- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-20
- Bylos Nr.
- 1-596-387/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-03103-2009-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algimantas Valantinas
- Nukentėjusysis
- A. M., V. B.
- Kaltinamasis
- A. L.
- Kategorijos
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Algimantas Valantinas, sekretoriaujant Audingai Bendaravičiūtei, dalyvaujant prokurorui Gedvydui Vaivadai, gynėjui advokatui D. P., nukentėjusiesiems A. M. ir V. B., vertėjai A. A., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. L., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, LR pilietė, aukštojo išsimokslinimo, netekėjusi, neteista, dirbanti Vilniaus raj. policijos komisariate prevencijos poskyrio tyrėja, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. L. buvo kaltinama tuo, jog „viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent:
2009 09 24 apie 23 val. būdama viešoje vietoje, daugiabučio namo Vilniuje, Juodšilių g. 2, koridoriuje ketvirtame aukšte, nukentėjusiajam A. M., kuris atidarė buto duris, be priežasties papurškė dujų į akis ir įbėgusi į butą tyčia dujų purkštuvu trenkė jam kartą į kaktą ir kartą į viršugalvį, padarydama nukentėjusiajam kraujosruvą kaktoje ir nubrozdinimus viršugalvio kairėje pusėje, po to dar kartą papurškė jam dujų į akis, tokiu būdu sukėlė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, po to tyčia nukentėjusiajai V. B. dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė smūgį dešinės akies sritį ir dujų purkštuvu papurškė į akis, padarydama nukentėjusiajai kraujosruvas veido dešinėje pusėje, sukėlė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.“
Kaltinamoji A. L. savo kaltės dėl viešosios tvarkos pažeidimo nepripažino, parodydama, kad jaučiasi kalta tik dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nukentėjusiųjų sužalojimo. Kartu kaltinamoji nurodė, jog per draugus sužinojusi, kad jos gyvenimo draugas V. Z. girtuokliauja nukentėjusiosios bute nutarė nuvažiuoti į šį butą ir pasiimti V. Z.. Į butą ją įsileido vaikinas. Būnant buto koridoriuje ji susistumdė su ją įleidusiu vaikinu ir užėjo į kambarį. Čia piktai liepė V. Z. ruoštis namo. Tuo pat metu kilo konfliktas su buto šeimininke, nukentėjusiąja, kurios atžvilgiu pasakė ir kelis necenzūrinius žodžius bei sudavė jai į veidą. Konflikto metu į kambarį užėjo ją įsileidęs vaikinas, kuris rankoje turėjo dujų balionėlį. Šį balionėlį ji atėmė ir gal būt papurškė dujomis. Tuo pat metu galėjo A. M. ir suduoti. Galimai sudavė dujų balionėliu ir galėjo prakirsti viršugalvį. Butelis konflikto metu buvo sudaužytas netyčia.
Nukentėjusiosios V. B. parodymais nustatyta, kad jai būnant savo bute ir išgėrinėjant su pažįstamais atvyko kaltinamoji. Į butą ją įsileido sūnėnas A. M.. Pradžioje triukšmas pasigirdo buto prieškambaryje. Po to kaltinamoji įbėgo į kambarį. Čia su ja apsižodžiavo, susikibo ir kaltinamoji jai sudavė kumščiu į veidą. Taip pat kaltinamoji papurškė ir dujų. Butelį kaltinamoji galėjo sudaužyti ir netyčia. Po įvykio pamatė, kad A. M. sužalota galva ir koja. Kartu nukentėjusioji nurodė, jog šio konflikto metu didelio triukšmo nebuvo, kaimynai nei įvykio metu nebuvo susirinkę, nei vėliau reiškė kokių nors pretenzijų dėl triukšmo. Kaltinamajai ji pretenzijų neturinti ir nenori, jog ji būtų teisiama.
Nukentėjusiojo A. M. parodymais nustatyta, kad jam būnant bute (duomenys neskelbtini), kažkas pasibeldė į duris. Tetos palieptas buto duris atidarė jis ir į butą įsileido kaltinamąją. Užėjusi kaltinamoji paklausė ar čia vyksta išgertuvės ir norėjo eiti į kambarį. Jam atsakius „o kas?“ ir neleidžiant eiti toliau jie susistumdę. Gal jam ir sudavė. Buvusi prakirsta galva. Jis paėmęs savo turėtą dujų balionėlį užėjo į kambarį, bet kaltinamoji atėmė iš jo šį dujų balionėlį ir tuo metu papurškė. Jis suprato, kad kaltinamoji buvo atėjusi išsivesti pas juos girtavusį savo draugą V. Z., dėl ko ir kilo konfliktas. Šio konflikto metu taip pat buvo sužalota ir teta V. B.. Kartu nukentėjusysis nurodė, jog buvo nubėgęs pas kaimynus, tačiau šie neatėjo ir konflikto nematė. Kaltinamajai jis atleidžia ir jai jokių pretenzijų neturi.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytoja J. S. parodė, jog jokio triukšmo kaimynės V. B. bute negirdėjo. Apie įvykusį konfliktą sužinojo iš kaimynės sūnėno, kuris buvo pas ją atėjęs ir pasakojo, kad bute kažkokia moteris jį sužalojo, papurškė dujų. Matėsi, jog A. sužalota galva, ašaroja akys. Kartu liudytoja nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu ji buvusi apklausta be vertėjo, tad galėjusi būti ne taip suprasta ar galėję būti ne taip užrašyta. Eidama vienu metu bendru koridoriumi į virtuvę ji girdėjusi triukšmą V. bute, bet nekreipusi dėmesio. Jeigu nebūtų atėjęs A., tai ji ir nebūtų žinojusi apie V. B. bute įvykusį konfliktą.
V. S. parodymais, duotais teismo posėdžio metu taip pat nustatyta, kad bendrame koridoriuje triukšmo nebuvo. Ji iš įpročio atidariusi duris pradėjus loti jos bute esančiam šuniukui. Matė koridoriuje vyrą ir moterį, besitraukiančius nuo V. B. buto. Iš atėjusio A., kuriam buvo sužalota galva ir bėgo ašaros ji sužinojusi, jog jį sužalojo ir papurškė dujų V. B. bute kažkokia moteris. Kartu liudytoja nurodė, jog ikiteisminio tyrimo apklausos metu vertėjo nebuvo, o lietuvių kalbą ji suprantanti sunkiai, tad parodymus davė rusų kalba.
Liudytojas V. Z. patvirtino, jog jis kartu su A. K. girtavo pas V. B., tačiau pačio konflikto nematė , nes miegojo. Žino, kad V. B. buvo sužalota, tai padarė jo tuometinė draugė A. L., kuri tą vakarą jį išsivežė namo.
Liudytojo A. K. parodymais nustatyta, kad V. B. bute įvyko konfliktas. Liudytojas nurodė, jog dabar detalių gerai neprisimenąs, tačiau viską papasakojo ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamoji į kambarį užėjo susistumdžiusi prieškambaryje su duris atidariusius V. B. sūnėnu. Kambaryje užsipuolė V. B., koliojo ją bei jai sudavė. Suprato, kad tai V. Z. draugė, kuri iš kažkur tai sužinojo, jog jis yra šiame bute ir atėjo jo išsivesti. Su V. B. susikibti kaltinamoji galėjo iš pavydo.
Tokiu būdu tiek kaltinamosios, tiek nukentėjusiųjų, tiek liudytojų parodymais neginčytinai nustatyta, kad A. L., 2009 09 24 į V. B. butą atvyko išsivesti savo draugo V. Z.. Būdama šiame bute tiek A. M., tiek V. B. atžvilgiu pavartojo smurtą, padarydama pastariesiems kūno sužalojimus. Tai patvirtina ir specialisto išvados.
Specialisto išvada (b.l. 19-20) nustatyta, kad V. B. padarytos kraujosruvos veido dešinėje pusėje, paveikus kietu buku daiktu. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Specialisto išvada (b.l. 44-45) nustatyta, kad A. M. padaryta kraujosruva kaktoje, nubrozdinimas viršugalvio kairėje pusėje, paveikus kietais bukais daiktais. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Atkreiptinas dėmesys, kad tiek nukentėjusieji, tiek liudytojai „švelnina“ savo parodymus, kiek kitaip nurodydami atskiras detales, tačiau esminių prieštaravimų nėra. Atskirai paminėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu V.ir J. S. buvo apklaustos pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Jos nemoka lietuvių kalbos, o vertėjas jų apklausoje ikiteisminio tyrimo metu nedalyvavo, tad teismas remiasi jų parodymais, duotais teismo posėdžio metu.
Motyvuojamoji dalis
Konstatuotina, jog byloje nesurinkta duomenų, kurie leistų padaryti išvadą, kad A. L. pažeidė viešąją tvarką. Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešojoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Pažymėtina, kad A. L. savo veiką įvykdė bute, į kurį ją įsileido pats nukentėjusysis. Jokių duomenų, kad būtų sutrikdyta kaimynų rimtis byloje nėra. Priešingai dvi apklaustos liudytojos kaimynės nurodė, kad jeigu pas juos nebūtų atėjęs nukentėjusysis A. M., tai jos ir nebūtų žinojusios apie įvykusį konfliktą. Privatus butas niekaip negali būti pripažįstamas viešąją vieta, tad čia įvykęs įvykis, nesutrikdant aplinkinių kaimynų rimties negali būti vertinamas kaip viešosios tvarkos pažeidimas.
Atkreiptinas dėmesys, kad savo veiksmus – panaudojo smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu, keikėsi necenzūriniais žodžiais – A. L. atliko jai nepažįstamų žmonių atžvilgiu, kitų asmenų akivaizdoje, tačiau būtina atsižvelgti ir į tokio elgesio paskatas. Akivaizdu, kad A. L. veikė su aiškia asmenine motyvacija, vedina pykčio ir pavydo dėl savo tuometinio sugyventinio V. Z. elgesio, kuris girtuokliavo ir buvo bute pas svetimą moterį. Tai rodo, kad A. L. veiksmai nebuvo nukreipti viešajai tvarkai pažeisti, o turėjo grynai asmeninį pobūdį. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas, veikos atlikimas privačiame bute, nebuvimas duomenų apie kaimynų rimties sutrikdymą, aiškiai neigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Esant tokioms aplinkybėms A. L. veika iš BK 284 str.1d. perkvalifikuotina pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą.
A. L. mušdama ir kitaip smurtaudama dėl asmeninių paskatų prieš A. M. ir V. B. sukėlė jiems fizinį skausmą bei nežymiai juos sužalojo. Jos veika pilnai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str.1d.
Teismo nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės be pačios kaltinamosios parodymų nustatytos liudytojų parodymais , bylos dokumentais, kurie aptarti anksčiau.
Pažymėtina, kad pagal BK 140 str. 1d. asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar prokuroro reikalavimas. Procesas turi būti nutrauktas jeigu asmuo susitaikė su asmeniu, kaltinamu BPK 407 str. nurodytos nusikalstamos veikos padarymu. BK 140 str.1d. numatyta veika yra nurodyta BPK 407 str. Teismas BPK 417 str. 2d. pagrindu išsiaiškino nukentėjusiųjų požiūrį ir galimybę susitaikyti su kaltinamąją, jeigu veika būtų perkvalifikuota į veiką, nagrinėjamą privataus kaltinimo tvarka. Tiek nukentėjusioji V. B., tiek A. M. pretenzijų kaltinamajai A. L. neturi ir su ja susitaiko. Materialinė žala jokia nepadaryta.
Esant nurodytoms aplinkybėms baudžiamasis procesas, kurio metu nustatyta, kad A. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str.1d., nutrauktinas , nukentėjusiesiems susitaikius su asmeniu, kaltinamu BPK 407 str. nurodytos veikos padarymu (BPK 3 str.1d. 5p.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nutraukti baudžiamąjį procesą prieš A. L., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str.1d., nukentėjusiesiems su ja susitaikius.
Daiktinį įrodymą – dujų purkštuvą- saugomą Vilniaus m. 2 PK pagal 2010 04 21 nutarimą, nutarčiai įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti kaip bevertį turtą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.