Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Daiva Valčiukienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-48452-22, kurioje

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, pradinio išsilavinimo, bedarbė, registruota Užimtumo tarnyboje, teista:

1. Kelmės rajono apylinkės teismo 1993-06-01 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 90 straipsnio 3 dalį (BK galiojo iki 2003-05-01) paskiriant jai laisvės atėmimo bausmę 3 metams. Vadovaujantis BK 46 straipsnį lygtinai su 1 metų bandomuoju laikotarpiu;

2. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018-04-19 nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį nuteista laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirtas laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmę įskaitytas sulaikymo laikotarpis nuo 2018 m. balandžio 1 d. 18:10 val. iki 2018 m. balandžio 2 d. 09:29 val., t. y. įskaityta 1 (viena) laisvės atėmimo diena. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 8 ir 10 punktais laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį gydytis nuo alkoholizmo, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, R. M. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 5, 6 dalimis, R. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir iš R. M. išieškoti konfiskuotino turto (automobilio, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės) vertę atitinkančią pinigų sumą – 570 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt eurų), teistumas išnykęs,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamoji R. M. sukėlė fizinį skausmą savo artimajam giminaičiui, t. y. 2022 m. gruodžio 26 d., vakare, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), tyčia, vieną kartą kumščiu sudavė į dešinę akį savo seseriai S. M., tokiais veiksmais nukentėjusiajai S. M. sukeldama fizinį skausmą.

Kaltinamoji R. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Sesuo S. M. gyvena (duomenys neskelbtini). Su seserimi nesutaria, tarp jų vyksta konfliktai dėl įvairių dalykų. Įvykio dienos ryte paskambino S. M. ir pakvietė pas save į svečius išgerti alkoholio. Tikslaus S. adreso nežino, tik žino, kad daugiabutis. Nuėjo pas S. į namus, kuriuose buvo jos sesuo S. M. Bute dar buvo vyriškis vardu K. ir kiti žmonės, kurių vardų nežino. Visi ten buvę žmonės vartojo alkoholį. Ji gėrė 70 proc. stiprumo spiritą, išgėrė 2 buteliukus po 200 g. Jautėsi stipriai apsvaigusi. Begeriant alkoholį jos sesuo S. M. pradėjo konfliktuoti su buto savininku S. M., kadangi S. iš S. paėmė S. sugyventinio E. T. banko kortelę. S. paėmė banko kortelę, kad S. nesinaudotų sugyventinio banko kortele. Ji paaiškino seseriai, kad S. banko kortelę atiduos E., kai susitiks, o S. pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais. Konflikto metu ji supykusi vieną kartą sudavė kumščiu seseriai į akį. Po suduoto smūgio ji su seserimi nebekonfliktavo ir ji netrukus išvyko iš S. namų. Supranta, kad seseriai sudavė ir galėjo seseriai skaudėti. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi. Sesers atsiprašys. Seseriai kortelę yra gražinusi (b. l. 74-75).

Kaltinamoji R. M. papildomai parodė, kad prisipažįsta padariusi nusikaltimą. Tvirtina anksčiau duotus parodymus ir papildomai paaiškina, kad dėl girtumo neprisiminė į kurią akį sudavė seseriai, tačiau vėliau sutikusi seserį pamatė, kad mėlynė yra po dešiniąja akimi. Suprato, kad sudavė į dešinę akį (b. l. 77-78).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios R. M. kaltė įrodyta.

Nukentėjusioji S. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022-12-26, vakare, kiek buvo valandų nežino, bet buvo tamsu, buvo sesers R. M. draugo S. M. namuose, šventė Šv. Kalėdas. Tikslaus adreso nežino, (duomenys neskelbtini) mstl., šalia gaisrinės pastato. Namuose buvo kaimynas vardu K., kurio pavardės nežino. Ten visi vartojo alkoholį. Ji striukės kišenėje turėjo savo sugyventinio E. T. Swedbank banko kortelę. Ji buvo parodžiusi seseriai sugyventinio banko kortelę. Tada sesuo paėmė banko kortelę ir pasakė, kad ji pragers pinigus. Kadangi sesuo neatidavė kortelės, tarp jų kilo konfliktas. Konflikto metu sesuo jai vieną kartą trenkė kumščiu į veidą. Po kaire akimi yra mėlynė. Ji juto fizinį skausmą, skausmą vertina 10 balų. Po smūgio ji nugriuvo ant grindų. Viskas įvyko namuose, kambaryje. Ji seseriai smūgių nesudavė. Vėliau sesuo išvažiavo namo. Sesuo pasakė, kad banko kortelę atiduos policijai, o jai banko kortelės neduos. Sesuo sakė, kad trenkė jai, nes ji bandė atsiimti banko kortelę. 2022-12-27 ryte kalbėjo su seserimi telefonu. Sesuo sakė, kad kortelės neatiduos ir kad kviestų policiją. Jos sugyventinis taip pat kalbėjo su jos seserimi, kuri pasakė, kad, jei sugyventinis atvyks pats, tai atiduos kortelę. Ji iškvietė policijos pareigūnus, nes sesuo neatiduoda jai kortelės ir vakar ją sužalojo (b. l. 5-7).

Nukentėjusioji S. M. papildomai parodė, kad jos ankščiau duoti parodymai yra ne visai tikslūs, kadangi pirmoje apklausoje nurodė, kad sesuo R. M. jai konflikto metu kumščiu vieną kartą trenkė į kairę akį, tačiau sesuo sudavė jai į dešinę akį. Dėl girtumo netiksliai nurodė. Kiti parodymai yra tikslūs ir ji parodymų nekeis. Nuo smūgio juto didelį skausmą, kurį jaučia iki šiol. Nurodo, kad sesuo ne pirmą kartą smurtauja prieš ją. Su seserimi dažnai pykstasi, o kai vartoja alkoholį, vyksta didesni konfliktai. Įvykio dieną išgėrė daug alkoholio. Sesuo dėl suduoto smūgio atsiprašė, tačiau seseriai neatleis, nenori su seserimi bendrauti. Pas medicinos ekspertus atsisako vykti. Civilinio ieškinio nereikš. Sesuo grąžino jos sugyventinio banko mokėjimo kortelę policijos pareigūnams (b. l. 61-62).

Liudytojas S. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena adresu, (duomenys neskelbtini). Daug metų pažįsta S. M. ir jos seserį R. M.. Konfliktas tarp S. ir R. įvyko 2022-12-26, vakare. Iš pradžių tą dieną su kaimynu K. jo namuose vartojo alkoholį. Geriant pro langą pamatė S. ir R., kurios vardo nežino, einančias šalia jo namų. Abi vos paėjo, matėsi, kad neblaivios. Nematė, kur moterys nuėjo. Po kurio laiko jis išėjo į laiptinę ir pamatė S., gulinčią apačioje prie laiptų. Pagailo S. ir parvedė S. į savo namus. Kai parsivedė S. M. į namus, S. su juo ir K. toliau vartojo alkoholį. Po kurio laiko į jo namus atvyko R. M.. Nepamena, ar jis R. kvietė pats. Kai R. atvyko, visi, t. y. jis, K., R. ir S. gėrė alkoholį. Alkoholio išgėrė daug, bet nežino kiek. Vartojant alkoholį, S. pradėjo kalbėti, kad turi daug pinigų, parodė banko kortelę ir sakė, kad gali išgryninti pinigų, siūlėsi jiems nupirkti, ką tik jie nori. Jis tada iš S. rankų paėmė banko kortelę. Pažiūrėjęs pamatė, kad kortelė yra ne S., o jos sugyventinio T. S. pasakė, kad jai kortelės nebegražins, nes tai ne jos banko kortelė. Pasakė, kad kortelę gražins S. sugyventiniui, kad S. neišleistų visų sugyventinio pinigų. Tada S. pradėjo verkti ir konfliktuoti su sese R., norėjo pati pirma pulti ant R., o R. nieko nelaukusi vieną kartą ranka sudavė S. į veidą. Sudavė lyg kumščiu, bet tiksliai nurodyti negali. Po to smūgio S. iškart nurimo ir iš jo namų išėjo, o jie su K. ir R. toliau vartojo alkoholį. Banko kortelę atidavė policijos pareigūnams (b. l. 65-66).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), daugiabutis namas. Apžiūrėjus įvykio vietą, tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų nerasta (b. l. 15-24).

Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad S. M. po akimi matoma kraujosruva, patinimas (b. l. 32-37).

PRIR pažymoje nurodyta, kad pranešėja S. M. 2022-12-27 07.01 val. BPC nurodė, jog „vakar sesuo R. M. atėmė sugyventinio banko kortelę ir prašoma neatiduoda, galima atsiskaityti bekontakčiu būdu. Vakar paprašius ją atiduoti smogė ranką į akį, po ja mėlynė“ (b. l. 11).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARYC-0013, paklaida 1.7 %, patikros Nr. 1751982, galioja nuo 2022-11-18 iki 2023-05-17, 2022-12-27 S. M. 07.51 val. nustatytas 2.13 promilių girtumas, R. M. 09.15 val. nustatytas 2.35 promilių girtumas (b. l. 25).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamoji R. M. savo artimajam giminaičiui – seseriai S. M. tyčia, vieną kartą kumščiu sudavė į dešinę akį savo seseriai S. M., tokiais veiksmais S. M. sukėlė fizinį skausmą, todėl ši R. M. veika kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies dispoziciją.

Aprašydama kaltinamosios padarytą veiką, prokurorė akivaizdžiai padarė klaidą nurodydama nukentėjusiosios pavardę „M.“. Teismas, remdamasis kitais ikiteisminio tyrimo dokumentais, pavardę ištaiso į M.

Kaltinamosios R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad ji pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios R. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jos nusikalstamam elgesiui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamoji R. M. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, kaltę pripažino visiškai, neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 98, 100).

Kaltinamoji R. M. teista, teisumas išnykęs (b. l. 84–87), bausta administracine tvarka (b. l. 88–94), nedirbanti (b. l. 96-97), registruota Užimtumo tarnyboje (b. l. 95). Įvertinus byloje surinktus duomenis, daroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus R. M. prokurorės siūlomos bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę (BK 48 ir 54 straipsniai).

Kadangi kaltinamoji kaltę pripažįsta, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kartu su bausme skirtinas BK 48 straipsnyje numatytas įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kuris, teismo nuomone, padės pasiekti bausmei keliamus tikslus ir užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

Taip pat kaltinamajai smurtinį nusikaltimą padarius prieš savo seserį, su bausme jai skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48 straipsnio 6 dalis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – kaltinamajai paliktina, ir panaikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui (b. l. 80).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsni 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti R. M. galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Paskirti R. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatomas 6 (šešių) mėnesių terminas įvykdyti baudžiamojo poveikio priemonę.

Paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – R. M. palikti galioti ir panaikinti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Išaiškinti R. M., kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei ji šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.