- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-13
- Bylos Nr.
- N-444-798-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-63-3-00031-2010-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 2 d. nutarties A. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2010 m. sausio 20 d. nutarimu A. V. skirta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vienam mėnesiui – už tai, kad jis 2010 m. sausio 9 d., 20.45 val., Klaipėdoje, Taikos prospekte, vairuodamas automobilį Honda Accord, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesustojo prie „Stop“ linijos ir pravažiavo pėsčiųjų perėją, degant draudžiamam šviesoforo signalui. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 36, 78.7 punktų reikalavimus ir padarė administracinį pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
A. V. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti nutarimą arba pakeisti jį, paskiriant nuobaudą be specialiosios teisės atėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 2 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. V. prašo pakeisti Institucijos nutarimą ir teismo nutartį ir paskirti jam švelnesnę nuobaudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nurodo, kad jis važiavo degant geltonam šviesoforo signalui, nes kelias buvo slidus ir, staigiai stabdant, automobilis taptų nevaldomas ir galėjo atsitrenkti į šalia buvusį automobilį (KET 36 p.). Įvykio metu nei važiuojamoje kelio dalyje, nei šalia jo nebuvo nė vieno pėsčiojo. Mirksintį šviesoforo signalą pamatė tik išvažiavęs iš žiedo, kai iki perėjos liko vos kelios dešimtys metrų. Paskutinį kartą už KET pažeidimus buvo baustas 2008 metais. Policijos pareigūnas, nagrinėdamas bylą, atsisakė išklausyti jo paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas dėl to nieko nepasisakė. Nurodo, jog savo kaltę dėl pažeidimo teisme pripažino ir gailisi dėl įvykio.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
A. V. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad nesustojo prie „Stop“ linijos ir pravažiavo pėsčiųjų perėją, degant draudžiamam šviesoforo signalui. Ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių nėra, tačiau apeliantas teigia užsidegus geltonam šviesoforo signalui nestabdęs dėl buvusios slidžios kelio dangos ir nenorėjęs sukelti pavojingos situacijos.
Kelių eismo taisyklių 36 punkte numatyta, „jeigu šviesoforo arba reguliuotojo signalai draudžia važiuoti per pėsčiųjų perėją, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Stop“ linija“, šviesoforą, o jeigu jų nėra – prieš pėsčiųjų perėją. Vairuotojams, kurie užsidegus geltonam šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti nurodytose vietose tik staigiai stabdydami, leidžiama važiuoti toliau“. Nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai nepatvirtina apelianto keliamos versijos, netgi priešingai – pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 12, 13), jų paaiškinimuose teismo posėdžio metu (b. l. 33-35) užfiksuota, kad pradėjus mirksėti žaliam šviesoforo signalui, apelianto vairuotas automobilis Honda Accord ne tik nesumažino, bet dar ir padidino greitį ir perėją pervažiavo jau degant geltonam šviesoforo signalui. Ši aplinkybė rodo, kad asmuo, matydamas mirksintį žalią šviesoforo signalą, net neketino stabdyti automobilio. Pareigūnų teigimu, gretima juosta važiavęs automobilis tuo metu jau buvo sustojęs prie perėjos. Toje vietoje pastatytas šviesoforas yra naujas, buvo tamsus paros metas, todėl jo signalai vairuotojui buvo aiškiai matomi. Be to, nei automobilio Honda Accord priekyje, nei gale jokių kitų automobilių nebuvo, kas paneigia jo keliamą versiją dėl galėjusio kilti pavojaus kitiems eismo dalyviams. Pareigūnų paaiškinimai viso bylos nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs, logiški, jokių prieštaravimų tarp jų nenustatyta, be to, pareigūnai nėra susiję su atsakomybėn traukiamu asmeniu jokiais ryšiais, todėl darytina išvada, kad jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi jų parodymais.
Apeliantas nurodo, jog bylą nagrinėjant Institucijoje jam nebuvo leista pateikti paaiškinimų, tačiau tokie jo teiginiai nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Byloje esantis pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 14) ir paties A. V. paaiškinimai pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 33) patvirtina, kad atvykęs į bylos nagrinėjimą Institucijoje, asmuo elgėsi įžūliai ir užsipuolė pareigūnus, o ne bandė teikti paaiškinimus. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad tokio pobūdžio procesiniai pažeidimai, padaryti ikiteisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje, gali būti ištaisomi vėliau bylą nagrinėjant teisme žodinio proceso tvarka. Iš byloje esančio teismo posėdžio protokolo (b. l. 32-36) matyti, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas bylą nagrinėjo žodinio proceso tvarka, A. V. turėjo galimybę tiek teikti paaiškinimus, tiek užduoti klausimus liudytojams, todėl darytina išvada, kad savo procesinėmis teisėmis, numatytomis ATPK 272 straipsnyje, atsakomybėn traukiamas asmuo pasinaudojo, tad galimai padaryti procesiniai pažeidimai buvo ištaisyti ir jie nesudaro pagrindo naikinti Institucijos priimto nutarimo.
Taip pat apeliantas prašo jam skirtą specialiosios teisės atėmimą pakeisti bauda. ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalauja taisyklės, <...> užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 6 mėnesių. Sankcija už apelianto padarytą administracinį teisės pažeidimą yra alternatyvi – bauda arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Pažymėtina, jog kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais parenkama turi būti tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, taip pat būtina vadovautis ATPK 27 straipsnio 1 dalies nuostata.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog A. V. gailestis nagrinėjamoje byloje nepripažintinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi nei bylą nagrinėjant institucijoje, nei skunde pirmosios instancijos teismui asmuo dėl padaryto pažeidimo nesigailėjo, o kaltę pripažino tik tuomet, kai ji jau buvo patvirtinta surinktais įrodymais. Šios aplinkybės leidžia apelianto gailestį laikyti deklaratyviu. Taip pat teisingai įvertinti A. V. anksčiau padaryti pažeidimai, iš kurių matyti, kad jam skirtos piniginės baudos tinkamo poveikio nepadarė, todėl nagrinėjamuoju atveju skirta minimalios trukmės specialiosios teisės atėmimo nuobauda atitinka apelianto padaryto pažeidimo pavojingumą ir konkrečiu atveju yra efektyvesnė priemonė, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, nei alternatyvi sankcijose numatyta administracinė nuobauda – bauda.
Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartį A. V. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.