Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-01-19 · Civilinė byla Nr. 2S-80-544/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-19
Bylos Nr.
2S-80-544/2011
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-05399-2010-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualdas Januška (pirm.), Ramunė Čeknienė (pran.), Birutė Valiulienė
Ieškovas
A. J.
Atsakovas
IĮ „Keglita“, A. V. Ž., G. Š., A. J. A.
Kategorijos
  • 21.4.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-80-544/2011;

Teisėjas Vygintas Mažuika Proceso Nr. 2-08-3-05399-2010-2;

Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.1.4; 45; 94.2.1; 94.2.5; 99.1.1; 103.4; 122.3; (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTI S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. sausio 19 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Januškos, kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės Valiulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6405-828/2010 pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovams IĮ „Keglita“, A. V. Ž., G. Š., A. J. A., dėl pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo iš dalies negaliojančiu, restitucijos taikymo, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Šalies argumentai

Ieškovas ieškiniu kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą prašydamas pripažinti iš dalies negaliojančia 2008-07-02 pirkimo-pardavimo sutartį dėl 2750/5200 žemės sklypo pirkimo-pardavimo, sudarytą tarp IĮ „Keglita“ ir A. V. Ž., G. Š., A. J. A., negaliojančia iš dalies; taikyti dalinę restituciją ir perkelti ieškovui pirkėjo teises ir pareigas pagal minėtą sutartį, nustatant, kad sklypo kaina, kurią jis turi sumokėti pagal šią sutartį yra 55 000 Lt (b. l. 2-3).

Atsakovės IĮ „Keglita“ atstovas prašė civilinę bylą perduoti Panevėžio apygardos teismui nagrinėjimui pagal teismingumą, kadangi ginčas yra turtinio pobūdžio, sandorio suma yra didesnė negu 100 000 Lt. Pagal sutartį sumokėjo ieškovams 200 000 Lt, todėl, patenkinus ieškinio reikalavimą, kiltų turtinės pasekmės ir ji netektų nurodytos vertės turto (b. l. 87-90).

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010-11-15 nutartimi atsakovės IĮ „Keglita“ prašymą tenkino: civilinę bylą pagal teismingumą perdavė nagrinėti Panevėžio apygardos teismui, įpareigojo ieškovą pašalinti ieškinio trūkumus – primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Teismas konstatavo, kad ginčas dėl sandorio yra turtinis. Turtinio ginčo įkainojimą lemia jo teisių turinys ir sprendimo pasekmės, kurios sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Be to, kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymą, ginčas laikomas turtiniu ir už jį mokamas proporcinis žyminis mokestis. Galimai patenkinus ieškovo reikalavimą, atsakovė netektų turto, už kurį pagal sutartį yra sumokėjusi 200 000 Lt, o ieškovas šį turtą įgytų, ne už sutartyje nurodytą kainą, bet už jo nurodomą 50 000 Lt, kas reiškia, kad tuo šalims būtų sukeltos aiškios turtinės pasekmės. Nustatęs šias aplinkybes, teismas konstatavo ieškinio trūkumą, įpareigojo ieškovą sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį ir bylą nutarė perduoti nagrinėti Panevėžio apygardos teismui pagal teismingumą CPK 27 str. 1 p., 29 str., 34 str. 1 d., 2 d. 4 p., 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 2 p., 86 str. 1 d., 115 str. 2 d., b. l. 91-92).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas A. J. prašo panaikinti 2010-11-15 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį ir perduoti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog teismas neįsigilino į visas bylos faktines aplinkybes, nes nebuvo įrodyta, kad žemės sklypas tikrai buvo parduotas už 200 000 Lt, o ne už 50 000 Lt. Taip pat nurodo, kad neprašo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia visa apimtimi, ir tai nesudaro pagrindo atsakovams tikėtis, kad sutartis bus pripažinta negaliojančia ir neįvykdyta. Reikalavimai, kurių pagrindu atsirastų prielaidos pačiam sutarties neįvykdymui, nebuvo pareikšti. Savo ieškiniu siekia įgyvendinti norą pats vykdyti pirkimo-pardavimo sutartį modifikuotomis sąlygomis, prašo taikyti dalinę restituciją, nurodant, kad sandoris sudarytas tarp jo ir pardavėjų, įpareigojant ieškovę sumokėti 55 000 Lt. Teigia, kad teismui patenkinus ieškinį, nekiltų jokių turtinių pasekmių sutarties šalims, nes tarp pirkėjo ir pardavėjų buvę sutartiniai tarpusavio įsipareigojimai neišnyktų iki tol, kol pardavėjai negrąžins pirkėjai IĮ „Keglita“ už žemės sklypą realiai gautos sumos. Todėl nelogiškas IĮ „Keglita“ teiginys, jog ji neteks turto už 200 000 Lt, kai tokios sumos už jį faktiškai nesumokėjo. Nepriklausomai nuo bylos baigties, pirkimo-pardavimo sutartis vis tiek bus įvykdyta nekeičiant jos esmės, todėl ieškinio reikalavimai negali būti laikomi turtiniais. Atsakovai [rašymu siekia atgrasyti jį nuo teisės kreiptis į teismą realizavimo, kad negalėdamas sumokėti žyminio mokesčio nesiimtų jokių teisinių veiksmų (b. l. 130).

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė IĮ „Keglita“ nurodo, kad su ieškovo argumentais apie neturinį ginčą nesutinka. Patenkinus ieškinį, teismo sprendimas sukeltų pasekmes visoms bylos šalims, o ji netektų 200 000 Lt vertės žemės sklypo. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad nesumokėjo sklypo kainos ir kol pirkimo-pardavimo sutartis nenuginčyta, ji yra galiojanti. Ieškovas konkrečiai nenurodo, kokioje dalyje ginčija sutartį, o visa pirkimo-pardavimo sutarties kaina yra 200 000 Lt. Ieškovo argumentai dėl jo atgrasinimo nuo kreipimosi į teismą nepagrįsti jokiais teisiniais argumentais. Prašymas perduoti bylą Panevėžio apygardos teismui susijęs tik su LR CPK 27 str. įgyvendinimu, kuriame nurodyta, kad apygardos teismai nagrinėja bylas, kurių ieškinio suma didesnė negu 100 000 Lt. Kadangi kreipėsi į teismą dėl naudojimosi tvarkos tarp žemės sklypo bendrasavininkių nustatymo, ieškovas šiuo ieškiniu siekia užvilkinti procesą, nes dėl to byla dėl naudojimosi tvarkos buvo sustabdyta. Bylą išnagrinėjus pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles atsirastų pagrindas Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą panaikinti vien šiuo pagrindu, dėl ko teismų procesai dar labiau užtruktų. Prašymą pateikė siekdamas proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir maksimaliai trumpo bylos nagrinėjimo. Nepagrįsti ieškovo argumentai, kad teismas nesigilino į faktines bylos aplinkybes, nes šioje bylos nagrinėjimo stadijoje jis neturėjo to daryti, nes nesprendė ieškinio esmės (b. l. 136-139).

Atskirasis skundas netenkintinas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010-08-11 teismas priėmė ieškovo A. J. ieškinį atsakovams IĮ „Keglita“, A. V. Ž., G. Š., A. J. A., dėl 2750/5200 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 6611-0007-0015, esančio Daukniūnų km, Panevėžio rajone, pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia iš dalies, dėl restitucijos taikymo perkeliant ieškovui pirkėjo teises ir pareigas pagal minėtą pirkimo-pardavimo sutartį nurodant, kad sandoris yra sudarytas tarp atsakovų (pardavėjų) iš vienos pusės ir ieškovo (pirkėjo) iš kitos pusės, įpareigojant ieškovą sumokėti atsakovams 55 000 Lt (b. l. 2-3). Iš ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties 2.1 p. turinio matyti, kad parduoto minėto žemės sklypo kaina šalių susitarimu yra 200 000 Lt, kuriuos pirkėjas sumokėjo pardavėjams prieš pasirašant šią sutartį ir pardavėjai šiuos pinigus gavo (b. l. 35-36).

Turtiniu ginču laikomas materialinio pobūdžio ginčas, ginčas dėl turto. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, turtinio ginčo įkainojimą lemia jo teisių turinys ir sprendimo pasekmės, kurios sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus, o kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymą, ginčas laikomas turtiniu ir už jį mokamas proporcinis žyminis mokestis, nes restitucijos taikymo atveju įmanoma įvertinti priteistiną turtą ar priteistinas lėšas. Iš ieškinio dalyko matyti, kad, patenkinus ieškovo reikalavimą, atsakovė netektų turto, už kurį pagal sutartį yra sumokėjusi 200 000 Lt, o ieškovas šį turtą įgytų už 55 000 Lt, kas reiškia, kad tuo būtų sukeltos aiškios turtinės pasekmės visoms bylos šalims. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis ginčas yra turtinis.

Šalies argumentai

Ieškovas ieškinyje nepagrįstai nurodo, kad ginčas yra neturinis. Neturtiniais ginčais paprastai yra pripažįstami ginčai ir ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, ginčai dėl sandorių yra turtiniai ir apmokestinami proporciniu žyminiu mokesčiu, o ieškinio įkainojimas sprendžiamas priklausomai nuo ieškiniu siekiamų ir ginčo sprendimu sukuriamų teisinių pasekmių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-07-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009, 2001-01-31 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-99/2001 ir kt.). Kiekvienas ieškinys apmokamas žyminiu mokesčiu, kuris turtiniuose ginčuose apskaičiuojamas procentine išraiška pagal ieškinio sumą (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Kaip yra nustatoma ieškinio suma, nurodyta CPK 85 str. 1 d. Pagal CPK 85 str. 1 d. 2 p., ieškinio suma bylose dėl turto išreikalavimo nustatoma pagal išreikalaujamo turto rinkos vertę. Byloje esant įrodymams apie parduoto sklypo dalies, kurią ieškovas siekia išreikalauti, 200 000 Lt vertę, kurią nustatė šalys laisva valia rinkoje, teismas pagrįstai ieškinio sumą nustatė pagal ginčijamo sandorio vertę. Nors apeliantas teigia, kad turto pardavimo kaina turi būti 55 000 Lt, tačiau jokių objektyvių ir patikimų įrodymų savo teiginiui pagrįsti nepateikė. Kaina už konkretų turtą yra reliatyvus vertės patvirtinimas, padarytas konkrečių pardavėjų ir pirkėjų tam tikromis aplinkybėmis, o ne vieno ieškovo vienasmeniškai nustatyta kaina, kurios nėra jokio pagrindo vertinti kaip nešališkai nustatytos tikėtinos piniginės vertės rinkoje.

Kiekvienoje byloje svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės. Taikant rūšinio teismingumo taisykles pirmiausia yra nustatoma, kuris (bendrosios kompetencijos ar specializuotas) teismas turi nagrinėti bylą. Nustačius, kad bylą turi nagrinėti bendrosios kompetencijos teismas, turi būti nustatoma, kuris pirmosios instancijos teismas (apylinkės ar apygardos) turi nagrinėti bylą. Vienas iš civilinių bylų priskyrimo apygardos, kaip pirmosios instancijos, teismams kriterijų yra ieškinio suma CPK 27 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad apygardų teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma yra didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių, išskyrus šeimos santykių bylas dėl turto padalijimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą perdavė nagrinėti Panevėžio apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui.

Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas pareikštą reikalavimą byloje turtiniu ir įkainotinu, tinkamai taikė proceso normas, reglamentuojančias reglamentuojami ginčo pobūdžio nustatymą (turtinis ar neturtinis) ir civilinės bylos teismingumo taisyklės. Apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai naikinti. Dėl to apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 str. 1 p.,

NUTARIA:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija: Romualdas JanuškaRamunė ČeknienėBirutė Valiulienė