Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

2019-01-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-252-633/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-01-21
Bylos Nr.
1-252-633/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-50884-2018-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algis Vieraitis
Kaltinamasis
R. P.
Baudžiamoji byla Nr. 1-252-633/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50884-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos : 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1; 2.12.1.3 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 21 d.Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Algis Vieraitis

pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. P., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, darbingas visiškai - nedirbantis, Užimtumo tarnyboje ieškančiu darbo neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2018-02-09 Marijampolės apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 str. 1800 Eur bauda, atliekantis bausmę, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas pagal BK 140 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis R. P. 2018-10-20 apie 18.30 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, žodinio konflikto metu, G. B. rankos kumščiu sudavė ne mažiau du smūgius į veidą, rankomis suėmęs už kaklo smaugė, tokiais savo veiksmais smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai G. B. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais kaltinamasis R. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas ir jų vertinimas

2. Kaltinamasis R. P. kaltu prisipažino, teismo vertinimu – dalinai, pareiškė, kad gailisi dėl savo poelgio ir parodė, kad 2018-10-20 apie 18.00 val., tiksliai laiko nepamena, jis buvo namuose pas G. B., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Būdamas neblaivus jis užėjo pas G. B. brolį E. T., tačiau namuose jo nebuvo, buvo tik viena G. B., kuri, jam pasirodė, taip pat buvusi neblaivi. Tik jam užėjus į kambarį, G. B. pradėjo ant jo šaukti, vijo, kad išeitų, dėl to jis supyko, nes atėjo ne pas ją, o pas jos brolį. Supykęs jai, sėdinčiai ant lovos, nestipriai sugriebė už rankos, kurios nepamena, G. B. bandė atsistoti, tada jis viena ranka, kad ji nesistotų, suėmė jai už kaklo, suėmė nestipriai, ir pastūmė ant lovos. G. B. atsisėdo, parkritusi nebuvo, daugiau jokių smurtinių veiksmų (2 smūgių į veidą) jis prieš nukentėjusiąją neatlikęs ir išėjęs į namus (b. l. 63-64).

3. Nukentėjusioji G. B. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su ja namuose gyvena patėvis J. T. ir brolis E. T.. 2018-10-20 apie 18.30 val. ji namuose buvo viena, atėjo kaimynas R. P., ją paklausė, kur tėvas ir brolis, jai atsakius, kad jų nėra namuose, R. P. labai supyko ir nieko nesakęs jai rankos kumščiu sudavė du smūgius į veidą, po to rankomis sugriebė už kaklo, pradėjo smaugti. R. P. buvo akivaizdžiai neblaivus. Dėl ko jis taip pasielgė, ji negalinti pasakyti. Po įvykio R. P. nieko nesakęs pasišalino iš jos namų. Į medikus ji kreipėsi 2018-10-22, nes pasidarė bloga, pradėjo pykinti. Su R. P. konfliktavusi nebuvo, jokių ryšių su juo nepalaiko, bendro ūkio neveda (b. l. 10-12, 16-17).

4. 2018-11-19 specialisto išvada G 805/2018(09) nustatyta, kad G. B. konstatuoti nubrozdinimai kaktoje ir kakle iš abiejų šonų, galėjo būti padaryti 2018-10-20 buku daiktu, trimis poveikiais, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 29).

5. Visi aukščiau aprašyti šios bylos faktiniai duomenys, surinkti ikiteisminiu tyrimu, teismo yra pripažįstami kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo ir jo asmeniškai kaltės įrodymais, jie neprieštaringi, vieni kitus papildo, patvirtina, jų visuma yra pakankama teismui konstatuoti, kad kaltinamasis, apimtas pykčio, neviešoje privačioje erdvėje tyčia smurtu puolė nukentėjusiąją G. B. suduodamas jai dukart kumščiu į veidą ir smaugdamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Nors kaltinamasis nenurodė (nepripažino), jog būtų dukart sudavęs nukentėjusiai į veidą, tačiau teismas šią aplinkybę vertina neatitinkančia tikrovės ir siekiu išvengti dalies atsakomybės, kadangi pastaroji dalis kaltinamojo paaiškinimų yra visiškai ir patikimai paneigta nuosekliais nukentėjusios parodymais, kuriuos patvirtina ir objektyvūs duomenys – išorinius sužalojimus veide (kaktoje) fiksavusio teismo medicinos specialisto išvados, netikėti nukentėjusios parodymais teismas neturi pagrindo, nes byloje nėra absoliučiai jokių duomenų, kurie teiktų bent kiek jais pagrindžiamo pagrindo abejoti nukentėjusios parodymų teisingumu, jų patikimumu.

II. Kaltinamojo veikos kvalifikacijos pagrįstumas

Motyvuojamoji dalis

6. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 str. 1 d. kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusiąją smurtu užpuolė būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (suduodamas smūgius į veidą, nestipriai pastumdamas ir smaugdamas) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusiosios sveikatai, t. y. fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Trečia, dviejų smūgių kumščiu sudavimas, pastūmimas ir smaugimas, aiškinamos baudžiamojo įstatymo normos (BK 140 str. 1 d.) prasme neabejotinai turi būti traktuojama nukentėjusiosios mušimu. Ketvirta, nukentėjusiosios mušimo pasekmės šio asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas, buvo akivaizdžios, ir byloje pakankamai pagrįstos tiek pačios nukentėjusiosios parodymais, tiek specialisto pagal klinikinius duomenis duotomis išvadomis, tiek paties kaltinamojo paaiškinimais. Penkta, kaltinamasis byloje įrodytus nusikalstamus veiksmus atliko neviešoje erdvėje, privataus gyvenamojo namo kambaryje, kitų pašalinių asmenų betarpiškoje akivaizdoje nebuvo, nėra duomenų, kad šiuo įvykiu būtų kaip tai atkreiptas aplinkinių dėmesys, sukelti kokie tai jiems nepatogumai, išgąstis ar pan., todėl yra pagrindas spręsti, kad šiuo atveju viešoji tvarka sutrikdyta nebuvo.

III. Bausmės individualizavimas ir kt. sprendimų argumentai

7. Spręsdamas kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį ir ja sukeltas pasekmes (BK 54 str. 2 d. 1 ir 8 p. p.) Tiek vieną, tiek kitą šiuo konkrečiu atveju teismas kvalifikuoja rūšinės baudžiamojo įstatymo (BK 140 str. 1 d.) dispozicijos lygmeniu, kadangi nagrinėjamu atveju buvo atlikti 3 smurtiniai veiksmai, jais padaryti realūs išoriniai kūno sužalojimai, tačiau, kita vertus, fizinis smurtas nebuvo stiprus, jo pasekmės trumpalaikės.

8. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 str. 2 d. 2 ir 3 p. p.) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija – nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamais pripažįstamais veiksmais kaltinamojo sukeltų pasekmių (fizinio skausmo pojūčio ir nežymaus sveikatos sutrikdymo) atsiradimo nukentėjusiajai momento, kas iš esmės sutapo ir su pačių smurtinių veiksmų atlikimu (BK 54 str. 2 d. 4 p.) Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti skirtiną kaltinamajam bausmę nėra faktinio pagrindo.

9. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina patenkinamai (BK 54 str. 2 d. 5 p.) : kaltinamasis yra teistas, šiuo metu atlieka bausmę už tyčinio nusikaltimo padarymą, tačiau išvadų nepadarė ir vėl nusikalto (b. l. 48-49), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 57-59), periodiškai dirbo nuolatinį darbą ir iš jo pragyveno, nuo 2018-04-03 buvo registruotas darbo biržoje bedarbiu, tačiau savo iniciatyva darbo paiešką nutraukė (b. l. 47), Duomenų apie gyvenamos vietos savivaldos institucijoje gautus nusiskundimus kaltinamojo elgesiu byloje nepateikta, priklausomybių ligų gydytojo paslaugos jam nėra teikiamos.

10. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas kvalifikuoja aplinkybę, kad kaltinamasis savanoriškai atlygino netiesiogiai padarytą žalą Kauno teritorinei ligonių kasai, kas teismo vertinama jo kaltės pripažinimu (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas kvalifikuoja: 1) jo apsvaigimą nuo alkoholio, tiesiogiai priežastingai nulėmusį nusikalstamus kaltinamojo veiksmus, ką jis ir pats pripažino (BK 54 str. 2 d. 7 p., 60 str. 1 d. 9 p.), 2) tyčinio nusikaltimo recidyvo aplinkybę, kadangi turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už ankstesnio tyčinio nusikaltimo padarymą jis vėl tyčia nusikalto (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

11. Teismas sprendžia, kad šioje byloje, veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir 2 sunkinančių aplinkybių lyginamąjį svorį vertinant labiau sunkinančiųjų naudai, kartu konstatavus daugiau neigiamų kaltinamojo asmenybės aspektų (punktai 9-10 ) yra teisinga kaltinamajam paskirti bausmę savo dydžiu viršijančią įstatymo sankcijos vidurkį, tačiau kita vertus, būtų neteisinga skirti maksimalią ar artimą tokiai bausmę, kadangi, kaip jau yra pažymėta aukščiau, buvo nustatyta ir šio kaltinamojo pavojingumą mažinančių aplinkybių.

12. Toliau teismas sprendžia, jog šioje byloje, nenustačius kitų, be aukščiau aptartų, kokių tai išimtinių aplinkybių, baudžiamojo įstatymo požiūriu recidyvistu nusikaltusiam kaltinamajam paskirtina švelnesnės nei siūlo prokuroras, su realiu laisvės atėmimu nesusijusios rūšies laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis (trukmė) nustatytina 1 metai 6 mėn. Vykdant bausmę nustatytini kaltinamojo padėtį atitinkantys realiai įgyvendinami draudimai ir įpareigojimai : a) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, b) pradėti dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje, c) neatlyginai išdirbti 100 valandų per 5 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 str. 3 d. 1 p., 6 d. 3 ir 5 p.). Tokia bausmė, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu (trukme), teismo vertinimu, atitiks jos paskirtį ir teisingumo principą, bus pakankama bausmės tikslams pasiekti, proporcinga tiek kaltinamojo veikos pobūdžiui, tiek ir jo pavojingumo visuomenei laipsniui. Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 str., 54 str. 3 d.). Taikyti kaltinamajam BK 64¹ str. nuostatas pagrindo byloje taip pat nėra, kadangi jis nepripažino savo kaltės dėl dalies kaltinimo (dėl smūgių į veidą sudavimo). Pagrindo kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemones teismas nenustatė.

13. Kaltinamajam R. P. byloje paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 65-66) paliktina galioti, o teismo įsakymui įsiteisėjus ji panaikintina. Civilinių ieškinių šioje byloje nėra pareikšta, daiktinių įrodymų ir (ar) priteistinų atlyginti proceso išlaidų byloje taip pat nėra. Kaltinamojo atžvilgiu taip pat netaikytinas 2018 m. lapkričio 15 d. įstatymas Nr. XIII-1640 „Dėl amnestijos akto“, kadangi nagrinėjama nusikalstama veika jo buvo padaryta po 2018 m. spalio 01 d. (įstatymo 14 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 ir 422 str. str.,

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso140 str. 1 d. ir nuteisti jį 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo, nustatyti tokius draudimus ir įpareigojimus: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, 2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje, c) neatlyginai išdirbti 100 valandų per 5 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, ją panaikinti.

Išaiškinti nuteistajam R. P., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo įteikimo dienos paduoti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Algis Vieraitis