- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-30
- Bylos Nr.
- 1A-356-50-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Juozapas Surblys (pirm.), Arvydas Daugėla, Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- A. V.
- Nukentėjusysis
- G. B.
- Advokatai
- Rimondas Kuzminas
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Juozapo Surblio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 str. 1 d. dvejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant atlyginti nukentėjusiajai G. B. turtinę žalą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti ilgiau kaip septynioms paroms. Iš A. V. nukentėjusiajai G. B. priteista 9 182,10 Lt turtinė žala, 1 500 Lt proceso išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, ir 50 000 Lt neturtinė žala. Iš A. V. valstybės naudai priteista 278,92 Lt proceso išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. nuteistas už tai, kad jis, būdamas IĮ (duomenys neskelbtini) savininkas ir tiesiogiai atsakingas už darbų saugą, vykdant pavojingus darbus – stogo dengimą, nesudarydamas darbo sutarties su A. B. bei leisdamas jam nelegaliai dirbti, nevykdė pareigos sudaryti saugias darbo sąlygas, nesiėmė priemonių, kad darbo priemonės atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytų reikalavimų, neįrengė darbo vietos taip, kad dirbantis A. B. būtų apsaugotas nuo nelaimingo atsitikimo, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos 2003-07-01 įstatymo Nr. IX-1672 11 str. 1 p. 14 str. 1 p. bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. ir 99 str., neatliko mokymo žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities patikrinimo bei saugos darbų atlikimo tvarkos, nenustatė pavojingus darbus dirbančių darbuotojų mokymo ir žinių tikrinimo tvarkos, skirtos nelaimingų atsitikimų darbe prevencijai, būdamas kaip darbdavys atsakingas už įmonės darbuotojų saugos darbe instruktavimą nevedė tinkamai ir laiku darbuotojui A. B. įvadinio instruktažo bei pirminio darbo vietoje instruktažo apie saugų darbą vykdant stogo dengimo darbus ir jų neįformino, nevedė įvadinio instruktažo, kuris privalomas visiems įmonėje dirbantiems darbuotojams, neinstruktavo A. B. darbo vietoje prieš pradedant dirbti įmonėje individualiai paaiškinant, kaip saugiai atlikti konkrečius pavestus darbus, todėl pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005-04-20 įsakymo Nr. 1-107, 27, 28.1, 29.1-3 punkto reikalavimus, neaprūpino A. B. tinkamomis nuo kritimo iš aukščio saugančiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis, nors atliekant darbus didesniame kaip 5 m aukštyje nuo žemės paviršiaus, perdengimo arba darbo pakloto, kai pagrindinė priemonė, apsauganti nuo kritimo, yra saugos diržas, leido dirbti darbą aukštyje darbuotojui, neturinčiam aukštalipio kvalifikacijos, leido dirbti ant stogo, aukštesnio kaip 1,3 m, kur nebuvo įrengtos kolektyvinės saugos priemonės, o darbuotojas nebuvo aprūpintas reikiamomis apsaugos priemonėmis, esant stogui, pagamintam iš trapios medžiagos, galinčios lūžti ar kitaip suirti ir darbuotojui galint nukristi, nesant įrengtiems ir nepritvirtintiems trapams darbuotojui atsistoti, neparengė statybos darbų technologijos projekto ir pagal jį neinstruktavo A. B., taip pažeidė Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT-5-00, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346, 48, 67.1, 73, 74 punktų reikalavimus bei 5 priedo reikalavimus, todėl A. B. dirbo neinstruktuotas ir jo atliekami pavojingi stogo dengimo darbai neatitiko darbų saugos reikalavimų, dėl to 2006 m. spalio 25 d., apie 14 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), A. B. atliekant stogo dengimo darbus, įvyko nelaimingas atsitikimas dėl neatsargumo, įlūžus stogo dangai – šiferiui – A. B. nukrito nuo 9,6 m aukščio stogo ir žuvo.
Šalies argumentai
Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jo kaltės dėl A. B. žūties nėra. Pažymi, kad A. B. ir kitus planavo įdarbinti legaliai, 2006-10-24 jie aptarė įdarbinimo sąlygas, apmokėjimo ir kt. klausimus, o kitą dieną, 2006-10-25, turėjo pasirašyti darbo sutartis. Nurodo, kad minėti darbininkai neturėjo teisės be jo leidimo pradėti numatytų stogo dengimo darbų. Atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojų T. P. ir A. K. parodymai patvirtina, kad darbininkai nesulaukę jo ir negavę leidimo, pradėjo patys savavališkai dirbti. Mano, kad liudytojų Z. Z. ir A. Z. parodymai vertintini kritiškai, nes jie buvo artimesni A. B. . Todėl mano, kad dėl jo veiksmų ir atsiradusių pasekmių nėra priežastinio ryšio. Pažymi, kad tarp jo ir A. B. nebuvo darbo santykių, nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, nukentėjusysis nebuvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe. Dėl šių priežasčių ekspertizės akto išvados yra neteisėtos, nes A. B. žūtis nėra pripažinta nelaimingu atsitikimu darbe. Nuteistojo manymu, esmės nekeičia ir tai, kad Šilalės rajono apylinkės teismo 2007-01-10 nutarimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-25 nutartimi buvo nustatyta, kad tarp darbdavio ir A. B. buvo susiklostę darbo santykiai. Mano, kad jo veikoje nėra BK 176 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties. Nurodo, kad po šio nelaimingo atsitikimo nebegauna jokių pajamų iš individualios įmonės veiklos, pagal 2006-05-09 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį valdo apie 3 ha žemės ir senus medinius trobesius, kurių negali nei perleisti, nei parduoti, be to, padeda išlaikyti mažametį sūnų. Pažymi, kad Šilalės rajono apylinkės teismas pagal LR ATPK 41³ str. 1 d. jau nubaudė jį 15 000 Lt bauda, todėl iš jo priteista 50000 Lt neturtinė žala yra per didelė. Prašo Šilalės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, jį pagal BK 176 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.
Atsikirtime į apeliacinį skundą nukentėjusioji G. B. nurodo, kad nesutinka su pareikštu skundu, mano, kad teismas kaip įrodymus teisingai įvertino surinktus duomenis bei padarė teisingas ir pagrįstas išvadas.
Apeliacijos teismo posėdyje nuteistasis ir gynėjas prašo nuosprendį panaikinti, nukentėjusioji ir prokurorė – skundą atmesti.
Nuteistojo apeliacinis skundas pagrįstas iš dalies, nuosprendis keistinas dėl kitų neteisingai išspręstų klausimų – dėl ieškinio, susijusio su neturtinės žalos atlyginimu (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 4 p.).
Teismas, spręsdamas nuteistojo kaltumo dėl nuosprendyje nurodytos veikos klausimą, rėmėsi į bylą surinktų duomenų, kurie įvertinti kaip įrodymai, visuma, iš esmės teisingai nustatė su įvykiu susijusius faktus, turinčius reikšmės nuteistojo padarytos veikos pagrindui, pritaikydamas baudžiamąjį įstatymą, apibrėžė norminius aktus, kurių turinio nepaisymas lėmė nelaimingą atsitikimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde prašoma paneigti teismo išvadą, kad nuteistojo veiksmai buvo susiję su leidimu asmenims pradėti pavojingus darbus rekonstruojant pastato stogą, kad toks leidimas buvo duotas su asmenimis nesudarius darbo sutarties. Tačiau teismas, priimdamas sprendimą pripažinti nuteistąjį kaltu dėl darbų saugos pažeidimo, rėmėsi liudytojų A. Z. , Z. Z. , A. K. , T. P. parodymais, iš kurių matyti, kad tarp minėtų asmenų ir nuteistojo įvyko susitarimas dėl darbų ant pastato stogo pradėjimo dar nesudarius darbo sutarties su šiais asmenimis, nevykdžius instruktavimo dėl darbų saugumo, neaprūpinus pradėjusių dirbti asmenų tinkamomis apsaugos priemonėmis. Padarydamas tokią išvadą, pirmosios instancijos teismas taip pat rėmėsi Vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-25 nutartimi, kuris palikdamas galioti Šilalės rajono apylinkės teismo 2007-01-10 nutarimą konstatavo, jog minėtų liudytojų parodymų turinys atitinka tikrąsias įvykio aplinkybes, jog tarp A. B., A. Z. , T. P. , A. K. , Z. Z. ir A. V. buvo susiklostę darbo santykiai – A. V., kaip darbdavys, įsipareigojo minėtiems asmenims suteikti tam tikrą darbą, susitarė dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis administracinės teisenos tvarka priimtais dokumentais, suderino šiuose dokumentuose padarytas išvadas su teisiamajame posėdyje duotų liudytojų parodymais, iš kurių, beje, matyti, kad nuteistasis ne tik leido pradėti darbus, bet ir minėtus liudytojus, tarp jų ir žuvusįjį A. B., aprūpino tam tikromis saugos priemonėmis – virvėmis, kurios, esant kitiems esminiams darbų saugos pažeidimams, buvo akivaizdžiai nepakankamos. Kitaip vertinti minėtų liudytojų parodymus, kurių turinys atspindėtas ir administracinės teisenos tvarka priimtuose sprendimuose, taip pat iš to išplaukiančias išvadas teismo nuosprendyje, apeliacinės instancijos teismas pagrindų ir priežasčių neturi.
Iš darbų saugos ekspertizės 2008-06-10 akto matyti, kad nelaimingą atsitikimą lėmė priežastys, jog atliekant darbus tam tikrame aukštyje (ant stogo su šiferio danga) nebuvo naudojamos tam tikros techninės, kolektyvinės ir asmeninės apsaugos priemonės, turėjusios apsaugoti dirbančius žmones nuo kritimo iš aukščio, o organizaciniu požiūriu nelaimingą atsitikimą lėmė tai, kad pavojingus darbus dirbantys asmenys nebuvo instruktuoti pagal galbūt neparengtų statybos darbų technologijos projektą, kad nukentėjusysis A. B. nebuvo aprūpintas tinkamomis nuo kritimo iš aukščio apsaugančiomis priemonėmis. Byloje nustatyta, kad darbų technologijos projektas iš tiesų nebuvo parengtas, byloje ir nuosprendyje minimiems asmenims, tarp jų ir A. B. , buvo leista pradėti dirbti be saugos priemonių užtikrinimo, tai lėmė nelaimingą atsitikimą, dėl to žuvo minėtus darbus dirbęs žmogus. Šilalės rajono apylinkės teismo 2007-01-10 nutarime nurodoma, tai atsispindi ir išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, kad nuteistasis buvo įvykio dalyvis, nes iš sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2006-10-24 sudarė sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) kaip užsakovu dėl katilinės rekonstrukcijos, katilo ir džiovyklos montavimo darbų, taip pat dėl pastato stogo ir sienų darbų. UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) žodžiu susitarė, jog UAB (duomenys neskelbtini) kaip subrangovas turėjo atlikti pastato karkasinius darbus. UAB (duomenys neskelbtini) subrangos sutartimi (taip pat žodine) susitarė su IĮ (duomenys neskelbtini), kurios savininkas yra A. V., dėl darbų atlikimo. Tai, kad dėl darbų atlikimo nebuvo įformintos rašytinės sutartys tarp ūkio subjektų, nepaneigia A. V., kaip baudžiamosios atsakomybės subjekto, atsakomybės, nes teisės santykiai, kaip nustatyta baudžiamojoje byloje, susidarė tarp byloje minimų liudytojų, taip pat ir žuvusiojo A. B., ir A. V., kaip konkretaus darbdavio. Buvo minėta, kad nuteistojo kaltumas dėl darbų saugos pažeidimo, dėl kurio kilo nelaimingas atsitikimas su žmonėmis (žmogumi), nuosprendyje grindžiamas ne tik nustatytų faktų visuma, bet ir konkrečiais norminiais aktais, kurių nuostatos susietos su faktų aplinkybėmis. Norminiai aktai, nurodyti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, atspindėti minėtame darbų saugos ekspertizės akte, todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta tinkamą norminių aktų taikymą esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.
Kaip žinoma, nebuvus darbo teisinių santykių tarp įmonės ir nukentėjusiojo (nesant rašytinės darbo sutarties), nukentėjusiajam nebuvus apdraustam nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų įstatymų nustatyta tvarka, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-09-02 nutarimu Nr. 118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 13 punktu, nelaimingų atsitikimų įvykiai nepripažįstami nelaimingais atsitikimais, susijusiais su darbu (Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2006-12-27 įsakymas Nr. 1-103). Tokia išvada nurodoma ir Valstybinės darbo inspekcijos 2007-03-15 atsakyme Šilalės rajono apylinkės prokuratūrai dėl Tauragės skyriaus sprendimo atsisakyti tirti nelaimingą atsitikimą dėl to, kad tarp įvykio dalyvių nebuvo rašytinės darbo sutarties. Toks atsisakymas turi formalų pobūdį, nes Darbo inspekcijos tiria įvykius, kurie siejami su teisėtais darbo santykiais. Todėl formalių darbo santykių nebuvimas nepašalina asmens, sukūrusio neformalius darbo santykius su samdomais asmenimis, baudžiamosios atsakomybės, tai, kaip minėta, konstatuota Vyriausiojo administracinio teismo nutartyje. Todėl yra tinkamas kaltinamajam baudžiamojo įstatymo pritaikymas kaip nusikalstamos veikos kvalifikavimo procesas.
Spręsdamas priteistos neturtinės žalos atlyginimo klausimą, apeliacinės instancijos teismas vertina pirmosios instancijos teismo argumentus dėl priteistos žalos pagrįstumo ir dydžio. Teismas pagrįstai rėmėsi Civilinio kodekso 6.263 str. nuostatomis, numatančiomis, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinės žalos apibrėžimas ir jos priteisimo sąlygos nurodytos Kodekso 6.250 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą priteisti konkretaus dydžio neturtinę žalą žuvusiojo sutuoktinei, nurodė, kad byloje nukentėjusiąja pripažinta G. B. santuokoje su žuvusiuoju sutuoktiniu pragyveno 40 metų, liko be maitintojo, pasidarė sudėtinga išlaikyti gyvenamąją plotą, sutriko sveikata, sumažėjo bendravimo galimybės. Tačiau pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nurodyto dydžio neturtinę žalą, nepakankamai įvertino nuteistojo kaltės laipsnį (veikos pavojingumą), jo turtinę padėtį: vis dėlto konstatuotina, kad nors dėl padarytos veikos kilo sunkios pasekmės, tačiau ši nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo) esant tam tikriems nuteistojo norams geranoriškai padėti nukentėjusiajam ir kitiems asmenims rasti darbo ir užsidirbti lėšų. Kartu pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje pažymėdamas kaltės formą, supainiojo sąvokas ir nurodė, jog nuteistasis padarė sunkų neatsargų nusikaltimą: Baudžiamojo kodekso 14 straipsnis, kuris apibrėžia kaltės formas, nurodo, jog asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu jis šią veiką padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Kodekso 11 straipsnis, apibrėžiantis nusikaltimų kategorijas, nurodo, jog tyčiniai nusikaltimai skirstomi į nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius. Iš to matyti, kad sunkiu gali būti laikomas tik tyčinis nusikaltimas. Todėl neatsargus nusikaltimas negali būti laikomas sunkiu, todėl neteisinga pirmosios instancijos teismo išvada konstatuotina apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Antra, sprendžiant priteistos neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgtina į apeliacinio skundo argumentus dėl nuteistojo turtinės padėties: iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistojo materialinė padėtis nėra gera, brangaus ar labai vertingo turto, piniginių santaupų neturi. Nuteistojo turimas turtas – žemės sklypas ir trobesiai – yra ribojamas sutartimi dėl asmens išlaikymo iki gyvos galvos. Esant visoms minėtoms aplinkybėms, priteistos neturtinės žalos dydis mažintinas iki teisingumo ir protingumo apibrėžtų ribų.
Rezoliucinė dalis
n utar i a:
Šilalės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. nuosprendį pakeisti: iš nuteistojo A. V. priteistos neturtinės žalos dydį G. B. sumažinti iki trisdešimties tūkstančių litų.
Kitą nuosprendžio dalį ir kitus nuosprendyje nurodytus sprendimus palikti nepakeistus.