Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-01-17 · Civilinė byla Nr. 2S-63-577/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-17
Bylos Nr.
2S-63-577/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jadvyga Mardosevič
Pareiškėjas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-63-577/2012Procesinio sprendimo kategorijos:122.3.;122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. sausio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria atsisakyti priimti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Antstolis A. Čeglikas kreipėsi į teismą, prašydamas spręsti laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), nes turi prasidėti jo griovimo darbai. Antstolis prašyme nurodė, kad antstolio kontoroje yra vykdomas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-11-06 vykdomasis raštas Nr. 2-3146/727/2009 dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) griovimo (skolininkai V. M. ir A. M.). Antstolio teigimu, skolininkai šio vykdomojo rašto nevykdo, todėl yra būtina pradėti minėto namo griovimo darbus, tačiau nugriauti namo ir įvykdyti teismo sprendimo neleidžia Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005-03-14 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. L2-02865-565/2005, namui, esančiam (duomenys neskelbtini), taikytas areštas. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-08-25 nutartimi minėtą antstolio V. Čegliko prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-08-25 nutartį civilinėje byloje Nr. L2-02865-565/2005 ir priimti naują nutartį – panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, nustatytas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005-03-14 nutartimi.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-09-20 nutartimi atsisakė priimti Inspekcijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-08-25 nutarties civilinėje byloje Nr. L2-02865-565/2005. Nurodė, kad Inspekcija nėra asmuo, turintis teisę paduoti atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-08-25 nutarties.

Šalies argumentai

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-09-20 nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, nustatytas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005-03-14 nutartimi, kuria buvo areštuotas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad Inspekcija ne tik prašė panaikinti nutartį, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, bet tuo pačiu laikyti Inspekciją suinteresuotu asmeniu byloje. Teismas Inspekcijos suinteresuotumo nutartyje nepaneigė. Inspekcija yra suinteresuotas asmuo, turintis teisę paduoti atskirąjį skundą, nes ji yra išieškotojas, o antstolis V.Čeglikas yra įpareigotas Inspekcijos perduoto vykdomojo rašto pagrindu vykdyti teismo sprendimą. Pirmos instancijos teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, t.y. galimybei spręsti laikinųjų priemonių pagrįstumo klausimą. Teismas, nurodydamas, kad Inspekcija nėra asmuo, galintis paduoti atskirąjį skundą, bet galėtų kreiptis su atskiru prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pažeidė esminius civilinės teisės principus. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas neįvertino aplinkybės, kad laikinosios apsaugos priemonės visada yra laikino pobūdžio suvaržymai, jų taikymas yra ribotas laiko atžvilgiu. Savavališkos statybos padariniai turėtų būti šalinami, o laikinosios apsaugos priemonės trukdo vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme, bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė procesinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos tokios kategorijos bylose. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 337 str. 1 p.).

Kaip minėta, CPK 338 str. numato, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK skirsnyje „Atskirieji skundai“ nustatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 315 straipsnyje reglamentuojami apeliacinio skundo priėmimo klausimai, o jo 2 dalyje nustatyti pagrindai, kuriems esant apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Tai klausimas, susijęs su apeliacinio skundo subjektais, todėl turi būti taikomas kartu su CPK 305 straipsniu. Jis reglamentuoja apeliacinio skundo subjektus, t.y. asmenis, turinčius teisę paduoti apeliacinį skundą. Šioje normoje nustatyta, kad apeliacinį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys, t. y. tik įtraukti į pirmosios instancijos teismo procesą asmenys turi teisę apeliacine tvarka skųsti byloje priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą (nutartį). Pažymėtina, kad civilinio proceso penkto skirsnio, reglamentuojančio laikinąsias apsaugos priemones (įstatymo redakcija, galiojusi skundžiamo veiksmo atlikimo metu), normos numatė, jog laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali būti panaikinamos teismo, kurio žinioje yra byla, nutartimi (CPK 150 str.), tačiau nenumatė galimybės nedalyvaujantiems byloje suinteresuotiems asmenimis skųsti apeliacine tvarka, paduodant atskirąjį skundą, teismo nutartį, kuria atsisakyta panaikinti taikytas laikinąsias priemones. Taigi, darytina išvada, kad prašymą panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones galėjo teikti teismui suinteresuoti ir nedalyvaujantys byloje asmenys, ir tuomet jiems atsirasdavo teisė skųsti teismo nutartį, kuria buvo išspręstas jų prašymas; tačiau skųsti teismo nutarties, kuria buvo išspręstas klausimas dėl laikinųjų priemonių panaikinimo ne jų prašymų pagrindu, tokiems asmenims galimybė suteikta nebuvo. Beje, kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, tokia praktika buvo formuojama ir teismų. Pažymėtina ir tai, kad nuo 2011-10-01 minėtų normų galiojanti redakcija numato, jog visas pirmosios instancijos teismo priimtas nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių dalyvaujantys byloje asmenys atskiruoju skundu gali skųsti aukštesnės instancijos teismui, išskyrus šio Kodekso numatytus atvejus. Byloje nedalyvaujantys asmenys gali duoti atskirąjį skundą tik dėl tų pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis atsisakyta tenkinti jų prašymus panaikinti jiems taikomas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 151 str. 1 d.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad antstolis A. Čeglikas kreipėsi į teismą, prašydamas spręsti laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), nes turi prasidėti jo griovimo darbai. Nurodė, kad antstolio kontoroje yra vykdomas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-11-06 vykdomasis raštas Nr. 2-3146/727/2009 dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), griovimo. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-08-25 nutartimi minėtą antstolio V. Čegliko prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė. Inspekcija atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-08-25 nutartį civilinėje byloje Nr. L2-02865-565/2005 ir priimti naują nutartį – panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, nustatytas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005-03-14 nutartimi. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-09-20 nutartimi atsisakė priimti Inspekcijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-08-25 nutarties civilinėje byloje Nr. L2-02865-565/2005, kadangi Inspekcija nėra asmuo, turintis teisę paduoti atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-08-25 nutarties.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas tai, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005-03-14 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės skolininkui V. M. priklausančiam turtui kreditoriaus A. K. naudai; į pirmos instancijos teismą su prašymu spręsti laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą kreipėsi antstolis A. Čeglikas; Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nėra civilinės bylos šalis; ne jos atžvilgiu nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir ji nesikreipė į pirmos instancijos teismą dėl jų panaikinimo, daro išvadą, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti Inspekcijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-08-25 nutarties civilinėje byloje Nr. L2-02865-565/2005. Esant aukščiau išdėstytiems motyvams, atmestinas apelianto atskirajame skunde nurodytas argumentas, kad pastarasis byloje turėjo būti laikytas suinteresuotu asmeniu ir tuo pagrindu jo atskirasis skundas turėjo būti priimtas nagrinėjimui.

Kiti pareiškėjo atskirajame skunde nurodomi motyvai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-09-20 teisėtai ir pagrįstai nutarčiai naikinti.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti Inspekcijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-08-25 nutarties civilinėje byloje Nr. L2-02865-565/2005. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-09-20 nutartį nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jadvyga Mardosevič