Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2012-03-12 · Civilinė byla Nr. 2-538-797/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-03-12
Bylos Nr.
2-538-797/2012
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-05860-2011-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Kavaliauskienė
Atsakovas
L. K.
Ieškovas
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos
Advokatai
Jūratė Galdikienė
Kategorijos
  • 24.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 24.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 24.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 50.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-538-797/2012Teisminio proceso Nr. 2-07-3-05860-2011-5Procesinio sprendimo kategorija 24.1; 24.2; 24.4; 50.8; 113.1; 116.1 (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 12 d.Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Edita Kavaliauskienė,

sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant ieškovo atstovui Ernestui Juškai, atsakovei L. K., jos atstovei advokatei Jūratei Galdikienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei L. K. dėl skolos už valstybinės žemės nuomą, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovo atstovas ieškinį palaiko ir prašo ieškovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai iš atsakovės L. K. priteisti 1019,72 Lt skolą už valstybinės žemės nuomą už 2003-2008 metus ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir valstybei žyminį mokestį. Ieškinį grindžia Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p., kuris numato, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais. Savivaldybė administruoja žemės nuomos mokestį ir kokius dokumentus gavo iš žemėtvarkos skyriaus, tokius teismui pateikė. Nurodo, kad ieškinio senaties terminas dėl skolos priteisimo nepraleistas, todėl neprašo jo atnaujinti, o delspinigių priteisti neprašo.

Atsiliepimas

Atsakovė su ieškiniu nesutinka, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad atsakovė reikalavo ieškovo iki 2008 metų nustatyti jos faktiškai naudojamo valstybinio žemės sklypo plotą, nes nebuvo pagrįsta, kodėl ji turi mokėti už 0,058 ha valstybinio žemės sklypo ploto nuomą. Ieškovas nepateikė įrodymų, kaip jis apskaičiavo atsakovei žemės nuomos mokestį, kokiu administraciniu aktu tai įteisino ir kaip informavo atsakovę. Atsakovė jokio Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimo dėl konkrečiai atsakovei paskaičiuoto nuomos mokesčio negavo, nors ieškovas privalėjo tai daryti pagal LRV nutarimą Nr. 1387. Taip pat prašo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 str. 9 d. įtvirtintą penkerių metų sutrumpintą ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl periodinių išmokų mokėjimo, nes ieškovas reikalauja priteisti žemės nuomos mokestį ir delspinigius už laikotarpį nuo 2003 iki 2008 metų. Be to, delspinigiams įstatymas numato sutrumpintą 6 mėn. terminą, todėl šis terminas taip pat praleistas. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovė iki 2009 m., kol žemės sklypą išsipirko, naudojosi valstybinės žemės sklypo dalimi, esančia Žemaitės g. 108B, Šiauliuose, nors tarp šalių valstybinės žemės nuomos sutartis nebuvo sudaryta. Ieškovas administruoja nuomos mokestį už valstybinę žemę nuo 2003-01-01. Pateikti dokumentai įrodo, kad pagal pirkimo – pardavimo sutartį 1993-03-30 Nr. 859 atsakovė įsigijo butą, esantį Žemaitės g. 108B-2, Šiauliuose (b. l. 24-25), kuris yra žemės sklype, esančiame Žemaitės g. 108B, Šiauliuose. Atsakovė 0,0528 ha žemės sklypo įsigijo pagal valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį 2009-03-31 Nr. 3772 (b.l. 20-23), o iki tol ji naudojosi žemės sklypo dalimi, nes nuomos sutartis nebuvo sudaryta, bet nuo 2003 m. mokesčio nemokėjo.

Byloje kilo ginčas dėl nuomos mokesčio, kadangi atsakovė nemokėjo mokesčių dėl to, kad su ja nebuvo sudaryta nuomos sutartis, neatlikti naudojamo žemės sklypo kadastriniai matavimai, o ieškovas nepateikė duomenų, kodėl jai skaičiuojamas mokestis už 0,058 ha žemės sklypo plotą. Be to, prašo taikyti ieškinio senatį dėl periodinių išmokų ir delspinigių priteisimo.

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovei L. K. buvo siunčiami pranešimai-priminimai susimokėti nuomos mokestį už valstybinę žemę ir delspinigius už 2003-2008 metų laikotarpį (b.l. 8-19). Iš šių pranešimų-priminimų matyti, jog delspinigiai priminimuose priskaičiuojami, tačiau į ieškinio sumą yra neįtraukti (b. l. 8-19, 62-63) ir jų neprašo priteisti, todėl nepagrįstai atsakovė savo procesiniuose dokumentuose prašo taikyti ieškinio senatį dėl delspinigių priteisimo, nes dėl jų priteisimo nėra pareikšta reikalavimo (b. l. 43).

Kaip jau minėta, nuosavybės teisę į butą, ieškovė įgijo 1993 m. Nuo 1993-07-21 įsigaliojo Vyriausybės nutarimas Nr. 550 ,,Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka“, kuriame buvo numatyta, kas laikoma naudojamu žemės sklypu, o būtent naudojamais laikomi valstybinės žemės sklypai, kurie nustatytąja tvarka buvo suteikti naudoti (individualiems namams statyti, komercinei – ūkinei bei nekomerciniai veiklai) arba kuriuose yra pastatyti ir naudojami pastatai (2 p.). Taigi, šiuo atveju po buto įsigijimo, žemės sklypo suteikimo dokumento teisės aktai nereikalavo priimti tuo atveju, kai jau yra pastatyti pastatai, todėl atsakovė buvo laikoma žemės sklypo naudotoja.

Žemės reformos įstatymo 22 str. (2003 m. redakcija) numatė, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai. Šalys nepateikė dokumento, patvirtinančio, kad atsakovei buvo suteiktas žemės sklypas, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė faktiškai naudojosi žemės sklypo dalimi, dėl ko ji 2003 m. buvo parašiusi prašymą išnuomoti žemės sklypą, o vėliau žemės sklypo dalį išsipirko. Laikytina, kad ji faktiškai naudojosi žemės sklypo dalimi, bet už faktinį naudojimąsi žemės nuomos mokesčio nemokėjo nuo 2003 m.

Ieškovo atstovas nurodė, kad pagal 2003-11-10 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 1 str. „valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo moka reformos metu, už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį <...>“, todėl žemės reformos metu, kol nėra sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, atsakovė privalėjo mokėti teisės aktų nustatytus mokesčius. Valstybinės žemės nuomos mokestis nuo 0,058 ha ploto atsakovei buvo apskaičiuotas pagal Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003-02-06 Nr. T-595 sprendimą, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003-11-06 sprendimą Nr. T-884 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003-01-09 sprendimo Nr. 579 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų“ pakeitimo, bei viešuose registruose prieinama informacija.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovė siekė, jog Šiaulių miesto savivaldybės administracija pateiktų paaiškinimą, kuo vadovaudamasi ieškovas reikalauja nuomos mokesčio už 0,058 ha valstybinę žemę. Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2005-12-21 raštu Nr. SG-408-11 (b.l. 47-48) informavo, kad Žemaitės g. 108B gyvenamasis namas nėra įteisintas kaip individuali valda, paraišką dėl detaliojo plano sklypui suformuoti atsakovė gali pateikti, tačiau tam, kad savivaldybės administracija parengtų daugiabučių gyvenamųjų namų sklypų detaliuosius planus, reikalingas bendras visų be išimties butų savininkų prašymas. Šiaulių apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Šiaulių miesto žemėtvarkos skyrius, atsakydamas atsakovei 2006-05-02 raštu Nr. S-475 (b.l. 49) priminė, kad 2003-05-22 Šiaulių žemėtvarkos skyriuje ji parašė prašymą dėl žemės sklypo dalies Žemaitės g. 108B, Šiauliuose, nuomos. 2003-06-12 dokumentai buvo perduoti Šiaulių miesto savivaldybės architektūros skyriui dėl žemės sklypo plano rengimo ir patvirtinimo. Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2006-04-21 informavo Žemėtvarkos skyrių, kad atsakovės sklypui suformuoti reikia rengti detalųjį planą, tačiau 2006 m. lėšos šiems darbams nenumatytos, todėl, kol nėra suformuotas namų valdos Žemaitės g. 108B, Šiauliuose, sklypas, žemė tarp bendraturčių yra padalinta pagal Žemėtvarkos skyriuje turimą situacijos planą. Planas byloje nebuvo pateiktas, nes šalys teigė jo neturinčios, bet buvo pateikta nepatvirtinta jo kopija apžiūrai, kuri po apžiūros grąžinta.

Teismo nuomone, atsakovė nepagrįstai nurodo, kad žemės nuomos mokestis L. K. yra apskaičiuotas ne už faktiškai naudojamo žemės sklypo dalį, o už visą žemės sklypą, esantį Žemaitės g. 108B, Šiauliuose, nes byloje esantys dokumentai įrodo, kad žemės sklypo, esančio Žemaitės g. 108B, Šiauliuose, žemės sklypo plotas yra 0,1050 ha (b. l. 20-23), kuris suformuotas 2009 m. atliekant kadastrinius matavimus. Įvertinus atsakovės paaiškinimus ir ieškovo pateiktą informaciją, kad Žemaitės g.108 B nekilnojamojo turto savininkai yra du asmenys, todėl laikytina, kad atsakovei buvo paskaičiuota už pusę žemės sklypo ploto. Baigiamųjų kalbų metu atsakovė pripažino, kad mokėjo nuomos mokestį už faktiškai naudojamą žemę 2001 m., o 2002 m. nebemokėjo, nes nesumažino nuomos mokesčio. Iš šių paaiškinimų matyti, jog atsakovė pripažino pareigą mokėti mokestį, kurios vėliau nebevykdė.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog savivaldybė dėl objektyvių priežasčių – lėšų stokos, neparengė teritorijų planavimo dokumento, todėl vadovavosi situacijos planu, kurį teismo posėdžio metu teikė apžiūrai atsakovės atstovė.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė priešieškinio nereiškė, tik deklaratyviai nurodo, jog neteisingai paskaičiuotas buvo faktiškai naudojamas žemės sklypo plotas, su kuriuo ji nesutiko, todėl nemokėjo nuomos mokesčio.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p. valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Valstybinės žemės nuomos mokestis už valstybinės žemės sklypų naudojimą apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-10 nutarimą Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“, pagal kurio 2 p. žemės nuomos mokesčio tarifas metams ne mažesnis kaip 1,5 procento ir ne didesnis kaip 4 procentai žemės vertės.

Iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pateiktos mokesčių mokėtojo atsakovės L. K. nuomos mokesčio už valstybinio žemės sklypo Žemaitės g. 108B, Šiauliuose, 0,058 ha naudojimų ir apmokėjimų lentelės matyti, kad už laikotarpį nuo 2003-01-01 iki 2008-12-31 priskaičiuota 1019,72 Lt nuomos mokesčio ir 64,40 Lt delspinigiai, tačiau pastarųjų nereikalauja priteisti (b.l. 62-63). Minėtas dokumentas įrodo, jog atsakovei priskirtas ir apmokestintas 0,058 ha sklypo plotas (b.l. 64-66).

Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003-02-06 Nr. T-595 sprendimu (b.l. 84) buvo patvirtintos nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinių nustatymo ir mokėjimo taisyklės (b.l. 83-85), kurios taikomos nuo 2003 metų ir vėlesnių metų nuomos mokesčiams.

Šiaulių miesto savivaldybės taryboje 2003-11-06 buvo priimtas sprendimas Nr. T-884 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003-01-09 sprendimo Nr. 579 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų“ pakeitimo, pagal kurio 1.4. p. nustatytas 4 procentų vertės tarifas nuomos mokesčio mokėtojams, turintiems šio mokesčio skolą ir jos nesumokėjusiems per pusę metų, todėl atsakovei nesumokėjus žemės nuomos mokesčio už 2003 m., jai buvo pritaikytas 4 proc. tarifas (b.l. 86-87).

Atsakovė nurodo, kad ji turėjo būti informuota ieškovo apie konkretų žemės nuomos mokesčio tarifą pagal Vyriausybės nutarimą Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 12 str. reglamentuota, jog Savivaldybių atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų priimti norminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie norminio teisės akto priėmimą ir viso norminio teisės akto paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Todėl toks informavimas yra reglamentuotas įstatymo.

Iš įrodymų visumos teismas sprendžia, kad atsakovė, faktiškai naudojusi nuo 2003 m. valstybinę žemę, nemokėjo nuomos mokesčio nepagrįstai, nesikreipė į teismą dėl jai skaičiuojamo žemės nuomos mokesčio, neskundė ieškovo veiksmų, nereiškė priešieškinio, todėl ieškovas pagrįstai reikalauja skolos 1019,72 Lt (Žemės reformos įstatymo 22 str. 2 d., Vyriausybės 1999-03-09 nutarimas Nr. 260, 2003-11-10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės naudojimą“ , Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003-02-06 sprendimas Nr. T-595 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius nustatymo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, Šiaulių miesto savivaldybės taryboje 2003-11-06 buvo priimtas sprendimas Nr. T-884 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003-01-09 sprendimo Nr. 579 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų“ pakeitimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-10 nutarimas Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“, CPK 178, 185 str.).

Nors ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti skolą, bet yra praleidęs 5 metų ieškinio senaties terminą dėl skolos už 2003-2005 m. priteisimo ir jo neprašo atnaujinti, o atsakovė prašo jį tenkinti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 str. 9 d. nustatytas sutrumpintas 5 metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką dėl šio senaties termino taikymo, sprendžia, jog žemės nuomos mokestis gali būti priskirtas prie šių „kitokių periodinių išmokų išieškojimo“ (LAT nutartys Nr. 3K-3-132/2008, Nr. 3K-3-4/2011). Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai nuomos mokestis turi būti mokamas periodiškai, t.y. už tam tikrą pasikartojantį laikotarpį, jis atitinka periodinių išmokų, įtvirtintų CK 1.125 str. 9 p. požymius, todėl sutrumpintas 5 metų ieškinio senaties terminas taikytinas ir reikalavimams dėl periodiškai mokamo valstybinės žemės nuomos mokesčio. Todėl, atsakovei prašant taikyti ieškinio senatį, o ieškovui neprašant jos atnaujinti bei nenustačius senaties nutraukimo ar sustabdymo aplinkybių, žemės nuomos mokestis už 2003 – 2005 metus nepriteistinas, nes praleistas ieškinio senaties terminas, šioje dalyje ieškinys atmestinas.

Iš atsakovės priteistinas žemės nuomos mokestis už laikotarpį nuo 2006 m. -2008 m. 644,04 (b. l. 62-63) ir 5 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (6.37 str.).

Iš dalies patenkinus ieškinio reikalavimus, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai 644,04 Lt (63 proc.) ieškovui priteistina iš atsakovo jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atitinkama dalis ir valstybei priteistina iš atsakovo žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas (644,04x0,03?19,32, apvalinama iki 19 Lt) (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str. 2 d., 96 str. 1 d.).

Atsakovės patirtos išlaidos yra 1490,00 Lt, todėl iš ieškovo atsakovei priteistinos proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai ir yra 551,30 Lt bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268-271, 279, 307 str. 1 d. teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės L. K. ieškovui Šiaulių miesto savivaldybei 644,04 Lt (šešių šimtų keturiasdešimt keturių litus, 4 centų) nesumokėto žemės nuomos mokesčio už 2006-2008 metus, 5 (penkių) proc. metines palūkanas už priteistą 644,04 Lt sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos, t. y. nuo 2011-09-13, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės L. K. valstybei 19,00 Lt (devyniolikos litų) bylinėjimosi išlaidas (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės atsakovei L. K. 551,30 Lt (penkių šimtų penkiasdešimt vieno lito, 30 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėja Edita Kavaliauskienė