- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-20
- Bylos Nr.
- 2S-410-160/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-39021-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zita Smirnovienė
- Ieškovas
- J. P., D. P.
- Atsakovas
- UAB „Medicinos bankas“
- Kategorijos
- 106.8.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Zita Smirnovienė, apeliacinio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų J. P. ir D. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-28 nutarties atsisakyti priimti ieškinį atsakovui UAB „Medicinos bankas“ dėl laidavimo sutarčių pripažinimo pasibaigusiomis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
J. P. ir D. P. pareiškė ieškinį, kuriame prašė nustatyti, kad jų prievolės UAB „Medicinos bankas“ pagal 2007-01-22 laidavimo sutartis Nr. LAI-0705 ir Nr. LAI-0706 yra pasibaigusios ir nesukelia ieškovams teisinių pasekmių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-11-28 nutartimi atsisakė priimti ieškovų ieškinį atsakovui UAB „Medicinos bankas“ dėl laidavimo sutarčių pripažinimo pasibaigusiomis. Padarė išvadą, jog šalių ginčas dėl laiduotojų atsakomybės kredito davėjui už kredito gavėjo prievolių neįvykdymą (ar netinkamą įvykdymą), išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, turinčiu ginčo šalims tiek prejudicinę, tiek res judicata galią, todėl pakartotinis šio klausimo kėlimas negalimas. Pareikšto ieškinio pagrindu išdėstytos aplinkybės (laidavimo pabaiga) buvo teisminio nagrinėjimo dalykas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-299-565/2010, kurioje 2010-12-22 sprendimas įsiteisėjo 2013-09-03. Teismo sprendimu konstatuota, kad prievolė pagal kredito sutartį neįvykdyta, laiduotojai yra solidariai atsakingi su kredito gavėju pagal laidavimo sutartis. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu išspręstas ginčas dėl ginčo materialinio santykio ir nustatytos ginčo šalių materialinės teisės ir pareigos. Įsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas gali būti patikrintas taikant proceso atnaujinimo institutą, kuriuo J. P. pasinaudojo paduodamas teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo (c. b. Nr. A2-5684-577/2013).
III. Atskirojo skundo esmė
J. P. ir D. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2013-11-28 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Paaiškino, kad ieškinio pagrindas ir dalykas yra netapatūs išnagrinėtos bylos pagrindui ir dalykui. Teismas vertino ieškinio pagrindą vadovaudamasis tik CK 6.87 str. 1 d. nuostata, tačiau nepasisakė ir nenustatė, kad išnagrinėtoje byloje būtų išspręsta dėl laiduotojų atsakomybės CK 6.86 str. pagrindu. Tai, jog išnagrinėtoje byloje nebuvo paduotas priešieškinys, yra papildomas pagrindas laikyti, kad ieškovų reiškiamas ieškinys yra teisėtas ir teismui privalomas. Aplinkybė, jog išnagrinėtoje byloje buvo paduotas prašymas dėl proceso atnaujinimo, negali būti pagrindu atsisakyti priimti ieškinį, nes atnaujinti procesą prašoma dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios suteikia teisę ieškovams prašyti panaikinti teismo sprendimą dalyje dėl nepagrįstai priteistų palūkanų. Tuo tarpu šiuo ieškiniu prašoma visiškai atleisti ieškovus nuo atsakomybės pagal laidavimo sutartis kitu teisiniu pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 137 str. 2 d. 4 p. teismas atsisako priimti ieškinį, jei yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas.
Ieškovai J. P. ir D. P. pareiškė ieškinį, kuriame prašo nustatyti, kad jų prievolės UAB „Medicinos bankas“ pagal 2007-01-22 laidavimo sutartis Nr. LAI-0705 ir Nr. LAI-0706 yra pasibaigusios ir nesukelia ieškovams teisinių pasekmių, paaiškindami, kad visos prievolės nuo 2007-03-14 vekselio apmokėjimo pagal laidavimą už 2007-01-22 kredito sutartį Nr. LOAN 40706 pasibaigė laidavimo sutarčių 8.1 p., numatančio laidavimo sutarties galiojimą iki visiško prievolių pagal kredito sutartį įvykdymo, pagrindu. Vilniaus apygardos teismo 2010-12-22 sprendimu tarp tų pačių šalių buvo išnagrinėtas ginčas dėl skolos iš laiduotojų, pagal tas pačias laidavimo sutartis, priteisimo, ieškovo UAB „Medicinos bankas“ ieškinys atsakovų toje byloje J. P. ir D. P. atžvilgiu tenkintas. Tačiau Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje byloje reikalavimas dėl laidavimo sutarčių pripažinimo pasibaigusiomis nebuvo pareikštas ir ginčas dėl laidavimo sutarčių pripažinimo pasibaigusiomis nebuvo nagrinėjamas. Aplinkybė, kad remiantis laidavimo sutartimis iš J. P. ir D. P. buvo priteistas skolos atlyginimas, negali būti laikoma, kad ieškinys paduotas dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu. Pirmosios instancijos teismo argumentai dėl Vilniaus apygardos teismo sprendimu nustatytų aplinkybių gali būti dėstomi teismo sprendime išnagrinėjus bylą iš esmės, tačiau ieškinio priėmimo klausimo sprendimo metu teismo išvados dėl ginčo esmės negali būti daromos. Todėl pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą nutartį, nutartis naikinama, ieškinio priėmimo klausimas perduodamas tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-28 nutartį panaikinti, J. P. ir D. P. ieškinio priėmimo klausimą perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui spręsti iš naujo.