Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Plun­gės ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smo tei­sė­jas Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis, iš­nag­ri­nė­jo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės pro­ku­ra­tū­ros pro­ku­ro­rės Irenos Dačkauskienės pa­reiš­ki­mą dėl proceso už­bai­gi­mo tei­smo bau­džia­muo­ju įsa­ky­mu ir iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­džia­gą Nr. 01-1-29585-16, ku­rio­je G. S. , a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, 50 % nedarbingas, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas 2 kartus, paskutinį kartą teistas Plun­gės ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smo 2013-11-05 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 310 str. laisvės apribojimu 8 mėn.; vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., pagal 2013-11-05 teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2013-05-28 teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 1 m. 6 mėn., įpareigojant per 3 mėnesius pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje; 2015-06-03 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Klaipėdos APT, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. birželio 24 d., apie 17⁰⁰ val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), kaltinamasis G. S. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. kilus žodiniam konfliktui tarp jo ir P. J. , sudavė kumščiu P. J. vieną kartą į pakaušį ir vieną kartą į dešinį skruostą, ko pasėkoje nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, taip padarė nukentėjusiajam P. J. veido sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis ir minkštųjų audiniu patinimu dešinės akies vokuose, nosies minkštųjų audinių patinimu - nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pažeidė viešąją tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais: 2016-06-24 tarnybiniu pranešimu „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ iš kurio matyti, kad 2016-06-24, 17²⁸ val., iš Klaipėdos apskr. VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad prieš 15 min. prie garažų, esančių netoli pranešėjo P. J. namų, iš matymo pažįstamas kaimo gyventojas išprovokavo konfliktą, trenkė į akį. Atvykus į pranešėjo P. J. nurodyta vietą, (duomenys neskelbtini), pasitiko P. J. , gyvenantis ten pat. P. J. ties dešiniąja akimi buvo matomas akivaizdus patinimas, kraujosruva. P. J. paaiškino, kad 2016-06-24, apie 17⁰⁰ val., (duomenys neskelbtini), kaimynas G. S. , gyv. (duomenys neskelbtini), sudavė du smūgius jam į galvos sritį, ko pasėkoje P. J. pargriuvo ant žemės, jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Kaip teigė P. J. , G. S. prieš suduodamas smūgius pasakė žodžius, „ko čia žiūri“. Pašalinių asmenų vietoje, kurioje vyko konfliktas, nebuvo (b.l. 6, 7); specialisto išvada Nr. 1291/2016(03) iš kurios matyti, kad P. J. nustatytas veido sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis ir minkštųjų audinių patinimu dešinės akies vokuose, nosies minkštųjų audinių patinimu. Pagal tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose aprašytą sužalojimų lokalizaciją P. J. veide išskiriama viena trauminio poveikio vieta. Sužalojimas įgautas bukos traumos pasėkoje, paveikus P. J. veidą kietu, buku daiktu. P. J. sužalojimas yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b.l. 26); nukentėjusiojo P. J. parodymais, kad jis eidamas į garažą pasižiūrėjo į prie savo garažo stovintį G. S. , kuris jam pasakė žodžius „ko čia žiūri“, o jis paklausė ar negali žiūrėti ir ėjo sau. G. S. po jo tokių žodžių jį pradėjo vadinti „gaidžiu ir pederastu“. Tada jis stabtelėjo ir pasakė žodžius „G., ką tu čia šneki“. Tada G. S. prie jo atbėgo ir sudavė du smūgius į galvos sritį (veidą). Jam atrodo, kad sudavė du smūgius, gal smūgių buvo ir daugiau, bet kai viskas įvyko taip greitai, pats nepajuto kaip nuo smūgio į veidą suklupo ant žemės. Po suduotų smūgių G. S. jam pradėjo sakyti žodžius „pamatysi kas tau bus“. Tai suprato kaip grasinimą su juo susidoroti. Jis atsistojo nuo žemės ir nuėjo į garažą, kur nusiplovęs kraują iš bėgančios nosies grįžo į savo namus ir išsikvietė policijos pareigūnus. G. S. jis smūgių nesudavė. Pašalinių asmenų, kurie galėjo matyti įvykį, nebuvo. Dėl veido sumušimo jis nusprendė kreiptis į medikus. Ar G. S. įvykio metu buvo girtas, to jis negali pasakyti, nes nesuprato, jis pats buvo blaivus. Papildomai parodė, kad jis byloje civilinio ieškinio nereikš ir su kaltininku nesitaikys. Jis tik nori, kad G. S. būtų pamokytas, kad negalima mušti žmonių. Sutinka, kad G. S. būtų paskirta bauda. (b.l. 14-16, 29-30, 78-79). parodymų patikrinimo vietoje protokolu iš kurio matyti, kad nukentėjusysis P. J. , jam pasiūlius ir sutikus atlikti parodymų patikrinimą įvykio vietoje, (duomenys neskelbtini), parodė kryptį link (duomenys neskelbtini) ir parodė, kad iš namų ėjo link garažų. Nukentėjusysis P. J. parodė vietą (duomenys neskelbtini) į keliuką, įvažiavimą į garažų pirmąją eilę ir parodė vietą, kur pažiūrėjo į G. S. , stovintį prie pirmojo garažo (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis P. J. parodė, kad šioje vietoje G. S. pasakė „ko žiūri?“. Paėjus 5 žingsnius į priekį, nukentėjusysis P. J. parodė vietą, kur G. S. pribėgęs sudavė nukentėjusiajam P. J. ir nurodė, kad šioje vietoje jis suklupo. Nukentėjusysis P. J. parodė, kad atsistojęs nuėjo į savo garažą, esantį antroje garažų eilėje (b. l. 72-77); kaltinamojo G. S. parodymais, kad supranta kuo yra įtariamas ir dėl jam pareikšto įtarimo pilnai prisipažįsta. Jis P. J. sudavė į galvą dėl to, kad P. J. nuolatos kišasi ten kur jam nereikia kištis. Viskas vyko prie jo garažo, kuris yra (duomenys neskelbtini), kai jis savo garaže kažką darbavosi. P. J. eidamas pro jo garažą pradėjo aiškinti, sakydamas žodžius „greičiau darbuokis, aš žiūrėsiu kaip tu dirbi“. Jis susinervinęs P. J. pasakė, kad dingtų iš čia, ką dar sakė jis neprisimena. Tai P. J. jam pasakė, kad gaus nuo jo į galvą, o jis jam atsakė, kad bandytų laimę. Už tai P. J. sudavė į nosį ir apvertė. P. J. sudavė tik vieną smūgį į nosį, o pakaušį P. J. galėjo susitrenkti krisdamas ant žemės. Atsikėlęs nuo žemės P. J. nuėjo į savo garažą, kuris yra kitame nei jo garažas korpuse, sėdo į savo mašiną ir išvažiavo. Kai P. J. sudavė smūgį aplinkui nei vieno žmogaus nebuvo ir niekas to nematė. P. J. sudavė dėl to, kad jį nervina P. J. kišimasis į ne savo reikalus. Dėl to, kas įvyko labai gailisi. (b.l. 40).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

Visų šių duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio reikalavimus, patvirtina kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., kadangi kaltinamasis pažeidė viešąją tvarką.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Prokurorė pareiškime prašo kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., skirti laisvės apribojimo bausmę, taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas dėl bausmės sumažinimo ?, paskirti įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kaltinamasis neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu. (b.l. 80-81).

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), bausmės skyrimo ypatumais esant atsakomybę lengvinančių ir nesant sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.), atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau teistas, bausmę atlikęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi.

Atsižvelgiant į tai, kad už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmei yra numatytos alternatyvios bausmės, teismo vertinimu, bausmės tikslai, įvardyti BK 41 str. 2 d., bei teisingumo principas, gali būti pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kuri, vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., sumažintina ?, skirtinas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomoji priemonė kaltinamajam nepaskirta ir neskirtina.

Va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., tei­smas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir nuteisti laisvės apribojimo bausme 6 (šešis) mėnesius, kurią, vadovaujantis BK 64¹ str., sumažinti ?, ir nustatyti sumažintą laisvės apribojimo bausmę 4 (keturis) mėnesius. Paskirti įpareigojimą 3 (tris) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

Išaiškinti G. S. , kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėjantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės rūšimi ar dydžiu, galės paskirti bet kokią sankcijoje numatytą bausmę. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK 353 str. nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.