- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-11
- Bylos Nr.
- 2-1592/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Gailiūnas, Donatas Šernas, Vigintas Višinskis
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Donato Šerno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto V. A. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. liepos 10 d. nutarties UAB „ESTAT“ bankroto byloje dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas kilo dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo 2010 m. balandžio 22 d. priimto nutarimo Nr. 4. „Dėl turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo“, kuriuo nutarta: 4.1. Bankrutuojančios įmonės nekilnojamąjį turtą įvertinti, pasirinkti turto vertinimo paslaugas už mažiausią pasiūlytą kainą; 4.2. Įvertintą nekilnojamąjį turtą parduoti viešose varžytynėse, nustatant pradinę pardavimo kainą – turto vertintojų nustatytą kainą; 4.3. Nepardavus turto pirmose varžytynėse, skelbti turto pardavimo antras varžytynes, sumažinus pardavimo kainą 15 procentų nuo pirmose varžytynėse skelbtos kainos; 4.4. Nepardavus turto dvejose varžytynėse, turto pardavimo kainą ir tvarką svarstyti kreditorių susirinkime. Bylos duomenimis, aptariamą nekilnojamąjį turtą sudaro 20 butų gyvenamajame name ir dalis žemės sklypo, ant kurio stovi namas. Nurodytas turtas yra vienintelis bankrutuojančios įmonės nekilnojamasis turtas.
Aptariamo nutarimo nuostatas ginčijo pareiškėjas V. A. , esantis antras pagal dydį įmonės kreditorius. Jo nuomone, ginčo nuostatos pažeidžia tiek visų kreditorių, tiek ir įmonės teises. Nutarimo 4.1 punkte buvo būtina išskirti ir kokybinį turto vertintojų atrankos kriterijų, sudarant sąrašą vertintojų, kurių reputacija pasitikėtų visi (dauguma) kreditorių. Tokiu būdu būtų pasiektas objektyvumas. Tuo tarpu nustačius tik vienintelį kriterijų – mažiausią kainą – atsiranda galimybė bankroto administratoriui pasirinkti tokį vertintoją, kurio kompetencija gali kelti pagrįstų abejonių. Taip pat buvo būtina nustatyti konkretų turto vertinimo metodą, nes jis paprastai turi didelę įtaką turto vertei. Nenustatyta ir tai, ar nekilnojamasis turtas turi būti vertinamas kaip turtinis kompleksas ar kaip atskiri turtiniai vienetai (butai), taip pat, ar varžytynės bus vykdomos dėl viso nekilnojamojo turto ar atskirų jį sudarančių butų pardavimo, nors tai neabejotinai turi reikšmės tiek vertinant turtą, tiek jį realizuojant. Kreditoriaus manymu, 4.2 punkto nuostata nesuteikia kreditoriams galimybės dalyvauti nekilnojamojo turto kainos nustatyme, nes turto vertinimo kaina automatiškai bus pripažinta pirmųjų varžytynių kaina ir jai nereikės gauti jokio papildomo kreditorių pritarimo. Nutarimo 4.3 punktu kreditoriai yra eliminuojami ir iš antrųjų varžytynių procedūros. Tuo tarpu 4.4 punkto nuostata tik patvirtina, kad kreditoriai yra eliminuoti iš turto pardavimo procedūros ir prarado galimybę jos metu ginti savo teises. Kreditorius taip pat pažymi, kad skundžiamos nutarimo nuostatos priimtos Kauno apskrities VMI – didžiausio kreditoriaus – pritarimu, kuris, būdamas antros eilės kreditoriumi, suinteresuotas kuo greitesniu turto realizavimu ir neatsižvelgia į kitų kreditorių interesus. Taip pat nurodo, kad šiuo metu sprendžiamas kito asmens kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimas, kurį patvirtinus, šis asmuo taptų didžiausiu kreditoriumi, todėl svarbus vienintelio nekilnojamojo turto realizavimo klausimas negalėjo būti sprendžiamas iki nebus išspręsta dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2010 m. liepos 10 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies – panaikino skųsto nutarimo 4.2 punktą, o kitoje dalyje skundą atmetė. Teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentai dėl nutarimo 4.1, 4.3, 4.4 punktų atmestini vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 24 straipsnio nuostatomis, suteikiančiomis kreditorių susirinkimui teisę tvirtinti įmonės turto pardavimo kainą. Skundo argumentai dėl galimai nepakankamos turto vertintojų kompetencijos paremti tik prielaidomis, todėl atmestini. Tačiau nutarimo 4.2 punktas pripažintinas negaliojančiu, teismo posėdyje šalims sutarus, kad pradinė nekilnojamojo turto pardavimo varžytynėse kaina, nustatyta turto vertintojų, turi būti tvirtinama kreditorių susirinkime. Pripažinus negaliojančia aptariamą nuostatą, skundo reikalavimai dėl 4.3 ir 4.4 punktų vertinami kaip pertekliniai ir nepagrįsti jokiais teisiniais argumentais.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjas V. A. prašo panaikinti nutarties dalį, kuria netenkintas reikalavimas dėl nutarimo 4.1 punkto pripažinimo negaliojančiu, ir šį reikalavimą tenkinti. Skunde pakartojami argumentai, susiję su minėta nuostata, ir pažymima, kad juos teismas netinkamai įvertino.
Atsiliepimas
Byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Kilusio ginčo nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320, 338 straipsniai). Šiose ribose tikrinamas teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.
Teisėjų kolegijos vertinimu, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Nors apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino jo pateiktus argumentus dėl nutarimo 4.1 punkto nuostatų, tačiau nepaaiškina, kuo toks netinkamas vertinamas pasireiškė. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad, priimdami ginčo nutarimą, kreditoriai įgyvendino jiems Įmonių bankroto įstatymo suteiktas teises, apskritai nėra ginčijama. Teisėjų kolegijos nuomone, netgi vertinant atskirajame skunde kartojamus argumentus dėl patvirtintos turto vertinimo tvarkos ydingumo, negalima nepritarti pirmosios instancijos teismui, konstatavusiam, kad motyvai dėl turto vertintojų nepakankamos kompetencijos yra paremti tik prielaidomis. Be to, bylos duomenimis, apie galimas turto vertintojų kandidatūras buvo žinoma dar nagrinėjant apelianto skundą (b. l. 23), tačiau jokių argumentų dėl galimų konkrečių turto vertintojų netinkamos kvalifikacijos apeliacinės instancijos teismui nėra pateikta.
Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad skundžiamos kreditorių susirinkimo nutarimo nuostatos, priešingai nei teigia apeliantas, priimtos ne vienasmeniškai didžiausio kreditoriaus, kurio reikalavimo suma vertine išraiška sudaro 35,63 procentus visų patvirtintų reikalavimų (b. l. 8), bet ir kitų kreditorių balsais – už ginčo nutarimo nuostatas balsavo kreditoriai (ir trečios eilės), kurių bendra reikalavimų vertė sudaro 65,80 procentus visų patvirtintų reikalavimų (b. l. 23). Dėl šios priežasties nepagrįstu pripažintinas apelianto argumentas dėl kreditorių interesų nepaisymo. Tai, kad šiuos metu vyksta ginčas dėl trečiojo asmens reikalavimų patvirtinimo bankroto byloje, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti neteisėtomis atitinkamų nutarimo nuostatų, nes vykstantis ginčas nedraudžia nei šaukti kreditorių susirinkimo, nei jame priimti atitinkamus sprendimus (Įmonių bankroto įstatymo 22, 26 straipsniai).
Nagrinėjant apelianto argumentus, taip pat svarbu pažymėti, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, taip sudarydamas sąlygas įmonės kreditoriams spręsti dėl turto vertintojų nustatytos kainos pagrįstumo ir priimtinumo. Toks kreditorių dalyvavimas turto realizavimo procedūroje paneigia apelianto abejones dėl netinkamo turto įvertinimo bei kreditorių ir įmonės teisių pažeidimo. Iš tiesų, šioje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad kreditoriai elgsis priešingai siekiui patenkinti kuo didesnę savo reikalavimų dalį arba vienas ar keli kreditoriai galėtų dominuoti ir priimti kitų kreditorių atžvilgiu aiškiai nesąžiningus sprendimus.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.