Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Gretai Sankūnei, dalyvaujant Vilniaus AVPK kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atstovui Renatui Ivanauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs D. D. skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016-11-08 nutarimo Nr. 10N-7701510-16 skirti D. D. piniginė nuobaudą, panaikinimo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-12-19 Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas D. D. skundas dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016-11-08 nutarimo Nr. 10N-7701510-16 skirti D. D. piniginė nuobaudą, panaikinimo. Pastaruoju nutarimu D. D. dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 124 str. 4 d., padarymo buvo paskirta nuobaudą – 115 Eur baudą. Skunde pareiškėjas nurodė, kad su priimtu procesiniu sprendimu nesutinka, mano, jog tyrimas buvo atliktas neišsamiai, nutarimas priimtas tinkamai nenustačius pažeidimo padarymo datos, laiko, vietos, be to, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą pareiškėjas nebuvo supažindintas su savo teisėmis ir tai gali būti laikoma procesiniu pažeidimu.

Motyvuojamoji dalis

D. D. skundas netenkintinas.

Pagal ATPK 284 straipsnio (iki 2017-01-01 galiojusi redakcija) nuostatas, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 straipsnis (iki 2017-01-01 galiojusi redakcija) nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ATPK 124 straipsnio 4 dalyje (iki 2017-01-01 galiojusi redakcija) numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą, dėl nustatyto greičio viršijimo (nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 kilometrų per valandą). Kaip matyti iš ATPK 124 straipsnio 4 dalies dispozicijos, ši norma yra blanketinė ir aiškinantis joje įtvirtintos administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius nagrinėjamu atveju reikia remtis kitų teisės aktų, reglamentuojančių Kelių eismo taisyklių, nuostatomis.

Teismas išnagrinėjęs tyrimo medžiagą, papildomai iškvietęs ir apklausęs liudytoją A. K. bei skundą padavusį D. D., įvertinęs papildomai surinktus duomenis, konstatuoja, jog tyrimo medžiagoje Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016-11-08 nutarimas priimtas pagrįstai.

Teisminio nagrinėjimo metu D. D. palaikė savo skundo reikalavimus ir papildomai paaiškino, kad su jo atžvilgiu priimtu nutarimu dėl piniginės nuobaudos skyrimo, nesutinka ir nurodė, kad kvietimu 2016-10-14 jam atvykus į Kelių policijos valdybą, specialistė jam netinkamai išaiškino jo procesines teises, o parodžiusi fotografiją kompiuteryje, jis bandė aiškintis dėl įvykio aplinkybių, prašė protokoluoti pokalbį su visais klausimais bei atsakymais, tačiau D. D. teigimu, specialistė atsisakė, tai daryti. Jo manymu, medžiagoje nesurinkta pakankamai duomenų ir protokole nepasisakyta apie įvykio padarymo vietą, oro sąlygas, drėgmę ir kitas gamtines sąlygas. Oro sąlygos gali įtakoti elektroninio prietaiso rodmenų patikimumui ir objektyvumui, nes priklausomai nuo temperatūros skiriasi varža. Buvo gegužės mėnesio pabaiga, apie vidurdienį, tai tas momentas, kai saulės įšildomas greičio matavimo aparatas matavo transporto priemonių važiavimo greitį, ir šie matavimai gali viršyti ribas, ar rodyti apskritai neteisingus parodymus. Be to, tyrimo medžiagoje nėra aiški greičio matuoklio buvimo tiksli vieta, nurodyta tik stulpelis 87 km, turėjo būti nurodytas tikslus atstumas nuo greitį fiksuojančio įrenginio iki transporto priemonės, nes kuo objektas toliau nuo greičio matuoklio, tuo didesnė gali būti matavimo greičio paklaida. Surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą specialistė jį prašė pasirašyti, kad jis turi atvykti į bylos nagrinėjimą arba sumokėti pusę baudos, jam nebuvo išduotas antras protokolo egzempliorius. Į bylos nagrinėjimą jis negalėjo atvykti dėl šeimos nario ligos, jis turėjo lydėti mamą į ligoninę, jokių patvirtinančių dokumentų neturi. D. D. papildomai nurodė, kad automobilis ,,Audi A8“, v/n (duomenys neskelbtini), priklauso UAB ,,D.“, ir ši transporto priemonė, kaip bendrovės valdybos nariui, valdyti (vairuoti) buvo patikėta jam. D. D. teigimu, yra 90 % tikimybė, kad 2016-05-27 automobilį ,,Audi A8“ vairavo jis. Dėl kitų 10%, jis fotografijoje nemato, ar šalia vairuotojo sėdėjo kitas asmuo, tai galėjo būti jo vairuotojas. Be to, jo manymu, tyrimo medžiagoje minėtas greičio matuoklis yra sumontuotas metalinėje dėžėje, šią dėžę tiesiogiai apšvietė saulės spinduliai, dėžė nėra išdažyta šilumą atspindinčiais dažais, ir dėl šios šilumos poveikio greičio matuoklis galėjo neteisingai atlikti važiuojančio automobilio greičio matavimą ir fiksavimą. Kelių link Kauno jis automobiliu važiuoja nuolat, D. D. gerai pažįstamas kelio ruožas, kur 87 km sumontuotas stacionarus greičio matuoklis.

Liudytoja A. K. (Sviklaitė) paaiškino, kad dirba Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės pareigose. Nurodė, kad tarnybos metu buvo gauti duomenis apie tai, kad automobilio vairuotojas viršijo leistiną važiavimo greitį. Šiuose duomenyse – fotonuotraukose, buvo užfiksuotas automobilio valstybinis numeris, data, laikas. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad automobilis ,,Audi A8“, v/n (duomenys neskelbtini), priklauso UAB ,,D.“. Buvo išsiųstas raštas į įmonę, gautas atsakymas kas naudojasi automobiliu ir į kelių policiją buvo iškviestas transporto priemonės naudotojas. Asmuo (D. D.) neneigė, kad vairavo, klausė kokios oro sąlygos buvo, nes pasak jo greičio matuoklis reaguoja į oro sąlygas. Jis nelabai sutiko su pažeidimo vieta, duomenų užfiksavimo vieta protokole tiksli, bet jis nesutiko. Kelių policiją duomenys dėl pažeidimo vietos gauna jau užfiksuotą, tai būna nuotrauka, šioje nuotraukoje būna tiksli kelio vieta nurodyta. Asmuo sakė, kad tai neįrodymas. Liudytoja D. D. surašė administracinį nurodymą, paskyrė pusę baudos, išaiškino, kad jei nesutinka gali skųsti sprendimą. Pasak liudytojos, D. D. buvo įteiktas nurodymas bei išaiškinta, kad pusę baudos gali sumokėti per 10 dienų, jei nesutinka, tada bus bylos nagrinėjimas ir priimtas nutarimas, kurį jis gali skųsti per 20 dienų. D. D. pareiškė, kad paaiškinimo nerašys. A. K. (S.) teigimu, jį rodė D. D. raštą gautą iš ,,D.“, kuriame buvo nurodyta, kad būtent jis naudojasi minėtu automobiliu bei rodė kompiuteryje nuotrauka. Specialistai niekada neprotokoluoja surašant asmeniui administracinio teisės pažeidimo protokolą, jei asmuo nesutinka, tai duodama rašyti paaiškinimą, bet D. D. vairavimo fakto neneigė. Ji pasiūlė D. D. parašyti paaiškinimą ant atskiro lapo, tačiau pastarasis atsakė, kad jam užteks vietos parašyti ant administracinio nurodymo.

D. D. skunde nurodė, kad 2016-10-14 kvietimu jam atvykus į Kelių policijos valdybą adresu Mėnulio g. 11, Vilniuje, ir pradėjus bendrauti su specialiste A. K., jis prašė specialistės protokoluoti administracinio teisės pažeidimo tyrimą, fiksuoti visus klausimus bei atsakymus, pateikti susipažinti ir protokole aprašyti tyrimui pateiktus dokumentus. Specialistei susipažinus su D. D. asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu, specialistė netyrė pažeidimo padarymo datos, laiko, vietos ir kitų aplinkybių bei nemotyvuotai nenagrinėjo pareiškėjo prašymo protokoluoti tyrimo eigą.

Teismo nuomone, skundą padavęs D. D. nepagrįstai nurodo, kad specialistei surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą įrodymai buvo vertinami selektyviai parenkant jo kaltę patvirtinančius įrodymus ir neatsižvelgiant į kitus byloje surinktus objektyvius ir nuoseklius įrodymus. Tokie pareiškėjo argumentai vertintini deklaratyvus, niekuo nepagrįsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. D. atvykus į kelių policiją, liudytojos A. K. (S.) teigimu, D. D. iš esmės neneigė, kad jis vairavo automobilį ,,Audi A8“, teiravosi kokios oro sąlygos buvo, nes pasak jo greičio matuoklis reaguoja į oro sąlygas (b.l. 29-30). Pareiškėjui taip pat susipažinimui buvo pateiktas UAB ,,D.“ vadovo raštas, kuriame pažymėta, kad 2016-05-27 automobilį ,,Audi A8“ vairavo D. D. (b.l. 13). Liudytojos teigimu, tyrimo medžiagoje surinktų duomenų pagrindu D. D. buvo surašytas administracinis nurodymas, D. D. raštu administracinio teisės pažeidimo protokole išdėstė savo motyvus jam nesutikus su pažedimu (b.l. 9). Nors minėtą protokolą jis pasirašyti atsisakė, tačiau D. D. buvo supažindintas su ATPK 272 straipsnio nuostatomis, jo teisės ir pareigos buvo išaiškintos. Specialistei surašant protokolą buvo laikomasi LR ATPK nuostatų, šis norminis aktas nereglamentuoja administracinio teisės pažeidimo tyrimo protokolavimą, todėl D. D. skundas šioje dalyje yra nepagrįstas.

Taip pat, skunde bei teismo posėdžio metu D. D. pareiškė, jog abejoja stacionaraus greičio matuoklio užfiksavusio automobilio ,,Audi A8“ važiavimo greitį teisingumu bei objektyvumu, nes dėl tą dieną buvusių oro sąlygų (švietė saulė), greičio matuoklio įrenginys įrengtas apsauginėje dėžėje galėjo būti paveiktas šilumos poveikiu ir tokiu būdu iškreiptas transporto priemonės važiavimo greičio rodmenis.

Kaip seka iš tyrimo medžiagos, pažeidimui išsiaiškinti buvo panaudotos techninės priemonės - stacionaraus greičio matuoklis ,,Multi Radar S580, 593-072/71019“, 0160599 bei šio matuoklio užfiksuoto automobilio ,,Audi A8“ važiavimo aplinkybės (fotonuotrauka), kurioje nurodyta įvykio laikas, vieta, greičio matuoklio rodmenys. Byloje esantis pažeidimo protokolas (b. l. 9) bei prie protokolo esančiose fotonuotraukose užfiksuota, kad pirma eismo juosta važiuojantis automobilis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuoja 115 km/h greičiu, greičio matuoklio „Multi Radar S580, 593-072/71019” patikros sertifikatas (b. l. 33), 2017-02-17 Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos pažyma apie hidrometeorologinės sąlygas 2016-05-07 d., Institucijos atstovo R.Ivanausko paaiškinimai teismo posėdžių metu (b. l. 37-39) bei minėtos greičio matavimo priemonės techninės charakteristikos duomenimis (b.l. 49), teismo vertinimu neabejotinai patvirtina, kad D. D. 2015 m. gegužės 27 d., 11.20 val., Kaišiadorių r. sav., kelias Vilnius-Kaunas-Klaipėda (dešine pusė) 87,02 km, vairuodamas transporto priemonę „Audi A8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavo 111 km/h (po paklaidos) greičiu, taip viršydamas didžiausią leistiną 80 km/h greitį. Pagrindo abejoti greičio matuoklio užfiksuotu transporto priemonės važiavimo greičiu nėra. Nors pareiškėjas teigia, kad greičio matuoklis yra įrengtas apsauginėje dėžėje ir dėl oro sąlygų kintant šilumos temperatūrai gali būti šio įrenginio rodmenis iškreipti, t.y. dėl greičio matuoklio automobilio fiksavimo greitis, tačiau kaip matyti iš UAB ,,Viltechna“ rašto Nr.PD-17/51 (šį įmonė aptarnauja byloje paminėtą stacionarų greičio matuoklį), kad matuoklis pagal techninės charakteristikas užtikrina deklaruojamą matavimo tikslumą darbo temperatūros diapazone nuo ± 40 iki ± 60 C. (paklaida ± 3 km/h (20…100) km/h, ± 3 (100…250) km/h. Raštu taip pat pranešama, kad 2016-05-27 greičio matuoklis nebuvo sugedęs ir veikė tinkamai. Užfiksuoti duomenys perduodami akimirksniu GSM ryšiu naudojant apsaugotą VPN tinkle. Tokiu būdu, minėto greičio matuoklio veikimo principas, kartu su aptartų įrodymų visuma, paneigia D. D. abejones, jog greičio matuoklis galėjo neteisingai nustatyti, jog važiavęs automobilis “Audi A8” viršijo didžiausią leistiną greitį. Be to, kritiškai vertinamas D. D. teiginys dėl saulės spindulių poveikio greičio matuoklio tinkamam darbui, nes Hidrometeorologijos tarnybos pažymoje nurodyta, kad 2016 m. gegužės 27 d. oro temperatūra 11 val. buvo + 16,8 C, debesuotumas 12 val. 3 balų.

Teismas sprendžia, kad, nors administracinėn atsakomybėn patrauktas pažeidėjas skunde ir neigia savo kaltę dėl pažeidimo padarymo, tačiau nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog jis administracinio teisės pažeidimo nepadarė. D. D. teismo posėdyje paaiškino, kad 90 %, kad 2016-05-27 dieną kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda (dešine pusė) 87,02 km, automobilį ,,Audi A8“ vairavo jis, o dėl likusių 10 % mano, kad transporto priemonė vairavo jo vairuotojas, kurio duomenis teismui nebuvo pateikti. Teismas vertindamas tyrimo medžiagoje esančius duomenis – fotonuotraukas (b.l. 11) bei 2017-03-20 teismo posėdyje Institucijos atstovo pateiktus papildomus duomenis (teismo posėdžio metu atstovas R.Ivanauskas vertinimui pateikė savo tarnybiniame kompiuteryje esantį fotonuotrauką padarytą 2016-05-27 administracinio teisės pažeidimo nutarime Nr.10N-77001510-16 nurodytomis aplinkybėmis), sutinka su pareiškėjo išsakyta nuomone, jog šioje fotonuotraukoje sunkiai įžiūrimas automobilį vairavęs asmuo.

ATPK 133¹ str. 1 d. nustatyta atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą. Šio įstatymo 20 str. 2 d. nustatyta transporto priemonės savininko (valdytojo) pareiga nurodyti policijos pareigūnui, siekiančiam išaiškinti teisės pažeidimą, duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar naudojosi ja (nurodyti asmens vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą). Transporto priemonės savininkas (valdytojas), neatlikęs šios pareigos, neatsako pagal ATPK tik tuo atveju, kai jis reikalaujamų duomenų pateikti negali, nes prarado transporto priemonę prieš savo valią.

D. D. buvo pateikti policijos pareigūnų turimi duomenys apie pažeidimą: stacionaraus greičio matuoklio duomenys (nuotraukos), nuotraukoje matosi automobilio numeris. Netikėti greičio matavimo prietaiso užfiksuotais duomenimis nėra pagrindo, kadangi nėra duomenų, kad prietaisas būtų sugedęs, naudojamas neteisėtai ar užfiksuoti duomenys neatitiktų tikrovės. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, D. D. pareigūnams privalėjo pateikti duomenis apie įvykio metu jo automobilį vairavusius asmenis, nurodant jų vardus, pavardes, asmens kodus arba gimimo datas, gyvenamąsias ar registracijos vietas, tačiau šių duomenų nepateikė. D. D. nurodyti duomenys (pareiškėjo teigimu yra tikimybė 90 %, kad automobilį nurodytą diena vairavo jis pats) apie galimai automobilį valdžiusius asmenis nepatvirtinti jokiais duomenimis (panaudos sutartimi ar pan.), todėl nepagrindžia valdymo teisės perdavimo kitam asmeniui.

Lietuvos Aukščiausiasis teismo praktikoje yra išaiškinęs, jog Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 2 d. yra konkrečiai įvardyta, kokius duomenis privalo pateikti automobilio savininkas – t. y. duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Tokia įstatymo formuluotė suponuoja transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigą žinoti, koks asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu, ir, pareikalavus pareigūnui, apie tai pranešti (LAT nutartis Nr. 2AT-38-2013). D. D. įstatyme numatytos pareigos neįvykdė, nes nenurodė konkretaus asmens 2015-05-27, apie 11.20 val., vairavusio automobilį „Audi A8“.

Taip pat, teismo vertinimu yra nepagrįstas D. D. teiginys, kad neteisingai nurodyta nutarime administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas. Teismui nagrinėjant šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Institucijos įgaliotas atstovas R.Ivanauskas paaiškino, kad stacionarių greičio matuoklių įrengimo vieta priklauso nuo avaringų kelio ruožų, greičio matuokliai įrenginėjami tuose kelio ruožuose bei kelyje, kur įvyksta daugiausiai avarinių situacijų, eismo įvykių. Iš pateiktų UAB ,,Viltechna“ duomenų matyti, kad naudojamas greičio matuoklis ,,MultiRdar S580“ – stacionariai į apsauginę dėžę montuojamas radiolokacinis transporto priemonių važiavimo greičio matavimo prietaisas. Greičio matavimo diapazonas nuo 20 km/h iki 250 km/h. Greičio matavimo paklaidą, kai užfiksuotas greitis nuo 20 iki100 km/h ± 3 km/h, kai virš 100 km/h ± 3 km/h. Prietaisas matuoja tiek artėjančių, tiek tolstančių, tiek

abiejomis kryptimis važiuojančių transporto priemonių greitį. Prietaisui užfiksavus leistino greičio viršijimo atvejį yra daroma pažeidimo fotonuotrauka, kurioje matoma greitį viršijusi transporto priemonė, jos valstybinis numeris ir vairuotojo veidas. Duomenys iš greičio matuoklio iškarto siunčiami į duomenų centrą. Greičio matuoklio ,,MultiRadar S580“ 593-072/71019”, 0160599, patikros sertifikate Nr. 0160599 nurodyta, kad minėtas prietaisas buvo metrologiškai patikrintas, jo patikros sertifikatas galiojo iki 2016-11-26. Greičio matuoklio sumontavimo vieta – A1 87,018 km Vilnius-Kaunas-Klaipėda. Kontroliuojamo eismo kryptis – Vilnius-Klaipėda (artėjantis transportas). Teismui nekelia abejonės, jog šis prietaisas yra tinkamas naudotis, jis buvo įstatymų nustatyta tvarka patikrintas, jokių gedimų įvykio diena nebuvo užfiksuota, prietaisas yra įrengtas patikros sertifikate nurodytame kelio Vilnius-Klaipėda 87,018 km, paties prietaiso veikimo diapazonas oro sąlygomis nuo - 40 C iki + 60 C. D. D. teiginiai, jog dėl saulės poveikio galėjo skirtis temperatūra esančią lauke bei apsauginėje dėžėje, kurioje yra įrengtas greičio matuoklis, ir tokiu būdu būti iškreipti prietaiso fiksuojamo automobilio važiavimo greitis, yra nepagrįsti, nes būtina pažymėti, kad prietaisui ,,MultiRadar S580“ 2015-11-26 buvo atlikta periodinė patikra pagal bendrosios praktikos metodikos BPM 8871101-134:2013 reikalavimus (b.l. 47). Turint omenyje, kad šį patikrą buvo atlikta UAB “EKS bandymų laboratorija“ darbuotojais, kurie specializuojasi tokio pobūdžio tyrimų atlikime, paties prietaiso veikimo diapazonas (temperatūros) yra gana platus, 2016-05-27 oro sąlygos greičio matavimo prietaiso įrengimo vietoje buvo įprastos (vietomis debesuotumas), jokių prietaiso gedimų užfiksuota nebuvo, todėl teismas neturi pagrindo abejoti protokole nurodytomis aplinkybėmis važiuojančio automobilio “Audi A8” važiavimo greičio fiksavimu objektyvumu.

D. D. aiškinimą, jog prieš surašant jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo protokolą specialistė netyrė pažeidimo padarymo datos, laiko, vietos, bei nebuvo tirtos aplinkybės, susijusios su greičio matuoklio tinkamo veikimo esamoje situacijoje, todėl jo manymu jis įvykdė KET reikalavimus teismas vertina tik kaip jo gynybinę poziciją, kuri paneigta kitais byloje išnagrinėtais duomenimis.

Teismas laiko, kad D. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 124 str. 4 d.

Skundžiamame nutarime D. D. paskirta nuobauda įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankcijos ribose. Teismo vertinimu, paskirta administracinė nuobauda (bauda) savo dydžiu nėra aiškiai per griežta. Pažymėtina, kad D. D. charakterizuojančioje medžiagoje yra duomenų, jog D. D. ir ankščiau buvo baustas administracinėmis nuobaudomis už KET reikalavimų pažeidimus (b.l. 15-16).

Teismas konstatuoja, kad Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės A. K. 2016-11-08 nutarimu Nr. 10N-7701510-16 skirti D. D. piniginė nuobaudą naikinti nėra pagrindo ir D. D. skundas yra netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. D. skundą netenkinti.

Palikti galioti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016-11-08 nutarimą Nr. 10N-7701510-16 skirti D. D. piniginę nuobaudą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.