- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-22
- Bylos Nr.
- AN2-354-317/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00833-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- Ž. L.
- Institucija
- Kauno teritorinė muitinė teisės skyrius
- Advokatai
- Eligijus Vinckus
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – Ž. L. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 31 d. nutarties Ž. L. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir institucija) 2022 m. birželio 22 d. nutarimu Ž. L. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 213 straipsnio 3 dalį ir jai paskirta 2550 Eur dydžio bauda, už tai, kad ji 2021 m. rugsėjo 23 d. (duomenys neskelbtini), būdama muitinės tarpininko atstove, pagal 2014 m. balandžio 28 d. Sutartį dėl muitinės tarpininko paslaugų teikimo Nr. ŽG-363, atstovaudama UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2021 m. rugsėjo 23 d. muitiniam tikrinimui ir įforminimui pateikė elektroninę 2021 m. rugsėjo 23 d. importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai deklaruojamas prekes, kurių importui taikomas draudimas. Atlikus laboratorinius tyrimus, nustatyta, kad pagal 2021 m. rugsėjo 23 d. importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) faktiškai buvo importuojama lauko žemė, užteršta sunkiaisiais metalais, kuri klasifikuojama TARIC kodu 2530900000, o ne, kaip nurodyta importo deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini), naudotų pramoninių katalizatorių laužas, kurių sudėtyje yra tauriojo metalo (platina, paladis, rodis) (miltelių pavidalu), nurodant prekės kodą – 7112920000. Tokiais savo veiksmais Ž. L. pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas 15 straipsnio 2 dalies a ir c punktų, 2015 m. liepos 28 d. Komisijos Deleguotojo Reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, B-01 priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipos, 2019 m. lapkričio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072, kuriuo nustatomos vienodos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/2031 dėl apsaugos priemonių nuo augalų kenkėjų įgyvendinimo sąlygos, panaikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 690/2008 ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/2019, VI priede esančio Augalų, augalinių produktų ir kitų objektų, kuriuos draudžiama į Sąjungą įvežti iš tam tikrų trečiųjų valstybių sąrašo 19 punkto nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Šį institucijos nutarimą Ž. L. atstovas advokatas Eligijus Vinckus apskundė apylinkės teismui, prašydamas jį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, o netenkinus šio prašymo skirti mažesnio dydžio baudą. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 31 d. nutartimi Ž. L. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus skundas atmestas. Apylinkės teismas sprendė, jog Ž. L. kaltė padarius nusižengimą, numatytą ANK 213 straipsnio 3 dalyje, yra įrodyta. Ji gabeno prekes ir yra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas ANK 213 straipsnio 3 dalies normų kontekste. Pažeidėjai turėjo kilti abejonės dėl faktiškai gabenamų prekių turinio, todėl ji galėjo savo iniciatyva savalaikiai prekes patikrinti ir įsitikinti, kokios prekės iš tikrųjų gabenamos, o to nepadariusi, ji prisiėmė riziką dėl atsakomybės, kylančios pagal Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnį. Padaręs išvadą, kad skirdama pažeidėjai baudą institucija atsižvelgė į visas reikšmingas byloje esančias aplinkybes, apylinkės teismas taip pat sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti ir alternatyvaus skundo reikalavimo.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas Eligijus Vinckus prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 31 d. nutartį ir administracinę teiseną Ž. L. atžvilgiu nutraukti, o, netenkinus šio prašymo, skirti mažesnio dydžio baudą už padarytą administracinį nusižengimą.
3.1. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, neteisingai sprendė, kad Ž. L. yra tinkamas subjektas ANK 213 straipsnio 3 dalies taikymo prasme, ir kad pildydama elektroninę importo deklaraciją ji pažeidė prekių, kurių gabenimui reikalingi tam tikri dokumentai arba taikomi apribojimai, draudimai ar specialus režimas, tvarką. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pažeidė Ž. L. teisę į veiksmingą gynybą, kadangi institucijos surašytame protokole buvo nurodytos vienos teisės aktų normos, kurių reikalavimai esą buvo pažeisti, tuo tarpu nutarime jau nurodomos visai kitos aplinkybės bei kiti teisės aktai. Institucija, priimdama nutarimą neturėjo jokio teisinio pagrindo pakeisti kaltinimą, nurodant naujas faktines aplinkybes ir naujus teisės aktus, kurių reikalavimai esą buvo pažeisti.
3.2. Taip pat skunde nurodoma, kad Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnyje yra tik išvardintos konkrečios deklaracijų rūšys, kuriose už pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę, tačiau pačios prekių gabenimo tvarkos ši norma nenustato. Esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, kad už nenustatytos prekių gabenimo tvarkos pažeidimą negalėjo būti taikoma administracinė atsakomybė, nes negalima reikalauti iš asmens elgesio, kuris nėra aiškiai reglamentuotas teisės aktų nuostatomis ir už tai taikyti administracinę atsakomybę. Taigi, administracinėn atsakomybėn pagal ANK 213 straipsnio 3 dalį Ž. L. patraukta nepagrįstai, nes elektroninė importo deklaracija buvo užpildyta pagal importuotojos ir prekes gabenusios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus apie gabenamas prekes. Šiame kontekste advokatas taip pat nurodo, jog už netikslios ir (ar) neišsamios informacijos pateikimą muitinės deklaracijoje numatyta atsakomybė ANK 212 straipsnyje, o ne ANK 213 straipsnyje. Taigi, ir šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas padarė esminį materialinės teisės normų pažeidimą.
3.3. Dar skunde teigiama, jog byloje nėra įrodyta, kad Ž. L. pagal darbo sutartį dirba muitinės tarpininke UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl ši apylinkės teismo nutartyje nurodyta aplinkybė laikytina klaidinga. Atitinkamai, nepagrįstai buvo remtasi ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi byloje Nr. 2AT-3-458/2021, nes joje buvo nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo dirbo bendrovėje pagal darbo sutartį. Šiuo atveju Ž. L. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesiejo darbo santykiai, ji niekada nebuvo sudariusi darbo sutarties su minėta bendrove ir nebuvo atsakinga, nei už muitinės formalumų tvarkymą, nei už prekių gabenimą. Be to, pagal pirmosios instancijos teismo nurodytą 2014-04-28 muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartį Nr. ŽG-363 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininkas neatsako už pasekmes, kurios gali atsirasti dėl kliento – UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisingai nurodytų ar nepilnai pateiktų duomenų apie krovinį. Todėl Ž. L. neturėjo net menkiausios galimybės numatyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ importuojamos prekės – naudotų pramoninių katalizatorių laužas, kurių sudėtyje yra tauriųjų metalų platinos, paladžio, rodžio – miltelių pavidalu, bus priskirtas nomenklatūros kodas (TARIC) 2530900000, ir kad tokias prekes yra draudžiama į Sąjunga įvežti iš tam tikrų trečiųjų valstybių. Taigi, elektroninėje importo deklaracijoje nurodytas prekes gabeno UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne atsakomybėn patraukta Ž. L.. Institucija administracinėn atsakomybėn patraukė netinkamą subjektą, o pirmosios instancijos teismas šios klaidos neištaisė. Šiame kontekste atstovas taip pat nurodo, jog užpildydama ir pateikdama elektroninę importo deklaraciją pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus duomenis apie importuojamas prekes, Ž. L. nepasirinko priešingo teisei elgesio varianto, t. y. jos psichinis santykis su veika (TARIC kodo nurodymas deklaracijoje) neatitiko nei vienos kaltės formos - tyčios ar neatsargumo. Ji sąmoningai ar dėl neatsargumo nesiekė suklaidinti muitinę ir naudotų pramoninių katalizatorių laužo, kurio sudėtyje yra tauriųjų metalų, TARIC kodą nurodė iš anksto žinodama, kad faktiškai yra importuojama lauko žemė, užteršta metalais, kurios įvežimas į Sąjungos muitų teritoriją yra draudžiamas. Muitinei buvo pateikti visi jos turimi dokumentai, susiję su ginčo prekėmis. Tai suponuoja išvadą, kad Ž. L. veikoje nebuvo subjektyviosios ANK 213 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties pusės – kaltės.
3.4. Toliau skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal pateiktą elektroninę importo deklaraciją buvo importuojamas ne naudotų pramoninių katalizatorių laužas, kurių sudėtyje yra tauriųjų metalų, nurodant prekės kodą - 7112920000, o lauko žemė, užteršta sunkiaisiais metalais, kuri klasifikuojama TARIC kodu 2530900000. Tiek iš administracinio nusižengimo protokolo, tiek iš institucijos nutarimo turinio matyti, kad kaltinimas Ž. L. padarius ANK 213 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą išimtinai buvo grindžiamas Prekių klasifikavimo aktais. Tačiau Prekių klasifikavimo aktai nėra ir negali būti laikomi savarankiškais ir pakankamais įrodymais, kuriuose galutinai yra išspręstas tarifinio klasifikavimo klausimas. Antai, 2018-04-27 įsakymu Nr. 1B-333, kuriuo pakeistos Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklės, patvirtintos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2010-06-29 įsakymu Nr. 1B-443 „Dėl Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių patvirtinimo“ jas išdėstant nauja redakcija (toliau - Taisyklės) V skyriuje nustatyta sprendimų pagal Prekių klasifikavimo aktus priėmimo tvarka, kurios nagrinėjamu atveju Institucija nesilaikė. Taisyklių 43 punkte aiškiai pasakyta, kad teritorinės muitinės atsakingas struktūrinis padalinys per 5 darbo dienas nuo Prekės klasifikavimo akto įregistravimo dienos deklarantui įteikia (išsiunčia) patvirtintą Prekės klasifikavimo akto kopiją su pranešimu apie deklarantui nepalankų sprendimą, jeigu prekės tarifinis klasifikavimas keičiasi ir muitinei užtenka informacijos sprendimui priimti (Taisyklių 43.3 p.). Taisyklių 44 punkte pasakyta, kad jeigu remiantis mėginio klasifikavimo rezultatais tarifinis prekės klasifikavimas keičiasi, teritorinė muitinė, teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimą dėl prekės klasifikavimo ir (arba) mokesčių perskaičiavimo. Taigi, įvertinus minėtų Taisyklių nuostatas matyti, kad administracinėn atsakomybėn Ž. L. negalėjo būti patraukta vien tik pagal Prekių klasifikavimo aktus. Kadangi nagrinėjamu atveju prekės tarifinis klasifikavimas keitėsi, deklarantui turėjo išsiųsti Prekės klasifikavimo aktų kopijas su pranešimu apie nepalankų sprendimą, tačiau toks pranešimas nebuvo siųstas. Be to, keičiantis tarifiniam klasifikavimui institucija teisės aktų nustatyta tvarka turėjo priimti sprendimą dėl prekės klasifikavimo, tačiau ir toks sprendimas nebuvo priimtas. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad institucijai teisės aktų nustatyta tvarka nepriėmus sprendimo dėl Prekės klasifikavimo, tiek protokole, tiek nutarime nurodomi Prekių klasifikavimo aktai (kaip savarankiški ir pakankami įrodymai), nesudaro pagrindo vienareikšmei išvadai, kad elektroninę importo deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) (2021-09-23) deklaruota Prekė turėjo būti klasifikuojama TARIC kodu 2530 90 00 00. Minėtų Taisyklių kontekste, patys Prekių klasifikavimo aktai, institucijai nepriėmus atskiro sprendimo, nelaikyti įsiteisėjusiu individualiu administraciniu aktu (sprendimu), kuriuo remiantis būtų galima įrodinėti Prekės tarifinio klasifikavimo teisingumą ir tuo pačiu Ž. L. kaltę padarius inkriminuotą administracinį nusižengimą. Šioje byloje Muitinės laboratorija pateikė tik rekomenduojamą TARIC kodą, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš tikrųjų importavo ne naudotų pramoninių katalizatorių laužą, kurių sudėtyje yra tauriųjų metalų, o lauko žemę. Dar daugiau, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-05-06 kreipėsi į Kauno teritorinę muitinę su prašymu leisti nepriklausomam ekspertui paimti papildomą prekės mėginį, tačiau institucija 2022-05-11 sprendimu prašymo netekino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskundus minėtą ir Muitinės departamento 2022-06-23 sprendimą Nr. 1AE-28, Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius 2022-10-14 sprendimu Nr. 21R1-221 (AG1-180/12-2022) šiuos sprendimus panaikino ir įpareigojo instituciją iš naujo išnagrinėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą suteikti leidimą paimti papildomą mėginį. Taigi, šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ importuotų prekių tarifinio klasifikavimo klausimas nėra išspręstas ir nėra galutinai patvirtinta, kad elektroninė importo deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) (2021-09-23) deklaruotos prekės turi būti klasifikuojamos TARIC kodu 2530900000.
3.5. Kita vertus, priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, elektroninės importo deklaracijos pateikimo metu Ž. L., neturėdama muitinės laboratorijos ekspertės kvalifikacijos, net ir apžiūrėjusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ gabenamą prekę negalėjo žinoti, kad tai - lauko žemė, užteršta metalais ir rekomenduojamas TARIC kodas yra 2530 90 00 00. Todėl pirmos instancijos teismo išvada, kad vien tik dokumentuose esantys netikslumai bei skirtumai pareiškėjai turėjo sukelti abejonę dėl faktiškai gabenamų prekių turinio yra deklaratyvaus pobūdžio ir niekuo nepagrįstos. Nebūtų protinga iš deklaranto reikalauti neadekvačių ir įstatyme nenumatytų veiksmų atlikimo, t. y. prieš pateikiant deklaraciją kiekvieną kartą kreiptis į muitinę ir prašyti, kad būtų atliktas laboratorinis tyrimas. Pasirinkus tokį elgesio variantą, tiek pačios muitinės, tiek muitinės tarpininkų veikla apskritai būtų paralyžiuota, nes kiekvienu atveju būtų imami mėginiai ir atliekami laboratoriniai tyrimai, kurie užtrunka kelis mėnesius. Formuojant tokią praktiką susiklostytų situacija, kuomet deklarantas apskritai negalėtų vykdyti normalios muitinės tarpininko veiklos, nes, baimindamasis būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, turėtų nepasitikėti dokumentuose nurodyta informacija, tame tarpe ir apie prekių TARIC kodą, ir kiekvieną kartą deklaruojant prekes prašyti Muitinės laboratorijos atlikti tyrimus.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į Ž. L. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus skundą Kauno teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojas K. R. prašo skundo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Ž. L. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, administracinėn atsakomybėn patrauktos Ž. L. atstovas prašo panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2022 m. birželio 22 d. nutarimą, kuriuo Ž. L. nubausta pagal ANK 213 straipsnio 3 dalį, bei apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. nutartį, kuria institucijos nutarimas paliktas nepakeistas, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde teigiama, kad tiek institucija, tiek pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas nubausdamas Ž. L. pagal ANK 213 straipsnio 3 dalį, kadangi jos veikoje nėra nustatyti visi šio administracinio nusižengimo požymiai. Pirmiausia skunde akcentuojama, kad nubaustoji nėra tinkamas atsakomybės už ANK 213 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą subjektas, kadangi ji pati prekių negabeno.
6. Institucijos nutarimu Ž. L. buvo nubausta pagal ANK 213 straipsnio 3 dalį už tai, kad būdama muitinės tarpininko atstove, pagal 2014 m. balandžio 28 d. Sutartį dėl muitinės tarpininko paslaugų teikimo Nr. ŽG-363 atstovaudama UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2021 m. rugsėjo 23 d. muitiniam tikrinimui ir įforminimui pateikė elektroninę 2021 m. rugsėjo 23 d. importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai deklaruojamas prekes, kurių importui taikomas draudimas. Atlikus laboratorinius tyrimus, nustatyta, kad pagal 2021 m. rugsėjo 23 d. importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) faktiškai buvo importuojama lauko žemė, užteršta sunkiaisiais metalais, kuri klasifikuojama TARIC kodu 2530900000, o ne, kaip nurodyta importo deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini), naudotų pramoninių katalizatorių laužas, kurių sudėtyje yra tauriojo metalo (platina, paladis, rodis) (miltelių pavidalu), nurodant prekės kodą – 7112920000.
7. ANK 213 straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę tam, kas gabeno prekes, kurių importas, eksportas ar tranzitas leidžiamas tik turint galiojantį leidimą, licenciją ar kitą dokumentą ir (arba) kurių importui, eksportui ar tranzitui taikomi apribojimai, draudimai arba specialus režimas, pažeidžiant nustatytą tvarką, kai neteisėtai gabenamų prekių vertė viršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl surašant asmeniui administracinio nusižengimo protokolą ANK 213 straipsnio 3 dalies pagrindu, privalo būti nurodyti teisės aktų reikalavimai, kuriuos asmuo pažeidė.
8. Šiuo konkrečiu atveju tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek nutarime buvo nurodyta, kad Ž. L. pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalies a ir c punktus, 2015 m. liepos 28 d. Komisijos Deleguotojo Reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, B-01 priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipos, 2019 m. lapkričio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072, kuriuo nustatomos vienodos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/2031 dėl apsaugos priemonių nuo augalų kenkėjų įgyvendinimo sąlygos, panaikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 690/2008 ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/2019, VI priede esančio Augalų, augalinių produktų ir kitų objektų, kuriuos draudžiama į Sąjungą įvežti iš tam tikrų trečiųjų valstybių sąrašo 19 punkto nuostatas.
9. Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bet kuris asmuo, tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvaujantis atliekant muitinės formalumus arba muitinį tikrinimą, muitinės prašymu per nustatytą terminą tinkama forma pateikia jai visus būtinus dokumentus bei informaciją ir suteikia visą tiems formalumams arba tikrinimui atlikti būtiną pagalbą. Pagal Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies a ir c punktus, pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už: deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą (a punktas); kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą (c punktas).
10. 2015 m. liepos 28 d. Komisijos Deleguotojo Reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, papildomas išsamiomis taisyklėmis, B-01 priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipoje numatyta, kad deklaranto arba jo atstovo pasirašytos deklaracijos pateikimas muitinės įstaigai reiškia, kad tas asmuo konkrečias prekes deklaruoja pageidaujamai taikyti procedūrai ir kad, nepažeidžiant galimo sankcijų taikymo, jis, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, yra laikomas atsakingu už: deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą; kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą; visų pareigų, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo konkrečioms prekėms pradžia, įvykdymą.
11. 2019 m. lapkričio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072, kuriuo nustatomos vienodos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/2031 dėl apsaugos priemonių nuo augalų kenkėjų įgyvendinimo sąlygos, panaikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 690/2008 ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/2019, VI priede esančio Augalų, augalinių produktų ir kitų objektų, kuriuos draudžiama į Sąjungą įvežti iš tam tikrų trečiųjų valstybių sąrašo 19 punkte nustatyta, kad draudžiama įvežti į Sąjungą iš trečiųjų valstybių, išskyrus Šveicariją, dirvožemį, iš dalies sudarytą iš kietos organinės medžiagos, deklaruojamą kodu 2530 90 00.
14. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje visiškai pagrįstai nurodė, jog pagal teismų praktiką už juridinio asmens padarytą ir bylos duomenimis įrodytą įstatymų uždraustą pavojingą veiką administracinėn atsakomybėn paprastai yra traukiamas būtent juridinio asmens atstovas, kuriuo gali būti direktorius, valdytojas ar kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių nusižengimų byla Nr. 2AT-22-976/2019), o ne pats juridinis asmuo. Tačiau vien tai nereiškia, jog Ž. L. yra tinkamas subjektas administracinei atsakomybei pagal ANK 213 straipsnio 3 dalį taikyti. Juo labiau, kad byloje Nr. 2AT-22-976/2019, administracinėn atsakomybėn už prekių gabenimo tvarkos pažeidimą buvo nubausta įmonės direktorė, o ne įmonei muitinės tarpininko paslaugas pagal paslaugų sutartį teikęs asmuo.
15. Kaip neginčytinai nustatyta bylos duomenimis, tarp Ž. L. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. balandžio 28 d. buvo sudaryta Sutartis dėl muitinės tarpininko paslaugų teikimo Nr. ŽG-363. Pagal šią sutartį Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Ž. L., kaip muitinės tarpininkas, įsipareigojo atstovauti aptarnaujamam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. įforminti bendrąjį administracinį dokumentą ir pateikti jį ir kitus reikalingus dokumentus bei prekes muitiniam tikrinimui, taip pat teikti kitas šioje sutartyje nurodytas su prekių deklaravimu ir muitiniu tikrinimu susijusias paslaugas, o aptarnaujamas asmuo įsipareigojo muitinės tarpininkui suteikti teises, pateikti jam visus dokumentus šiai veiklai vykdyti ir t. t. Iš šios sutarties turinio, taip pat nepaneigtų Ž. L. atstovo teiginių seka, kad nubaustoji iš esmės buvo atsakinga tik už muitinės formalumus, kurie yra susiję su prekių deklaravimu ar kitais veiksmais, kurie reikalingi tam, kad būtų leista įvežti, išvežti arba pervežti prekes, kurioms taikomos muitinės procedūros. Nei pagal Sutartį dėl muitinės tarpininko paslaugų teikimo Nr. ŽG-363, nei jokiu kitu pagrindu Ž. L. nebuvo atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš (duomenys neskelbtini) įsigytų prekių užsakymą, jų atvežimą, tranzitą, ji nepriiminėjo jokių sprendimų dėl šių prekių įvežimo į Sąjungą. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, priešingai nei sprendė apylinkės teismas, importo deklaracijos pateikimas jokiu būdu negali būti prilyginamas prekės gabenimui (jos įvežimui, išvežimui ar tranzitui), kadangi šiuo veiksmu iš esmės yra tik inicijuojama deklaracijoje nurodomos prekės išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūra.
16. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, jog grįsdamas išvadą, kad Ž. L. yra tinkamas subjektas ANK 213 straipsnio 3 dalies prasme, apylinkės teismas atkreipė dėmesį, jog ji buvo susipažinusi su tranzito deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje deklaruojamos prekės buvo įvardintos kaip „Vario kilimėliai“, bei dvejais dokumentais – 2021 m. rugsėjo 9 d. ANNEX VII, 2021 m. rugsėjo 20 d. ANNEX VII, kuriuose prekės taip pat buvo įvardintos skirtingai, atitinkamai kaip „Vario matinis“ ir „Pramoninių katalizatorių, kurių sudėtyje yra tauriųjų metalų atliekos ir laužas”, šiuose dokumentuose esantys netikslumai bei skirtumai pareiškėjai turėjo sukelti abejonę dėl faktiškai gabenamų prekių turinio, todėl ji galėjo savo iniciatyva savalaikiai prekes patikrinti ir įsitikinti, kokios prekės iš tikrųjų yra gabenamos, bei to nepadariusi, pareiškėja prisėmė riziką dėl atsakomybės, kylančios pagal Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnį. Apylinkės teismas taip pat paminėjo, jog analogiška praktika yra formuojama ir kitose panašaus pobūdžio administracinio nusižengimo bylose, pateikdamas konkretų pavyzdį – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-458/2021. Susipažinus su šia kasacinio teismo nutartimi, apygardos teismas neįžvelgė pagrindo, sprendžiant klausimą dėl Ž. L. tinkamumo būti subjektu, kuriam kyla atsakomybė pagal ANK 213 straipsnį už prekių gabenimo tvarkos pažeidimus, remtis šia byla, kadangi joje ratio decidendi (sprendimo pagrindimas) nesutampa. Nutartyje paminėtoje kasaciniame teisme nagrinėtoje atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje buvo nustatyta, kad pagal ANK 213 straipsnio 3 dalį nubausta K. T. įmonėje, įsigijusioje iš Kinijos freono dujų R13, kurios buvo vežamos neužpildomose dujų talpyklose, ir kurių importui yra taikomi draudimai ir apribojimai, dirbo pagal darbo sutartį muitininkės tarpininke, o ne teikė įmonei paslaugas pagal muitinės tarpininko paslaugų sutartį, kaip nagrinėjamu atveju. Be to, ji buvo atsakinga ne tik už muitinės procedūras, bet ir prekių užsakymą, jų atvežimą, tranzitą, importą, klientų paiešką ir bendravimą su jais, ji pati užsakė neteisėtai gabentas prekes – freono dujas, kurių importui yra taikomi draudimai ir apribojimai.
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, konstatuojama, jog pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, Ž. L. buvo nepagrįstai pripažinta tinkamu ANK 213 straipsnio 3 dalies subjektu, ir, atitinkamai, pagal šią teisės normą nepagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn ir nubausta administracine nuobauda. Todėl Kauno teritorinės muitinės 2022 m. birželio 22 d. nutarimas ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 31 d. nutartis naikintini. Tačiau tuo pačiu apygardos teismas pažymi, jog iš byloje surinktų duomenų matyti, kad galimai Ž. L. veiksmai atitinka kito nusižengimo, numatyto ANK XV skyriuje, požymius - pateikdama netikslią informaciją muitinės deklaracijoje, ji galimai padarė prekių deklaravimo tvarkos pažeidimą (ANK 212 straipsnis), todėl byla grąžinama Kauno teritorinei muitinei, klausimui dėl Ž. L. administracinės atsakomybės spręsti iš naujo.
18. Iš dokumentų, kurie buvo pateikti Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje muitiniam tikrinimui ir įforminimui kartu su importo deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini), galima daryti prielaidą, jog Ž. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė jokių dokumentų, iš kurių Ž. L. turėjo suprasti, kad ši bendrovė iš (duomenys neskelbtini). įsigijo ir gabeno Sąjungos teritorijoje būtent lauko žemę, užterštą sunkiaisiais metalais, kuri klasifikuojama TARIC kodu 2530900000, ir yra draudžiama įvežti į Sąjungą iš trečiųjų šalių (šiuo atveju – Turkijos), išskyrus Šveicariją. Tiek sąskaitoje-faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) (institucijos suformuotos administracinio nusižengimo bylos 31 lapas), tiek jau minėtoje Pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 22 tonas naudoto pramoninio katalizatorių laužo, kurių sudėtyje yra tauriojo metalo, o ne lauko žemę, užterštą sunkiaisiais metalais. Tai, kad Sąjungos teritorija buvo gabenama lauko žemė, užteršta sunkiaisiais metalais, nebuvo nurodyta ir kituose Ž. L. pateiktuose dokumentuose – tranzito lydimajame dokumente (duomenys neskelbtini), ANNEX VII 2021-09-09, ANNEX VII 2021-09-20. Vis tik vien ši aplinkybė, Ž. L. atsakomybės pagal ANK 212 straipsnį savaime šalinti negali, kadangi pagal aukščiau minėtą teisinį reglamentavimą, būdama atsakinga už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą ir tikrumą, ji turėjo pareigą juos kontroliuoti, nepriklausomai nuo to, ar juos surinko pati, ar deklaracija buvo surašyta pagal jai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus duomenis. Nagrinėjamu atveju Ž. L., pagal 2014 m. balandžio 28 d. Sutartį dėl muitinės tarpininko paslaugų teikimo Nr. ŽG-363, atstovaudama UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir pateikusi elektroninę importo deklaraciją, tapo atsakinga už tai, kad faktiniai duomenys apie prekę atitiktų duomenis, nurodytus deklaracijoje.
19. Atsižvelgiant į priimamo procesinio sprendimo rūšį, vengiant iš anksto daryti įtaką iš naujo Ž. L. administracinės atsakomybės klausimą nagrinėsiančios institucijos sprendimui, aukštesnės instancijos teismas plačiau dėl Ž. L. veikos atitikties ANK 212 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiams nepasisako. Atitinkamai, paliekami nenagrinėti ir apeliacinio skundo argumentai, kuriais Ž. L. kaltė yra ginčijama kitais, nei jos tinkamumo būti subjektu, atsakingu už prekių gabenimo tvarkos pažeidimus, aspektais. Institucija privalės iš naujo išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas šios bylos teisingam išsprendimui reikšmingas aplinkybes.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, bei Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
iš dalies tenkinti Ž. L. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus apeliacinį skundą.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 31 d. nutartį ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje: panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2022 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. MD-KM00-ANR_N-124-2022 ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą Kauno teritorinei muitinei klausimui dėl Ž. L. administracinės atsakomybės spręsti iš naujo.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.