Vilniaus apygardos teismo sprendimas

atsakovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovui G. A.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Aksa“ ieškinį atsakovei ERGO Insurance SE, veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, dėl nesumokėtos dalies draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Ieškovė su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Naresta“ 2019 m. liepos 15 d. sudarė pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 19/25, kuria ieškovė įsipareigojo UAB „Naresta“ pagaminti bei pristatyti gelžbetoninius rygelius, o UAB „Naresta“ įsipareigojo už šiuos gelžbetoninius rygelius sumokėti ieškovei šalių sulygtą kainą. Statybos rangovas UAB „Naresta“ statybos objekte sumontavusi dalį ieškovės pagal 2019 m. liepos 15 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 19/25 pagamintų bei pristatytų gelžbetoninių rygelių, kreipėsi į ieškovę dėl nustatytų 7 vienetų gelžbetoninių elementų defektų, o konkrečiai juose atsiradusių įtrūkimų, dėl ko kilo grėsmė viso UAB „Naresta“ statomo statinio stabilumui. Tada ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl įvykusio draudiminio įvykio bei visų su draudimo išmoka susijusių klausimų suderinimo. Ekspertas D. K., atlikęs ekspertinį vertinimą bei preliminariai apskaičiavęs defektuotų gelžbetoninių rygelių demontavimo bei atstatymo į tinkamą būklę išlaidas, ekspertinio vertinimo akte konstatavo, jog UAB „Naresta“ dėl nekokybiškai ieškovės pagamintų gelžbetoninių rygelių patirti nuostoliai sudaro 118 401,95 Eur. UAB „Naresta“ dėl gelžbetonių rygelių defektų šalinimo darbų faktiškai patyrė 131 608,53 Eur turtinę žalą. Kadangi būtent ieškovei kilo civilinė atsakomybė už statybos rangovui dėl nekokybiškai pagamintų gelžbetoninių rygelių (produkto) kilusią turtinę žalą, todėl ji buvo atlyginta atliekant priešpriešinių vienarūšių reikalavimų užskaitymus. Ieškovė, įvykus draudžiamajam įvykiui, įgijo teisę reikalauti iš atsakovės 100 000,00 Eur draudimo sumos. Atsakovė raštu informavo ieškovę, jog jai už šį draudžiamąjį įvykį išmokėtina tik 15 000 Eur draudimo išmoka, todėl ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama išmokėti likusią dalį ieškovei, tai yra 85 000 Eur. Atsakovė informavo, jog neturi teisinio pagrindo keisti 2020 m. rugpjūčio 7 d. rašte išdėstytą poziciją bei priimtą sprendimą dėl 15 000 Eur draudimo išmokos ieškovei išmokėjimo.

4. Teigia, jog ieškovė su atsakove sudarydama įmonių civilinės atsakomybės draudimo sutartį, siekė apsaugoti savo turtinius interesus nuo rizikų, galinčių sukelti tam tikro dydžio nuostolius, kuriems kilus (įvykus draudžiamajam įvykiui), atsakovė prisiėmė riziką mokėti draudimo išmoką, neviršijančią 100 000 Eur vieno draudžiamojo įvykio atveju ir 100 000 Eur už visus draudžiamuosius įvykius per draudimo laikotarpį imtinai. Ginčo dėl to, kad aptariamas įvykis yra draudžiamasis tarp šalių nekyla. Ieškovės įsitikinimu, nagrinėjamu atveju turėjo būti taikoma standartinė draudimo apsauga bendrovės produkto civilinei atsakomybei. Atsakovė 2020 m. rugpjūčio 7 d. rašte konstatuodama apie ieškovei išmokėtiną tik 15 000 Eur draudimo išmoką vadovavosi įmonių civilinės atsakomybės draudimo sutarties priedo Nr. 1 papildomų susitarimų 4 punktu, kuriuo buvo apdrausta ieškovės civilinė atsakomybė, atsirandanti už daikto, kurį trečiasis asmuo susiejo (atskiriamai arba neatskiriamai) su daiktu, įgytu tiesiogiai iš draudėjo arba per kitus asmenis, sugadinimą ar sunaikinimą. Pagal šį draudimo apsaugos išplėtimą yra atlyginamos tik sugadinto, sunaikinto daikto tiesioginės atkūrimo išlaidos (žaliava, gamybos išlaidos ir panašiai). Pagal šį standartinės draudimo apsaugos išplėtimą yra taikytinas sublimitas bei vieno draudžiamojo įvykio atveju išmokėtina maksimali 15 000 Eur dydžio draudimo išmoka. Šis draudimo sutarties papildomas susitarimas savo esme yra draudimo apsaugos išplėtimas, kuriuo apdraudžiama ne ieškovės civilinė atsakomybė dėl trečiajam asmeniui perduoto produkto (gelžbetoninių sijų), o civilinė atsakomybė dėl trečiajam asmeniui priklausančio daikto, kurį tas trečiasis asmuo atskiriamai arba neatskiriamai susiejo su daiktu, įgytu tiesiogiai iš draudėjo arba per kitus asmenis, sugadinimą ar sunaikinimą. Gelžbetoniniai rygeliai buvo pagaminti išimtinai ieškovės. Ieškovei faktiškai perdavus gelžbetoninius rygelius, UAB „Naresta“ statybos objekte atlikdama rygelių montavimo darbus niekaip jų nesusiejo su UAB „Naresta“ priklausančiais kilnojamaisiais daiktais ir (ar) žaliavomis. Ieškovei civilinė atsakomybė kilo išimtinai už žalą, atsiradusią dėl trečiajam asmeniui perduoto materialaus kilnojamojo daikto - gelžbetoninių rygelių (produkto).

6. Ieškovė pateikė 7 nekokybiškus rygelius (gelžbetonio gaminius) pirkėjai UAB „Naresta“, šie rygeliai buvo sumontuoti pastate ir dėl to, kaip nurodė ieškovė, iškilo pavojus statomo statinio stabilumui ir teko šalinti defektus. Remiantis doc. dr. D. K. parengtu vertinimo aktu buvo nustatyta, kad rygeliai buvo vienas iš esminių pastato konstrukcijų elementų ir su kitomis konstrukcijomis jie buvo susieti taip neatskiriamai, kad be jų pastatas negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį. Dėl rygelių skilimo laikančiosios konstrukcijos neatitiko mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimų. Siekiant atkurti konstrukcijų atitiktį mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimams buvo atlikti statybos darbai ir dėl to patirti nuostoliai. Ieškovė be jokio teisinio pagrindo suabsoliutina pagal draudimo sutartį teikiamą draudimo apsaugą ir savo reikalavimą grindžia vadovaudamasi ne draudimo apsaugą reguliuojančių draudimo sutarties sąlygų visuma, bet pavienėmis atrinktomis pagal ieškovei palankią prasmę sąlygomis. Ieškovės civilinė atsakomybė kilo už žalą, kuri atsirado dėl laikančiųjų konstrukcijų mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimų pažeidimo, susiejus ieškovės nekokybišką produktą (rygelius) su kitomis pastato konstrukcijomis. Į draudimo apsaugą nepateko šios išlaidos, nurodytos doc. dr. K. vertinimo akte: statinio gelžbetonio konstrukcijų pjovimas deimantiniais diskais (sąmatos 5 pozicija, 6 580,8 Eur), rygelių demontavimas rankiniu būdu (sąmatos 6 pozicija, 5 593,29 Eur), rygelių gamyba (sąmatos 7 pozicija, 12 099,97 Eur), rygelių montavimas, apibetonavimas (sąmatos 8 pozicija, 521,27 Eur), smulkių atliekų utilizavimas (buvo utilizuojamos rygelių liekanos, sąmatos 14 punktas, 800 Eur), kranų prastovos išlaidos (sąmatos pozicija Nr. 18, 4 000 Eur ) ir UAB „Naresta“ 20 000 Eur išlaidos. Iš viso į draudimo apsaugą nepatenkančių išlaidų pagal Priedo Nr. 1 4 punkte numatytus kokybinius kriterijus buvo 49 595,33 Eur be PVM, o atitinkančių minėtus kriterijus išlaidų – 48 257,52 Eur be PVM.

Ieškinys netenkinamas.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

Motyvuojamoji dalis

9. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad Įmonių civilinės atsakomybės draudimo liudijimo Nr. 710-660-1105463 pagrindu (Ieškinio priedas Nr. 1), ieškovė draudimo bendrovėje ERGO Insurance SE laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki 2020 m. rugsėjo 26 d. buvo apdraudusi įmonės civilinę atsakomybę. Ieškovė su UAB „Naresta“ 2019 m. liepos 15 d. sudarė pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 19/25, kuria ieškovė įsipareigojo UAB „Naresta“ pagaminti bei pristatyti gelžbetoninius rygelius, o UAB „Naresta“ įsipareigojo už šiuos gelžbetoninius rygelius sumokėti ieškovei šalių sulygtą kainą (Ieškinio priedas Nr. 2). Statybos rangovas UAB „Naresta“, statybos objekte sumontavusi dalį ieškovės pagal 2019 m. liepos 15 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 19/25 pagamintų bei pristatytų gelžbetoninių rygelių, kreipėsi į ieškovę dėl nustatytų 7 vienetų gelžbetoninių elementų defektų, o konkrečiai juose atsiradusių įtrūkimų, dėl ko faktiškai kilo grėsmė viso UAB „Naresta“ statomo statinio stabilumui (Ieškinio priedas Nr. 3). UAB „Naresta“ ieškovei pateikė PVM sąskaitas - faktūras apmokėti bendrovės patirtus 131 608,53 Eur dydžio nuostolius (Ieškinio priedas Nr. 7). Ieškovė šiuos nuostolius atlyginimo, atlikdama priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą (Ieškinio priedas Nr. 9). Atsakovė 2020 m. rugpjūčio 7 d. raštu informavo ieškovę, jog jai už šį draudžiamąjį įvykį išmokėtina tik 15 000,00 Eur draudimo išmoka (Ieškinio priedas Nr. 10). Ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama išmokėti likusią dalį ieškovei pagal draudimo liudijimą Nr. 710-660-1105463 priklausančios bei neišmokėtos draudimo išmokos, tai yra 85 000,00 Eur (Ieškinio priedas Nr. 11). Atsakovė informavo ieškovę, jog neturi teisinio pagrindo keisti 2020 m. rugpjūčio 7 d. rašte išdėstytą poziciją bei priimtą sprendimą dėl 15 000,00 Eur draudimo išmokos ieškovei išmokėjimo (Ieškinio priedas Nr. 13).

Dėl ieškinio reikalavimų

10. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 85 000 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovės teigimu, atsakovė nepagrįstai jai išmokėjo tik 15 000 Eur išmoką, kadangi nepagrįstai rėmėsi Priedo Nr. 1 prie įmonių veiklos civilinės atsakomybės draudimo liudijimo Nr. 710-660-1105463 4 punkto sąlyga. CK 6.987 straipsnyje nurodyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis (apdraustajam), įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Taigi draudimo paskirtis – apsaugoti asmens turtinius interesus kompensuojant draudėjo turtinius praradimus, kuriuos jis patiria atsitikus draudiminiam įvykiui. Civilinės atsakomybės draudimo sutartis yra viena draudimo rūšių. Šios sutarties tikslas yra už draudėjo mokamas draudimo įmokas perduoti draudikui galimos žalos atsiradimo riziką draudikui draudimo sutartyje nustatytomis sąlygomis. Draudimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendroji civilinės atsakomybės draudimo samprata, pagal kurią tai asmens turtinių interesų, atsirandančių iš galimos civilinės atsakomybės už nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) jo turtui padarytą žalą. Tai rizikos sutartis, pagal kurią draudikui tenka pareiga įvykus draudžiamajam įvykiui atlyginti atsiradusius nuostolius (CK 6.160 straipsnio 3 dalis). Dėl to viena iš privalomųjų ir pagrindinių draudimo sutarties sąlygų yra draudimo rizika (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalis).

11. Kadangi draudimo sutartimi draudimo objektui (turtiniams interesams) suteikiama apsauga – įsipareigojimas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalis) – nėra absoliuti, draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis (standartinės sąlygos), tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis. Draudiko atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrįstumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į šalių sudarytos civilinės atsakomybės draudimo sutartyje nustatytas draudžiamosios apsaugos sąlygas. Draudžiamosios apsaugos apimtį lemia sutartyje nustatytas draudimo objektas, draudžiamųjų ir nedraudžiamųjų įvykių sąrašas bei kitos sutarties sąlygos, nustatančios draudimo sutarties šalių įsipareigojimų turinį, kuris leidžia spręsti apie draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnį. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas nedraudžia draudimo sutartyje nustatyti išimčių, kuriomis remdamasis draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, tačiau ši teisė neturi paneigti civilinės atsakomybės draudimo esmės ir draudimo sutartimi siekiamų tikslų, todėl draudimo sutarties sąlyga, ribojanti draudžiamosios apsaugos apimtį ir apibrėžianti draudimo rizikos laipsnį, vertintina kaip esminė draudimo sutarties sąlyga, dėl kurios šalys turi aiškiai susitarti, kiek įmanoma ją sukonkretinti, kad nebūtų sudarytos sąlygos draudikui nepagrįstai atsisakyti mokėti draudimo išmoką, paneigiant pačią draudimo sutarties esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-684/2017).

12. Nagrinėjamu atveju, minėta, Įmonių civilinės atsakomybės draudimo liudijimo Nr. 710-660-1105463 pagrindu ieškovė draudimo bendrovėje ERGO Insurance SE Lietuvos filiale laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki 2020 m. rugsėjo 26 d. buvo apdraudusi įmonės civilinę atsakomybę, o konkrečiai įmonės civilinę atsakomybę dėl apdraustos veiklos (gelžbetonio konstrukcijų ir blokelių gamyba), įmonės civilinę atsakomybę dėl apdraustoje veikloje tiekiamo produkto, įmonės civilinę atsakomybę dėl žemės sklypų, statinių/patalpų valdymo. Pagal šalių sudarytos draudimo sutarties Taisyklių Specialiosios dalies 5.1. punktą draudimo apsauga galiojo dėl apdraustų rizikų, kurios yra nurodytos draudimo sutartyje. Draudimo liudijime draudėjo civilinė atsakomybė dėl apdraustoje veikloje tiekiamo produkto yra nurodoma kaip apdrausta rizika. Pagal Taisyklių 5.3.1. punkto sąlygą produkto civilinė atsakomybė – draudėjo civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl tretiesiems asmenims perduoto materialaus kilnojamojo daikto. Pagal Taisyklių Specialiosios dalies 7.1.47. punktą nedraudžiamaisiais įvykiais yra laikomi atvejai, kai tretieji asmenys reikalauja atlyginti nuostolius dėl kito daikto, kurį trečiasis asmuo susiejo (atskiriamai ar neatskiriamai) su įgytu tiesiogiai iš draudėjo ar per kitus asme­nis daiktu, sužalojimą, praradimą ar sunaikinimą, išskyrus atvejus, kai draudėjas pasirenka draudimo apsaugos išplėtimą, nurodytą Taisyklių 6.8 punkte. Ieškovė su atsakove priedo Nr. 1 prie įmonių veiklos civilinės atsakomybės draudimo liudijimo Nr. 710-660-1105463 4 punktu susitarė, kad standartinė draudimo apsauga yra išplečiama apdraudžiant Taisyklių 7.1.47. punkte nurodytą atvejį, ir minėtame punkte numatė draudimo apsaugos ribas, kai susiklosto Taisyklių 7.1.47. punkte nurodytos aplinkybės. Priedo Nr. 1 prie įmonių veiklos civilinės atsakomybės draudimo liudijimo Nr. 710-660-1105463 4 punkte buvo nustatyta, kad yra apdraudžiama draudėjo civilinė atsakomybė už daikto, kurį trečiasis asmuo susiejo (susiejo atskiriamai ar neatskiriamai) su įgytu tiesiogiai iš draudėjo arba per kitus asmenis daiktu, sugadinimą ar sunaikinimą. Draudimo apsauga buvo ribojama nustatant atlyginamus nuostolius, t. y. sugadinto, sunaikinto daikto tiesiogines atkūrimo išlaidas (žaliavą, gamybos išlaidas ir pan.) ir nuostolius, kurie bet kuriuo atveju nėra atlyginami: nuostolius dėl draudėjo produkto taisymo ar dėl pakeitimo į tinkamos kokybės produktą, taip pat dėl žalos pačiam draudėjo produktui, atšaukimo iš rinkos išlaidas, netesybas, baudas ir pan. Taip pat atsakovės atsakomybė buvo ribojama 15 000 Eur draudimo suma.

13. Taigi šiuo atveju byloje yra kilęs ginčas ar UAB „Naresta“ statinio konstrukcijos buvo susietos su ieškovės pagamintu nekokybišku daiktu (rygeliais). Atsakovė į bylą pateikė eksperto dr. D. K. vertinimo aktą, kuriame nurodyta, jog rygeliai buvo sumontuoti, siekiant pašalinti nustatytus defektus buvo atlikti rygelių demontavimo ir atstatymo darbai. 2021 m. liepos 29 d. nutartimi teismas byloje paskyrė teismo ekspertizę, kurią buvo paskirta atlikti ieškovės pasiūlytam ekspertui V. R. ir atsakovės pasiūlytai ekspertei R. U.. 2021 m. lapkričio 17 d. teismo ekspertizės akte NR. 1/21 buvo padaryta išvada, jog sumontuoti į statinį nekokybiški rygeliai sukėlė statinio avarinę būklę, tai yra buvo padaryta žala statinio laikančiosioms konstrukcijoms. Taigi, tiek ekspertas dr. D. K. savo vertinimo akte, tiek teismo ekspertai V. R. ir R. U. patvirtino, jog ieškovės pagaminti nekokybiški rygeliai buvo sumontuoti į UAB „Naresta“ statomą objektą ir sukėlė viso statinio avarinę būklę, kas patvirtina, jog UAB „Naresta“ iš ieškovės įsigytus rygelius susiejo su savo statomo statinio konstrukcijomis. Atsižvelgiant į teismo ekspertizės akte nurodytas išlaidas, susijusias su rygelių pakeitimo darbais, matyti, jog rygeliai buvo sumontuoti į statinio konstrukcijas neatsiejamai, kadangi vien statybos montavimo darbai, susiję su rygelių išmontavimu sudaro 86 233,52 Eur. Nors ieškovė nesutinka su teismo ekspertizės išvadomis, tačiau teismas pagrindo abejoti atlikta teismo ekspertize neturi, ekspertizė yra išsami ir motyvuota, ekspertizę atliko du ekspertai, iš kurių vienas buvo pasiūlytas ieškovės, kitas – atsakovės, šalys ekspertų apklausti teismo posėdyje neprašė, nereiškė noro paskirti papildomą ekspertizę, kas taip pat netiesiogiai patvirtina, jog esminių pastabų dėl atliktos ekspertizės ieškovė neturėjo.

14. Kitas byloje kilęs ginčas yra tai, ar išmokant draudimo išmoką turi būti taikomos bendrosios draudimo sutarties nuostatos ar Priedo Nr.1 4 punkte įtvirtintos draudimo sutarties išplėtimas. Ieškovė ieškiniu reikalauja priteisti iš atsakovės neišmokėtos draudimo išmokos dalį remdamasi bendrosiomis sudarytos draudimo sutarties nuostatomis, atsakovė gi draudimo išmoką išmokėjo remdamasi draudimo sutarties Priedo Nr. 1 4 punktu. Šalių sudarytos draudimo sutarties Taisyklių 7.1.47 punktu nedraudžiamaisiais įvykiais yra laikomi atvejai, kai tretieji asmenys reikalauja atlyginti nuostolius dėl kito daikto, kurį trečiasis asmuo susiejo (atskiriamai ar neatskiriamai) su įgytu tiesiogiai iš draudėjo ar per kitus asmenis daiktu, sužalojimą, praradimą ar sunaikinimą, išskyrus atvejus, kai draudėjas pasirenka draudimo apsaugos išplėtimą, nurodytą Taisyklių 6.8 punkte. Taigi, šiuo atveju byloje nustačius, jog ieškovės pagaminti nekokybiški rygeliai buvo neatskiriamai sujungti su UAB „Naresta“ statomu statiniu, toks įvykis pagal bendrąsias draudimo sutarties sąlygas būtų laikomas nedraudžiamuoju ir atsakovei iš viso nekiltų pareiga išmokėti draudimo išmoką ieškovei. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė ir atsakovė susitarė dėl draudimo apsaugos išplėtimo, kuris nurodytas Taisyklių 6.8 punkte. Taigi šiuo atveju atsakovė pagrįstai išmokėjo draudimo išmoką ieškovei remdamasi Priedo Nr.1 4 punkte įtvirtintu draudimo sutarties išplėtimu. Kadangi byloje nėra ginčo, jog Priedo Nr.1 4 punkte šalys atsakovės atsakomybę apribojo iki maksimalios 15 000 Eur draudimo išmokos, atsakovei nekilo pareiga mokėti didesnę draudimo išmoką. Tokiu būdu visos šios aplinkybės paneigia ieškovės ieškinio reikalavimų pagrįstumą, dėl ko teismas daro išvadą, jog ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

15. CPK 93 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinio netenkinus ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovė patyrė 1 500 Eur išlaidų už ekspertizės atlikimą, todėl šios išlaidos priteisiamos atsakovės naudai iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 260, 268, 270, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aksa“ ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Aksa“ (į. k. 133502520) atsakovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (į. k. 302912288) naudai 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.