- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-21
- Bylos Nr.
- 2A-512-464/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė (pran.), Goda Ambrasaitė-Balynienė, Petras Jaržemskis
- Ieškovas
- J. S.
- Atsakovas
- I. D.
- Kategorijos
- 42.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės I. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovei I. D. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
ieškovas J. S. 2007-09-10 kreipėsi į Vilniaus m. 3-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė priteisti iš atsakovės I. D. 2000 Lt skolą, 5 % dydžio metines palūkanas už penkerių metų laikotarpį, kurių suma yra 500 Lt, bei 5 % dydžio metines palūkanas už Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2006-10-26 sprendimu priteistą 20 000 Lt sumą nuo 2004-11-18 iki šio, 2008-10-03 patikslinto ieškinio pateikimo, t.y. 3 416,20 Lt, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l.2-3, 63-65). Ieškovas savo reikalavimą grindė tuo, kad 2001 m. liepos mėnesį 14 arba 15 dieną, dalyvaujant liudytojams, paskolino atsakovei I. D. 2000 Lt, kuriuos ši žadėjo grąžinti iki 2001 m. pabaigos, tačiau skolos negrąžino. Rašytinė paskolos sutartis nebuvo sudaryta, tačiau paskolos ir pinigų perdavimo faktą gali patvirtinti liudytojai M. B., T. K. ir J. K..
Atsiliepimas
Atsakovė I. D. atsiliepimu į ieškinį (b. l. 27) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad pagal 1964 m. CK 43 str. 2 d. ieškovas turėjo pateikti rašytinį dokumentą, patvirtinantį, kad buvo sudaryta paskolos sutartis. Ieškovo nurodyti liudytojai M. B. ir T. K., duodami parodymus civilinėje byloje Nr. 2-2765-130/2006, ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių nepatvirtino, todėl nepagrįstas yra ir ieškovo prašymas dėl palūkanų priteisimo. Pažymėjo, kad ieškovo reikalavimas priteisti 5 % dydžio metines palūkanas už Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2006-10-26 sprendimu priteistą 20 000 Lt sumą, yra nekonkretus ir turėjo būti išspręstas būtent toje byloje.
Vilniaus m. 3-asis apylinkės teismas 2008-12-22 sprendimu ieškovo J. S. ieškinį tenkino visiškai: ieškovo naudai iš atsakovės I. D. priteisė 2000 Lt paskolos sumą, 5 % dydžio metines palūkanas už penkerių metų laikotarpį – 500 Lt, 5 % dydžio metines palūkanas už Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2006-10-26 sprendimu priteistą 20 000 Lt sumą – 3416,20 Lt, bylinėjimosi išlaidas – 678 Lt, taip pat priteisė iš atsakovės valstybės naudai 36 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad visuma išanalizuotų įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovą ir atsakovę ir anksčiau siejo prievoliniai teisiniai tarpusavio santykiai, tiesioginiai liudytojos M. B. parodymai apie paskolos sumos perdavimo faktą, o taip pat netiesioginiai sandorio įrodymai – liudytojo J. K. nurodytos aplinkybės apie šalių pokalbį bei apie jo matytą pinigų skaičiavimo faktą, suponuoja labiau tikėtiną išvadą, jog 2001 m. liepos 14-15 dienomis žodinė 2000 Lt paskolos sutartis tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta, ieškovas perdavė atsakovei pinigus, o atsakovė įsipareigojo paskolos sumą grąžinti ieškovui. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad paskolos sutartis neprivalėjo būti rašytinės formos, kadangi paskolos suma neviršijo dviejų tūkstančių litų (CK 6.871 str. 1 d.), ir remdamasis CK 6.873 str., šį ieškovės reikalavimą patenkino (b. l. 88-94).
Šalies argumentai
Atsakovė I. D. apeliaciniu skundu (b.l. 98-99) prašo panaikinti Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2008-12-23 sprendimą dalyje, kuria ieškovui priteista 2000 Lt paskolos suma ir 500 Lt palūkanų. Atsakovė savo nesutikimą su teismo sprendimu grindžia šiais argumentais: pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus; ieškovo reikalavimus pagrindžiančių įrodymų nepakanka paskolos faktui nustatyti; byloje apklaustų liudytojų M. B., J. K. ir T. K. parodymai dėl paskolos suteikimo datos ir fakto kelia pagristų abejonių. Atkreipia dėmesį į tai, kad tuo atveju, jeigu paskola buvo suteikta 2001 m. birželio mėnesį, priimdamas sprendimą teismas neturi remtis šių liudytojų parodymais. Taip pat atsakovė pažymi, jog atsakovės ir ieškovo interesai byloje yra priešingi, todėl jų paaiškinimai spendimas negali būti grindžiamas.
Atsiliepimas
Ieškovas J. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 104-105) prašo atmesti atsakovės I. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2008-12-23 sprendimo dalies, kuria iš atsakovės I. D. ieškovui J. S. priteista 2500 Lt, panaikinimo kaip nepagrįstą bei priteisti 200 Lt advokato atstovavimo išlaidų. Ieškovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 177 str., 183 str., ir 185 str. nustatytų įrodymų vertino reikalavimų, pagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais, bei pažymi, kad visų liudytojų parodymai iš esmės sutapo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacijos tikslas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apelianto skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, patikrina skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisinį, faktinį, taip pat ir absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 str., 329 str.).
Civilinėje byloje teismas turi įsitikinti, kurios ieškinyje nurodytos reikšmingos bylos aplinkybės yra nustatytos, o kurios nenustatytos. Taigi bylos nagrinėjimo ribas apsprendžia būtent asmens, kuris inicijuoja civilinį ginčą – ieškovo (arba atsakovo, pareiškusio priešieškinį) procesiniuose dokumentuose nurodytas reikalavimų pagrindas ir dalykas (CPK 135 str. 1 d. 2 p. ir 4 p.). Įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje yra materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia ginčo šalių teisės ir pareigos. Nagrinėjamojoje byloje liko šalių ginčas, ar tarp apeliantės ir ieškovo ieškinyje nurodytu laikotarpiu – 2001 m. liepos mėnesį buvo susiklostę žodiniai paskoliniai teisiniai santykiai ir ar egzistuoja prievolė apeliantei grąžinti šią paskolą su palūkanomis ieškovui, nes paskolos suteikimo faktą apeliantė neigia. Kolegija, išklausiusi išnagrinėjusi bylos medžiagą ir šalių apeliacinės instancijos teismui pateiktus procesinius dokumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, tinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl jų padarė pagrįstas išvadas, šias išvadas tinkamai motyvavo ir argumentavo (CPK 185 str.).
Civilinių bylų nagrinėjimas teismuose yra grindžiamas šalių rungimosi procese, šalių procesinio lygiateisiškumo principais (CPK 12 str., 18 str.). Tai reiškia, kad kiekviena ginčo šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimų arba savo atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Be to, 2004-12-30 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutarimo Nr. 51 "Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje" 3 p. nurodoma, kad vertinant įrodymus, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčų dalyku, egzistavo ar neegzistavo, būtina taikyti tikimybių pusiausvyros principą: jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
Apeliantės skundo argumentai yra susiję su netinkamu bylos įrodymu vertinimu. Kolegija šių skundo argumentų nepripažįsta pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis įrodymų pakankamumo, jų tikėtinumo taisykle, sprendė, jog paskolos sandorio sudarymo žodžiu faktą ieškovas įrodė, tą patvirtina ne tik liudytojais apklaustų asmenų paaiškinimai, bet ir iki sutarties sudarymo susiklostę šalių pavedimo teisiniai santykiai, su tuo susiję piniginiai mokėjimai. Priešingai nei teigia apeliantė skunde, apie tokią ieškovo jai paskolintą pinigų sumą - 2000 Lt ir paskolos tikslą (apeliantė ieškovui tvirtino esanti apvogta ir esą dėl jo reikalų tvarkymo jai reikėjo pinigų) bei apie apeliantės pažadus būtent šią sumą grąžinti ir tokių pažadų nevykdymą žinojo visi apklausti liudytojai – M. B., J. K., T. K., tą jie patvirtino teisme, apeliantės ir ieškovo susitikimai, dalyvaujant liudytojams, įvyko du kartus (birželį ir liepą), ir didesnė tikimybė, kad pinigai buvo perduoti apeliantei būtent liepos mėnesį, kaip tą nurodė ieškovas. Paskola yra realinis sandoris, kuris laikomas sudarytu nuo pinigų perdavimo paskolos gavėjui momento. Kadangi įsigaliojusios teisės normos leido ir žodinę tokio sandorio formą (CK 1.72 str.1 d.), pirmosios instancijos teismas, detaliai išanalizavęs visus bylos duomenis ir pasisakęs dėl kiekvieno jų įrodomosios reikšmės, pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimus. Teisėjų kolegija sutinka su teismo sprendimo motyvais, jų nekartodama. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija taip pat nenustatė, todėl teisinių prielaidų pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį nėra.
Ieškovui iš apeliantės priteistinos jo turėtos atstovavimo apeliacinės instancijos teisme 200 Lt išlaidos (CPK 98 str.).
Apeliacinio skundo ginčo suma yra 2500 Lt, todėl jis apmokėtinas 75 Lt žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir šio straipsnio 4 d.). Apeliantė už paduodamą apeliacinį skundą sumokėjo 127 Lt (b.l.97), t.y. daugiau, negu numato įstatymas. Permokėta žyminio mokesčio dalis – 52 Lt jai grąžintina CPK 87 str. 1 d. 1 p. pagrindu (CPK 87 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš I. D. 200 (du šimtus) litų atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų J. S. naudai.
Grąžinti I. D. 52 (penkiasdešimt du) litus permokėto už apeliacinį skundą žyminio mokesčio, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šia nutartimi.