Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2024-11-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2835-1023/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-11-11
Bylos Nr.
1-2835-1023/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17193-2024-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Baumilė
Kaltinamasis
K. K.
Advokatai
Vitalija Smolenskienė
Baudžiamoji byla Nr. 1-2835-1023/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17193-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.3; 1.1.8.11; 1.2.14.1.2.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.3.4.3; 2.3.6.8.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 11 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Baumilė,sekretoriaujant Aistei Jakimavičiūtei,

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorui Arūnui Čepkauskui,

kaltinamajam K. K., jo gynėjai advokatei Vitalijai Smolenskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. K., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, be išsilavinimo, registruotas užimtumo tarnyboje - nedirbantis, deklaruota ir gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), teistas:

Žemesnės instancijos teismas

1) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto teismo rūmų 2024 m. kovo 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 5 d. paskirta bausmė viešieji darbai 9 mėn. įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis LR BK 64-1 str. 1 d. paskirta bausmė - viešieji darbai 6 mėn. įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui;

2) Kauno apylinkės teismo Jonavos teismo rūmų 2024 m. gegužės 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 5 d. paskirta bausmė viešieji darbai 6 mėn. įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis LR BK 64-1 str. 1 d. paskirta bausmė - viešieji darbai 4 mėn. įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui;

3) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. birželio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį ir paskirta 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant jį per mėnesį išdirbti po 30 valandų visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta sumažinta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį išdirbti po 30 valandų visuomenės labui;

4) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. birželio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirta jam 9 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant jį per mėnesį išdirbti po 30 valandų visuomenės labui; pagal BK 178 straipsnio 5 dalį paskirta jam 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant jį per mėnesį išdirbti po 30 valandų visuomenės labui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 9 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant jį per mėnesį išdirbti po 30 valandų visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir K. K. paskirta galutinė subendrinta ir sumažinta bausmė – 6 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant jį per mėnesį išdirbti po 30 valandų visuomenės labui. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 26 d. nutartimi vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. birželio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. kovo 25 d. baudžiamuoju įsakymu, Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. birželio 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnių, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 12 mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant jį per mėnesį išdirbti po 30 valandų visuomenės labui;

5) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį paskiriant jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinti ir paskirta galutinė 30 (trisdešimt) parų arešto bausmė,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. K. K. 2024 m. balandžio 29 d. apie 17 val. 15 min. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, parduotuvėje „Vynoteka“, adresu (duomenys neskelbtini), pasiėmęs parduotuvei priklausantį pirkinių krepšelį, susidėjo į jį prekes: 1 (vieną) butelį vandens „AQUA Selecta Gazuotas“ 0,5 l talpos, kurio vertė 0,29 Eur; 1 (vieną) butelį romo „Diplomatico Reserva Exclusiva“ 0,7 l talpos, 40% kurio vertė 42.99 Eur; 1 (vieną) butelį romo „Bumbu XO“ 40% 0,7 l talpos, kurio vertė 40,99 Eur; 1 (vieną) butelį romo „Bumbu The Original Rum With Nat. Flavours“ 40%, 0,7 l talpos, kurio vertė 38,99 Eur; 1 (vieną) butelį raudono sauso vyno „Antiche Amarone Riserva del Fondatore“ 16% 0,75 l talpos, kurio vertė 55,49; 1 (vieną) butelį konjako „Bossard Cognac VSOP“ 40% 0,7 l talpos, kurio vertė 34,99 Eur; 2 (du) vienetus Karališkų vanilinių ledų, kurių vieneto vertė 1,09 Eur, bendra vertė 2,18 Eur; 2 (du) vienetus Karališkų ledų su razinomis ir kakaviniu įdaru, kurio vieneto vertė 1,09 Eur, bendra vertė 2,18 Eur; 2 (du) vienetus ledų MAGNUM Almond, kurio vieneto vertė 1,59 Eur, bendra vertė 3,18 Eur ir parduotuvės darbuotojos akivaizdoje ir jį vejantis išbėgo iš parduotuvės už prekes nesumokėjęs, tokiu būdu tyčia atvirai pagrobė svetimą turtą padarydamas UAB „Gelsva“ 221,28 Eur turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Kaltinamasis K. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino, gailėjosi ir parodė, kad „Vynotekos“ parduotuvėje įsidėjo brangaus alkoholio – vyno, romo, konjako, vandens, ledų ir išėjo nesumokėjęs. Vogė atvirai matant parduotuvės darbuotojai, kuri bandė jį vytis. Vogdavo, kad turėtų pinigų pragyvenimui, nes neturėjo darbo. Registruotas Užimtumo tarnyboje, nedirba.

3. Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padarytas apysunkis nusikaltimas, veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, su kuriuo sutiko prokuroras, kaltinamojo gynėja, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka.

4. Liudytoja S. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba UAB „Gelsva“ parduotuvėje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Įvykio tikslios dienos neatsimena, bet tai galėjo būti 2024 m. balandžio 29 d. Tą dieną kiek atsimena dirbo pamainoje 09:00 iki 20:00 val. Po pietų kažkuriuo metu į parduotuvę užėjo vyriškis, kiek atsimena buvo su pilkos spalvos kepure, tamsios spalvos drabužiais, jo viena akis buvo paraudusi, stambesnio kūno sudėjimo. Parduotuvėje jis vaikščiojo su parduotuvės pirkinių krepšeliu. Jis po parduotuvę vaikščiojo gan ilgai, o pas jas parduotuvėje yra vidinės taisyklės, kad jeigu žmogus vaikšto po parduotuvę ilgiau nei 5 minutes, turi prie jo prieiti, paklausti ar reikia pagalbos. Ji priėjo prie vyriškio, jis rankose laikė lapelį - sąrašą, jame matė buvo surašyti alkoholinių gėrimų pavadinimai. Paklausė ar nereikia pagalbos, jis pasakė kad pažiūrės pats, o paskui kai jis nuėjo prie stipriųjų gėrimų romo, jis jos per atstumą paklausė ar neturi dar vieno tokio alkoholinio butelio, ji priėjo prie jo, pasižiūrėjo kokio konkretaus alkoholio jis klausė, patikrino sandėlyje, tačiau tai buvo vienintelis likęs alkoholio butelis. Ji pasakė, kad jeigu reiks dar pagalbos, kad pakviestų ir grįžo dirbti prie kasos. Vienu metu prie kasos stovėjo moteris, ji jai skaičiavo prekes, o vyriškis priėjęs dar su jomis kalbėjosi. Tada jis paklausė jos ar jie turi ledų. Ji jam nurodė, kur yra ledų šaldytuvas, jis nuėjo įsidėti ledų. Matė kaip jis į krepšelį dėjosi ledus. Šaldytuvą buvo atidaręs du kartus. Moteris stovėjusi prie kasos atsiskaitė už prekes ir jau išeinant iš parduotuvės, atsidarė automatinės parduotuvės durys ir aukščiau minėtas vyras išbėgo paskui tą moterį su visu parduotuvės krepšeliu ir su jame esančiomis prekėmis. Ji pamačiusi tokį veiksmą, bėgo paskui jį, pro duris, šaukė „sustok“, „ką darai čia“, jai sušukus jis būdamas ties gatve atsisuko pasižiūrėti į ją, tikrai yra įsitikinusi, kad jis ją girdėjo ir matė ir perbėgo gatvę, o ji negalėdama palikti parduotuvės be priežiūros jo nebesivijo toliau. Matė kaip jis nubėgo per (duomenys neskelbtini). Tuomet grįžusi į parduotuvę ji informavo parduotuvės vadovę apie vagystę. Daugiau šiuo metu apklausai papildymų neturi. (1 t., b.l. 70-73)

5. Liudytojas M. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-jame veiklos skyriuje vyresniuoju tyrėju. Vykdant pavedimus ikiteisminiuose tyrimuose dėl įvykdytu vagysčių (duomenys neskelbtini), peržiūrėjus parduotuvės „Vynoteka“ pateiktus vaizdo stebėjimo kamerų įrašus nustatė juose esantį asmenį, tai yra naudojant policines priemones ir registrus, išanalizavus filmuotą medžiagą ir įvykio aplinkybes, bei patikrinus kitus ANR pagal nuotraukas kuriose užfiksuotas darantis nusikaltimus, bei aprangą ir veido bruožus nustatyta, jog nusikalstamą veiką įvykdė K. K.. Asmuo yra gerai žinomas policijai dėl vagysčių iš parduotuvių, kadangi dažnai vykdo, bei yra baustas ir teistas dėl vagysčių (1 t., b.l. 65-67)

6. UAB „Gelsva“ pareiškime nurodyta, kad 2024 m. balandžio 29 d. 17.15 val. į parduotuvę adresu (duomenys neskelbtini) įėjo vyriškis apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Pasiėmęs pirkinių krepšelį prisirinko gėrimų bei ledų. Nutaikęs momentą, kada išeidinėja klientė, (17:31) atsidarius durims spruko lauk su prekėmis ir pirkinių krepšeliu. Padaryta turtinė žala 221,28 Eur. (1 t., b.l. 11-16).

7. Iš UAB „Gelsva“ pateikto 2024 m. balandžio 30 d. žalos akto nustatyta, kad 2024 m. balandžio 29 d. 17:15 val. įvykdytos vagystės įmonei padaryta žala 221,28 Eur, nurodomos konkrečios pavogtos prekės, jų kodai, vertės ir kiekiai (1 t., b.l. 22)

8. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad atvykus į įvykio vietą matomas pastatas, ant kurio yra iškaba „Įėjimas“, po kuriuo yra durys, pro kurias patenkama į prekybos centro vidų. Praėjus pro duris, dešinėje matomas pastatytas ledų šaldytuvas, kuriame išdėlioti įvairūs ledai. Tiesiai matoma kasa ir prekės, kairėje matomi trys praėjimai, kuriuose išdėliotos įvairios prekės. Einama į kairiausią nuo įėjimo praėjimą ir ten matomos prekių lentynos su įvairiomis prekėmis, tarp jų ir „Antiche Amarone Riserva del Dondatore“. Tuomet grįžtama į priekį ir tarp pirmų dviejų praėjimų yra dar viena prekių lentyna su išdėliotomis prekėmis. Tuomet einama pro vidurinį praėjimą ir galinėje dalyje, dešinėje praėjimo pusėje matomos išdėliotos įvairios prekės, tarp jų ir „Aqua Selecta“. Tuomet einama į dešiniausią praėjimą, kuriame matomi įvairūs alkoholiniai gėrimai, tarp jų ir „Diplomatico Reserva Exclusiva“, „Bumbu XO 40%“, bei „BUMBU the Original Rum“. Įvykio vieta filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis. Daugiau jokių daiktų ar objektų turinčių reikšmės įvykio aplinkybėms nustatyti, nepastebėta. Sudaryta fotolentelė. (1 t., b.l. 32-44)

9. Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas vaizdo įrašas „(duomenys neskelbtini)_Camera 02_20240429171451_20240429173110_32287577“. Vaizdo įraše matomos parduotuvės patalpos, įėjimas į parduotuvę, kasa, bei parduotuvės lentynos su alkoholiniais gėrimais. Vaizdo įraše nurodytu laiku 2024-04-29 17:15 val., matome, jog prie kasos yra vienas asmuo, už kasos stovi parduotuvės darbuotoja, tuomet pro parduotuvės duris į parduotuvę įeina du asmenys, vienas iš jų su pilkos spalvos kepure, tamsios spalvos striuke ir kelnėmis, bei šviesios spalvos batais. Asmuo įeina į parduotuvę ir kaire ranka pasiima raudonos spalvos prekių maišelį ir nueina giliau kur parduotuvės kamera nestebi. Tuomet matome apsipirkinėjančius asmenis, kurie tyrimui neturi reikšmės. Tuomet vaizdo įraše nurodytu laiku 2024-04-29 17:29:33 val., matome kaip asmuo prieina prie kasos, ten tuo metu yra kita mergina, kuri perka prekes, tuomet jis nueina prie ledų šaldytuvo, pasiima dešine ranka šešias porcijas ledų ir jas susideda į pirkinių krepšelį, kuris yra prikrautas įvairių alkoholinių gėrimų, tuomet moteris, kuri apsipirkinėjo išeina pro duris, pro jas išeina ir asmuo, kuris su pilkos spalvos kepure, tamsios spalvos striuke ir kelnėmis, bei šviesios spalvos batais, asmuo išeina iš parduotuvės patalpų nesusimokėjęs. Apžiūrimas vaizdo įrašas „(duomenys neskelbtini)_Camera Elektroninio dokumento nuorašas 2 Apžiūros 2024-05-20 protokolo tęsinys 05_20240429171453_20240429172720_33028313“. Vaizdo įraše matome parduotuvės vidų, trejas praėjimo eiles, kurių abejose pusėse yra lentynos su alkoholiniais gėrimais. Vaizdo įraše nurodytu laiku 2024-04-29 17:15 val., matome į parduotuvės dešiniausią eilę einantį asmenį, kuris su pilkos spalvos kepure, tamsios spalvos striuke ir kelnėmis, bei šviesios spalvos batais. Asmuo apžiūri įvairias prekes, vaikšto po parduotuvės vidų. Tuomet 2024-04-29 17:16 nueina į vidurinę eilę ir paima dešine ranka vieną vandens butelį ir įsideda jį į pirkinių krepšelį. Tuomet 17:17 val., nueina į dešiniausią eilę ir ten dešine ranka paima du alkoholinio gėrimo butelius ir įsideda juos į pirkinių krepšelį. Tuomet asmuo vaikšto po parduotuvę, apžiūrinėja prekes. Tuomet 17:22 val., vėl grįžta į dešiniausią eilę, ten iš aukščiausios lentynos paima dar vieną alkoholinio gėrimo butelį ir įsideda jį į pirkinių krepšelį. 17:23 val., nueina į kairiausią eilę ir ten iš prekių lentynos paima alkoholinio gėrimo butelį ir įsideda jį į pirkinių krepšelį ir vaizdo įrašas nutrūksta. Apžiūrimas vaizdo įrašas „(duomenys neskelbtini)_Camera 05_20240429172720_20240429173110_33222691“. Tai yra prieš tai apžiūrėto vaizdo įrašo tęsinys. Vaizdo įraše matome asmenį su pilkos spalvos kepure, tamsios spalvos striuke ir kelnėmis, bei šviesios spalvos batais, asmuo 17:29 val., prieina prie vidurinėje eilėje esančios pirkinių lentynos, dešine ranka paima alkoholinio gėrimo butelį ir įsideda jį į pirkinių krepšelį ir nueina kur kamera jo nebestebi. Daugiau jokių reikšmingų aplinkybių vaizdo įrašuose nepastebėta. Sudaryta fotolentelė. (1 t., b.l. 48-57)

10. Tarnybiniame pranešime dėl asmens galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo nurodyta, kad dirbant prie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-17193-24, apžiūrint vaizdo įrašus, naudojant policines priemones, bei informacines sistemas, bei išnagrinėjus pareiškime nurodytas aplinkybes, nustatyta, jog nusikalstamą veiką - vagystę atliko K. K. (duomenys neskelbtini). Asmuo atpažintas iš veido bruožų, bei aprangos, asmuo yra žinomas policijoje, kadangi dažnai vykdo, bei yra baustas ir teistas dėl vagysčių. (1 t., 58-62)

II. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

11. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori.

12. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai, tame tarpe svetimo turto pagrobimas atvirai, daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-428/2011). Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Pažymėtina ir tai, kad slaptoji vagystė gali virsti atvira, jei kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-91/2013). Slaptajai vagystei perėjus į atvirąją, ji laikoma baigta nuo tada, kai kaltininkas įgyja galimybę nors trumpam laikui pavogtą daiktą paslėpti arba išmesti, o paslėpus vėliau galimai tuo turtu naudotis, disponuoti ir valdyti, todėl aplinkybė, kad pagrobtu turtu nebuvo spėta pasinaudoti veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, nes svarbu ne tai, ar turtu buvo pasinaudota, o tai, kad kaltinamasis turėjo galimybę juo pasinaudoti savo nuožiūra (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-234/2006).

13. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas K. K., padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pasitvirtino visiškai. Kaltinamasis kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymo prisipažino visiškai tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, jo kaltę, padarius inkriminuotą nusikaltimą patvirtino aukščiau nurodyta teismo posėdyje ištirta bylos medžiaga.

14. Pačio kaltinamojo parodymais, duotais teisminio nagrinėjimo metu, rašytiniais įrodymais – pareiškimu policijai dėl vagystės, vaizdo įrašais, jų apžiūros protokolu, liudytojų apklausos protokolais, tarnybiniu pranešimu ir kitais teisme ištirtais rašytiniais duomenimis, neginčijamai nustatyta, kad K. K. 2024 m. balandžio 29 d. apie 17 val. 15 min. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, parduotuvėje „Vynoteka“ pasiėmęs parduotuvei priklausantį pirkinių krepšelį, susidėjo į jį prekes: 1 butelį vandens, 3 butelius romo, 1 butelį vyno, 1 butelį konjako; 6 vienetus ledų ir parduotuvės darbuotojos akivaizdoje ir jį vejantis išbėgo iš parduotuvės už prekes nesumokėjęs, tokiu būdu tyčia atvirai pagrobė svetimą turtą padarydamas UAB „Gelsva“ 221,28 Eur turtinę žalą.

15. Kaltinamojo prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jo kaltė taip pat įrodyta liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, taip pat jo kaltę dėl atviros vagystės įvykdymo patvirtina apžiūrėti vaizdo įrašai, tarnybinis pranešimas. Šie duomenys tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami K. K. kaltei pagrįsti. Kaltinamasis pripažįsta kaltinime nurodytą pagrobtų daiktų vertę, ją patvirtina bylos medžiaga. Kaltinamasis tokius veiksmus atliko tyčia, ginčo dėl pagrobto turto vertės byloje nėra, jis šią veiką įvykdė suprasdamas savo nusikalstamos veikos pavojingumą ir numatydamas padarinius, o savo tikslo pagrobti svetimą turtą siekė atvirai, stebint kitiems asmenims. Taigi nustačius aplinkybę, kad kaltinamojo veiksmai padaryti matant kitiems asmenims, suvokiantiems, jog grobiamas svetimas turtas, kaltinamajam suprantant, kad tokie jo veiksmai yra matomi, tačiau to nepaisant, pastarojo padaryta nusikalstama veika yra teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

III. Bausmės skyrimo motyvai

16. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

17. Nagrinėjamojoje byloje kaltinamasis K. K. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnis), nusikaltimas baigtas. Jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Kaltinamasis dėl priklausomybės ligų nesigydė, dėl psichiatrinio gydymo nėra kreipęsis. Jis nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Jis įsiteisėjusiais teismų baudžiamaisiais įsakymais teistas penkis kartus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, visos nusikalstamos veikos nukreiptos prieš nuosavybę (vagystės), yra teisiamas šeštą kartą, teismuose nagrinėjamos dar dvi baudžiamosios bylos, daug kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe už vagystes, skirtų baudų nemoka, turi daug galiojančių administracinių nuobaudų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kaltinamasis turi polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus, jis, net ir būdamas teistas bei baustas administracine tvarka, išvadų nedaro ir tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, piktybinį polinkį daryti priešingus teisei veiksmus.

18. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nedirba, nemoka administracinių baudų, įvertinus ankstesnes baudžiamaisiais įsakymais skirtas bausmes, švelniausios bausmės rūšys – viešieji darbai ir bauda, netikslingi, nes nebus pasiekti bausmės tikslai. Kadangi K. K. yra teisiamas 6 kartą, visus kartus teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, šį nusikaltimą padarė vykdant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto teismo rūmų 2024 m. kovo 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę, daug kartų yra baustas administracine tvarka už vagystes, teismuose yra dar kitų nagrinėjamų baudžiamųjų bylų dėl nuskalstamų veikų nuosavybei, darytina išvada, kad svetimo turto vagystės yra kaltinamajam būdingo elgesio modelio dalis, tai rodo jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Itin dažnas turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų, administracinių nusižengimų darymas sudaro pagrindą spręsti apie didesnį kaltinamojo veiksmų pavojingumą. Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, tai, kad pagrobto turto vertė nėra didelė, tačiau vagystė padaryta atvirai, matant pašaliniams asmenims ir kaltinamajam tai ignoruojant, įvertinant ankstesnius teistumus, taikytas bausmes bei jų efektyvumą, vieną lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti tikslinga skirti prokuroro siūlomos rūšies bausmę – laisvės apribojimą, kadangi, teismo manymu, ją paskyrus bus realizuojami BK 41 straipsnyje numatyti tikslai, kitos rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nėra tinkamos. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarinius (turtui padaryta žala nėra didelė vertinant BK 190 str. kontekste), į kaltinamojo asmenybę, į nustatytas kaltinamojo atsakomybę vieną lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, įvertinus kitas BK 61 straipsnyje nurodytas sąlygas, tai, kad skirtina viena iš švelnesnių savo rūšimi bausmė, kaltinamajam už padarytą nusikaltimą skiriama bausmė artima vidurkiui.

19. Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kurio metu kaltinamasis visiškai prisipažino dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, gailėjosi. Dėl šios priežasties vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis bausmė mažinama vienu trečdaliu.

20. Kaltinamojo atžvilgiu šiuo metu yra įsiteisėję du vykdytini teismų procesiniai sprendimai: Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 19 d. teismo baudžiamasis įsakymas ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. birželio 4 d. teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo paskirta bausmė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 26 d. nutartimi buvo subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. kovo 25 d. baudžiamuoju įsakymu, Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. birželio 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis. Pažymėtina, jog kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, šiuo metu Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose baudžiamojoje byloje, kurioje priimtas 2024 m. rugpjūčio 19 d. teismo baudžiamasis įsakymas dėl arešto bausmės, yra nagrinėjamas teikimas dėl viešųjų darbų bausmės, paskirtos subendrinus bausmes Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 26 d. nutartimi, pakeitimo kita bausmės rūšimi. Dėl šios priežasties šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė su minėtais teismų baudžiamaisiais įsakymais skirtomis bausmėmis nebendrintina, tai tikslinga spręsti bausmių vykdymo stadijoje.

IV. Dėl civilinio ieškinio

21. BPK 44 straipsnio 10 dalis numato, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Be to, BPK 109 straipsnis numato, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, o kaltinamasis, padaręs žalą, privalo ją visiškai atlyginti. BPK 115 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

22. Baudžiamojoje byloje kaltinamajam K. K. UAB „Gelsva“ yra pareiškusi civilinį ieškinį 221,28 eurų sumai turtinei žalai atlyginti, kurią prašo priteisti iš kaltinamojo (1 t. b. l. 21, 24). Kaltinamasis K. K. su jam pareikštu civiliniu ieškiniu teismo posėdžio metu sutiko, jo dydžio neginčijo. Civiliniame ieškinyje detalizuojama kokiu pagrindu jis pareikštas, pareiškime dėl vagystės ir žalos akte detalizuojama, kokia turtinė žala padaryta, nurodomos žalos padarymo aplinkybės. Civilinio ieškovo prašoma priteisti turtinė žala atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų, t. y. dėl jo padarytos nusikalstamos veikos, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusių su civilinio ieškovo patirta turtine žala. Byloje surinkti įrodymai, kurie jau buvo aptarti analizuojant kaltinamajam inkriminuoto turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos įrodytumą, patvirtina tai, kad turtinė žala civiliniam ieškovui buvo padaryta ir ji tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo neteisėtais veiksmais. Civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai.

V. Dėl procesinių prievartos priemonių, kitų klausimų

23. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Kaltinamajam byloje paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

24. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD diskas su parduotuvės „Vynoteka“ vaizdo įrašais iš įvykio vietos (1 t. b. l. 51), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje, kaip bylos medžiaga.

25. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Kaltinamajam ginti pagal teismo nutartį buvo skirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas V.Smolenskienė. Nors byloje negauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nedirbantis, turi daug nesumokėtų administracinių nuobaudų, šiuo nuosprendžiu jam taip pat priteistas civilinis ieškinys, kurį kaltinamasis turės atlyginti, į tai, kad gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 31 d. nutartimi, teismas sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

K. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, vietoje jos skiriant įpareigojimus: 1) bausmės vykdymo metu neišvykti iš gyvenamosios vietos nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose; 2) per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) bausmės vykdymo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. K. sumažintą – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoje jos skiriant įpareigojimus: 1) bausmės vykdymo metu neišvykti iš gyvenamosios vietos nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose; 2) per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) bausmės vykdymo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Tenkinti civilinį ieškinį ir priteisti iš K. K. civilinio ieškovo UAB „Gelsva“ naudai 221,28 Eur (du šimtus dvidešimt vieną eurą 28 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD su parduotuvės „Vynoteka“ vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje, kaip bylos medžiagą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš K. K. nepriteisti.

Išaiškinti kaltinamajam BK 48 straipsnio nuostatas, kad jis privalo: 1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; 5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 20 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti kaltinamajam BK 48 straipsnio nuostatas, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Vaida Baumilė