Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Sadauskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Z. S. atstovo advokato Valdo Kairio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. kovo 22 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Z. S. atstovo advokato Valdo Kairio apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria buvo paliktas ne teismo tvarka priimtas nutarimas, kuriuo Z. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, neturi pagrindo spręsti, jog Z. S. buvo nubaustas nepagrįstai.

7. ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima prieiti prie išvados, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs šioje administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas aptartų ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas.

9. ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

10. Z. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl to, kad vairuodamas transporto priemonę „O. Z.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir atsitrenkė į kieme stovintį, nukentėjusiajai M. J. priklausantį automobilį, kurį apgadino, padarydamas 481,03 Eur žalą. Apeliaciniame skunde ginčijama Z. S. kaltė ir vertinama, jog atliktas administracinio nusižengimo tyrimas yra neišsamus bei dėl to nepašalinti visi byloje esantys prieštaravimai. Tačiau matyti, kad gavus pranešimą apie apgadintą M. J. transporto priemonę, buvo atliktos nukentėjusiosios M. J. ir administracinėn atsakomybėn patraukto Z. S. apklausos, liudytoju apklaustas M. J., apžiūrėta eismo įvykio vieta ir apgadinta transporto priemonė, sudaryta eismo įvykio vietos schema, atliktas eksperimentas ir kiti būtini tyrimo veiksmai. Nagrinėdamas Z. S. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2024 m. sausio 18 d. nutarimo panaikinimo, pirmosios instancijos teismas taip pat atliko pakankamai plačios apimties įrodymų tyrimą. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas visapusiškai išsiaiškino eismo įvykio aplinkybes, skundžiamoje nutartyje aptarė byloje surinktus įrodymus ir, remdamasis jų visuma, nei vienam iš įrodymų nesuteikdamas išskirtinės prioritetinės reikšmės, priėjo išvadą, kad Z. S. kaltė dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, yra įrodyta visiškai. Aplinkybė, jog įrodymai įvertinti kitaip nei apeliantas mano esant teisinga, nereiškia, jog pirmosios instancijos teismo vertinimas prieštarauja įstatymo reikalavimams.

11. Apeliaciniame skunde ginčijant Z. S. kaltę, palaikoma versija, jog nukentėjusiajai M. J. priklausanti transporto priemonė „Citroen C4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galėjo būti apgadinta kitu laiku. Tačiau apeliacinio skundo argumentai, susiję su šia apelianto iškelta versija, atmetami kaip nepagrįsti. 2023 m. rugsėjo 11 d. tarnybinis pranešimas (administracinio nusižengimo bylos l. 9-10), 2023 m. rugsėjo 10 d. nukentėjusiosios M. J. paaiškinimas (administracinio nusižengimo bylos l. 15), 2023 m. lapkričio 27 d. nukentėjusiosios M. J. paaiškinimas (administracinio nusižengimo bylos l. 40) neginčijamai patvirtina, kad nukentėjusioji M. J. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad 2023 m. rugsėjo 10 d. ryte, ji su savo mažamečiu 2 metų vaiku ir sugyventiniu M. J. buvo išvykę pas savo tėvus, kurie turi sodybą (duomenys neskelbtini), skinti žiemai obuolių. Ten užtruko apie 2 valandas ir pas save į kiemą parvažiavo apie 12 val. Automobilį vairavo ji ir jį pastatė arčiau savo laiptinės, t. y. arčiau 2 laiptinės nuo įvažiavimo į kiemą. Atsimena, kad kaimyno Z. automobilis „Opel“, pilkos spalvos, stovėjo prie pirmos laiptinės. Obuolius susinešė į rūsį ir visa šeima buvo kieme, nes mažamečiui sūnui dar buvo per anksti miegoti pietų miego. Buvo kiemo gale esančioje pavėsinėje, ten buvo ir kaimynė V. Apie 2 valandą, einant į namus, kaimyno Z. automobilis „Opel“ jau buvo perstatytas prie jo garažo, kuris yra priešais antrą laiptinę. Jos visa šeima nuėjo į namus, užsimigdė savo mažametį sūnų ir kartu su sugyventiniu buvo namuose. Jų miegamojo kambario langas yra į kiemo pusę, tačiau miegant vaikui, jį uždaro, kad pravažiuojantys gatve automobiliai jo nepažadintų. Kai atsikėlė sūnus, susitvarkė ir susiruošė į lauką, išėję į kiemą, pamatė kieme apgadintą jos automobilį „Citroen“. Kadangi jų kiemas nedidelis, mažai gyventojų turi automobilius ir pastebėjus, kad nebėra kaimyno Z. automobilio, kilo įtarimas, kad atsitrenkti galėjo būtent jis. Iškart ėjo pas Z. S., į butą, tačiau durų niekas nedarė. Sugyventinis M. pasakė, kad girdi Z. balsą bute, pas kaimynę I., kurios pavardės tiksliai nežino, gali būti V. Tada ji viena nuėjo pas kaimynę, kur Z. S. ir kaimynę rado buto koridoriuje. Ji Z. paklausė, kur yra jo automobilis ir pasakė, kad kieme yra apgadintas jos automobilis. Jis atsakė, kad matė apgadintą jos automobilį, bet jis nekaltas, automobilio jis nesudaužė. Visi išėjo į lauką, tada dar prisirinko daugiau kaimynų, visi apžiūrėjo stovinčius automobilius, joks kitas automobilis nebuvo apgadintas ir jos sugyventinis iškvietė policiją, kad nustatyta tvarka įregistruotų eismo įvykį ir apžiūrėtų Z. automobilį, kurio jis jiems nerodė. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina liudytojas M. J., kuris administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu davė analogiškus ir nuoseklius parodymus. Tuo tarpu iš 2023 m. rugsėjo 12 d. duotų Z. S. paaiškinimo matyti, kad Z. S. nurodė, jog kai antrą kartą grįžo iš pažįstamo apie 17 val., kieme buvo mergina, vardu M. ir kiti kaimynai, kurie jį apkaltino, t. y. M. pasakė, kad jis sudaužė jos automobilį Citroen raudonos spalvos (administracinio nusižengimo bylos l. 14). Iš 2023 m. lapkričio 9 d. tarnybinio pranešimo dėl papildomų įrodymų tyrimo veiksmų atlikimo matyti, kad žodinio nagrinėjimo metu Z. S. nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 10 d. nukentėjusiosios automobilį matė apgadintą grįžęs iš paminklų dirbėjo, nurodė, kad matė, kaip visą dieną kieme esančiame garaže buvo nukentėjusiosios sugyventinis M. J., kuris galėjo matyti, kas apgadino jo sugyventinės automobilį, taip pat nurodė, kad apie tai, jog buvo apgadintas automobilis „Citroen C4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jis sužinojo būdamas pas kaimynę I. (administracinio nusižengimo bylos l. 12). Kaip matyti, Z. S. parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi ir neatitinkantys nuoseklių ir nekintančių nukentėjusiosios M. J. ir liudytojo M. J. parodymų, Z. S. parodymų nepatvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga, atliktas eksperimentas, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymai yra laikytini gynybine versija.

12. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į skunde nurodytus argumentus dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo neatitikimo įstatymo reikalavimams ir todėl laikytina, kad teismas neišnagrinėjo skundo, kadangi, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai įvertino tai, dėl kokių aplinkybių administracinio nusižengimo protokole nebuvo nurodytas tikslus nusižengimo laikas, išsamiai atsakė į skundo argumentus. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, jų nebekartoja.

13. Kaip vienas iš apeliacinio skundo argumentų nurodoma, kad, atvykus policijos pareigūnams ir nuėjus į garažą apžiūrėti automobilio „O. Z.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad automobilio visi kampai nubraižyti, raudonos spalvos dažų ant automobilio nepastebėta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad policijos pareigūnai pagal M. J. pranešimą apie apgadintą automobilį, atvyko 2023 m. rugsėjo 10 d. apie 20.26 val., t. y. vakare, be to, kaip nurodo ir pats apeliantas, automobilis į garažą buvo įvarytas galu, todėl darytina išvada, kad matomumas nebuvo idealus, buvo jau tamsu ir apsunkintos sąlygos nuodugniai apžiūrėti Z. S. priklausantį automobilį, būtent todėl apžiūrėti automobilio „O. Z.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai atvyko kitą dieną, dienos metu. Tai patvirtina Šiaulių AVPK Pakruojo rajono PK vyresniojo tyrėjo D. V. 2023 m. spalio 10 d. tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio tyrimo (administracinio nusižengimo bylos l. 11). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad raudonos spalvos dažų ant apelianto automobilio nepastebėta ne todėl, kad jų ten nebuvo, o todėl, kad juos pamatyti sutrukdė objektyvios priežastys, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

14. Apeliaciniame skunde teigiama, kad iš eksperimento atlikimo protokolo matyti, jog ant Z. S. automobilio kairės pusės žibinto matosi raudonos spalvos įbrėžimų, tačiau pareigūnai nepaėmė dažų mėginių ir nepavedė specialistui atlikti tyrimo. Pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas administracinio nusižengimo bylos procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis.

15. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nutarties išvadomis. Įrodymų visuma šiuo konkrečiu atveju neduoda pagrindo abejoti tuo, kad Z. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, administracinėn atsakomybėn jis patrauktas bei nubaustas pagrįstai, paskiriant jam minimalų sankcijoje numatytą nuobaudos dydį, todėl naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. kovo 22 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Z. S. atstovo advokato Valdo Kairio apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.