- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-04
- Bylos Nr.
- A-442-1825-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02835-2012-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Dainius Raižys (pran.)
- Pareiškėjas
- R. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 15.2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl turtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas skundu (b. l. 1-4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (toliau – ir pirmosios instancijos teismas, VAAT) prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Fondo administracija, Fondas), priteisti 81,60 Lt turtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas nesutiko su Fondo administracijos sprendimu reikalauti iš pareiškėjo 5 proc. dydžio metinių palūkanų. Teigė, kad apie susidariusią palūkanų sumą nebuvo informuotas, dėl to susidarė 81,60 Lt vykdymo išlaidų suma. Atsakovas turi ne pareigą, bet teisę reikalauti palūkanų, skolininkui nėra imperatyvios pareigos pačiam susižinoti apie paskaičiuotas palūkanas ir jų dydį, o iš 2012 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. V3-625 (toliau – ir 2012 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas, išieškojimo sprendimas), kuriuo nuspręsta iš pareiškėjo išieškoti 942,73 Lt R. P. iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų ir 5 proc. metinių palūkanų, nebuvo aišku, ar atsakovas pasinaudos teise jų apskritai reikalauti ir kada tai bus.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 19-23) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pareiškėjas dar 2008 m. kovo 13 d. raštu buvo informuotas apie tai, kad valstybė perėmė pareigą mokėti lėšas vaikui išlaikyti ir įstatymų nustatytais būdais sieks išreikalauti iš Fondo išmokėtas sumas bei 5 proc. metinių palūkanų. Toks sprendimas buvo priimtas remiantis Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo (toliau – ir Vaikų išlaikymo fondo įstatymas, VIFĮ) 11 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie visus priimtus sprendimus, todėl galėjo išvengti priverstinio skolos išieškojimo proceso.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 26 d. sprendimu (b. l. 51-54) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pagal VIFĮ 3 straipsnio, 9 straipsnio 5 punkto, 11 straipsnio 1-3 dalių, 14 straipsnio 1 dalies, Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. A1-355 (toliau – ir Nuostatai), 12.1 punkto, Išmokėtų iš Vaikų išlaikymo fondo išmokų atgavimo iš skolininkų tvarkos aprašo, patvirtinto socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. A1-179 (toliau – ir Aprašas), 4 ir 6 punktų nuostatas, Fondo administracija neviršydama savo kompetencijos, veikdama jos ribose ir teisei neprieštaraujančiu būdu priėmė pagrįstus sprendimus.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad iš Fondo buvo mokamos išmokos vaikui R. P., kurių bendra suma iš viso buvo 942,73 Lt. Fondo administracijai atsirado pagrindas išieškoti susidariusią skolą bei 5 proc. metinių palūkanų. Teisės reikalauti metinių palūkanų atsiradimas šiuo atveju sietinas su teisiniu pagrindu – išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimu, ir nereiškia, kaip nurodo pareiškėjas, Fondo administracijos diskrecijos teisės pasirinkti, ar apskritai įgyvendinti šią teisę.
Atsižvelgiant į tai, kad Fondo administracijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas (VIFĮ 11 straipsnio 3 dalis), vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir Civilinio proceso kodeksas, CPK) nustatyta tvarka, sprendimas buvo perduotas vykdyti antstolei. Dėl to nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog iš šio sprendimo nebuvo aišku, ar minėtas nurodymas bus vykdomas ir kada bus vykdomas, kokia apimtimi, be to, pareiškėjas šio sprendimo neginčijo.
Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas, CK) 6.246 – 6.250, 6.271 straipsnių nuostatomis, teismas nusprendė, kad nenustačius Vaikų išlaikymo fondo neteisėtų veiksmų, viešoji civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį negalima. Visas šiuo atveju būtinas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti pareiškėjas kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo. Minėtose teisės normose nėra nustatyta jokių prezumpcijų, dėl to turi būti taikoma bendra taisyklė dėl kiekvienos proceso šalies pareigos įrodyti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 59-62) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.
2012 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo neginčijo, su juo sutiko ir gera valia, nepasibaigus nustatytam terminui, t. y. likus dar 13 dienų iki termino pabaigos, 2012 m. rugsėjo 11 d., nurodytą pinigų sumą sumokėjo.
Apie priimtus sprendimus ir jų patikslinimus, kaip tai nustatoma Nuostatų 11 bei 11.7 punktų nuostatose, apeliantas nebuvo tinkamai informuotas, o patikslintas sprendimas dėl įsiskolinimo buvo pateiktas tik antstolei ir nepasibaigus 1 mėnesio įvykdymo terminui.
Pagal Fondo administracijos Teisės ir skolų išieškojimo skyriaus nuostatų, patvirtintų Vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. A1-25 (toliau – ir Skyriaus nuostatai), 8.12 punktą, organizuodami išmokėtų išmokų palūkanų atgavimą iš skolininkų, Fondo administracijos pareigūnai privalo suteikti išsamią ir visapusišką informaciją pareiškėjams bei skolininkams apie Fondo administracijos priimtus sprendimus. Jokie teisės aktais nenumato skolininko pareigos ir (ar) būdų pačiam susižinoti apie priskaičiuotas palūkanas bei jų dydį.
Fondo administracijos pareigūnų veiksmai, kai skolininkas nebuvo informuotas apie patikslintą įsiskolinimą, o nepasibaigus terminui geranoriškai apmokėti įsiskolinimą, perdavė vykdyti išieškojimą antstolei, vertintini kaip neteisėti veiksmai (neveikimas). Dėl šios priežasties apeliantui buvo padaryta 81,60 Lt turtinė žala, kuri remiantis inter alia CK 6.263 straipsnio 1 dalies, 6.271 straipsnio nuostatomis, yra priteistina pareiškėjui iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 78-81) nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad šios bylos kontekste Fondo administracija veikė teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. pagal CK 3.194 straipsnio 1 dalyje, VIFĮ 1 straipsnyje, 3 straipsnio 2 dalyje, 4 straipsnio 4 dalyje, 11 straipsnio 1 dalyje, Aprašo 4 – 6 punktuose, Nuostatų 9 punkte nustatytu veiklos reguliavimu ir šių teisės normų nepažeidė.
Fondo administracija priėmė išieškojimo sprendimą, o vadovaudamasi teisės aktais, patikslino įsiskolinimo sumą, todėl veikė teisėtai. Skolininkas buvo tinkamai informuotas apie tai, kad skolos dydį sudaro išmokėtos išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo ir 5 procentai metinių palūkanų, kurios yra skaičiuojamos pagal iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų sumos dydį nuo jų išmokėjimo iki visiško išieškojimo iš skolininko. Tiksli palūkanų suma pinigine išraiška nebuvo nurodyta, kadangi tai priklausė nuo to, kada pareiškėjas įvykdys sprendimą. Nebuvo pasinaudota teise apskųsti šį išieškojimo sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui per 15 darbo dienų nuo sprendimo gavimo.
Išieškojimo procesas prieš apeliantą buvo pradėtas tik 2012 m. rugpjūčio 30 d., t. y. po daugiau nei 4 metų, todėl nuo 2008 m. turėta teisė geranoriškai grąžinti susidariusį įsiskolinimą Fondo administracijai, nebuvo įgyvendinta.
Apie visus priimtus sprendimus apeliantas buvo informuotas tinkamai, todėl galėjo išvengti priverstinio skolos išieškojimo proceso, įsiskolinimą savo iniciatyva grąžindamas iki išieškojimo sprendimo priėmimo. Priverstinio skolos išieškojimo procesas buvo pradėtas Fondo administracijai priėmus išieškojimo sprendimą, o ne perdavus minėtą sprendimą antstolei.
Prašomas turtinės žalos atlyginimo dydis 81,60 Lt yra tolygus antstolės vykdomosioms išlaidoms, todėl jei R. P. nesutinka su vykdymo išlaidomis ar jų dydžiu – turėtų skųsti antstolės veiksmus ar vykdomųjų išlaidų dydį. Apeliantas yra pilnai atsiskaitęs su Fondo administracija.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje kilęs ginčas dėl turtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjo teigimu, žala jam kilo dėl neteisėtų Vaikų išlaikymo fondo administracijos veiksmų, pasireiškusių neteisėtu 2012 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. V3-625 perdavimu vykdyti antstoliui bei neinformavus pareiškėjo apie konkrečią priskaičiuotų palūkanų sumą.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Atsakomybės subjekto ypatumai (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės), t. y.: valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo, pagrįstas CK 6.271 straipsnio nuostatomis, gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Atsižvelgiant į tai, kad valstybės ar savivaldybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga – neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas) byloje nustatinėjamas pirmiausia. Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) gali lemti, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą.
Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, jog valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.271 str.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vaikų išlaikymo fondo administracijos direktorius 2012 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. V3-625 nusprendė išieškoti iš pareiškėjo skolą, kurią sudarė 942,37 Lt iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų bei 5 procentai metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų sumų nuo jų išmokėjimo iki visiško išieškojimo iš skolininko (b. l. 35). Apie šį sprendimą pareiškėjas informuotas 2012 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. (1.34-1638)D2-29397 (b. l. 36).
Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad Vaikų išlaikymo fondo administratorius, šio įstatymo nustatyta tvarka mokantis Fondo išmokas, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos teisę reikalauti, kad skolininkas grąžintų išmokėtas Fondo išmokas, įgyja teisę iš skolininko išieškoti išmokėtas Fondo išmokas ir reikalauti 5 procentų metinių palūkanų, skaičiuojant nuo išmokėtų Fondo išmokų sumų nuo jų išmokėjimo iki jų visiško išieškojimo iš skolininko. Fondo administratorius priima sprendimą dėl Fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininko (2 d.). Toks sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (3 d.).
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. A1-179 patvirtino Išmokėtų iš Vaikų išlaikymo fondo išmokų atgavimo iš skolininkų tvarkos aprašo 6.4 punkte įtvirtinta, jog sprendime dėl iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininko turi būti nurodytas nurodymas išieškoti iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtas išmokas ir 5 procentus metinių palūkanų, skaičiuojant nuo iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų sumų nuo jų išmokėjimo iki visiško atgavimo iš skolininko dienos.
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, Vaikų išlaikymo fondo administracijos 2012 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas Nr. V3-625 dėl Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų ir palūkanų išieškojimo iš skolininko R. P. iš esmės atitinka nurodytų teisės aktų reikalavimus. Remiantis Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, Vaikų išlaikymo fondo administratorius turi teisę iš skolininko išieškoti ne tik išmokėtas išmokas, bet ir reikalauti 5 procentų metinių palūkanų. Taigi nurodymas pareiškėjui sumokėti 5 procentus metinių palūkanų atitinka tiek Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies, tiek Išmokėtų iš Vaikų išlaikymo fondo išmokų atgavimo iš skolininkų tvarkos aprašo 6.4 punkto reikalavimus. Remiantis nurodytomis teisės normomis, palūkanos skaičiuojamos nuo iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų sumų nuo jų išmokėjimo iki visiško atgavimo iš skolininko dienos. Kadangi priimant 2012 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. V3-625 pareiškėjas fondo išmokėtų išmokų sumos nebuvo sumokėjęs, todėl konkreti palūkanų suma negalėjo būti paskaičiuota, o bendro pobūdžio nurodymas išieškoti 5 procentus metinių palūkanų, detalizuojant, kad jos skaičiuojamos nuo iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų sumų nuo jų išmokėjimo iki visiško atgavimo iš skolininko dienos, laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Šią išvadą netiesiogiai patvirtina ir minėtas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. A1-179 patvirtintas Išmokėtų iš Vaikų išlaikymo fondo išmokų atgavimo iš skolininkų tvarkos aprašas, kuris iš esmės reikalauja nurodyti tik konkrečių išieškomų iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų dydžius ir bendrą jų sumą (6.5 p.). Pažymėtina, kad teisės aktai taip pat nenustato pareigos atsakovui tiksliai apskaičiuoti išieškotinų palūkanų sumos tuo atveju, kai skolininkas grąžina Vaikų išlaikymo fondo išmokėtas išmokas iki sprendimo dėl fondo išmokėtų išmokų išieškojimo perdavimo vykdyti antstoliui.
Kaip minėta, Vaikų išlaikymo fondo administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. V3-625 nuspręsta išieškoti iš pareiškėjo skolą, kurią sudarė 942,37 Lt iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų bei 5 procentai metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų sumų nuo jų išmokėjimo iki visiško išieškojimo iš skolininko (b. l. 35). Pareiškėjas, 2012 m. rugsėjo 11 d. grąžindamas Vaikų išlaikymo fondo išmokėtas išmokas, kurias sudarė 942,37 Lt, 2012 m. rugpjūčio 30 d. sprendime Nr. V3-625 nurodytų 5 procentų metinių palūkanų nesumokėjo. T. y. 2012 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas Nr. V3-625 nebuvo visiškai įvykdytas, todėl Vaikų išlaikymo fondo administracija pagrįstai perdavė sprendimą vykdyti antstoliui.
Civilinio proceso kodekso 606 straipsnio, nustatančio terminus, per kuriuos vykdomieji dokumentai pateikiami vykdyti, 3 dalyje numatyta, jog terminus, per kuriuos gali būti pateikti vykdyti kitų pareigūnų ar institucijų nutarimai, nustato atitinkami įstatymai. Vaikų išlaikymo fondo įstatyme sprendimo dėl fondo išmokėtų išmokų išieškojimo pateikimo vykdyti terminas nėra numatytas, tačiau remiantis minėtų Išmokėtų iš Vaikų išlaikymo fondo išmokų atgavimo iš skolininkų tvarkos aprašo 9 punktu, toks sprendimas per mėnesį nuo jo priėmimo dienos turi būti pateikiamas vykdyti antstoliui pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas. Nagrinėjamu atveju Vaikų išlaikymo fondo administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas Nr. V3-625 dėl fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš pareiškėjo buvo perduotas vykdyti antstoliui 2012 m. rugsėjo 28 d. (b. l. 37, 38), t. y. nepraleidus nustatyto vieno mėnesio termino pateikti šį dokumentą vykdymui. Pareiškėjo argumentai, kad perdavimas antstoliui vykdyti išieškojimą atliktas nepasibaigus terminui geranoriškai apmokėti įsiskolinimą, nepagrįsti. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, 2012 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas Nr. V3-625 dėl fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininko jau yra vykdomasis dokumentas, kuris turi būti perduotas vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vieną mėnesį. Taigi priėmus 2012 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą dėl išmokų išieškojimo, joks terminas geranoriškai apmokėti skolą pareiškėjui nebuvo nustatytas.
Remiantis tuo kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vaikų išlaikymo fondo administracijos neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nenustatyta. Dėl šios priežasties, nesant vienos iš privalomųjų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas, kadangi valstybei civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį nekyla.
Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. P. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.