Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2022-07-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-169-360/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-07-27
Bylos Nr.
AN2-169-360/2022
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00045-2022-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Savinijus Katauskas (pirm.)
Pažeidėjas
A. B.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyrius
Advokatai
Audrius Stonkus
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-169-360/2022Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00045-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 16.9.10.; (S) 21.11.10.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. (A. B.) atstovo advokato Audriaus Stonkaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022-05-20 nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2022-01-06 nutarimu A. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį subendrinta galutine 600 Eur bauda už tai, kad jis 2021-11-04, 19.21 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, nesiėmė visų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus atstumo iki kitos stovinčios transporto priemonės, ją kliudė ir apgadino bei pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos apie įvykį nepranešė policijai, kai padaryta turtinė žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių sumos. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 9, 126 ir 222 punktų reikalavimus. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. ne teismo tvarka priimtą nutarimą apskundė apylinkės teismui.

Žemesnės instancijos teismas

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022-05-20 nutartimi A. B. skundas netenkintas, Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas.

Šalies argumentai

3. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. atstovas advokatas A. Stonkus apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2022-05-20 nutartį ir administracinę teiseną A. B. nutraukti.

Žemesnės instancijos teismas

3.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, kurie buvo prieštaringi ir turėjo būti vertinami patraukto atsakomybėn asmens naudai. Pirmosios instancijos teismas formaliai nurodė, kad yra neesminių prieštaravimų tarp liudytojų parodymų, tačiau neva jie galėjo atsirasti dėl praėjusio laiko tarpo po tariamo pažeidimo padarymo. Tačiau liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai buvo iš esmės prieštaringi, todėl turėjo būti vadovaujamasi in dubia pro reo principu ir teisena dėl ANK 426 straipsnio l dalies privalėjo būti nutraukta.

3.2. Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismo nutartis iš esmės grįsta vienintelės liudytojos L. N. parodymais, tačiau jie yra nenuoseklūs ir prieštarauja kitiems bylos duomenims. Liudytoja savo paaiškinime policijai nurodė, kad A. B. išlipęs „apžiūrėjo automobilį“ „Volvo“, tačiau teisme nurodė, kad jo neapžiūrėjo. Liudytoja taip pat nurodė, kad įvykio metu suveikė nukentėjusio automobilio „Volvo“ garsinė signalizacija, tačiau nukentėjusysis J. Š. nurodė, kad garsinė signalizacija jo automobilyje buvo atjungta, todėl suveikti negalėjo. Teismas į nurodytas aplinkybes neatsižvelgė ir nutarties motyvuose net nurodė, kad A. B. turėjo suprasti, kad kliudė kitą transporto priemonę, kadangi suveikė garsinė signalizacija. Nurodytos liudytojos parodymais rėmėsi ir policijos pareigūnai, fiksavę įvykį.

3.3. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad, priešingai nei nustatė teismas, A. B. nepasišalino iš įvykio vietos, o įsijungęs mobilaus telefono žibintuvėlį, atidžiai apžiūrėjo tiek savo, tiek priekyje ir gale buvusias transporto priemones, jokio susidūrimo požymių nepastebėjo, jokių sugadinimų nebuvo. Grįžo kaip įprastai į savo namus po darbo, nuėjo nusiprausti į vonios kambarį. Atvykus policijos pareigūnams, negirdėjo, kada jie jam skambino telefonu, mėginant perskambinti po kelių minučių skambutis buvo ribojamas, kadangi jis buvo nežinomas, kuriam neįmanoma perskambinti. Po to su juo niekas nesusisiekė. Kvietimą į policiją gavo tik po 2 savaičių. Susisiekti su nukentėjusiuoju net neturėjo jokių galimybių. Pasišalinimas būtų tuo atveju, jei A. B. butų po įvykio nuvažiavęs į kitą vietą, tačiau jis to nepadarė, tiesiog grįžo namo.

Šalies argumentai

3.4. Apeliaciniame skunde pažymima, jog įvykį fiksavę pareigūnai nurodė, kad jie atvyko tamsiu paros metu, lyjant, sugadinimai buvo nežymūs (galimas prisilietimas), viską vertino pagal liudytojos L. N. parodymus, kas antras automobilis kiemuose turi tokius pabraižymus, fotofiksacjja visiškai nekokybiška, iš jos neįmanoma nieko nustatyti. Galimai transporto priemonė buvo apgadinta seniau, nes J. Š. nurodė, kad jau kelias dienas laikė automobilį toje pačioje vietoje. Bet kuriuo atveju, net jei A. B. ir būtų kliudęs automobilį „Volvo“, pažeidimas negali būti kvalifikuojamas kaip pasišalinimas, kadangi jo veiksmuose nėra tiesioginės tyčios, priešingai, jis buvo įsitikinęs, kad įvykio nesukėlė ir nepasišalino, o grįžo namo, kaip ir įprasta vakare po darbo, todėl teisena dėl ANK 426 straipsnio 1 dalies privalo būti nutraukta.

Atsiliepimas

4. Institucija bei nukentėjusysis J. Š. atsiliepimais į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti bei nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliantas A. B. nesutinka su apylinkės teismo nutartimi, kuria buvo paliktas ne teismo tvarka priimtas nutarimas, kuriuo A. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, neturi pagrindo spręsti, jog A. B. nubaustas nepagrįstai.

6. Nagrinėjamu atveju A. B. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį dėl to, kad vairuodamas transporto priemonę, nesiėmė visų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus atstumo iki kitos stovinčios transporto priemonės, ją kliudė ir apgadino bei pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos, apie įvykį nepranešė policijai, kai padaryta turtinė žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių sumos. Apeliaciniame skunde nesutinkama su įrodymų vertinimu, teigiama, jog apylinkės teismo nutartis grįsta vienintelės liudytojos L. N. prieštaringais parodymais, A. B. nepasišalino iš įvykio vietos, o įsijungęs mobilaus telefono žibintuvėlį, apžiūrėjo transporto priemones, jokių sugadinimų nebuvo, todėl grįžo kaip įprastai į savo namus po darbo, nuėjo nusiprausti. Tokie apelianto argumentai vertinami kaip pasirinkta gynybinė taktika, siekiant sušvelninti savo atsakomybę, tačiau ją paneigia įrodymų visuma. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog analogiškus argumentus A. B. nurodė ir apylinkės teismui ir dėl jų apylinkės teismas išsamiai pasisakė, itin išsamiai aptarė įrodymus, atkūrė logišką ir nuoseklią nagrinėjamo įvykio grandinę, su skundžiamos nutarties argumentais apygardos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti.

7. Iš bylos duomenų matyti, jog dėl eismo įvykio į pareigūnus kreipėsi nukentėjusysis J. Š., kuris rašytiniame paaiškinime nurodė, kad paskambinusi kaimynė informavo, jog į kieme stovėjusį automobilį trenkėsi kitas automobilis, kurio vairuotojas, nekreipdamas dėmesio į kaimynės riksmus, pasišalino, o jis, J. Š., išėjęs apžiūrėjo savo automobilį ir pastebėjo galinio dangčio ir bamperio apgadinimus. J. Š. rašytinį paaiškinimą nuosekliai atitinka ir įvykį stebėjusios L. N. rašytinis paaiškinimas, kuriame ji teigė, kad įvykio metu buvo balkone ir matė, kaip kieme baltas mikroautobusiukas pradėjo parkuotis, išgirdo garsą ir pamatė, jog priekyje stovėjęs automobilis pajudėjo, išlipęs vairuotojas apžiūrėjo, nors ji jam pasakė, kad jis kliudė kitą automobilį, jis nuėjo. Pareigūno M. Ž. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog nuvykus pagal iškvietimą, buvo nustatyta, kad automobilis „Dodge“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekiu atsitrenkė į stovėjusį „Volvo“ automobilį, šį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, „Volvo“ savininkas J. Š. paaiškino, jog apie įvykį papasakojo kaimynė, mačiusi, kaip atsitrenkusio automobilio vairuotojas išlipo, apžiūrėjo ir numojęs ranka nuėjo. Eismo įvykio vietos schema atitinka J. Š., L. N. paaiškinimus, tarnybinį pranešimą, taip pat automobilių fotonuotraukas. Eismo įvykio vietos schemos priede fiksuoti automobilių išoriniai apgadinimai – „Volvo“ užpakalinis bamperis, bagažinės dangtis, „Dodge“ priekinis bamperis.

8. Kaip matyti, nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, buvo atliktas didelės apimties įrodymų tyrimas bei teismo posėdyje apklausti tiek pats administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B., tiek ir nukentėjusysis J. Š., taip pat R. R. – Š., L. N., į įvykio vietą vykę pareigūnai M. Ž., D. Š.. Nors duodamas paaiškinimus apylinkės teismo posėdyje A. B. teigė, jog prisiparkuodamas nejuto, jog kliudė kitą automobilį, girdėjo moters iš trečio aukšto pastabą, jog pažiūrėtų, kaip prisiparkavo, jis su mobilaus telefono žibintuvėliu apžiūrėjo savo ir greta stovėjusius automobilius, apgadinimų nepastebėjo ir nuėjo namo. Iš R. R. – Š. bei J. Š. nuoseklių, sutampančių paaiškinimų matyti, jog kaimynė L. N. juos informavo apie tai, jog matė, kaip į jų automobilį atsitrenkė kitas automobilis, kurio vairuotojui riktelėjo iš balkono, tačiau šis numojęs ranka nuėjo, iškvietė pareigūnus, apgadinimai buvo nedideli, tačiau matomi, juos užfiksavo pareigūnai. Liudytoja L. N. apylinkės teisme patvirtino, jog matė, kaip buvo kliudytas automobilis „Volvo“, kuris pajudėjo, girdėjo atsitrenkimo garsą, išlipęs vairuotojas trumpai pažiūrėjo ir norėjo eiti, nors ji pasakė pastarajam, kad atsitrenkė į kitą automobilį, tačiau jis numojęs ranka nuėjo. Apeliaciniame skunde pažymima, jog liudytojos L. N. parodymai prieštaringi, nenuoseklūs, teisme ji užsiminė, jog girdėjo signalizaciją, nors J. Š. nurodė, kad signalizacija negalėjo suveikti. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog apylinkės teismas atkreipė dėmesį į tam tikrus asmenų parodymų nesutapimus, tačiau juos laikė neesminiais, racionaliai paaiškinamais dėl praėjusio laiko tarpo nuo įvykio. Apygardos teismas visiškai pritaria išsamiems skundžiamos nutarties argumentams, jog neatitikimai apklaustų asmenų paaiškinimuose nepaneigia duomenų visuma nustatytų aplinkybių esmės. Paties A. B. paaiškinimai iš esmės neprieštarauja L. N. parodymams, jis pripažįsta girdėjęs moters pastabą dėl automobilio pastatymo, taigi nėra jokio pagrindo netikėti L. N. teiginiais, jog ji pasakė apeliantui apie automobilio kliudymą. Automobilio signalizacijos ne/suveikimas šiuo atveju esminės reikšmės neturi, kadangi liudytoja L. N. A. B. apie sukeltą įvykį informavo betarpiškai iškart po įvykio, priešingu atveju, nebūtų su žibintuvėliu apžiūrinėjęs automobilių. Būdamas informuotas liudytojos apie sukeltą įvykį, apžiūrėjęs automobilius, A. B. turėjo suprasti, jog sukėlė eismo įvykį ir pasišalina iš jo vietos, dėl ko byloje pagrįstai nustatyta A. B. tyčia dėl inkriminuoto nusižengimo.

9. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog A. B. nepastebėjo jokių apgadinimų, tačiau tai tik pasirinkta gynybinė pozicija, kurią paneigia įrodymų visuma. Automobilio „Volvo“ apgadinimus patvirtina J. Š., R. R. – Š. parodymai, apylinkės teisme apklausti įvykio vietoje buvę pareigūnai M. Ž., D. Š. patvirtino, kad pastebėjo apgadinimus, ant abiejų automobilių, atitiko aukščiai matuojant, pobūdis atitiko įvykio aplinkybių nupasakojimą, apgadinimai nežymūs, bet akivaizdūs. Netikėti prisiekusiais sakyti tiesą pareigūnais, vykdžiusiais savo tarnybines pareigas, nėra jokio objektyvaus pagrindo, jų parodymai atitinka tarnybinį pranešimą, eismo įvykio vietos schemą, fotonuotraukas, kitus bylos duomenis. Taigi bylos duomenų visuma leidžia spręsti, jog automobilių apgadinimai buvo, juos galima buvo pastebėti, A. B. liudytojos buvo informuotas apie sukeltą įvykį, todėl apeliantas turėjo vykdyti eismo įvykį sukėlusio vairuotojo pareigas, o ne tiesiog nueiti iš įvykio vietos.

10. Kelių eismo taisyklių 222 punktas numato, kad, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Šiuo atveju, skundžiamoje nutartyje visiškai teisingai pažymėta, jog apeliantas negalėjo vienas pats vertinti savo paties sukelto eismo įvykio pasekmes ir nesuderinti to su apgadinto automobilio savininku ar teisėtu valdytoju. A. B. pats apsisprendė pasišalinti iš šio, kad ir ne itin sunkias pasekmes sukėlusio eismo įvykio vietos, nepaisydamas net liudytojos buvimo fakto, todėl turi prisiimti ir neigiamas savo elgesio pasekmes.

11. Taigi apygardos teismas, patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, pripažįsta, jog apylinkės teismas laikėsi ANK nuostatų dėl įrodymų vertinimo. Šiuo konkrečiu atveju, nagrinėdamas apelianto skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, apylinkės teismas įvertino ištirtus įrodymus, juos išanalizavo, sugretino tarpusavyje, išvadas itin išsamiai motyvavo, nutartyje jokių prieštaravimų nėra. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu nėra pagrindas nepritarti apylinkės teismo sprendimui.

12. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nutartimi. Įrodymų visuma šiuo konkrečiu atveju neduoda pagrindo abejoti tuo, kad A. B. padarė jam inkriminuotus nusižengimus ir administracinėn atsakomybėn patrauktas bei nubaustas pagrįstai, todėl naikinti apylinkės teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022-05-20 nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. atstovo advokato Audriaus Stonkaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Savinijus Katauskas