- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-18
- Bylos Nr.
- 2A-835-392/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- UAB ,,Degrita“
- Atsakovas
- UAB DK ,,PZU Lietuva“, UAB DK
- Kategorijos
- 73.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Virginijus Kairevičius Civilinė byla Nr.2A33-835/07
Teisėjas Vladas Leonas Procesinio sprendimo kategorijos 73.1.;73.2.5.5.;121.15.;121.18.;121.21.;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2007 m. gruodžio 18 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB ,,Degrita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Degrita“ ieškinį atsakovui UAB DK ,,PZU Lietuva“ dėl draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nusta t ė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš UAB DK “PZU Lietuva” 31.500 Lt draudimo išmoką ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad remiantis 2004-11-02 pirkimo-pardavimo sutarties LT 011834/PPS bei lizingo sutarties Nr. LT011834 nuostatomis, ieškovas UAB “Degrita” buvo teisėtas vilkiko MAN 19.422, valst. Nr. JVS 761, kėbulo Nr. WMAF02U262M154197 valdytojas ir naudotojas. 2004-12-21 UAB “Degrita”, turėdama UAB “Hansa lizingas” sutikimą pagal LR CK 6.568 str. 3 d., su UAB “Stolvika” sudarė vilkiko subnuomos sutartį. Remiantis aplinkybe, jog nuo 2004-12-21 subnuomos sutarties pagrindu vilkiku teisėtai naudojosi UAB “Stolvika”, 2005-04-11 subnuomininkas su atsakovu UAB DK “PZU Lietuva” sudarė transporto priemonių draudimo sutartį. Šia sutartimi UAB “Stolvika” apdraudė vilkiką iki 2006-04-10 nuo autoavarijos, stichinės nelaimės ir nelaimingų įvykių, trečiųjų asmenų tyčinės veiklos, vagystės, plėšimo ir kt. 2006-02-02 Paplaujos g. 3, Vilniuje, vilkikas buvo pavogtas. LR CK 6.987 str. numato, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Draudimo sutartyje draudimo naudos gavėju nurodytas UAB “Hansa lizingas”. Vadovaujantis CK 6.1011 str., apdrausto turto nuosavybės teisei iš asmens, kurio interesais buvo sudaryta draudimo sutartis, perėjus kitam asmeniui, teisės ir pareigos pagal draudimo sutartį pereina naujajam apdrausto turto savininkui. Kadangi UAB “Degrita” yra įvykdžiusi visus įsipareigojimus pagal lizingo sutartį Nr. LT 011834 ir 2006-11-15 vilkikas bendrovei būtų perduotas nuosavybėn, tinkamas ieškovas šioje byloje ir draudimo išmokos gavėjas yra UAB “Degrita”. Įvykus apdrausto vilkiko vagystei, UAB “Degrita” kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos išmokėjimo. 2006-05-16 raštu atsakovas informavo, kad įvykis-apdrausto automobilio vagystė pripažintas nedraudiminiu, todėl draudimo išmoką išmokėti atsisakoma. Atsisakymas buvo motyvuotas tuo, kad vadovaujantis UAB DK “PZU Lietuva” Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 049 9.2 punktu vagystės atveju nedraudiminiu įvykiu laikoma, kad transporto priemonė buvo palikta atidarytais langais, neužrakintomis durimis; transporto priemonėje vagystės metu buvo palikta nors vienas iš šių daiktų: transporto priemonės registracijos liudijimas, rakteliai, signalizacijos nuotolinio valdymo pultas, imobilizatoriaus valdymo įrenginys. Ieškovas mano, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką ir tuo pažeidė UAB “Degrita” teises.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB DK ,,PZU Lietuva“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006-02-06 UAB DK “PZU Lietuva” buvo gautas pranešimas apie tai, jog minėtas vilkikas 2006-02-02 dingo iš Paplaujos g. 3, Vilniuje, esančio kiemo. Atsakovas atlikęs įvykio tyrimą nustatė, kad vairuotojas T. Kučerenko vilkike buvo palikęs atsarginį užvedimo raktelį. Todėl atsakovas 2006-05-16 raštu atsisakė mokėti draudimo išmoką, vadovaudamasis Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 049 8.4. p., kuris teigia, jog draudiminis įvykis yra vagystė ir plėšimas, išskyrus kai: “transporto priemonėje vagystės metu buvo palikta nors vienas iš šių daiktų: transporto priemonės registracijos liudijimas, rakteliai, signalizacijos nuotolinio valdymo pultas, imobilaizerio valdymo įrenginys”. Atsakovo nuomone, UAB ,,Degrita“ šioje byloje neturi reikalavimo teisės. Draudimo sutartyje AC Nr. 213491 draudėju nurodyta UAB ,,Stolvika“, o naudos gavėju UAB ,,Hanza lizingas“. Kadangi ieškovas nėra ir nebuvo draudimo sutarties šalis, tai jis neturi teisės reikalauti draudimo išmokos. Atsakovas nesutiko ir su reikalaujamos žalos dydžiu. Nurodė, kad vadovaujantis draudimo sutarties sąlygomis, draudiminio įvykio atveju draudikas turi išmokėti draudimo išmoką, kuri yra apskaičiuojama draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Draudimo sutartis nustato, kad transporto priemonės vagystės atveju, draudimo išmoka yra skaičiuojama nuo draudimo objekto rinkos kainos draudiminio įvykio dieną. VŠĮ ,,Emprekis“ kainų žinyne, kuriame nurodytos naudotų transporto priemonių kainos 2006 m. sausio - kovo mėnesių periodu, nurodyta, kad vilkiko MAN 19.422 kaina buvo 29.000 Lt. Vadovaujantis Taisyklių 15.1.3. p., iš šios sumos yra minusuojama franšizė, t.y. 10 procentų, todėl ieškovas galėtų reikalauti 29.000 Lt – 10 proc. = 26.100 Lt.
Tretysis asmuo UAB ,,Stolvika“ su ieškiniu sutiko ir jį palaikė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas 2007 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo UAB „Degrita“, kodas 125455996, Savanorių pr. 174A, Vilnius, 5.233,53 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, kodas 110057869, Konstitucijos pr. 7, Vilnius, naudai. Teismas nurodė, kad ieškovas lizingo sutarties (b.l.9-19), pirkimo – pardavimo sutarties (b.l. 6-8) ir turto priėmimo-perdavimo akto (b.l. 20) pagrindais būdamas apdraustos transporto priemobės (b.l. 21) savininku turėjo teisę pateikti ieškinį atsakovui dėl draudimo išmokos priteisimo (CK 6.1011 str.). Tačiau teismas ieškinio pareiškimo netenkino dėl draudiminio įvykio nebuvimo. Esant tinkamai supažindintam su draudimo taisyklėmis tiek draudėjas, tiek ieškovas transporto priemonės savininkas pripažino, kad draudimo sutarties sąlygos yra privalomos sutarties šalims ir šios sąlygos yra sudėtinė draudimo sutarties dalis. Todėl ieškovui turėjo būti žinomas nedraudiminis įvykių sąrašas. Teismas atmetė ieškinį remdamasis Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 049 8.4. p., kuriame numatyta, jog draudiminis įvykis yra vagystė ir plėšimas, išskyrus kai: “transporto priemonėje vagystės metu buvo palikta nors vienas iš šių daiktų: transporto priemonės registracijos liudijimas, rakteliai, signalizacijos nuotolinio valdymo pultas, imobilaizerio valdymo įrenginys”.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB ,,Degrita“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų priteista iš atsakovo UAB DK ,,PZU Lietuva“ ieškovui 31.500 Lt draudimo išmoka, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad apylinkės teismas be pagrindo netaikė Draudimo įstatymo 89 str., LR CK 1.80 str. 1 d. ir LR CK 1.96 str. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas turėjo pripažinti, kad Draudimo taisyklių 8.4. p., remiantis nurodytomis teisės normomis, yra negaliojantis ir Atsakovas negali atsisakyti mokėti draudiminę išmoką, remdamasis tuo, jog draudiminis įvykis įvyko dėl draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo. Teismas sprendimą grindė transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 049 8.4. p., kuris teigia, jog draudiminis įvykis yra vagystė ir plėšimas, išskyrus kai: "transporto priemonėje vagystės metu buvo paliktas nors vienas iš šių daiktų: transporto priemonės registracijos liudijimas, rakteliai, signalizacijos nuotolinio valdymo pultas, imobilaizerio valdymo įrenginys". Draudimo taisyklių 8.4. p. išvardintus veiksmus reikia traktuoti kaip draudėjo ar apdraustojo didelį neatsargumą, nes jie neatitinka paprasčiausių atidumo, rūpestingumo taisyklių. Dėl to ieškovas daro išvadą, kad atsakovas (draudikas) galėtų būti atleistas nuo pareigos mokėti draudimo išmoką, jei draudiminis įvykis įvyksta dėl draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo, tik įrodęs, kad Draudimo taisyklių 8.4. p. nurodyti didelio neatsargumo atvejai buvo individualiai aptarti su draudėju, t.y. trečiuoju asmeniu UAB "Stolvika". Apeliantas pabrėžia, kad šiuo atveju Atsakovas individualiai neaptarė su draudėju (trečiuoju asmeniu UAB "Stolvika") didelio neatsargumo, kaip pagrindo atsisakyti mokėti draudiminę išmoką, atvejų. Didelio neatsargumo atvejai išvardinti Draudimo taisyklėse. Šias taisykles vienašališkai parengia draudėjas, t.y. Atsakovas. Draudimo taisyklių 2.1.2.1. p. nurodyta, kad, prieš sudarydamas draudimo sutartį, draudikas privalo supažindinti draudėją su Draudimo taisyklėmis, duoti jų kopiją. Ši Draudimo taisyklių nuostata nenumato draudiko pareigos individualiai aptarti su draudėju didelio neatsargumo, kaip pagrindo atsisakyti mokėti draudiminę išmoką. Ieškovo nuomone, sąvoka "individualiai aptarti" negali būti tapatinama su sąvoka "supažindinti". Ieškovas daro išvadą, kad šiuo atveju Atsakovas individualiai neaptarė su trečiuoju asmeniu UAB "Stolvika" didelio neatsargumo atvejų. Todėl turi būti pripažįstama, kad Atsakovas pažeidė imperatyvią draudimo įstatymo nuostatą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 1.80 str. 1 d. numato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Šiuo atveju imperatyviai draudimo įstatymo normai prieštarauja tik dalis Atsakovo ir trečiojo asmens UAB "Stolvika" sudarytos transporto priemonės draudimo sutarties. Tai yra Draudimo taisyklių 8.4. p., numatantis draudiko teisę atsisakyti išmokėti draudiminę išmoką, jeigu draudiminis įvykis įvyko dėl draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo. LR CK 1.96 str. numato, kad sandorio dalies negaliojimas nedaro negaliojančių kitų jo dalių, jeigu galima daryti prielaidą, kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies. Ieškovo manymu, šiuo atveju transporto priemonės draudimo sutartis būtų sudaryta ir ne įtraukus į ją sąlygos dėl draudiko teisės atsisakyti išmokėti draudiminę išmoką, jeigu draudiminis įvykis įvyktų dėl draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą nepagrįstai neaiškino ir netaikė draudimo įstatymo 82 str. 7 d. Draudikui nusprendus pasinaudoti jam suteikta teise visiškai ar iš dalies atsisakyti vykdyti prievolę, jis privalo įvykdyti Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalies reikalavimus, kurie riboja galimybę piktnaudžiauti minėta teise, t. y. dėl nereikšmingo pažeidimo atsisakyti vykdyti prievolę. Pats draudimo tikslas neleidžia bet kokio pažeidimo, neatsižvelgiant į jo reikšmę, laikyti pagrindu atsisakyti vykdyti prievolę. Draudiko sprendimą - atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar tik šią išmoką sumažinti ir sumažinimo dydį - turi lemti Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalyje numatyti kriterijai. Itin reikšmingas kriterijus yra sutarties pažeidimo priežastinis ryšys su draudiminiu įvykiu. Draudimo sutarties nuostata, atleidžianti draudiką nuo pareigos mokėti draudiminę išmoką, turi būti aiškinama vadovaujantis LR CK 6.193 str. numatytomis taisyklėmis. Šiuo atveju raktelių palikimas transporto priemonėje kaip pagrindas draudikui atsisakyti mokėti draudiminę išmoką turi būti laikomas vagystės atsitikimo riziką didinančiu faktoriumi. Ieškovo nuomone, vilkiko raktelių palikimas transporto priemonėje negali būti laikoma vagystės priežastimi, todėl, kad vilkiko atsarginį raktelį vairuotojas buvo palikęs ne matomoje vietoje, o gerai jį paslėpęs (tai yra po priklijuotos spintelės dugnu), be to vilkike buvo įmontuota apsaugos sistema bei slaptas elektroninis variklio blokavimas.
Apeliantas nurodo, kad Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2007 m. gegužės 5 d. sprendimas neatitinka LR CPK 270 str. 4 d. ir konstitucinio teisingumo principo keliamų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje tik išvardino faktines bylos aplinkybes, nurodė, kad pavogtoje transporto priemonėje buvo palikti rakteliai ir, remiantis draudimo taisyklių 8.4. p., apibrėžiančių kas yra draudiminis įvykis, ieškinį atmetė. Ieškovo nuomone, toks motyvuojamosios teismo sprendimo dalies išdėstymas neatitinka nei LR CPK 270 str. 4 d. įtvirtintos normos, nei civilinio proceso teisės mokslinės doktrinos, nei pateiktoje LAT praktikoje suformuluotų išaiškinimų. Vilniaus m. 1 apylinkės teismas visiškai nevertino draudimo įstatyme įtvirtintų nuostatų (82 str. 7 d., 89 str.), LR CK numatytų sutarčių aiškinimo taisyklių (LR CK 6.193 str.), sprendimo motyvuojamojoje dalyje nėra pateiktas priežastinio ryšio tarp raktelių palikimo transporto priemonėje ir jos vagystės vertinimas.
Be to, Vilniaus m. 1 apylinkės teismas sprendime nepateikė bylos nagrinėjimui svarbių įrodymų vertinimo. Tai yra vairuotojo T.Kučerenko paaiškinimų dėl transporto priemonėje paliktų raktelių. Minėtas asmuo teismo posėdyje nurodė, kad transporto priemonės rakteliai buvo paslėpti ir negalėjo būti panaudoti vagims įsibraunant į vilkiko kabiną. Taip pat sprendime nėra pateiktos Vilniaus m. 1 apylinkės teismo išvados dėl Atsakovo darbuotojo A. Iljočio parodymų dėl transporto priemonių draudimo liudijimo AC Nr. 213491 pasirašymo aplinkybių. A. Iljotis teigė neprisimena, ar tretysis asmuo UAB "Stolvika" buvo tinkamai supažindintas su Draudimo taisyklėmis. Atsakovui nepateikus įrodymų, kad jis supažindino trečiąjį asmenį UAB "Stolvika" su Draudimo taisyklėmis, Vilniaus m. 1 apylinkės teismas turėjo konstatuoti, kad tretysis asmuo UAB "Stolvika" nebuvo tinkamai supažindintas su Draudimo taisyklėmis ir tenkinti Ieškovo ieškinį.
Šalies argumentai
Ieškovas mano, kad Vilniaus m. 1 apylinkės teismas neteisingai apskaičiavo Atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas. Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2007 m. gegužės 5 d. sprendimu iš Ieškovo Atsakovo naudai priteisė 5.233,53 bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas. Ieškovas pabrėžia, kad Atsakovo pateiktoje Ataskaitoje dėl 2007 m. sausio mėnesį reguliuotų žalų ir suteiktų teisinių paslaugų pagal Sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 256/07 nurodyta, kad Atsakovui byloje pagal UAB "Degrita", t.y. Ieškovo, ieškinį teisinių paslaugų vertė yra 1.400 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas nurodė, kad užvedimo raktelio palikimas negali būti vertinamas kaip didelis neatsargumas, nes draudikas atsisakė mokėti draudimo išmoką ne dėl didelio apelianto neatsargumo, o dėl nedraudiminio įvykio, kuris yra aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžtas draudimo taisyklių 8.4. p. Taisyklių 8.4. p. teigia, jog draudiminis įvykis yra vagystė ir plėšimas, išskyrus kai: "transporto priemonėje vagystės metu buvo palikta nors vienas iš šių daiktų: transporto priemonės registracijos liudijimas, rakteliai, signalizacijos nuotolinio valdymo pultas, imobilaizerio valdymo įrenginys".
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-03-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3231/2006 pagal K.K.K.Y.A. v. AB "Lietuvos draudimas" išnagrinėjo analogišką situaciją, kuomet transporto priemonėje buvo palikti registracijos dokumentai ir įvertinęs tai, jog esant aiškiai ir nedviprasmiškai taisyklėse suformuluotam nurodytam nedraudiminiam įvykiui, ieškinį atmetė.
Pabrėžė, kad byloje esantys įrodymai - draudėjo atstovo parašas, kad su draudimo taisyklėmis susipažino, taisyklių kopiją ir draudimo polisą gavo, patvirtina, kad draudimo sutarties sudarymo metu draudikas tinkamai įvykdė pareigą atskleisti draudimo sutarties sąlygas draudėjui. Draudėjas yra juridinis asmuo, jam taikomi didesni apdairumo, konkrečios situacijos įvertinimo reikalavimai. Atsakovo nuomone, nėra pagrindo teigti, kad draudėjo atstovas, veikiantis juridinio asmens vardu, pasirašytų apie dokumentų (draudimo taisyklių ir poliso) gavimą, jų realiai negavęs.
Sutiko su apelianto motyvais dėl sprendimo dalies, kurioje iš ieškovo buvo priteista 5233,53 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidos. Patvirtino, jog ieškovo išlaidos už teisinę pagalbą pirmoje instancijoje buvo 1.400 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2004-11-02 UAB “Hanza lizingas” sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su UAB “Cimeris”, kurios pagrindu įsigijo vilkiką MAN 19.422 (1994 pagam. m.), identifikacijos numeris WMAF02U262M154197 ( b.l. 6-8). UAB Degrita 2004-11-02 su UAB “Hanza lizingas” sudarė lizingo sutartį Nr. LT011834 dėl šio vilkiko įsigijimo (b.l. 9-20). 2004-12-21 tarp UAB “Degrita” ir UAB “Stolvika” sudaryta vilkiko subnuomos sutartis (b.l. 24). 2005-04-08 UAB “Stolvika” vilkiką apdraudė UAB DK “PZU Lietuva”. Išduotas transporto priemonių draudimo liudijimas AC Nr. 213491 (b.l. 21). 2006-02-02 vilkikas pavogtas. Tuo metu, kai transporto priemonė buvo pavogta, joje buvo palikti rakteliai (b.l. 40 - 47, 92).
Apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė LR draudimo įstatymo 89 str. atmestinas kaip nepagrįstas. LR draudimo įstatymo 89 str. numato, kad turto draudimo sutartyje galima nustatyti atvejus, kada draudikas atleidžiamas nuo pareigos mokėti draudimo išmoką, jei draudiminis įvykis įvyksta dėl draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo. Tokie atvejai privalo būti aptarti individualiai. Apeliantas nurodo, kad atsakovas individualiai neaptarė su trečiuoju asmeniu UAB ,,Stolvika" didelio neatsargumo atvejų. Pažymėtina, kad draudiko teisė tam tikros rūšies draudimo sutartyje, kurios sudėtine dalimi yra draudimo taisyklės, nustatyti nedraudiminius įvykius kyla iš įstatyme įtvirtintos draudimo sutarties sampratos. CK 6.987 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja sumokėti draudimo išmoką, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Taigi, pagrindas draudimo išmokai sumokėti yra faktas, patvirtinantis draudiminio įvykio buvimą. Visos kitos atsirandančios aplinkybės, neatitinkančios draudiminio įvykio požymių, taip pat ir sutartyje iš anksto išvardyti nedraudiminiai įvykiai nėra pagrindas draudimo išmokai sumokėti. CK 6.994 straipsnio 1 dalyje nustatyta draudiko teisė įvertinti dėl konkretaus objekto draudimo riziką reiškia ir tai, kad prisiimdamas draudiminę riziką draudikas apibrėžia draudimo ribas, nustatydamas atvejus, kurie laikomi nedraudiminiais įvykiais. Šalių 2005 m. balandžio 8 d. sudarytame transporto priemonių draudimo liudijime (b. l. 21) draudėjas UAB ,,Stolvika“ atstovas parašu patvirtino, kad su šiame liudijime nurodytomis draudimo taisyklėmis Nr. 049 buvo supažindintas ir gavo jų kopiją. Tai reiškia, kad draudėjui pasirašant draudimo sutartį, draudėjas gavo dokumentus (liudijimą ir taisykles) su visomis draudimo sutarties sąlygomis. Kadangi draudėjas sutarties sudarymo metu turėjo visą informaciją apie draudimo sutarties sąlygas, tai draudėjui sutarties sąlygos buvo atskleistos. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė tokią išvadą, įvertindamas byloje surinktus įrodymus (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą nepagrįstai neaiškino ir netaikė draudimo įstatymo 82 str. 7 d., tai pat tai, kad vilkiko raktelių palikimas transporto priemonėje negali būti laikoma vagystės priežastimi, todėl, kad vilkiko atsarginį raktelį vairuotojas buvo palikęs ne matomoje vietoje, o gerai jį paslėpęs (tai yra po priklijuotos spintelės dugnu), be to vilkike buvo įmontuota apsaugos sistema bei slaptas elektroninis variklio blokavimas, atmestini kaip nepagrįsti. Sutarties sąlygos dėl nedraudiminių įvykių negali būti laikomos netikėtomis (siurprizinėmis) draudėjui, nes dėl nedraudiminių įvykių šalys susitarė, šių įvykių sąrašas draudėjui buvo aiškiai atskleistas draudimo taisyklėse (CK 6.186 straipsnio 1 dalis). Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 049 8.4. p. numatyta, jog draudiminis įvykis yra vagystė ir plėšimas, išskyrus kai: "Transporto priemonė buvo pavogta, kai nebuvo įjungta arba neveikė šios transporto priemonės apsauga nuo vagystės ... transporto priemonėje vagystės metu buvo paliktas nors vienas iš šių daiktų: transporto priemonės registracijos liudijimas, rakteliai, signalizacijos nuotolinio valdymo pultas, imobilaizerio valdymo įrenginys". Taigi, vilkiko atsarginio raktelio palikimas automobilyje jo vagystės atveju yra vienareikšmiškai suprantama nedraudiminio įvykio sąlyga. Dėl to sutartyje sutikdamas su tokia sąlyga draudėjas negalėjo protingai tikėtis, kad ši sąlyga nebus taikoma. Nurodytas nedraudiminio įvykio atvejis suformuluotas taip, kad byloje nekelia abejonių dėl šio atvejo aiškinimo. Nagrinėjamo vagystės atvejo pripažinimą nedraudiminiu įvykiu lemia tai, kad tokiam atvejui draudiminė apsauga nebuvo suteikta, todėl draudikas neturi prievolės sumokėti draudimo išmokos (CK 6.987 straipsnis). Be to, atvirkščiai nei teigia ieškovas, automobilio rakteliai buvo ne gerai paslėpti, o „ <... po kilimėliu, po lova ...> “, automobilyje neveikė jo apsaugos signalizacija (T.Kučerenko parodymai b.l. 44-45). Jau vien tik signalizacijos neveikimas taipogi darytų vilkiko vagystę nedraudiminiu įvykiu.
Apeliacinio skundo argumentas, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka LR CPK 270 str. 4 d. keliamų reikalavimų atmestinas kaip nepagrįstas. CPK 270 str. reglamentuoja teismo sprendimo turinį, šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma teismo nustatytos aplinkybės, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados vertinimas, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad teismas rėmėsi Civilinio kodekso normomis bei vertino šiuos rašytinius įrodymus: 2004-11-02 vilkiko pirkimo – pardavimo sutartį tarp UAB ,,Hanza lizingas“ ir UAB ,,Cimeris“, 2004-11-02 lizingo sutartį Nr. LT011834, 2004-12-21 vilkiko subnuomos sutartį, 2005-04-08 transporto priemonių draudimo liudijimą AC Nr. 213491, taip pat liudytojų Artūro Iljočio bei Tadeuš Kučerenko parodymus. Vadovaudamasis šiais įrodymais teismas padarė išvadą, kad ieškovui turėjo būti žinomas nedraudiminių įvykių sąrašas, t.y. turėjo būti žinoma ir tai, kad palikus užvedimo raktelių transporto priemonėje įvykis pripažintas nedraudiminiu (Draudimo taisyklių p. 8.4., b.l. 51).
Kaip matyti, teismas priimdamas, sprendimą įvertino įrodymus, nustatė aukščiau minimas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Konstatuotina, kad skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamoji dalis atitinka CPK 270 str. 4 d. reikalavimus.
Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepateikė liudytojų T. Kučerenko ir A. Iljočio parodymų vertinimo, atmestinas. Šis apeliacinio skundo argumentas susijęs su prieš tai aptartu apeliacinio skundo argumentu, todėl teismas atskirai dėl jo nepasisako.
Apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas yra pagrįstas, nes kaip patvirtino ir pats ieškovas, šioje byloje jis turėjo ne 5233,53 Lt, o 1.400 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti (b.l. 87). Šioje dalyje sprendimas tikslintinas.
Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai jas įvertino, teisingai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas. Naikinti teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Netenkinus apeliacinio skundo iš apelianto priteistinos 800 Lt dydžio atsakovo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliaciniame procese.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325, 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 5 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistu.
Sumažinti atsakovui UAB DK “PZU Lietuva” priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 1.400 Lt.
Priteisti iš UAB „Degrita“ 800 Lt bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliaciniame procese UAB DK „PZU Lietuva“.