Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė - Tamošiūnaitė,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. I., gim. 1988 m. gruodžio 8 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarties, kuria jam pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2012 m. kovo 9 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. I. kaltinamas tuo, kad jis 2010 metų balandžio mėnesio pradžioje, įsibrovęs į T. S. (T. S.) autotransporto įmonės garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Šalčininkuose, pagrobė turto už 105,00 Lt sumą; laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 4 d. iki 2010 m. gegužės 5 d., įsibrovęs į G. M. ūkinį pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė turto už 4450 Lt sumą; laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 5 d. iki 2010 m. gegužės 15 d., įsibrovęs į G. M. garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Šalčininkuose, pagrobė turto už 200,00 Lt sumą; 2010 m. gegužės 25 d., apie 03.00 val., automobilyje, stovėjusiame prie (duomenys neskelbtini) namo, Šalčininkuose, išžagino R. D.; 2010 m. gegužės 25 d., apie 6.00 val., tame pačiame automobilyje privertė R. D. lytiškai santykiauti su D. K. ir G. V.; laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 27 d. iki 2010 gegužės 29 d., įsibrovęs į L. T. gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Šalčininkuose, pagrobė turto už 27 479 Lt sumą; 2010 m. gegužės 31 d., laikotarpiu tarp 2.00 val. ir 6.00 val., įsibrovęs į V. Č. gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Šalčininkuose, pagrobė turto už 1500 Lt sumą; laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 22 d. iki 2010 m. gegužės 23 d., 23.00 val., įbrovęs į neužrakintą automobilį „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusį prie (duomenys neskelbtini) namo, Šalčininkuose, iš automobilio slaptai pagrobė A. G. turto už 2807,32 Lt sumą bei toje pačioje vietoje, įsibrovęs į A. G. automobilį „VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš automobilio pagrobė techninės apžiūros pasą bei raktus; 2010 metų birželio mėnesio pabaigoje, įsibrovęs į T. S. garažą ir pirtį, esančius adresu (duomenys neskelbtini), Šalčininkuose, pagrobė turto už 204,00 Lt sumą; laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 28 d. iki 2010 m. birželio 29 d., , įsibrovęs į A. T. gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Šalčininkuose, pagrobė turto už 7500,00 Lt sumą; 2010 metų gegužės mėnesio pabaigoje, įsibrovęs į automobilį „VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusį prie (duomenys neskelbtini) namo, Šalčininkuose, iš automobilio pagrobė A. K. turto už 210,00 Lt sumą.

Teismo posėdyje kaltinamasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis, kuria kaltinamajam A. I. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, yra pagrįsta ir teisėta, o Lietuvos Respublikos BPK 121 str., 122 str., 127 str. reikalavimai nepažeisti.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 7 ir 8 d., ir bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. ar 5 d. numatytų pagrindų.

Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje esantys faktiniai duomenys leidžia manyti, jog A. I. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, taigi yra suėmimo pratęsimo privaloma sąlyga. Minėti duomenys yra kitų kaltinamųjų, liudytojų parodymai, tarnybiniai pranešimai, įvykių vietų apžiūrų protokolai, asmens kratų protokolai, specialistų išvados ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Skundą nagrinėjantis teismas dar kartą atkreipia A. I. dėmesį į tai, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumo, nevertina byloje surinktų duomenų dėl kaltės bei nesprendžia kaltinamojo kaltės klausimo, nes tai yra pirmos instancijos teismo kompetencija. Šiuo metu tam, kad taikyti kardomąją priemonę - suėmimą, užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į tai, skundą nagrinėjantis teismas nepasisako dėl kaltinamojo skunde nurodytų argumentų dėl jo kaltės padarius inkriminuojamus nusikaltimus.

Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu.

Remiantis baudžiamosios bylos medžiaga matyti, kad A. I. turi gyvenamąją vietą, tačiau jis yra nevedęs, iki sulaikymo nedirbo ir neturėjo jokio kito legalaus pragyvenimo šaltinio. Dėl to darytina išvada, kad kaltinamasis nėra susaistytas tvirtais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka, be to, jis praeityje yra teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, kaltinamas padaręs net dvylika nusikalstamų veikų, tarp kurių ir vieną sunkų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 149 str. 2 d., už kurį baudžiamajame įstatyme yra numatyta tik griežta reali laisvės atėmimo bausmė. Šiuo atveju jau vien pats nusikaltimo sunkumas ir gresiančios bausmės dydis, pagal teismų praktiką, yra visiškai pakankamas pagrindas pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymui. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo metu, A. I. jau buvo paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės, nesusijusios su suėmimu, tačiau jų taikymo metu kaltinamasis galimai padarė naujas nusikalstamas veikas, be to, pažeidė švelnesnių nei suėmimas kardomųjų priemonių taikymo sąlygas, buvo paskelbta jo paieška. Todėl akivaizdu, kad taikant kaltinamajam švelnesnes nei suėmimas kardomąsias priemones, nebuvo ir nebus pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatyti kardomųjų priemonių tikslai. Todėl atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje, A. I. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p.).

Kaip jau buvo minėta, A. I. kaltinamas padaręs dvylika nusikalstamų veikų ir dauguma iš jų patenka į Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. įtvirtintą nusikalstamų veikų sąrašą. Kaltinamasis praeityje teistas, jis galimai nusikalto ir po jam įteikto pirminio pranešimo apie įtarimą. Šių aplinkybių visuma pirmos instancijos teismui leido pagrįstai padaryti išvadą, jog būdamas laisvėje, A. I. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d., t. y. kad yra ne tik Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p., bet ir BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytas suėmimo pratęsimo (skyrimo) pagrindas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei esant anksčiau aptartiems Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytiems suėmimo skyrimo pagrindams, taip pat sąlygoms ir jiems neišnykus, kaltinamojo A. I. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

kaltinamojo A. I. (A. I.) skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.