Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. J., jos atstovui advokatui Ramūnui Gudašiui viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. 2015 m. gegužės 25 d., apie 15.00 val. Kaune, Savanorių pr. 255, prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodama automobilį ir keisdama važiavimo kryptį, kliudė kitą stovėjusį automobilį. Apgadintos dvi transporto priemonės. Nesant apgadinto automobilio savininkui nesustojusi, policijai apie įvykį nepranešusi iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio apgadinti abu automobiliai. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 101, 219.1.; 219.2, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas paaiškino, kad nagrinėjamojoje byloje yra procesinių pažeidimų. Fotonuotraukos (b.l.10-12) laikytinos niekinėmis, nes jos turi būti tinkamai įformintos pagal baudžiamojo proceso kodekso nustatytus reikalavimus. Kita vertus, jos nėra informatyvios, t.y. nespalvotos, turi būti surašytas protokolas, kuriame nurodyta kokiu fotoaparatu fotografuojama, pridėta CD laikmena, kad teismas galėtų patikrinti. E. J. nuo pat pradžių aiškino, kad ji automobilių kontakto nejautusi ir negirdėjusi, jos parodymai nuoseklūs. Kad ji nepasišalino iš eismo įvykio vietos įrodo tos aplinkybės, kad ji, atvažiavus į stovėjimo aikštelę, kur galimai sukėlė eismo įvykį, niekur nebėgo, neišvažiavo, o ramiai apvažiavo prekybos centrą, prisiparkavo automobilį, nuėjo į prekybos centrą, apsipirko, išėjo, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Tai rodo, kad nėra subjektyvios pusės – kaltės. Šitas pažeidimas padaromas tyčia. Liudytojas R. L. prisiima sau trasologo-eksperto specialybes, tačiau jis yra eismo įvykių registravimo skyriaus specialistas. Registruoja įvykius, jis gali nufotografuoti, schemą nubraižyti, bet jis negali duoti techninių išvadų, kad dalyvavo tiriamame eismo įvykyje. Tai yra techninė išvada, bet ne policininko išvada. Jis viršija savo įgaliojimus, tokių išvadų negali duoti. Todėl prašo E. J. atžvilgiu bylą nutraukti pagal 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., nesant jos veikoje pažeidimo įvykio ir sudėties. Tačiau, jeigu teismas padarys išvadą, kad E. J. dėl minėtų ATP yra kalta, tai prašo vadovautis LAT suformuota praktika, konkrečiai byla Nr. 2AT-66-2014 ir taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, t.y. paskirti E. J. nuobaudą, t.y. baudą, bet neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Prašau atsižvelgti į jos charakteristiką, kad ji dirba UAB (duomenys neskelbtini) kad , atėmus teisę vairuoti , praras pragyvenimo šaltinį, negalės sumokėti baudos, t.y. ir nuobaudos skyrimo tikslai nebus pasiekti, atsižvelgti į tai, kad pažeidimas nėra labai sunkus, žala yra atlyginta nukentėjusiajam, nukentėjusysis E. J. jokių pretenzijų neturi. Be to, E. J. turi didelį vairuotojo stažą, jokių grubių KET pažeidimų nėra padariusi, eismo įvykių nėra sukėlusi.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai ,kad E. J. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Liudytojas R. L. parodė, kad jam pakako duomenų surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal nurodytus ATPK straipsnius. Yra kompetetingas tirti, aiškinti, ieškoti nustatinėti, lyginti ir pan. Nuotraukose matyti ant automobilio Citroen braukimas 55 cm aukštyje, visiškai sutampa su automobilio Toyota Corolla braukimo žyme. Apgadinimo pobūdis yra braukimas, ne lenkimas, laužimas. Jeigu Toyotos apgadinimas būtų likęs nuo 2010 metų, tai net nuo plovimo būtų ne toks ryškus, koks pavaizduotas fotonuotraukoje. Duoti išvadas tokio pobūdžio bylose yra jo tiesioginio darbo objektas. Byloje esančios fotonuotraukos padarytos transporto priemonių fotografavimo metu, buvo iškviesti vairuotojai. Fotografavo su fotoaparatu, kuris turi patikrą ir visus reikiamus dokumentus.

Liudytojas J. Š. parodė, kad 2015-05-25 apie 14-16 val. atvažiavo su žmona į Hypermaximą apsipirkti. Pastatė mašiną. Grįžę rado raštelį , kad apgadintas jo automobilis. Pasikvietė apsaugos darbuotoją, kuris paskambino policijai. Raštelyje nurodyta, kad jo automobilį apgadino Toyota ir nurodytas valstybinis automobilio numeris. Apgadinimo žala 187 eurai.

Liudytoja Ž. N. parodė, kad tarnybinį pranešimą surašo eismo įvykio vietoje, todėl prašo remtis jos tarnybiniu pranešimu, kuriame užfiksuotos visos paaiškėjusios aplinkybės. Apie paliktą informaciją, t.y. raštelį buvo žinoma jau eismo įvykio vietoje. Žmonės dažnai užrašo automobilių valstybinius numerius ir palieka nukentėjusiajam.

E. J. kaltė, padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, įrodyta ir surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis (b. l. 1), tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodyta, kad 2015-05-25 buvo gautas pranešimas, kad Kaune, Savanorių pr. 255 yra eismo įvykis, vienas vairuotojas pasišalino, įvykio vietoje rastas automobilis Citroen Xsara Pikasso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo vairuotojas paaiškino, kad 15 val. pastatė automobilį, o grįžęs 15.30 val. rado jį apgadintą, buvo suveikusi signalizacija, taip pat už valytuvo rado raštelį, kuriame nurodyta, kad jo automobilį apgadino pilka Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino (b. l. 4, 5), J. Š. paaiškinimu, kad 2015-05-25 apie 15.30 val. prekybos centro ,,Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelėje rado apgadintą savo automobilį Citroen Xsara Pikasso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už valytuvo rado raštelį, kuriame nurodyta, kad automobilį apgadino pilka Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo automobilio galinė dalis stipriai įlenkta ir nubrozdinta (b. l. 6), automobilių fotonuotraukomis (b. l. 9-12), transporto priemonės Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros aktas, kuriame nurodyti rasti defektai: braukimo žymė ant priekinio bamperio 55 cm aukštyje, kuris visiškai atitinka automobilio Citroen, valst. BNr. (duomenys neskelbtini) apgadinimą, braukimas gilus, ilgas, atitinka aukštį, apgadinimo pobūdį (b. l. 13), eismo įvykio vietos schema, kurioje nurodyta įvykio vieta – Kaunas, Savanorių pr. 255 bei nurodytai automobilio Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b. l. 15).

Liudytojų parodymai, byloje ištirti rašytiniai įrodymai yra aiškūs, konkretūs, detalūs, papildo, patvirtina vieni kitus, taip sudarydami vientisą įrodomąją medžiagą ir atskleidžia išsamų padaryto administracinio teisės pažeidimo vaizdą.

Teismas sutinka su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo argumentu, kad ATPK 130 str. 1d. pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nedidelė. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus. Nagrinėjamojoje byloje vertintina tai, kad E. J. turi didelį vairavimo stažą, taigi ir didelę patirtį. Automobilio Citroėn apgadinimai yra gilus, ilgas braukimas (b.l. 9, 13), automobilio Toyota Corolla apgadinimai (braukimo žymė) padaryti akivaizdžiai matomoje vietoje ant priekinio bamperio 55 cm aukštyje. Vertintina tai, kad E. J. po kontakto su kitu automobiliu, automobilį pastatė kitoje parkavimo aikštelės vietoje. Aukščiausiojo Teismo praktikoje administracinių teisės pažeidimų bylose laikomasi nuostatos, kad vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje 2AT-33-2013). Taigi, aplinkybė, kad bylos duomenys (užėjo į parduotuvę, apsipirko ir tik tada išvažiavo) nerodo, jog E. J. bandė išvengti atsakomybės, nuslėpti eismo įvykį, savaime nepaneigia dėl jos tyčios, kuri nustatyta kitais objektyviais ir patikimais bylos duomenimis. Tikslas ir motyvas nėra būtinieji ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymiai, todėl kvalifikuojant E. J. veiksmus teisinės reikšmės neturi tai, kokių tikslų siekdama ji pasišalino.

Teismas nepagrįstais pripažįsta atstovo argumentus, kad byloje esančios fotonuotraukos, padarytos Kelių policijos valdybos eismo įvykių registravimo skyriaus specialisto yra niekinės, nes neatitinka baudžiamojo proceso teisės normų. Kaip anksčiau konstatavo teismas, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, daiktiniais įrodymais bei kitomis ATPK 256 straipsnio 2 dalyje nurodytomis priemonėmis. Tik šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Nepagrįsti atstovo argumentai, kad Kelių policijos valdybos eismo įvykių registravimo specialistas neturi teisės surašyti transporto priemonės techninės apžiūros akto ir duoti išvados apie automobilių dalyvavimą eismo įvykyje, nes nėra kompetetingas. Pažymėtina, kad šis institucijos atstovas neteikia išvados kaip atitinkamos srities ekspertas, tačiau būtent tiesioginė darbinė specialistų funkcija yra tirti eismo įvykius, t.y. atlikti visus įmanomus ir galimus veiksmus.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad E. J. vairavo automobilį susirgusi ir pavargusi, tačiau šios aplinkybės nepagrįstos objektyviais įrodymais, paremta tik paties asmens paaiškinimu. Todėl ši aplinkybė, kaip neįrodyta, todėl nepagrįsta, šalintina iš administracinio teisės pažeidimo protokolo.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

E. J. administracine tvarka bausta, galiojančių nuobaudų neturi. Jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad E. J. dirba, charakterizuojama teigiamai (b.l.28), nėra jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, padaryta žala nėra didelė. Taigi, atsižvelgusi į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, E. J. asmenybę, teismas konstatuoja, jog šioje byloje už padarytą administracinį nusižengimą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtina sankcijoje numatyta minimali 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams būtų neproporcinga jos padaryto pažeidimo pavojingumui priemonė, per griežta , todėl neteisinga. Teismas daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą E. J., skiriant administracinę nuobaudą už jos padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 130 str.1d. taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 ¹ str., 286 - 288, 293 str.,

nutaria:

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., ir nubausti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) bauda;

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., ir nubausti 434 Eur (keturių šimtų trisdešimt keturių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d., galutinę administracinę nuobaudą paskirti 434 Eur (keturių šimtų trisdešimt keturių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Pašalinti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo aplinkybę, kad E. J. 2015 m. gegužės 25 d., apie 15.00 val. Kaune, Savanorių pr. 255, vairavo automobilį susirgusi ir pavargusi, todėl kilo pavojus eismo saugumui .

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001.

Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.