Utenos apylinkės teismo sprendimas

2025-06-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-355-664/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-06-19
Bylos Nr.
A20.-355-664/2025
Teisminio proceso Nr.
4-16-3-00355-2025-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Irena Vapsvienė
Kategorijos
Byla Nr. A20.-355-664/2025
Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00355-2025-1Procesinio sprendimo kategorija 21.15 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 19 d.Ignalina
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Irena Vapsvienė,sekretoriaujant J. Z.,

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

užsieniečiui I. P.,užsieniečio atstovei advokatei I. Š.,vertėjai D. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau VSAT prie LR VRM) Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo taikymo Rusijos Federacijos piliečiui I. P., gimusiam (duomenys neskelbtini) (ILTU kodo Nr. (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Užsieniečių registracijos centro (toliau – URC) teikimu prašoma sulaikyti Rusijos Federacijos pilietį I. P., gimusiam (duomenys neskelbtini) (ILTU kodo Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Užsienietis), VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre iki 2025-09-19, bet ne ilgiau nei jis bus išsiųstas į kilmės šalį. Teikime nurodoma, jog Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas, Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, neturi jokių dokumentų neturi dokumentų suteikiančių jam teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, jo nesieja jokie ekonominiai, šeimyniniai ar socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublika. Užsienietis, žinodamas supaprastinto vykimo tranzitu per Lietuvos Respubliką ir buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, jas sąmoningai pažeidė - 2025-06-17 bandė vykti tranzitu per Lietuvos Respubliką be atitinkamų dokumentų. Teismo posėdžio metu atstovė nurodė, jog neprieštarauja ir prašo teismo nuožiūra spręsti kurią alternatyvią sulaikymui priemonę taikyti Užsieniečiui: apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo arba apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimus (Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktas). Atstovė nurodė, jog Užsienietis galimai yra pateikęs prieglobsčio prašymą raštu, bet ji dar nėra užvizuota URC vadovo, taip pat turimais duomenimis – Užsienietis turi pirmos grupės invalidumą, judą neįgaliojo vežimėlyje.

2. Užsienietis ir jo atstovė nurodė, jog teikimas yra nepagrįstas ir atsižvelgus į teismo posėdyje nurodytas aplinkybes: Užsieniečiui žodžiu pakartojus prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo jis teisės aktų nustatyta tvarka laikytinas prieglobsčio prašytoju; paaiškėjus, jog Užsienietis turi neįgalumą, tai yra Užsienietis yra pažeidžiamas asmuo; Užsienietis nurodė, jog jis turi 150 Eur lėšų ir gali išsinuomoti būstą Lietuvoje, prašo teismo skirti vieną iš alternatyvių sulaikymui priemonių: apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų arba įpareigoti jį elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą. Taip pat informuoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apie pateiktą prieglobsčio prašymą. Užsienietis nurodė, jog vakar, tai yra 2025 m. birželio 18 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvoje jam suteikimo, sutinka gyventi laikino apgyvendinimo vietoje, jeigu galės judėti neįgaliojo vežimėlyje, šiuo metu turimos lėšos yra 150 Eur, tačiau Rusijos Federacijos taupomojoje kasoje esančioje sąskaitoje jis turi pakankamai lėšų, tik jas reikėtų pervesti į Lietuvos banką. Prašo skirti jam tokią alternatyvią sulaikymui priemonę- kokia jam būtų patogiausia.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teikimas tenkintinas iš dalies.

3. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas). Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

4. Byloje nustatyta:

4.1. Užsienietis yra Rusijos Federacijos pilietis, 2025 m. birželio 17 d. 10.13 val. per VSAT prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos Medininkų pasienio kontrolės punktą vykęs tranzitu iš Baltarusijos Respublikos į Karaliaučių (Rusijos Federacija), tačiau buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, kadangi neturėjo atitinkamų dokumentų, pateisinančių buvimo tikslą ir sąlygas. 11 val. Užsienietis grįžo į Baltarusijos Respubliką. Pakartotinai Užsienietis tranzitu iš Baltarusijos Respublikos į Karaliaučių (Rusijos Federacija) vyko 2025 m. birželio 17 d. apie 14 val. ir buvo įleistas į Lietuvos Respubliką tame pačiame pasienio kontrolės punkte.

4.2. 2025 m. birželio 18 d. VSAT prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinė gavo pranešimą, kad Užsienietis yra apsistojęs „V. P.“ nakvynės namuose, adresu (duomenys neskelbtini).

4.3. 2025 m. birželio 18 d. 15.00 val. VSAT prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūnai, adresu (duomenys neskelbtini), vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymo) 113 str. 1 d. 2 p. ir 114 str. 1 d., sprendimu Nr. 25S141793, ne ilgiau kaip 48 val., sulaikė Užsienietį, kuris turėdamas Rusijos Federacijos pasą Nr. (duomenys neskelbtini) galiojantį iki 2033-10-07 ir Lietuvos Respublikos supaprastinto tranzito dokumentą Nr. LT0120976, galiojantį nuo 2023-12-11 iki 2025-12-10, pažeidė supaprastinto tranzito per Lietuvos Respubliką ir buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas. Užsienietis atsisakė savanoriškai grįžti į savo kilmės šalį.

4.4. Patikrinus vidaus reikalų sistemos informacines duomenų bazes VRIS, nerasta duomenų apie Užsieniečiui išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikoje jis nėra deklaravęs gyvenamosios vietos. Patikrinus vizų modulį duomenų apie išduotas ir galiojančias vizas nėra. Užsienietis žodžiu nurodė, turintis apie 150 Eur piniginių lėšų, duomenų apie turimus socialinių, ekonominių ryšius nepateikė.

5. Teismas pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).

6. Valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 ir iki šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka nėra atšaukta, todėl nagrinėjamu atveju aktualios ir taikytinos Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Įstatymo (toliau – Įstatymas) X2 skyriaus, reglamentuojančio Įstatymo taikymą, kai įvesta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos, tiek, kiek atitinkamų klausimų nereglamentuoja kitos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 140⁷ str.).

7. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas). Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

8. Įvertinus teismo posėdyje pareikštą Užsieniečio prašymą suteikti jam prieglobstį bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, suformuotą 2020 m. birželio 25 d. sprendime byloje Nr. C?36/20, pagal kurią trečiosios šalies pilietis įgyja tarptautinės apsaugos prašytojo, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 2013/32 2 straipsnio c punktą, statusą nuo to momento, kai tokios apsaugos „paprašo“, trečiosios šalies piliečio teismo posėdyje išreikšto noro prašyti tarptautinės apsaugos pakanka, kad jam būtų suteiktas tarptautinės apsaugos prašytojo statusas, daroma išvada, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas Įstatymo 2 straipsnio 20 punkto prasme.

9. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 straipsnio 5 dalis).

10. Teismo posėdžio metu nustatyta, jog Užsienietis turi neįgalumą (kaip nurodė Užsienietis ir URC atstovas, Užsienietis turi I grupės invalidumą), juda neįgaliojo vėžimėlyje, todėl konstatuotina, jog Užsienietis turi pažeidžiamo asmens statusą.

11. Įstatymo 2 straipsnio 182 dalyje pažeidžiamas asmuo apibrėžiamas kaip asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pvz., nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą). Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pažeidžiami asmenys ir šeimų, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, nariai gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Tai reiškia, kad pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų sulaikymo galimybės privalo būti svarstomos tik išimtiniais atvejais.

12. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, (toliau – ir Priėmimo sąlygų direktyva) 2 straipsnio 1 dalies k punkte ir 21 straipsnyje pažeidžiami asmenys apibrėžti kaip specialiųjų priėmimo poreikių turintys prašytojai, kuriems reikia specialiųjų garantijų, kad galėtų pasinaudoti teisėmis ir laikytis įpareigojimų, numatytų šioje direktyvoje, ir tokiais asmenimis laikomi nepilnamečiai, nelydimi nepilnamečiai, žmonės su negalia, vyresnio amžiaus žmonės, nėščios moterys, nepilnamečius vaikus turintys vieniši tėvai, prekybos žmonėmis aukos, sunkiai sergantys, psichikos sutrikimų turintys asmenys, taip pat asmenys, kurie patyrė kankinimus, išprievartavimą arba kitokias sunkaus psichologinio, fizinio arba seksualinio smurto formas. Analogiškas pažeidžiamų asmenų sąrašas įtvirtintas ir 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Grąžinimo direktyva) 3 straipsnio 9 dalyje. Akcentuotina ir tai, kad šių direktyvų nuostatos nedraudžia sulaikyti pažeidžiamus asmenis, tačiau kai jie sulaikomi, tai pagal Priėmimo sąlygų direktyvos 11 straipsnį bei Grąžinimo direktyvos 16 straipsnio 3 dalį ir 17 straipsnį yra privaloma įdėmiai atsižvelgti į ypatingą jų padėtį.

13. Priėmimo sąlygų direktyvos 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sulaikytų prašytojų, kurie yra pažeidžiami asmenys, sveikatai, įskaitant psichinę sveikatą, nacionalinės valdžios institucijos turi skirti išskirtinį dėmesį. Jeigu sulaikomi pažeidžiami asmenys, valstybės narės užtikrina nuolatinę stebėseną ir tinkamą paramą, atsižvelgiant į jų ypatingą padėtį, įskaitant jų sveikatą.

14. Apibendrinant nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, gali būti sulaikyti tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką. Be to, vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys ypač turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4853-442/2018, 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5072-520/2018, 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5717-492/2018).

15. Nustatyta kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, pažeidžiamas asmuo, neturintis gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturintis teisėto pragyvenimo šaltinio, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje duomenų nėra, todėl daroma išvada, kad Užsienietis ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi). Užsieniečio asmenybė ir tapatybė nustatyta, jis turi galiojantį asmens dokumentą. Byloje nėra duomenų, leidžiančių vertinti, kad Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais, kad jis galėtų kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, ir, kad jam netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, ir sutrukdydamas priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje, tad teismas daro pagrįstą išvadą, jog Įstatymo tikslai gali būti pasiekti Užsieniečiui taikant Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę (apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų). Šios alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas (imant domėn ir nustatytą faktinę aplinkybę, jog Užsieniečio turimos lėšos, kurias Užsienietis galėtų panaudoti būsto nuomai, maistui ir kitiems poreikiams yra ribotas jis juda neįgaliojo vežimėlyje), yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tiek URC atstovė patikslintu teismo posėdyje teikimu, tiek Užsienietis ir jo atstovė sutiko, kad jo atžvilgiu būtų taikoma ši alternatyvi sulaikymui priemonė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 1,2,5 dalimis, 114 straipsnio 2 dalimi, 116 straipsnio 3, 4 dalimis, 117 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti iš dalies.

Skirti Rusijos Federacijos piliečiui I. P., gimusiam (duomenys neskelbtini) (ILTU kodo Nr. (duomenys neskelbtini)), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų - 3 (trims) mėnesiams, iki 2025 m. rugsėjo 19 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje ar išnyks sulaikymo pagrindai.

Informuoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kad posėdžio metu Užsienietis prašė suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Sprendimas įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos, bet per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.

Teisėja Irena Vapsvienė