- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-20
- Bylos Nr.
- I-1950-643/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04975-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. Š. skundu (b. l. 1) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK), priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis laikotarpiais nuo 2014-03-10 iki 2014-03-17, nuo 2014-03-31 iki 2014-04-07 bei nuo 2014-05-05 iki 2014-05-09 buvo laikomas Ukmergės policijos komisariato (toliau – ir Ukmergės PK) areštinėje. Pareiškėjas negalėjo tinkamai naudotis sanitariniu mazgu, nes nebuvo tinkamai užtikrintas pareiškėjo privatumas. Teigia, kad pareiškėjui yra padidėjusi prostata, jis vartoja vaistus. Areštinėje budintis prižiūrėtojas kas 10-15 minučių stebėjo pro langelį, kuris visą laiką buvo atidarytas. Teigia, kad sanitarinis mazgas nėra aptvertas, kameroje pareiškėjas buvo ne vienas, vienu metu kameroje buvo ir du, ir trys asmenys. Be to, areštinėje dirba dvi pareigūnės moterys, kurios taip pat nuolatos stebėjo pro langelį. Nors Ukmergės PK įrengtas neseniai, tačiau žmogaus privatumas nėra užtikrintas, pažeidžiamos žmogaus teisės. Pareiškėjas dėl ligos negalėjo normaliai šlapintis, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepilnavertiškumo jausmą, dvasines kančias.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus apskrities VPK atsiliepime į skundą su jame nurodytais argumentais nesutiko, prašė pareiškėjo skundą atmesti (b. l. 12-13). Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato areštinėje buvo periodiškai laikomas nuo 2014-03-10 iki 2014-05-09. Nuo 2014-03-10 iki 2014-03-13 pareiškėjas buvo uždarytas į kamerą Nr. 14 (vienvietė), kurios gyvenamasis plotas 8,23 kv. m. Nuo 2014-03-13 iki 2014-03-17 pareiškėjas buvo uždarytas į kamerą Nr. 8 (dvivietė), kurios gyvenamasis plotas 11,01 kv. m ir iki 2014-03-14 kameroje buvo dviese, o nuo 2014-03-14 iki 2014-03-17 pareiškėjas kameroje buvo vienas. Nuo 2014-03-31 iki 2014-04-01 pareiškėjas buvo uždarytas į kamerą Nr. 2 (trivietė), kurios gyvenamasis plotas 16,16 kv. m. Kameroje buvo dviese, o nuo 2014-04-01 iki 2014-04-07 pareiškėjas buvo laikomas kameroje kartu su dviem asmenimis. Nuo 2014-05-05 iki 2014-05-09 pareiškėjas buvo uždarytas į kamerą Nr. 9 (dvivietė), kurios gyvenamasis plotas 10,94 kv. m. Kameroje buvo dviese. Kiekvieno priėmimo į areštinę metu pareiškėjas buvo apžiūrėtas areštinės medicinos punkto bendrosios praktikos slaugytojų ir jo buvimo areštinėje laikotarpiu, skundų ar prašymų dėl laikymo areštinėje sąlygų ar nusiskundimų dėl sveikatos būklės, neužfiksuota. Pažymėjo, kad pareiškėjas Vilniaus apskrities VPK Ukmergės PK areštinėje buvo laikomas 2014 metais, o pagal Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Sveikatos priežiūros tarnybos 2016-12-08 pažymą Nr. 56-9521 ,,Dėl sveikatos“ pareiškėjas dėl padažnėjusio šlapinimosi tik 2015-05-13 buvo nukreiptas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę gydytojo urologo konsultacijai ir gydymui. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 37:2009 ,,Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 37:2009, Higienos norma). Vilniaus apskrities VPK Ukmergės PK areštinę nuolat tikrino Vilniaus visuomenės sveikatos centro Ukmergės skyriaus pareigūnai nustatyta tvarka. 2014-11-07 Vilniaus visuomenės sveikatos centro Ukmergės skyriaus patikrinimo akte Nr. 24(22.4.13.)-PA-2132 yra nurodyta, kad patikrinimas atliktas remiantis Vilniaus apskrities VPK Ukmergės PK Viešosios policijos skyriaus viršininko raštu ,,Pranešimas dėl skundų areštinėje“, 2014-10-27 Nr. 10-88-PR5-1154. Patikrinimo metu nustatyta, kad kamerų Nr. 2, 6, 7, 10 patalpose oro temperatūra, oro santykinė drėgmė ir oro judėjimo greitis atitinka higienos normos HN 37:2009 24 punkto reikalavimus. 2015-06-22 Vilniaus visuomenės sveikatos centro Ukmergės skyrius atliko periodinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę ir įvertino Vilniaus apskrities VPK Ukmergės PK areštinės veiklos atitiktį Lietuvos higienos normos HN 37:2009 ,,Policijos areštinės: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Vilniaus visuomenės sveikatos centro Ukmergės skyrius nustatė, kad Vilniaus apskrities VPK Ukmergės PK areštinėje dirba 6 pareigūnai, 2 darbininkės, 2 slaugytojos. Buvo pateikti duomenys apie darbuotojų sveikatos patikrinimus, apie privalomus higienos įgūdžių mokymo ir pirmosios pagalbos teikimo žinių mokymus. Areštinėje įrengta 15 kamerų, kiekvienoje kameroje įrengtas sanitarinis mazgas, atskirtas sienele nuo gyvenamosios dalies; sanitariniame mazge įrengtas unitazas ir praustuvė, tiekiamas šaltas vanduo. Kamerose įrengta mechaninė vėdinimo sistema, papildomai kameros vėdinamos per atidaromas orlaides. Patikrinimo metu kameros buvo sutvarkytos. Areštinėje laikomiems asmenims sudaryta galimybė kartą per savaitę praustis duše, jie aprūpinami individualiu muilu, rankšluosčiu; lovos skalbiniai keičiami kartą per savaitę. Patikrinimo metu nustatyta, kad laikomasi HN 37:2009 reikalavimų, pažeidimų nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, vykdant jo suėmimą Ukmergės PK areštinėje 2014-03-10–2014-05-09 laikotarpiu.
Nustatyta, kad pareiškėjas Ukmergės PK areštinėje periodiškai buvo laikomas nuo 2014-03-10 iki 2014-05-09 (b. l. 1, 13).
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais ir dėl to jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepilnavertiškumo jausmą, dvasines kančias. Šiuo atveju yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, šis ir kiti įstatymai. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), taigi atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Tuo tarpu pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013, 2013-04-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013).
Skunde nurodoma, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, budintis prižiūrėtojas kas 10-15 minučių vaikščiojo ir žiūrėjo pro langelį, kuris būdavo atidarytas visą parą. Pro langelį taip pat nuolatos žiūrėjo areštinėje dirbančios pareigūnės. Dėl to pareiškėjas, turėdamas padidėjusią prostatą, negalėjo normaliai nusišlapinti. Atsiliepime į skundą nurodoma, kad areštinėje įrengta 15 kamerų, kiekvienoje kameroje įrengtas sanitarinis mazgas, atskirtas sienele nuo gyvenamosios dalies; sanitariniame mazge įrengtas unitazas ir praustuvė, tiekiamas šaltas vanduo. Teismo vertinimu, toks sanitarinių įrenginių atitvėrimas nėra pakankamas privatumo užtikrinimas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, kt.). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių visišką pareiškėjo privatumo užtikrinimą naudojantis sanitariniais įrenginiais (pertvarų su durimis, užuolaidomis ir pan.), atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjui Ukmergės PK areštinėje nebuvo užtikrinta teisė į privatumą ir tai turėjo įtakos jo kalinimo sąlygų bloginimui. Tai suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu buvo laikomas Ukmergės PK areštinėje žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis.
Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo2013-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013-12-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).
Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Ši nuostata teismų praktikoje aiškinama kaip įpareigojanti teismą ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumą, bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-06-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013-07-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).
Asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Teismas kiekvienu atveju turi spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi būti priteisiama materiali kompensacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-07-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).
Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo, atsižvelgia į tai, kad nors Ukmergės PK areštinėje pareiškėjo suėmimo sąlygų pažeidimai nebuvo ilgalaikiai ir žymūs, tačiau pareiškėjas patyrė neigiamų išgyvenimų, nepatogumų, gyvenimo kokybės pablogėjimą, o tuo pačiu ir neturtinę žalą, kurią yra pagrindas įvertinti pinigais.
Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, kad po to, kai neturtinė žala buvo teisingai atlyginta, pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-11-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1897/2008).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neilgą laiką (18 parų) buvo laikomas kamerose, kuriose jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėjo negrįžtamą pobūdį ar jų mastas būtų itin didelis. Į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas kreipėsi praėjus beveik trims metams po perkėlimo iš Ukmergės PK areštinės, tai rodo, kad pareiškėjas nevertino Ukmergės PK areštinės pažeidimų, kaip darančių itin didelę žalą. Pareiškėjas nenurodė ir nepateikė teismui įrodymų, kad dėl netinkamų gyvenimo sąlygų teikė skundus Ukmergės PK areštinės administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms. Tai patvirtina ir atsakovo atstovo atsiliepime į skundą išdėstytos aplinkybės (b. l. 13).
Teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningų Ukmergės PK areštinės veiksmų. Priešingai, atsakovo atstovas nurodė, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centro Ukmergės skyriui patikrinus, ar Vilniaus apskrities VPK Ukmergės PK areštinės veikla atitinka Lietuvos higienos normos HN 37:2009 ,,Policijos areštinės: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus, nustatyta, kad yra laikomasi Higienos normos reikalavimų, pažeidimų nenustatyta (b. l. 16). Vilniaus visuomenės sveikatos centro Ukmergės skyriaus patikrinimo aktai patvirtina, kad Ukmergės PK areštinė pagal galimybes siekia užtikrinti tinkamas suėmimo vykdymo sąlygas.
Skunde nurodoma, kad pareiškėjui yra padidėjusi prostata. Pareiškėjas teigia, kad dėl ligos negalėjo normaliai pasišlapinti. Prie skundo pridėjo 2016-12-08 pažymą, iš kurios matyti, kad dėl padažnėjusio šlapinimosi pareiškėjas 2015-05-13 buvo nukreiptas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę gydytojo urologo konsultacijai ir gydymui; jam skirtas ambulatorinis gydymas. Atsiliepime į skundą nurodoma, kad kiekvieno priėmimo į areštinę metu pareiškėjas buvo apžiūrėtas areštinės medicinos punkto bendrosios praktikos slaugytojų ir jo buvimo areštinėje laikotarpiu nusiskundimų dėl sveikatos būklės, neužfiksuota (b. l. 13). Be to, pareiškėjas Ukmergės PK areštinėje buvo laikomas 2014 metais, o dėl padažnėjusio šlapinimosi tik 2015-05-13 buvo nukreiptas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę gydytojo urologo konsultacijai ir gydymui. Duomenų, kad laikymo Ukmergės PK areštinėje sąlygos būtų tiesiogiai įtakojusios ar pabloginusios pareiškėjo sveikatos būklę, nėra.
Spręsdamas dėl pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio, todėl, įvertinęs pareiškėjo atžvilgiu byloje konstatuotų pažeidimų mastą, pobūdį ir intensyvumą, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas prieina prie išvados, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 100 Eur sumos priteisimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,
nusprendžia:
pareiškėjo A. Š. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti A. Š. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Likusioje dalyje skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.