Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 17 d. nutarties V. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė 2009 m. sausio 27 d. nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, V. J. (toliau – ir pareiškėjas) už tai, kad jis 2009 m. sausio 27 d., apie 11 val. 17 min., Kaune, Lukšos - Daumanto g. 23, vairuodamas automobilį, sustojo ir paliko jį stovėti kelio ženklo „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje, kur automobilio stovėjimas trukdė eismui. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 155.10 punkto, 1 priedo kelio ženklą Nr. 333 reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalyje. Už tai jam buvo skirta 50 Lt bauda.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinėn atsakomybėn pareiškėjas buvo patrauktas už pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, padarymą ir jam paskirta administracinė nuobauda - 50 Lt bauda, nes jis nesilaikė KET 1 priedo kelio ženklo Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ ir 155.10 punkto reikalavimų.

ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus nurodytas šio straipsnio pirmojoje dalyje, nevykdymas, stovėjimas ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų, stovėjimas ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako arba važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku – užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimties iki vieno šimto litų.

KET 1 priedo kelio ženklas Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ draudžiama transporto priemonėms stovėti toje kelio pusėje, kurioje yra ženklas.

KET 155.10 punktas nustato, jog sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus arba kliudytų kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog byloje nėra pakankamų ir patikimų įrodymų, kurie patvirtintų jo kaltę padarius jam inkriminuotą pažeidimą.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.

Tai, kad pareiškėjas 2009 m. sausio 27 d., apie 11 val. 17 min., Kaune, Lukšos - Daumanto g. 23, vairuodamas automobilį, sustojo ir paliko jį stovėti kelio ženklo Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje, kur automobilio stovėjimas trukdė eismui, patvirtina: nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, užfiksuoti duomenys (b. l. 17), pažeidimo vietos schema (b. l. 40), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b. l. 34), priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo registracijos žurnalo duomenys (b. l. 37-39), liudytojo policijos pareigūno R. D. parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 46-47). Iš pažeidimo vietos schemos matyti, jog pareiškėjo automobilis buvo pastatytas kelio ženklo Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje. Policijos pareigūnas R. D., įvykio vietoje užfiksavęs pažeidimą, teismo posėdžio metu patvirtino, jog pareiškėjo automobilis buvo vienas iš kelių automobilių, stovėjusių kelio ženklo Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų abejoti ir nesivadovauti šio liudytojo parodymais. Iš pareiškėjo skundo, pateikto pirmosios instancijos teismui, turinio (b. l. 6-10) ir paaiškinimų, duotų pirmosios instancijos teismo posėdžių metu (b. l. 25-26, 44-45), matyti, jog pats pareiškėjas pripažįsta, jog įvykio vietoje pastatė automobilį draudžiamoje vietoje. Pirmosios instancijos teismo 2009 m. liepos 15 d. posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog sutinka, kad automobilį pastatė, pažeisdamas kelio ženklo Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ reikalavimus, kadangi nerado kitos laisvos stovėjimo vietos (b. l. 44). Teisėjų kolegijos vertinimu, tai patvirtina, jog pareiškėjas įvykio vietoje minėtą kelio ženklą matė, tačiau tyčia jo reikalavimų nesilaikė. Pažymėtina ir tai, kad policijos pareigūnui, surašant nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, pareiškėjas padaryto pažeidimo neginčijo (b. l. 18). Teisėjų kolegijos vertinimu, šių įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, jog pareiškėjas įvykio vietoje pažeidė kelio ženklo Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ reikalavimus.

Pareiškėjas taip pat nurodo, jog jo automobilis nepagrįstai ir neteisėtai buvo priverstinai nuvežtas, nes jo stovėjimas grėsmės eismo saugumui nekėlė. ATPK 269 straipsnio 7 dalyje inter alia nustatyta, jog policijos pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę už padarytus pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnyje, jei tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, jog kelio ženklo Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje stovėjęs pareiškėjo automobilis trukdė transporto eismui. Institucijos atstovas G. P. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad visose gatvėse aplink Kauno medicinos universiteto klinikas būna dideli transporto priemonių srautai, o gatvės nėra plačios, todėl yra įrengti atitinkami ženklai. Pažymėjo, jog policijos pareigūnas, surašęs Institucijos nutarimą, kontroliavo, kaip šių ženklų laikosi eismo dalyviai (b. l. 26). Liudytojas policijos pareigūnas R. D., surašęs Institucijos nutarimą, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad: pagal iškvietimą nuvykus į įvykio vietą, rado dilelį automobilių spūstį nuo Sukilėlių prospekto; šalia būdelėje budėję sargai piktinosi, jog vairuotojai, nepaisydami draudžiančių ženklų, stato transporto priemones neleistinose vietose; pareiškėjo automobilis Audi 100 buvo vienas iš kelių automobilių, stovėjusių neleistinoje vietoje; nei greitosios pagalbos, nei kiti automobiliai negalėjo pravažiuoti minėta gatve; buvo atvažiavęs sunkvežimis, kuris į klinikas transportavo deguonį ir taip pat negalėjo pravažiuoti minėta gatve; įvykio vietoje buvo nustatyta, jog dėl neleistinai pastatytų transporto priemonių buvo paliktas mažesnis nei trijų metrų pravažiavimo trapas, todėl buvo nuspręsta neleistinoje vietoje stovinčias transporto priemones priverstinai nuvežti į saugojimo aikštelę (b. l. 46). Pareiškėjo aiškinimas, jog jo automobilis transporto eismui netrukdė, laikytinas nepagrįstu ir neobjektyviu, nes jis, palikęs automobilį stovėti neleistinoje vietoje, ir išėjęs, neturėjo objektyvios galimybės matyti, kokią įtaką tai darė transporto eismui. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti neginčijamą išvadą, jog neleistinoje vietoje pastatytas pareiškėjo automobilis trukdė transporto eismui, todėl jis pagrįstai buvo priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę. Pažymėtina, kad šio veiksmo atlikimas buvo įformintas 2009 m. sausio 27 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b. l. 34). Pareiškėjui atvykus atsiimti priverstinai nuvežtą automobilį Audi 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jis buvo pasirašytinai supažindintas su šiuo aktu. Nors akte per klaidą užrašyta netiksli pareiškėjo pavardė (vietoje „J.“ nurodyta „J.“), kiti pareiškėjo duomenys (vardas, asmens kodas, gyvenamoji vieta) nurodyti teisingi, todėl pareiškėjo argumentas, jog šis aktas buvo suklastotas atmestinas kaip nepagrįstas.

Šių argumentų pagrindu konstatuotina, jog pareiškėjas padarė jam inkriminuotą pažeidimą, todėl jis pagrįstai buvo nubaustas pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį, o jo neleistinoje vietoje paliktas automobilis trukdė transporto eismo, todėl jis pagrįstai ir teisėtai buvo privertinai nuvežtas į saugojimo aikštelę.

Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, teismas teisingai taikė teisės normas, išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus, pakeisti ar panaikinti teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

V. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.