Kauno apylinkės teismo sprendimas

2013-11-13 · Civilinė byla Nr. 2-4141-887/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-11-13
Bylos Nr.
2-4141-887/2013
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-01136-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Petkevičienė
Ieškovas
L. M.
Išvadą teikia
Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Atsakovas
R. Ž.
Advokatai
Ričardas Lilas
Kategorijos
  • 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-4141-887/2013;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01136-2013-7;Procesinio sprendimo kategorija 76.4; 78.2.1; 113.1; 116.1; 116.11 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 13 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Agnė Petkevičienė, sekretoriaujant Irenai Griškevičiūtei, dalyvaujant ieškovei L. M., jos atstovui advokatui Ričardui Lilui, institucijos teikiančios išvadą byloje Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Zitai Surdokaitei, nedalyvaujant atsakovui R. Ž., institucijos duodančios išvadą byloje Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. (buvusios G.) ieškinį atsakovui R. Ž. dėl tėvystės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucijos teikiančios išvadą byloje Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė L. M. (buvusi G., toliau ieškovė) ieškiniu prašo nustatyti, kad atsakovas R. Ž. (toliau atsakovas) yra jos sūnaus M. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas; sūnaus M. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki jo pilnametystės; priteisti iš atsakovo 14 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius trejus metus iki ieškinio teismui pateikimo dienos bei priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (5 b. l.).

Ieškovė teismo posėdžio metu pilnai palaikė ieškinį ir paaiškino, kad su atsakovu susipažino (duomenys neskelbtini) m., tų pačių metų spalio mėnesį pradėjo kartu gyventi, gyvenant kartu, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. Yra įsitikinusi, kad atsakovas yra sūnaus tėvas, kitų partnerių ji neturėjo. Iki gimstant vaikui jų santykiai buvo šilti ir geri, kai atsakovas sužinojo, kad ji laukiasi – labai apsidžiaugė. Gimus vaikui atsakovas nustojo rūpintis šeima, santykiai nutrūko kai vaikui buvo dveji metai. Nuo to laiko atsakovas nei su ja, nei su sūnumi nebendrauja. Prašo nustatyti vaiko tėvystę. Vaikas nuo gimimo gyvena su ieškove, ji juo visada rūpinosi, su atsakovu sūnus niekada negyveno, todėl vaiko gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ja. Prašo iš atsakovo priteisti sūnui išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus – 14 400 Lt. Vaiko poreikius sudaro: maistas 400 Lt, rūbams 150 Lt, lavinimo priemonės ir laisvalaikis 100 Lt. Nurodė, kad į vaiko išlaidas įskaičiuota ir maitinimas mokykloje. Pažymėjo, kad sūnus turi specialių poreikių: vaikui nustatytos dvi išvaržos, sūnus prastai girdi, jam reikalingas klausos aparatas, baterijos kas mėnesį kainuoja 30 Lt, aparato priežiūra 150 Lt, vaikas ir šiaip dažnai serga, dėl stuburo teko pirkti vaistus nuo skausmo už kuriuos sumokėjo 150 Lt, vaikui rekomenduojami masažai, viena procedūra 30 Lt, o reikia apie 20 kartų. Negali pirkti masažų, nes neturi pinigų. Vaikas nori lankyti būrelius, bet ji neturi galimybių leisti. Savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, automobilių neturi, teko išeiti iš darbo, nes auklė atsisakė prižiūrėti mažą vaiką, jos mėnesinės pajamos 940 Lt, gyvena socialiniame būste, komunaliniai mokesčiai sudaro žiemą 700 Lt, vasarą 250 Lt, turi įsiskolinimą už šildymą, kas mėnesį antstoliai išieško po 200 Lt. Šiuo metu yra sukūrusi kitą šeimą, sutuoktinis nedirba, nes yra įkalinimo įstaigoje. Turi dar du nepilnamečius išlaikytinius: vienai dukrai 10 metų, kitai metai ir du mėnesiai. Iš viso turi 4 vaikus, vyriausiai dukrai 17 metų, ji dirba ir mokosi, jai materialinio išlaikymo neteikia. Jauniausios dukters išlaikymui priteista po 250 Lt, kurį išieško antstoliai, tačiau lėšų nėra gavusi, kitos dukters tėtis yra miręs. Prašo ieškinį tenkinti (3-4, 82 b. l.).

Ieškovės atstovas advokatas teisiniais argumentais pagrindė ieškovės reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei (83 b. l.).

Atsakovas R. Ž. teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nors procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai (37 b. l.). Atsakovas dalyvavo 2013-06-17 parengiamajame teismo posėdyje, kurio metu buvo paskirta DNR ekspertizė, su prašymu skirti DNR ekspertizę sutiko, tačiau atlikti DNR ekspertizės nenuvyko (53-54, 55-56, 60 b. l. ). Į 2013-10-24 parengiamąjį teismo posėdį, apie kurį jam pranešta tinkamai ir laiku (67 b. l.), neatvyko, jokių prašymų iki teismo posėdžio pradžios negauta. Todėl įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovui apie vykstantį civilinės bylos nagrinėjimą teisme žinoma, procesiniai dokumenai įteikti tinkamai, nepilnamečio vaiko interesais byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Institucijos duodančios išvadą byloje Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovės ieškinį palaiko. Ieškovės šeima Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-04-12 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl socialinių įgūdžių stokos buvo įrašyta į Kauno rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Kauno rajono socialinių paslaugų centras šeimai teikia socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas, po ieškinio gavimo buvo lankytasi ieškovės šeimoje. Ieškovė su vaikais E. G., gim. (duomenys neskelbtini), V. B., gim. (duomenys neskelbtini), M. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena Kauno rajono savivaldybei priklausančiame 48 kv.m. ploto su visais patogumais bute, kuriame yra visi reikalingi baldai, buitinė technika. Duktė A. B. gyvena atskirai. V. B., M. B. ir A. B. tėvystė nenustatyta. Sūnui M. B. yra pripažintas vidutinis neįgalumo lygis. Jis mokosi (duomenys neskelbtini), 8 klasėje, gyvena mokyklos bendrabutyje. Savaitgaliais vaikas grįžta į namus. M. skirtas atskiras kambarys, sudarytos tinkamos buities, mokymosi ir poilsio sąlygos. Ieškovės teigimu ji nuo 2011-03-02 registruota darbo biržoje, jos pajamos apie 900 Lt, turi 2000 Lt skolą už komunalinius patarnavimus, kurią moka dalimis. Šeima gauna socialinę paramą mokiniui, maisto produktų iš intervencinių atsargų labiausiai nepasiturintiems asmenims bei labdaros fondo „Maisto bankas“. Ieškovė mokosi, siekia pabaigti vidurinę mokyklą ir susirasti darbą. Jungtinių tautų 1989-11-20 vaiko teisių apsaugos konvencijos 7 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo pat gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Mano, kad ieškinys paduotas vaiko interesais ir prašo jį tenkinti (34-35, 82-83 b. l.).

Institucijos duodančios išvadą byloje Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (69 b. l.), byloje yra gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, sprendimą priimti savo nuožiūra, atsižvelgiant į geriausius nepilnamečio vaiko interesus (63 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl tėvystės nustatymo.

Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 str. (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p. įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kurio esmė ta, kad sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

Kauno rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išduotas gimimo liudijimas, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), liudija, kad M. B., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) (buvusi G., šiuo metu M.), tėvo duomenys nenurodyti (7 b. l.). 2013-01-25 ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Iš ieškovės paaiškinimų (82 b. l.), byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas neneigia, kad yra ieškovės sūnaus M. tėvas, tačiau prasidėjus teisminiam procesui, kuris tęsiasi jau ilgą laiką, atsakovas tėvystės geruoju nepripažino, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį, apie kurį pranešta tinkamai, neatvyko. 2013-06-21 Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo skirta ekspertizė tėvystei nustatyti (55 b. l.), tačiau atsakovas, kuris sutiko, jog būtų skirta DNR ekspertizė tėvystei nustatyti, į DNR laboratoriją nenuvyko (60 b. l.), priežasčių dėl ko nenuvyko atlikti DNR ekspertizės, teismui nenurodė. Įstatymas numato, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 str.). Vadovaujantis CK 3.148 str. 1 d. pagrindas tėvystei nustatyti, yra moksliniai tyrimai ir kitos civilinio proceso kodekse nurodytos priemonės. CK 3.148 str. 2 d. numatyta, kad jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis bylos Nr. 3K-3-279/2011). Teismui įvertinus ieškovės, jos atstovo paaiškinimus bei atsižvelgus Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, byloje esančius įrodymus, nustatytina, kad R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) yra M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas (CK 3.146 str. 1 d., 3.148 str. 1 d.).

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė ieškiniu prašo sūnaus M. B. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove. Atsakovas tokiam prašymui neprieštaravo, todėl ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamąją vietą, įvertino ieškovės, jos atstovo bei VTAS atstovės paaiškinimus, atsižvelgė į tai, kad vaikas visą laiką gyvena su motina, į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos, todėl M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove L. M., nes tai labiausiai atitinka vaiko interesus (CK 3.174 str. 2 d.).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Ieškovė prašo teismo, nustačius tėvystę, iš atsakovo R. Ž. priteisti išlaikymą sūnui M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki jo pilnametystės ir priteisti išlaikymo įsiskolinimą 14400 Lt už trejus metus iki ieškinio padavimo teismui dienos, skaičiuojant kas mėnesį po 400 Lt.

CK 3.137 straipsnio 3 dalis numato, kad vaiko iš tėvų kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas. Pareiga išlaikyti vaiką atsiranda nuo vaiko gimimo dienos. Teismui nustačius tėvystę, atsakovui atsiranda pareiga išlaikyti savo vaiką. Abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausiai sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Įstatyme CK 3.192 str. įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Taip pat pažymėtina, kad vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimaliais vaiko poreikių tenkinimais. Antra vertus, vaiko poreikiai turi būti tenkinami protingai, įvertinus tėvų turtinę padėtį ir finansines galimybes. Šalių sūnui M. šiuo metu 15 metų, vaikas yra neįgalus, todėl ieškovės prašoma priteisti 400 Lt išlaikymo suma laikytina protingo dydžio ir neišdidinta. Sūnų nuo pat gimimo augino viena ieškovė, atsakovas prie sūnaus išlaikymo neprisidėjo. Įstatyme yra vienareikšmiškai įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 str.), numatyti, kad išlaikymą nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Atsakovas negali būti atleistas nuo pareigos teikti savo vaikui išlaikymą, kadangi tai yra jo asmeninė prievolė, kuri negali būti perkelta kitam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti (CK 3.159 str. 1 d.). Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus byla Nr. 3K-3-259/2004). Atsakovui 51 metai, jis yra darbingo amžiaus vyras, neturintis sveikatos problemų, kitų išlaikytinių (tai paneigiančių įrodymų teismui nepateikė), teismui nepateikė įrodymų apie savo turtinę padėtį. Teismui savo iniciatyva patikrinus duomenis apie atsakovo gaunamas pajamas, nustatyta, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo vidutinis darbo užmokestis apie 2700 Lt (74 b. l.), todėl teismas vertina, kad atsakovas turi galimybę teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą sūnui M. ir atsakovui privalu vykdyti bent vieną iš tėvų pareigų – teikti išlaikymą savo sūnui. Teismas mano, kad negalima vaiko išlaikymo pareigos perkelti tik vaiko motinai.

Atsižvelgiant į CK 3.192 str. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šios kategorijos bylose, vaiko poreikiai nustatytini atsižvelgiant į fiziologinius poreikius, materialines sąlygas vaikui fiziškai ir socialiai vystytis, tobulinti įgimtus ir įgytus sugebėjimus. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 11-14, 18 ir kiti straipsniai). Būtinoms vaiko vystimosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus vyras, neturintis sveikatos problemų, kitų išlaikytinių (tai paneigiančių įrodymų teismui nepateikė), atsižvelgiant į ieškovės reikalavimą, Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, manytina, kad atsakovas pajėgus teikti savo vaikui ieškovės prašomo dydžio išlaikymą. Todėl iš atsakovo R. Ž. priteistinas sūnui M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymas po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-01-25 (ieškinio padavimo dienos) iki jo pilnametystės (CK 3.196 str.). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymą uzufrukto teise skirtina tvarkyti įstatyminė nepilnamečio M. B. atstovė L. M. išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdomas skubiai.

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str.). Šis teismo sprendimas neužkerta pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str., CK 3.137 str.). Taigi vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data. Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Pažymėtina, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turi atsižvelgti į vaiko poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, būtiną išlaikymo dydį, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-29 nutartis Nr. 3K-3-21/2007). Atsakovas, įrodymų, kad minėtu laikotarpiu teikė savo vaikui išlaikymą nepateikė. Vaikas neįgalus, todėl teismo nuomone, prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimo suma yra minimali. CK 3.200 str., kad išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, iš atsakovo priteistinas M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 14 400 Lt išlaikymo įsiskolinimas už paskutinius trejus metus iki ieškinio teismui pateikimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Patenkinus ieškinį iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu 49,01 Lt, žyminis mokestis 144 Lt už priteistą išlaikymą, 288 Lt žyminis mokestis už tėvystės ir gyvenamosios vietos nustatymą bei 602,30 Lt už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą ir 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą (CPK 79 str., 85 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str., 98 str., 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str., 399 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad atsakovas R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) yra M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Nustatyti M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove L. M., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), išlaikymą sūnui M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po 400 Lt (keturis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-01-25 iki jo pilnametystės.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Išlaikymą uzufrukto teise skirti tvarkyti įstatyminę nepilnamečio M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovę L. M., a. k. (duomenys neskelbtini), išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos (nuo 2010-01-25 iki 2013-01-25) 14 400 Lt (keturiolika tūkstančių keturis šimtus litų).

Priteisti iš atsakovo R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas valstybei: 432 Lt (keturis šimtus trisdešimt du litus) žyminio mokesčio ir 49,01 Lt (keturiasdešimt vieną litą 01 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso 481,01 Lt (keturis šimtus aštuoniasdešimt vieną litą 01 ct). Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank”, banko kodas 73000, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), valstybei 602,30 Lt (šešis šimtus du litus 30 ct) už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą ir 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos už antrinę teisinę pagalbą kodas 5630.

Sprendimą per 3 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti tėvystę dienos išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą, kad ši įregistruotų tėvystės nustatymą.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Agnė Petkevičienė