė savo vairuojamos transporto priemonės, dėl ko partrenkė važiuojamąją dalį kirtusią K. S. (ekspertizės aktas, 10, 15 p., t.3, b.l.53).

Jeigu R. P. nebūtų pažeidęs KET reikalavimų (o tokias technines galimybes jis turėjo - privalėjo sustoti, nekeisdamas automobilio judėjimo krypties tuo atveju, jeigu jį apakina priešpriešais atvažiuojančio automobilio šviesos), nebūtų kilęs eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus. Šis KET pažeidimas buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio pasekmėmis. Tik dėl K. S. KET pažeidimo įvykis nebūtų kilęs, nes atidus ir atsargus vairuotojas, turėdamas realias technines galimybes, būtų ėmęsis priemonių išvengti žmogaus parbloškimo.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė įrodymus dėl matomumo įvykio metu, pasisakė dėl ko vienais vadovaujasi, kitus atmeta ir padarė motyvuotą išvadą, kad autoįvykio metu (2009-07-15 apie 22 val. 35 min., ne vėliau) dar buvo galima įžiūrėti pastatus, žmones, o vos už 10 min. po įvykio tai padaryti jau buvo sunku. Kaltinamojo R. P. parodymai, kad jis, važiuodamas leistinu iki 50 km/h greičiu, negalėjo pamatyti į kelio važiuojamąją dalį išėjusiosios moters dėl to, kad jį apakino priešinga kryptimi važiavusio automobilio šviesos, nešalina jo baudžiamosios atsakomybės, nes tokiu atveju pagal KET 133p. jis turėjo sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ištirtų įrodymų visumą - įvykio vietos apžiūros duomenis, kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, ekspertizės aktą, kitus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, pagrįstai nustatė, kad R. P. veika, kuria jis pažeidė minėtų kelių eismo taisyklių punktų reikalavimus, buvo būtinoji baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. reikalauja neatsargios kaltės kaip baudžiamosios atsakomybės sąlygos. Pagal LR BK 16 str. neatsargi kaltė gali būti nusikalstamo nerūpestingumo ir nusikalstamo pasitikėjimo formoje. Nagrinėjamu atveju vairuotojas buvo nepakankamai dėmesingas ir nevykdė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, nematė pėsčiosios, taigi nesuvokė savo veiksmų pavojingumo, dėl ko nenumatė galimų padarinių, tačiau turėjo suprasti ir numatyti juos bei jų išvengti, t. y. elgėsi nerūpestingai.

Ikiteisminio tyrimo metu atlikto matomumo eksperimento duomenimis teismas pagrįstai nesivadovavo, nes eksperimento atlikimo sąlygos neatitiko autoįvykio sąlygų.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pažymėjo, kad nustatydamas R. P. kaltę bei paskirdamas jam bausmę atsižvelgia ir į K. S. neatsargius veiksmus, kuriais ji taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p. reikalavimus, t. y. sutemus ėjo į kitą gatvės pusę ne pėsčiųjų perėja, artėjant automobiliui įžengė į jo eismo juostą tuo sukeldama grėsmę eismo saugumui - kas taip pat buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su autoįvykiu bei jo pasekmėmis. Šie K. S. veiksmai įvertinti, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad R. P. neatsargios nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas K. S. elgesys pereinant gatvę, kurioje nėra pažymėta pėsčiųjų perėja (LR BK 59 str.1d.6p). Į šią aplinkybę teismas atsižvelgė paskirdamas R. P. dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą atidėjo dvejiems metams.

Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes R. P. padaryta veika pagrįstai pripažinta nusikalstama ir tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 281 str. 5 d. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl veikos vertinimo ir kvalifikavimo yra teisėtas ir pagrįstas. Paskirta bausmė, kolegijos nuomone, savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per švelni. Pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmę, vadovavosi BK 54 str. nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, todėl griežtinti ją nėra pagrindo.

Dėl nukentėjusiosios civilinio ieškinio išsprendimo

Nukentėjusioji D. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, prašydama priteisti iš atsakovų R. P. ir draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ 4958,57 Lt turtinės žalos, kurią sudaro žuvusiosios laidojimo išlaidos, ir 50 000 Lt neturtinės žalos, kurią ji patyrė dėl sunkių psichinių išgyvenimų autoįvykyje mirtinai sužalojus jos seserį K. S..

Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios D. G. ieškinį dėl neturtinės žalos tenkino iš dalies, priteisė jos naudai iš kaltinamojo R. P. 6547,20 Lt, iš atsakovės draudimo kompanijos AAS “Gjensidige Baltic“ 3452,80 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmetė.

Teismas konstatavo, kad turtinė žala ieškovei nepriteistina, nes CK 6.284 str.1d. jai, kaip žuvusiosios seseriai teisės į turtinės žalos, atsiradusios dėl gyvybės atėmimo, atlyginimą nenumato, kad ieškovė kartu su seserimi K. S. negyveno, nebuvo jos išlaikoma.

Dėl neturtinės žalos teismas pasisakė, kad pripažindamas ieškovei teisę į neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgia į artimus seserų santykius, kad jos gyveno viename miestelyje, dažnai tarpusavyje bendraudavo, abi buvusios pedagogės, atsitikus nelaimei nukentėjusioji D. G. lankė savo mirtinai sužalotą seserį ligoninėje, pergyveno dėl jos sunkios būklės, o vėliau ir dėl jos mirties, neabejotinai dėl to patyrė dvasinius sukrėtimus, kurie galėjo neigiamai atsiliepti ir jos sveikatai. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį teismas nurodė, kad įvertina neatsargumą ir pačios žuvusiosios K. S., kuri sutemus ėjo į kitą gatvės pusę ne pėsčiųjų perėja, artėjant automobiliui įžengė į jo eismo juostą tuo sukeldama grėsmę eismo saugumui, kas buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su autoįvykiu bei jo pasekmėmis. Todėl neturtinė žala atsirado ir dėl žuvusiosios neatsargumo. D. G. ieškinys dėl neturtinės žalos buvo sumažintas iki bendros 10000 Lt sumos, kuri priteista iš atsakovės draudimo kompanijos AAS“Gjensidige Baltic“ - 3452.80 Lt, neviršijant LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2007-05-17 Nr.X-1137) 11 str. numatytų dydžių ir likusi suma - 6547.20 Lt, iš nuteistojo R. P..

Pirmos instancijos teismo nuosprendį, kuriuo išspręsti nukentėjusiosios pareikšti ieškiniai, apeliaciniais skundais ginčija ir nukentėjusioji ir nuteistasis.

D. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal CK 6.291 str. jai turi būti priteistos visos sesers laidojimo išlaidos, pilnai tenkinant ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo. Pažymi, kad byloje dėl ilgo ikiteisminio tyrimo, bei teisminio nagrinėjimo jai teko išgyventi, nervuotis, ji prarado klausą, nuolat turi aukštą kraujospūdį. Prašo pakeisti teismo nuosprendį ir visiškai patenkinti jos pareikštą ieškinį.

Nuteistasis R. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad civilinis ieškinys išspręstas neteisingai. Nurodo, kad įstatymas CK 6.284 str. konkrečiai apibrėžia ratą asmenų, kurie turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, fizinio asmens mirties atveju, tai - asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kadangi įstatymas nenumato tokios žalos atlyginimo antros eilės giminaičiams. Ieškovė – žuvusiosios sesuo pati patvirtinusi, kad autoįvykio metu nukentėjusi jos sesuo K. S. gyveno atskirai, pati savimi rūpinosi, pati tvarkė savo buitinius reikalus, įvykio metu ieškovė dirbo, nebuvo išlaikoma sesers. Ieškinys dėl neturtinės žalos, apelianto nuomone, turėjo būti atmestas dėl nurodytų priežasčių ir dėl didelio nukentėjusiosios neatsargumo.

Dėl turtinės žalos

Pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, kurią nukentėjusioji patyrė dėl laidojimo išlaidų. CK 6.291 straipsnis, reglamentuojantis laidojimo išlaidų atlyginimą, numato, kad jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos.

Paprastai už nusikalstama veika padarytą žalą materialiai atsako pats kaltinamasis. Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui). Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Jeigu nukentėjusiajam padarytos žalos visiškai nepadengia draudimo atlyginimas, likusį žalos dydį atlygina ją padaręs asmuo arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2,3 dalys). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, R. P. vairuotas automobilis Peugeot 306, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ (polisas (duomenys neskelbtini)), ši bendrovė įtraukta į bylą civiliniu atsakovu. Pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 1 p. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra:

1) iki 2009 m. gruodžio 10 d. – 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 1 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 100 000 eurų dėl žalos turtui.

AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas, kaip automobilio Peugeot 306, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudikas dėl 2009-07-15 eismo įvykio Švenčionių mieste atlygino nuostolius - 7273,39 Lt Valstybinei ligonių kasai pagal pateiktą pretenziją už K. S. gydymo išlaidas (t.2, b.l. 128). Byloje pateiktais dokumentais įrodyta, kad ieškovė D. G. dėl sesers K. S. laidotuvių patyrė 4958,57 Lt išlaidų (t.2, b.l.88-98). Iš šios sumos kaip nepagrįstos turi būti atmestos 962,50Lt išlaidos, kurias ieškovė patyrė po metų organizuodama metines, nes tai nėra būtinos laidojimo išlaidos, be to, turi būti įskaityta išmokėta 1040,0Lt laidojimo pašalpa (t.2,b.l. 128), kurios gavimo ieškovė neginčija. CK 6.291 straipsnio 2 dalis numato, jog įstatymų nustatytais atvejais mokama laidojimo pašalpa įskaitoma į laidojimo išlaidas. Tai reiškia, kad į atlygintinos žalos, padarytos asmens gyvybės atėmimu, dydį įeinančias laidojimo išlaidas turi būti įskaitoma paskirta laidojimo pašalpa, laidojimo išlaidas sumažinant šios pašalpos dydžio suma. Laidojimo išlaidos išieškomos iš atsakingo už žalą asmens tik tokia apimtimi, kiek jų nepadengia laidojimo pašalpa (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-304/2004). Nustatyta ieškovei atlygintina 2956,07 Lt (4958,57Lt – 1040,0Lt – 962,50 Lt) suma yra protingos laidojimo išlaidos, kurios ieškovei priteistinos iš draudiko. Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Dėl neturtinės žalos

Kiekvienas asmuo turi teisę į teisingą nusikaltimu patirtos žalos atlyginimą. Tai išplaukia iš Konstitucijos 30 ir 109 straipsnių, juos detalizuojančių Baudžiamojo proceso kodekso 109–118 straipsnių, Civilinio kodekso 6.250, 6.263, 6.283–285 ir kitų straipsnių. BPK 109 straipsnis numato bendrą nuostatą, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pateikti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civiliniame kodekse taip pat nėra numatyti kokie nors neturtinės žalos atlyginimo ribojimai subjektų atžvilgiu. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta bendra nuostata, kad neturtinė žala, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, dėl asmens gyvybės atėmimo ar sveikatos sutrikdymo atlyginama visais atvejais. CK 6.284 straipsnyje „Atsakomybė už dėl gyvybės atėmimo atsiradusią žalą“ yra vardijami asmenys, kurie turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą gyvybės atėmimo atveju (asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties), tačiau, kaip išaiškino LAT nutartyje Nr. 2K-853/2007, ši norma nėra ribojanti, joje pateiktas artimųjų, galinčių pretenduoti į pinigus už neturtinę žalą, sąrašas nėra baigtinis. CK 6.283 straipsnyje „Žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju“ nėra suformuluota jokių specialių (taip pat ir ribojančių) taisyklių dėl artimųjų (įskaitant brolius, seseris) neturtinės žalos, tad remiantis bendrąja 6.250 straipsnio nuostata, jiems pinigai už neturtinę žalą gali būti priteisiami.

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Dėl ieškovo teisės į pinigines sumas už neturtinę žalą turėtų būti nusprendžiama atsižvelgiant į faktinį ieškovą ir žuvusįjį siejusių santykių pobūdį. Priteisiamos sumos turi būti teisingos. Tai reiškia, kad jos turi būti priteisiamos paisant asmenų lygybės, proporcingumo ir protingumo principų ir piniginių sumų už neturtinę žalą paskirties. Iš to išplaukia, kad esminis priteisiamos neturtinės žalos dydžio kriterijus yra kilę padariniai, kurių sunkumas nustatomas pagal sunkaus sužalojimo sukeltus fizinio, psichinio ir socialinio pobūdžio padarinius ir jų švelnėjimo perspektyvą ar vertinant žuvusiojo ir ieškovo buvusio tarpusavio ryšio glaudumą. Taip pat tam tikros reikšmės turi ir fiziškai nukentėjusio asmens kaltės laipsnis. Nukentėjusieji neretai neatsargiu elgesiu prisideda prie neatsargaus gyvybės ar sveikatos sutrikdymo pažeisdami Kelių eismo taisykles (išeidami į kelią ne pėsčiųjų perėjoje ir pan.). Tai teismai taip pat laiko pagrindu priteisti visiškai nedideles sumas už patirtą neturtinę žalą (retai kada viršijančias 20 000 – 10 000 Lt). Gyvybės atėmimo bylose pagrindinis neturtinės žalos dydžio kriterijus yra žuvusiojo ir nukentėjusiojo asmens tarpusavio ryšys. Piniginių sumų už neturtinę žalą paskirtis yra teisingumo įvykdymas, pripažįstant nukentėjusiojo teisėto intereso pažeidimo faktą ir išreiškiant jam pagarbą bei užuojautą. Nesant įstatyme nustatytų orientacinių už neturtinę žalą priteistinų sumų dydžių, jų apskaičiavimo išeities taškas turi būti teismų praktikoje analogiškose bylose nusistovėjusi suma. Priteistinas neturtinės žalos dydis nustatomas kiekvienam ieškovui individualiai.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, nustatė, kad nagrinėjamu atveju seseris siejo artimi santykiai, jos dažnai bendravo, jas siejo ne tik giminystės, bet ir bendros profesijos ryšiai, ieškovė rūpinosi nukentėjusiąja, pergyveno dėl jos būklės, lankė ją ligoninėje, laidojo ją, apmokėjo visas laidojimo išlaidas. Bylos duomenimis nustatyta, kad žuvusioji artimesnių giminaičių už seseris neturėjo. Teismas nuosprendyje kruopščiai išanalizavo ir įvertino visus reikšmingus neturtinės žalos dydžio apskaičiavimo kriterijus, argumentuotai pagrįsdamas kiekvieno iš jų taikymą nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis, jų visumos reikšmę bei įtaką sprendžiant apie teisingą piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydį, visapusiškai vertino nagrinėjamą situaciją. Priimtas sprendimas priteisti 10 000Lt neturtinės žalos atitinka įstatymo reikalavimus ir teismų praktiką panašiose bylose, todėl keisti nuosprendį šiuo klausimu nėra teisinio pagrindo, nuteistojo apeliacinis skundas prašant atmesti ieškinį dėl neturtinės žalos, o nukentėjusiosios civilinės ieškovės dalyje - pilnai tenkinti ieškinį dėl neturtinės žalos – atmestini.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p., 3p.,328 str.4p.,

nutarė:

Nuteistojo R. P. apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiosios civilinės ieškovės D. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, jos pareikštą ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti iš dalies, Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. nuosprendžio dalį, kuria išspręstas D. G. ieškinys dėl turtinės žalos pakeisti: priteisti D. G. iš AAS „Gjensidige Baltic“ 2956,07 Lt turtinei žalai atlyginti.

Civilinį ieškinį likusioje dalyje atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Angelė IkasalienėAudronė KartanienėArtūras Šumskas