- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-30
- Bylos Nr.
- 2S-355-340/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- V.V., M.V.
- Ieškovas
- G.V.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V.V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės G.V. ieškinį atsakovams V.V., V.V., M.V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, sandorių pripažinimo negaliojančiais, išvadą teikianti institucija Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba, tretieji asmenys Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notarė R.V., Vilniaus m. 10-ojo notarų biuro notaras D.P., Vilniaus m. 17-ojo notarų biuro notarė L.M., VĮ Registrų centro Vilniaus filialas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir santuokos nutraukimo pasekmių bei sandorių pripažinimo negaliojančiais. Pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui A.V. po 700 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Nurodė, kad atsakovas visiškai neprisideda prie vaikų išlaikymo, o ieškovė viena jų išlaikyti nepajėgia. Jos mėnesio pajamos yra 800 Lt, šios sumos nepakanka ieškovės ir dviejų vaikų poreikiams tenkinti bei mokesčiams sumokėti. Atsakovo pajamas sudaro nuomos mokesčiai, kurių dydis 2007 metais buvo 3 530 Lt per mėnesį; be to, jis kaip ūkininkas gauna iš valstybės dotaciją. Tikslių duomenų ji neturinti, nes atsakovas nuo jos šiuos duomenis slepia. Vaiko išlaikymui reikia ne mažiau kaip 1 449,62 Lt per mėnesį, todėl prašo priteisti ne mažiau kaip 700 Lt kiekvieną mėnesį.
Vilniaus r. apylinkės teismas 2008-12-22 nutartimi ieškovės G.V. prašymą tenkino iš dalies; taikė laikinąją apsaugos priemonę ir priteisė iš atsakovo V.V. nepilnamečio vaiko A.V. išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį nuo 2008-12-16 iki bus priimtas teismo sprendimas; vaiko lėšų tvarkytoja paskyrė jo motiną G.V.; nutartį leido vykdyti skubiai. Atsižvelgęs į tai, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, į vaiko amžių bei poreikius, teismas manė esant tikslinga atsakovo atžvilgiu pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę. Byloje nesant duomenų apie atsakovo V.V. pajamas, o įrodymų apie nuomą bei gaunamą nuomos mokestį, duomenų apie V.V. įmokas per pastaruosius metus Sodroje, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, ieškovės prašymą teismas tenkino iš dalies, nepilnamečio vaiko išlaikymui iš atsakovo priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo 2008-12-16 iki bus priimtas teismo sprendimas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas V.V. prašo panaikinti Vilniaus r. apylinkės teismo 2008-12-22 nutartį ir grąžinti klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, jog prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, nepranešus apeliantui ir nesuteikus galimybės paaiškinti prašyme nurodytų aplinkybių. Be to, teismas pats pažymėjo, jog byloje nėra duomenų apie apelianto pajamas; nutartis priimta tik paviršutiniškai išnagrinėjus ieškovės prašymą, neįsigilinus į bylos esmę ir neišsiaiškinus visų aplinkybių. Nurodo, kad nepagrįstas ieškovės teiginys, jog jis neprisideda prie vaikų išlaikymo, kadangi pagal susitarimą nuo 2000 m. pajamos iš kirpyklos verslo naudojamos vaikų išlaikymui. Pažymi, kad jo gaunamos pajamos iš nuomos yra 3 036 Lt per mėnesį, nuo šių pajamų mokamas 15 procentų pajamų mokestis, 650 Lt kreditui dengti; 300 Lt už gyvenamąjį būstą, be to moka draudimą už abu vaikus, apmoka dukters telefono sąskaitas. Nurodo, jog valstybės dotacija, kurią gauna kaip ūkininkas, sudaro 1 500 Lt per metus, be to tai ne pajamos, o suma skirta šienavimo, arimo ir kitiems kaštams padengti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog apeliantas netinkamai supranta laikinųjų apsaugos priemonių instituto prasmę. Skundžiama nutartimi nebuvo išspręstas vaiko išlaikymo klausimas iš esmės; priteistas tik minimalus laikinas išlaikymas.
Atskirasis skundas netenkinamas.
Teisėjų kolegija remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilines bei civilinio proceso teisės normas.
Šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 str., iki kol bus priimtas teismo sprendimas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. CPK 148 str. 1 d. pagrindu, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir nepranešus atsakovui; CPK 151 str. numato nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių apskundimo tvarką, todėl atmestini apelianto argumentai, jog išnagrinėjus prašymą rašytinio proceso tvarka jam nesuteikta galimybė paaiškinti prašyme nurodytų aplinkybių. Atsižvelgiant į išdėstytą laikinųjų apsaugos priemonių instituto prasmę, kolegija negali sutikti su apelianto argumentais, jog nutartis priimta tik paviršutiniškai išnagrinėjus ieškovės prašymą, neįsigilinus į bylos esmę ir neišsiaiškinus visų aplinkybių. Kolegija dar kartą pažymi, kad laikinųjų pasaugos priemonių taikymo procesas nereikalauja išsamaus įrodymų vertinimo; laikinosios apsaugos priemonės visais atvejais yra susijusios su tam tikrų priešingos šalies teisių laikinu suvaržymu. Visi apelianto argumentai dėl jo gaunamų pajamų dydžio, prisidėjimo prie vaikų išlaikymo, nepilnamečiui vaikui teiktino išlaikymo reikalingumo bei dydžio, išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu priimant sprendimą byloje.
Viena galimų laikinųjų apsaugos priemonių numatyta CK 3.65 str. 4 d. – priteisimas iš vieno sutuoktinio laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui, išlaikymo klausimą sprendžiant pagal analogiją taikant CK 3.192 – 3.201 str. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatytas orientacinis kriterijus – teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje priteisdamas 400 Lt per mėnesį laikiną išlaikymą apelianto sūnui nenukrypo nuo šio orientacinio kriterijaus; nagrinėjamoje byloje skundžiamos nutarties priėmimo metu galiojo prezumpcija, jog vaiko normalių, protingų poreikių tenkinimui užtenka 800 Lt per mėnesį (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“). Todėl kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad nutartis nepagrįsta, kadangi priimta neturint duomenų apie jo pajamas. Pažymėtina, kad ieškovė nurodė, jog apeliantas gauna pajamas iš nuomos, apeliantas šio fakto neginčija, tik nurodo, jog pajamos iš nuomos yra mažesnės, nei nurodytos ieškovės prašyme – jo gaunamos pajamos iš nuomos yra 3 036 Lt per mėnesį. Kolegijos vertinimu, tai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų. Apeliantas gauna pakankamas pajamas, kad galėtų teikti laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui; atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, vaiko interesai užtikrinami pirmesne eile, nei kredito dengimas ar kitos išlaidos.
Kaip jau minėta spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės. Pažymėtina, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo reikalavimai bus išnagrinėti ir išspręsti bylos nagrinėjimo iš esmės metu ir galutinai išspręsti bylą išnagrinėjus iš esmės.
Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant 2008-12-22 Vilniaus r. apylinkės teismo nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.