Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2014-03-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-984-295/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-03-31
Bylos Nr.
1-984-295/2014
Teisminio proceso Nr.
1-12-1-02194-2013-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Bugelevičius
Nukentėjusysis
J. V.
Kaltinamasis
Č. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-984-295/2014Teisminio proceso Nr. 1-12-1-02194-2013-7Procesinio sprendimo kategorija:1.2.4.8.1.; 1.2.5.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖSTEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2014 m. kovo 31 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Bugelevičius,sekretoriaujant Ingai Mitrulevičiūtei,dalyvaujant prokurorei Loretai Martinaitytei,nukentėjusiajai J. V.,gynėjui advokatui Sergejui Pelšui (Sergej Pelš),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Č. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, našlys, niekur nedirbantis, gaunantis invalidumo pašalpą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini)), anksčiau neteistas,

kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2013-07-02) bei 145 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis Č. B., 2013 m. birželio 27 d., apie 2 val. nakties, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), koja spyrė nukentėjusiajai J. V. į galvą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis Č. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2013-07-02).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis Č. B. savo kaltės jam inkriminuojama nusikalstama veika nepripažino. Kaltinamasis Č. B. patvirtino, kad 2013 m. birželio 27 d. jis buvo neblaivus, tačiau teigė, kad jokio smurto nukentėjusiosios J. V. atžvilgiu jis nevartojo, ir jai nužudymu negrasino.

Nors kaltinamasis Č. B. savo kaltės šia jam inkriminuota nusikalstama veika nepripažino, jo kaltė mušant sukėlus fizinį skausmą nukentėjusiajai J. V., įrodoma šiais įrodymais.

Nukentėjusioji J. V. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad 2013-06-27 jos sugyventinis kaltinamasis Č. B. visą dieną vartojo alkoholinius gėrimus, todėl naktį tapo labai agresyvus. Tuo metu, kai kaltinamasis jau miegojo, o nukentėjusioji sėdėjo ant lovos krašto, kaltinamasis Č. B. staiga spyrė koja nukentėjusiajai į galvą ir pradėjo ją koneveikti įvairiais žodžiais. Nuo smūgio ji nukrito ant grindų, vėliau iškvietė policijos pareigūnus.

Kad nukentėjusiosios J. V. atžvilgiu buvo naudojamas smurtas, patvirtinama baudžiamojoje byloje esančiu (b.l. 7-10) tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame užfiksuota, kad policijos pareigūnai įvykio vietoje nustatė, jog kaltinamasis spyrė koja J. V. į galvą.

Iš alkoholio matuoklio parodymų matyti, kad 2013-06-27 4 val. 49 min. sulaikius kaltinamąjį Č. B., jam buvo konstatuotas 1,85%o girtumas (b.l.15).

Teismas mano, kad kaltinamojo kaltė, mušant sukėlus nukentėjusiajai J. V. fizinį skausmą, yra įrodyta nukentėjusiosios J. V. parodymais, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, taip pat tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, bei alkoholio matuoklio parodymais, iš kurių matyti, kad kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamojo Č. B. veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2013-07-02), kadangi jis, tyčia mušdamas savo sugyventinę – nukentėjusiąją J. V., sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamojo Č. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į kaltinamojo Č. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat į kaltinamojo asmenybę, kuris anksčiau neteistas, yra tik iš dalies darbingas ir mano, kad kaltinamajam Č. B. skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2013-07-02) sankcijoje numatyta arešto bausmė.

Kaltinamasis Č. B. buvo kaltinamas taip pat ir tuo, kad jis 2013 m. birželio 27 d., apie 2.00 val., bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ne tik spyrė koja į galvą nukentėjusiajai J. V., bet taip pat ją ir stumdė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Tačiau kad kaltinamasis Č. B. ją stumdė, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji J. V. neigė, ši aplinkybė neužfiksuota taip pat ir policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, todėl aplinkybė, kad kaltinamasis Č. B. nukentėjusiąją J. V. stumdė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, iš kaltinimo Č. B. turi būti pašalinta.

Be to, kaltinamasis Č. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis, 2013-06-27, apie 18.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, keikdamasis necenzūriniais žodžiais, vaikėsi po kiemą, grasino susidoroti savo sugyventinei J. V., vaikydamasis šaukė, kad jei pagaus, tai bus paskutinė jos gyvenimo diena, tuo sukeldamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t.y. kaltinamasis Č. B. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Dėl šios nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis Č. B. turi būti išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kaltinamasis Č. B. savo kaltės dėl šios nusikalstamos veikos padarymo nepripažino. Kaltinamojo teigimu, jis nužudymu nukentėjusiajai J. V. negrasino, o konfliktas tarp jo ir nukentėjusiosios įvyko dėl raktų nuo buto, kurių jam nukentėjusioji nedavė, kad jis galėtų iš buto pasiimti savo daiktus.

Nukentėjusioji J. V. taip pat teisiamojo posėdžio metu teigė, kad kaltinamasis Č. B. nužudymu jai negrasino, o tik sakė, kad pagavęs ją <...>padės į vietą<...>, tačiau šio kaltinamojo posakio ji nelaiko grasinimu, kadangi kaltinamasis šį posakį vartoja nuolat, todėl ji nemanė, kad jis gali ją nužudyti.

Duodamos parodymus teisme, liudytojos J. M. ir A. K. teigė, kad 2013 m. birželio 27 d., apie 18 val. 30 min., jos buvo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, balkone, kai iš policijos grįžo kaltinamasis Č. B., todėl jos matė, kas dėjosi namo kieme. Tačiau jos nematė, kad kaltinamasis Č. B. vaikytųsi J. V. ar jai grasintų nužudymu. Priėjęs prie liudytojos A. K., Č. B. paprašė cigaretės ir ją gavęs, nuėjo pas kaimyną, iš kur jį vėl paėmė policijos pareigūnai. Be to, liudytojos J. M. teigimu, ji kalbėjo su nukentėjusiąja J. V. apie tą įvykį ir nukentėjusioji liudytojai J. M. papasakojo, kad Č. B. grįžus iš policijos, tarp jų įvyko konfliktas dėl buto raktų, tačiau nukentėjusioji jai nieko nesakė apie tai, kad kaltinamasis jai grasino ar vartojo fizinį smurtą J. V. atžvilgiu.

Grasinimas nužudyti yra psichinės prievartos išraiškos forma, kuris turi būti realus, t.y. turi būti pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, neapsiribojant tik nukentėjusiojo asmens suvokimu, kadangi jo nuomonė ir vertinimas gali būti subjektyvūs, todėl sprendžiant grasinimo nužudyti realumo klausimą, būtina atsižvelgti tiek į išreikšto grasinimo turinį, tiek į konkrečias aplinkybes (kaltininko veiksmus), kuriomis grasinimas nužudyti buvo išreikštas. Kaltinamojo Č. B. nukentėjusiajai J. V. pasakyti žodžiai „padėsiu į vietą“ yra dviprasmiški ir tiesiogiai su žmogaus nužudymu nėra susiję, todėl pripažinti realiu grasinimu nužudyti gali būti tik tuo atveju, jeigu jie buvo išreikšti aplinkybėmis, leidžiančiomis pagrįstai manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Teisiamojo posėdžio metu buvo nustatyta, kad 2013-06-27 kaltinamajam Č. B. paskyrus kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojus jį nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su J. V., jis, leidus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, atvyko pasiimti savo asmeninių daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau nukentėjusioji J. V., tuo metu buvusi namo kieme, atsisakė kaltinamajam Č. B. duoti raktus nuo buto, dėl ko tarp jų kilo konfliktas ir kurio metu kaltinamasis Č. B. pasakė J. V., kad ją „padės į vietą“. Tačiau tarpusavio konflikto metu kaltinamasis jokių smurtinių veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu nesiėmė, po konflikto su nukentėjusiąja J. V., kaltinamasis Č. B. nebuvo agresyviai nusiteikęs, normaliai bendravo su kaimynais, ką teisiamojo posėdžio metu patvirtino liudytojos J. M. ir A. K., todėl teismas, atsižvelgdamas į grasinimo turinį ir aplinkybes, kuriomis grasinimas buvo išreikštas, taip pat nukentėjusiosios pareiškimą, jog ji netikėjo grasinimo realumu, daro išvadą, kad grasinimas nužudyti nebuvo realus, t.y. nebuvo pakankamo pagrindo manyti, kad dėl tolesnių kaltinamojo Č. B. veiksmų gali atsirasti įstatyme numatytos neigiamos pasekmės, todėl kaltinamojo Č. B. veikoje nėra požymių nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir pagal BK 145 straipsnio 1 dalį jis turi būti išteisintas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,

nusprendžia:

Č. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (2003-07-04 Įstatymo Nr. IX-1706 redakcija), ir paskirti jam areštą penkiolikai parų.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies reikalavimais, į paskirtąją bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (laikinąjį sulaikymą) nuo 2013 m. birželio 27 d. 4 val. 24 min. iki 2013 m. birželio 27 d. 13 val. 45 min. (vieną parą) ir kardomąjį kalinimą (suėmimą) nuo 2013 m. birželio 27 d. iki 2013 m. liepos 11 d. (keturiolika dienų), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai arešto parai ir kaltinamąjį Č. B. laikyti atlikusiu šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį kaltinamąjį Č. B. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kaltinamajam Č. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas) Valdas BugelevičiusNuorašas tikras:Teisėjas Valdas Bugelevičius