- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-15
- Bylos Nr.
- 2S-1028-368/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Atsakovas
- A. Č.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Č. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-181-901/2015, kuria atsisakyta priimti atsakovo apeliacinį skundą, panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. vasario 27 d. sprendimu tenkino ieškovo AB ,,Šiaulių energija“ ieškinį atsakovams A. Č. ir K. Č. dėl skolos priteisimo ir priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 864,40 Eur skolą ir lygiomis dalimis 26,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Šiaulių apylinkės teisme 2015 m. liepos 24 d. gautas atsakovo A. Č. apeliacinis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. liepos 27 d. nutartimi atsisakė priimti apeliacinį skundą. Nurodė, kad atsakovai abu reikšdami apeliacinį skundą, jį abu turėjo ir pasirašyti, o jei skundą reiškia tik A. Č., jis skunde turėjo nurodyti, kad tik jis yra apeliantas, pateikdamas dar vieną skundo egzempliorių atsakovei, kuriai kaip ir ieškovui skundas turėtų būti siunčiamas atsiliepimui į skundą pateikti. Pažymėjo, kad atsakovas nenurodė jokių priežasčių ir nepateikė jokių įrodymų, kodėl jis skundo nepateikė laiku. Atkreipė dėmesį į tai, kad apeliantas skunde nepagrįstai nurodė naujus reikalavimus. Pabrėžė, kad apeliantas už apeliacinį skundą nesumokėjo žyminio mokesčio, nepateikė teismui žyminio mokesčio už skundą patvirtinančių rašytinių įrodymų, neteikė teismui motyvuoto prašymo dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo iki skundo išnagrinėjimo ar apelianto atleidimo nuo šio mokesčio mokėjimo. Pastebėjo, kad apeliantas apeliaciniame skunde suinteresuotu asmeniu nurodė Lietuvos Respublikos Prezidentūrą, tačiau nenurodė, kuom ši institucija yra suinteresuota šios bylos baigtimi.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 27 d. nutartį, apeliantas (atsakovas) A. Č. prašo teismo nutartį panaikinti, priimti jo apeliacinį skundą, bylą grąžinti nagrinėti kitam teisėjui, atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimą. Atskirajame skunde teigia, kad kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, tačiau tarnybai atsisakius suteikti jam šią pagalbą, tarnybos veiksmus apskundė, dėl to praleido skundo pateikimo teismui terminą. Tvirtina, kad teismas nepagrįstai atsisakė iš ieškovo išreikalauti papildomus įrodymus. Pabrėžia, kad neturi teisinių žinių ir negalėjo pareikšti teismui priešieškinio. Mano, kad Lietuvos Respublikos Prezidentūra yra suinteresuota bylos baigtimi, kadangi gina savo piliečius. Pabrėžia, kad negali sumokėti žyminio mokesčio, nes antstolis areštavo jo turtą.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka negauta.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apelianto (atsakovo) A. Č. atskirasis skundas netenkintinas.
Nagrinėjant atskirąjį skundą analizuojamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti apeliacinį skundą, yra pagrįsta ir teisėta.
Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Kita vertus, bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, o apeliacijos teisė turi būti įgyvendinta per įstatymo nustatytą terminą, tai yra ją (teisę) riboja laikas. Įstatymo leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą bei turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 str. 1 d.). CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliaciniai skundai paduodami per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Pagal CPK 315 straipsnio 2 punktą apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Remiantis CPK 75 straipsnio 1 dalimi, teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui. Taigi praleidus įstatymo nustatytą trisdešimties dienų terminą, teisė paduoti apeliacinį skundą išnyksta, tačiau, remiantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 2 dalimi asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantas apeliacinį skundą teismui pateikė žymiai praleidęs nustatytą trisdešimties dienų apeliacinio skundo padavimo terminą, t. y. skundą pateikė beveik po penkių mėnesių nuo skundžiamo teismo sprendimo priėmimo. Pažymėtina, kad skunde apeliantas taip pat neprašė atnaujinti skundo pateikimo termino ir nenurodė jokių objektyvių priežasčių, apribojusių jo galimybes laiku paruošti ir teismui pateikti apeliacinį skundą. Taigi pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti apelianto apeliacinį skundą, nepažeidė procesinės teisės normų.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas byloje nesinaudojo profesionaliomis advokato paslaugomis ir į apelianto naujai nurodytas aplinkybes, jog skundą jis negalėjo pateikti laiku dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau VGTPT) nepagrįsto atsisakymo suteikti jam antrinę teisinę pagalbą, sprendžia, kad būtina papildomai įvertinti šias aplinkybes.
LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus ir rašytinį advokato sutikimą dėl atstovavimo konkrečioje byloje, jeigu pageidauja, kad antrinę teisinę pagalbą teiktų advokatas, kuris neįtrauktas į šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimamas iš karto, kai asmuo kreipiasi. Apie priimtą sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo tarnyba nedelsdama raštu praneša pareiškėjui.
Esant prieš tai minėtam teisiniam reglamentavimui, akivaizdu, kad antrinė teisinė pagalba gali būti pareiškėjui teikiame tik konkrečioje byloje. Šiuo atveju apeliantas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad po Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimo priėmimo kreipėsi į VGTPT, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą, reikalingą paruošti procesinius dokumentus (apeliacinį skundą) Šiaulių apygardos teismui. Priešingai, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 str. 3 d.), apeliantas specializuotos kompetencijos teismams apskundė VGTPT 2013 m. sausio 31 d., 2013 m. liepos 23 d., 2013 m. lapkričio 21 d., 2014 m. gruodžio 18 d., 2015 m. sausio 20 d. sprendimus, t. y. ne VGTPT sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo šioje byloje. Be to, administraciniai teismai, išnagrinėję apelianto skundus, nusprendė, kad pareiškėjo skundai buvo nepagrįsti ir skundus atmetė.
Esant šioms aplinkybėms, nenustatyta priežasčių, pagrindžiančių apelianto nepagrįstą delsimą kreiptis į teismą su apeliaciniu skundu, todėl skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.
Kiti skundo teiginiai, įvertinant jų esmę, šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą.