Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2022-11-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2235-917/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-11-07Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2023-11-06Kauno apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2024-05-21Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-11-07
Bylos Nr.
1-2235-917/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09684-2021-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Meškauskienė
Kaltinamasis
R. S.
Nukentėjusysis
M. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2235-917/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09684-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1; 1.2.4.4.2.3.; 1.2.4.6.1.2.1.; 2.1.8; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 7 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Gabrielei Vaitkevičiūtei, Loretai Dosinienei,dalyvaujant prokurorei Jolitai Raudeliūnienei,kaltinamajai R. S., jos gynėjai advokato padėjėjai D. G.,nukentėjusiajai M. V.,ekspertui Gregoire A. C.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, našlė, vidurinio išsilavinimo, Jungtinėje Karalystėje dirbanti ofiso darbuotoja, gyvena (duomenys neskelbtini), Lietuvoje gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (2 veikos), 145 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės

R. S. 2021 m. kovo 26 d. apie 16.30 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, tarpusavio konflikto su motina M. V. metu, tyčia rankomis pagriebė M. V. už skaros, ryšėtos ant galvos, ir ją kartu su plaukais stipriai patempė, dėl ko nukentėjusioji M. V. jautė fizinį skausmą, toliau tęsiant savo nusikalstamą veiką, nukentėjusiajai nuėjus į namus, esančius (duomenys neskelbtini), grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. elgdamasi agresyviai, nukentėjusiajai M. V. pasakė ,,viskas dabar jau tau“ ir tyčia rankomis sugriebė M. V. už dilbių ir už jų laikydama tampė, kol pastaroji pradėjo šauktis pagalbos, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai M. V. fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas dilbiuose ir kairiame žaste, kas specialisto išvadoje Nr. G521/2021(02) konstatuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Be to, R. S. 2021 m. balandžio 6 d. apie 16 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, iš priekio priėjusi prie savo motinos M. V., tyčia vieną kartą rankomis pastūmė M. V., dėl ko pastaroji nukrito ant žemės ir susižeidė nugarą, taip nukentėjusiajai M. V. padarė I-ojo juosmeninio slankstelio lūžį, kas specialisto išvadoje Nr. G315/2022(02) konstatuojama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Be to, R. S. 2021 m. rugpjūčio 6 d. apie 14.00 val, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su motina M. V. metu, tyčia rankomis sugriebė M. V. už dilbių, ją nustūmė į kampą ir rankomis prirėmė prie sienos, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai M. V. fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas dilbiuose, kas specialisto išvadoje Nr. G1546/2021(02) konstatuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamoji R. S. teisiamojo posėdžio metu kalta dėl padarytų nusikalstamų veikų neprisipažino ir paaiškino, kad M. V. yra motina. R. S. gyvena (duomenys neskelbtini). Jau daugiau kaip 20 metų namas priklauso jai. 2021 m. kovo d. įvyko konfliktas. M. V. kabinėjosi prie R. S.. Nebuvo taip, kaip nurodyta kaltinime. Buvo taip, kad M. V. padarė didelę mėlynę R. S., buvo iškviesta policija, tačiau atsisakė rašyti pareiškimą, kadangi nukentėjusioji būtų išvežta. Kreipėsi į medikus, pasidarė abdukciją, tačiau visko atsisakė, nes motinai 80 metų. R. S. negrasino M. V., ji meluoja. Jeigu taip buvo, jeigu šaukėsi pagalbos, aplinkui 4 kaimynai yra, tai kažkas turėjo girdėti. Nežino, iš kur specialistų išvados. Teigė, kad viskas išgalvota, M. V. nei pirštu nepalietė. Buvo tokių situacijų, kai R. S. atsikelia ryte ir mato, kad kieme vaikšto policija, pasiteirauja kas vyksta, o jie nurodo, kad parašytas pareiškimas dėl smurto ir jie turi atvažiuoti. R. S. genėjo medelius, nukentėjusioji išsidirbinėjo. Ji nuėjo į šiltnamį, M. V. paskui ją. R. S. išėjo iš šiltnamio, tačiau jai kelią pastojo nukentėjusioji ir trenkė kumščiu į dešinę ranką, arčiau peties, buvo didelė mėlynė. R. S. nesuėmė nukentėjusiosios už dilbių, kadangi rankose laikė katiną. Ji neatliko jokių veiksmų motinos atžvilgiu, kadangi buvo pasigavusi katiną, kuris pabėgo. R. S. su motina santykiai nebuvo geri nuo mažumės, ji M. V. rūpinosi iki tol, kol jos nepadavė 2020 m. į teismą. R. S. nematė jokių sužalojimų pas M. V.. 2021 m. balandžio 6 d. nebuvo tokio atvejo, nestūmė motinos, vengia jos. Ji meluoja, kad susižalojo slankstelį. Nepamena, kad būtų kviesta greitoji. Buvo tuo metu namuose, kai M. V. parvažiavo iš miesto parašiusi pareiškimą, kad neva R. S. ją stūmė, rodė diržą suveržimo, kad prilaikytų stuburą. 2021 m. rugpjūčio 5 d. nestūmė M. V., prie sienos neprirėmė. R. S. vieno rankoje laikė telefoną ir negalėjo padaryti jokių mėlynių. Nežino, ar kas matė konfliktą, kaimynai aplinkui, galbūt jie žino kažką apie konfliktą.

Nors kaltinamoji R. S. kaltės nepripažino, tačiau jos kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma.

Nukentėjusiojo M. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kartu su dukra sugyveno gerai. R. S. jos dukra buvo išvažiavusi į užsienį, dukros sūnus liko su nukentėjusiąja. Vėliau, po 15 metų, R. S. grįžo į Lietuvą. Tarp jos ir dukros vyko nesutarimai. R. S. sakė, kad pasmaugs M. V.. Buvo atėjusi į virtuvę, kai nukentėjusioji tuo metu valgė. Nukentėjusiosios ranka buvo visa mėlyna. R. S. buvo užstojusi kelią nukentėjusiajai. Išėjusi M. V. į kiemą pradėjo rėkti, kad gelbėtų ją, šaukėsi pagalbos ir tada dukra ją paleido. R. S. buvo prirėmusi nukentėjusiąją prie sienos.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 92-93, 111–112, 189), ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji M. V. parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), esančiame ūkiniame pastate. Tuo pačiu adresu, tačiau pagrindiniame name, gyvena jos pilnametė dukra R. S.. Namas ir ūkinis pastatas minėtu adresu oficialiai priklauso R. S., tačiau šį nekilnojamąjį turtą dar 2001 m. jai padovanojo būtent ji. Šiuo metu dėl dovanojimo fakto panaikinimo vyksta civilinis ginčas. Pastaruoju metu jų santykiai įtempti. 2021-03-26 apie 16.30 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, jai nuėmus ten padžiautus rūbus ir einant į savo gyvenamąją vietą - ūkinį pastatą, tame pačiame kieme buvusi R. S. tyčia sugriebė ją už skaros, kurią tuo metu ryšėjo ant galvos, nuplėšė tą skarą ir numetė ją ant žemės. Nutempdama nuo galvos skarą, ji stipriai patempė ir jos plaukus. Jai skaudėjo. Ji dažnai ją tampo už plaukų, tai ne pirmas kartas. Numetusi skarą, ji ant jos išpylė kibirą šalto vandens. Vanduo jau buvo pripiltas į kibirą. Šio įvykio metu R. S. nieko jai nesakė. Ji pati skubėjo nueiti pas save į ūkinį pastatą, tačiau, tik įėjus į jį, koridoriuje, R. S. taip pat ten atėjo. Atėjusi ten, ji jai pasakė: "viskas dabar jau tau", daugiau nieko nesakė, tačiau anksčiau ne kartą yra jai grasinusi ją pasmaugti. Nors šį kartą nesakė, kad ją pasmaugs, tačiau buvo labai pikta, agresyvi, todėl jos pasakymą "viskas dabar jau tau" suprato kaip grasinimą prieš ją smurtauti fiziškai, ją nužudyti. Po šio pasakymo ji abiem rankom suėmė ją už dilbių, netoli riešų ir, laikydama už jų, jėga tampė ją, stumdė. Ji patyrė šoką, stresą, išsigando, kad dabar su ja dukra susidoros. Skausmo nejuto, tik begalinę baimę. Bijodama ji pradėjo šaukti pagalbos. Tikėjosi, kad ją išgirs kaimynai. Ji manė, kad dukra dabar ją tikrai nužudys. Ji patyrė tokią didelę baimę, kad dėl streso neatsimena tolimesnės įvykio eigos. Stengėsi ištrūkti. Fragmentiškai pamena, kad dukra ją stūmė, lyg ties kaire petimi. Detalizuoti to negali, nes jai buvo stresas. Jos visas kūnas iš baimės tirtėjo. Dukra išėjo iš ūkinio pastato. Dukrai išėjus, ji tebetirtėjo, jautė skausmą, labai jos bijojo, nes, net kai ji išėjo, nebuvo tikra, kad ji negrįš. Jautėsi labai blogai, juto skausmą, tačiau blogumas nepraėjo, todėl 2021-03-26 apie 22.00 val. ji paskambino į bendrąjį pagalbos centrą, paprašė medikų pagalbos. Atvykusi greitoji, suteikė jai medicininė pagalbą. Siūlė vykti į ligoninę išsamesniam tyrimui, tačiau ji žinojo, kad kreiptis į medikus galės ir vėliau, todėl vykti į ligoninę nakties metu atsisakė. Dėl dukros veiksmų ji patyrė fizinės žalos. Ant jos kūno atsirado kraujosruvų, kurių iki įvykio su dukra nebuvo. Kraujosruvos yra dukros veiksmų pasekmė. Taip pat patyrė moralinės žalos. Jos patyrė dėl grasinimų sukeltos įtampos, streso. Baimė nepraėjo iki šiol. Dukros bijo iki šiol. Ne tik įvykio metu išsigando jos grasinimo su ja susidoroti, tačiau bijo jos iki šiol. Jaučia baimę, kad ji gali ją nužudyti bet kada. Įvykio metu tikrai tikėjo, kad ji ją nužudys, nes tiek prieš grasinimą, tiek iš karto po jo ji mane skriaudė, naudojo jėgą (T.1,b.l.92-93).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji M. V. parodė, kad jos duktė R. S., su kuria gyvena viename adrese (duomenys neskelbtini), tačiau skirtinguose namuose, bet dalinasi vienu kiemu, buvo dar vienas įvykis, kurio metu ji nukentėjo, buvo sužalota. 2021-04-06 apie 16 val. ji ėjo į malkinę, kuri yra kitoje pusėje jos namelio, ji tas malkas pasiėmė jas susidėjusi į kibirą, ėjo iš malkinės, ir iš priekio atėjo jos duktė R. S., prisimena, kad ji ją pastūmė, tiksliai neprisimena kaip ją pastūmė ar su viena ranka ar su dvejomis rankomis, tačiau žino kad pastūmė iš priekio, pastumdama ties krūtinės sritimi, ir ji iš karto krito ant nugaros, ir taip susižeidė nugarą nukritusi ant kažkokių daiktų, tiksliai ar ant malkų ar ant kibirų nukrito nežino, bet labai jai skaudėjo, atsistojo tik įsikibusi, vėliau vaikščiojo su lazda nes sunku buvo vaikščioti. (duomenys neskelbtini) kai ją pastūmė matė kai ji nukrito, bet išėjo, nepadėjo net atsistoti. Visą laiką po nukritimo jai skaudėjo nugaros apatinę dalį, buvo gaila dukros, nenorėjo skųsti, žino kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl nenorėjo dar labiau bloginti situacijos, bet jai skausmas nepraėjo, todėl turėjo išsikviesti medikus 2021-04-08. Atvykę medikai ją iškart išsivežė į ligoninę, padarė tyrimus (T.1,b.l.111-112).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji M. V. parodė, kad ji pasilieka prie savo ankstesnių parodymų, juos gali patikslinti tuo, kad kada įvyko tiriamas įvykis atsakyti negali, kadangi nepamena. Kieme dukrai pasakė, kad negerai, kad ji čia sodina šilauoges, o ji jai nieko neatsakė ir vistiek pasodino šilauoges. Netrukus ji atėjo pas ją į namus, kur ji ją griebė už rankų ir stūmė į kampą, savo pilvu stumdama ją ties jos pilvu, taip prirėmė ją prie sienos ir ji dengėsi veidą ir kaklą rankomis, kadangi dukra griebė jai už rankų dilbių, mano, kad ji norėjo ją smaugti, kadangi dukra jai anksčiau buvo sakiusi, kad ji ją pasmaugs. Smūgių dukra jai nesudavė, jos nesmaugė, kadangi ji dengėsi veidą, bet kuomet ji ją buvo paėmusi už rankų dilbių, ji jautė fizinį skausmą. Konfliktas baigėsi tuo, kad jai pavyko nuo jos atsitraukti ir ji išbėgo iš namų į kiemą, kur rėkė "gelbėkit", o tik po to ji išėjo iš jos namus ir į juos daugiau neatėjo. Kitą dieną pastebėjo, kad yra atsiradusios mėlynės ant jos rankų, todėl kvietė greitąją pagalbą. Į policiją kreipėsi tik po kelių dienų, kadangi mėlynės nepraėjo ir artimieji sakė rašyti pareiškimą. Po šio įvykio ant jos dešinės rankos dilbio buvo daug mėlynių, ranka buvo visa mėlyna, o ant kairės buvo bet mėlynių, bet mažiau (T.1,b.l.189).

Nukentėjusioji M. V. teisiamojo posėdžio metu patvirtino visus teisiamojo posėdžio metu perskaitytus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas P. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žino R. S. ir M. V., kuri yra jo kaimynė. Liudytojas prižiūri R. S. namą, kai ji būna išvykusi į užsienį. Buvo atvejis, kai M. V. buvo atėjusi ir konfliktavo su R. S., tuo metu liudytojas rūkė balkone. Gerai visko negirdėjo, bet kai nukentėjusioji pamatė liudytoją, išėjo.

Teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojo P. Z. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 2), kuriuose parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 5 d., apie 14.00 val. ar kitu laiku, negalėjo būti pas R. S. namuose, kadangi jis dirba nuo pirmadienio iki penktadieni, nuo 08.00 val. iki 17.00 val. Jo darbo objektai būna visoje Kauno apskrityje, todėl negali tiksliai nurodyti kur kurią dieną dirbo, tačiau gali dar kartą patikslinti, kad niekada nėra matęs jokio konflikto tarp R. S. ir jos motinos.

Liudytojas P. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad melagingų parodymų nėra, prisimena, kad buvo konfliktas, bet datos neprisiminė. Galėjo būti, kad matė konfliktą, kuris įvyko po apklausos.

Liudytojas K. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad konfliktai tarp jo mamos R. S. ir močiutės M. V. vyksta ilgai. Motina nori namą parduoti, atsikratyti močiute, išvaryti ją iš namų. Liudytoją užaugino močiutė. Grįžęs į Lietuvą matė, kad močiutės ranka mėlyna, motina į ją metė iš kibiro, dar metė iš grumsto. Motinos pasiteiravus, kodėl ji taip daro, ši atsakė ,,ar čia mušimas“. Kai liudytojas išvyko į Angliją, telefonu kalbėdavosi su močiute, kuri pasakodavo, kad R. S. jai spjauna į veidą, blogai su ja elgiasi. Pats liudytojas įvykių nematė, viską pasakojo močiutė. Tačiau liudytojas K. S. nurodė, kad pats buvo tuo metu, kai motina ir močiutė sukonfliktavo kieme, susikibo. Muštynių nematė. Įvykis galėjo būti 2021 m. vasaros pabaiga. Motina vis sakė, kad namuose kažkas nutiks, kad bus tragedija. Žino, kad močiutė buvo kritusi iš vyšnios medžio, tai buvo senokai. Tada irgi buvo jai pažeistas stuburas. Žino, kad tvarte jo motina pastūmė močiutę, jai skaudėjo, ji kentėjo ir negalėjo paeiti, tada liudytojas iškvietė greitąją pagalbą, M. V. buvo skilęs stuburo slankstelis. Mama 2021 metais buvo grįžusi į Lietuvą ir vis gąsdino močiutę, kad ją išmes. Močiutė pati niekada nenorėdavo kreiptis į policiją, ji vis sakydavo, kad bus viskas gerai, užgis, todėl vis ragindavo kreiptis į policiją. Po to stumdymosi, kurį K. S. matė, močiutė į policiją nesikreipė, kitų įvykių pats nematė. Močiutė pasakojo, kad buvo tvarte, kur ji laiko savo įrankius, pjovė žolę, ten į tvartą atėjo R. S., kuri pastūmė močiutę ant malkų, buvo sužalota močiutė. Iki 2021 metų močiutė nesiskundė, kad liudytojo motina ją skriaudžia, nors nesutarimai būdavo visada, bet tik 2021 metais pradėjo močiutė skųstis, kai R. S. grįžo į Lietuvą, motina norėjo namą parduoti, močiute atsikratyti. Liudytojas yra matęs močiutę apibrozdintą, kai grįžo į Lietuvą, buvo 2021 metų liepa – rugsėjis, močiutė sakė, kad su kibiru jai trankė per ranką R. S., visa dešinė močiutės ranka buvo žaizdota, tada buvo jau šašai matyti, nelabai gražiai ranka jos atrodė.

Liudytoja I. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad R. S. yra jo vyro K. S. mama. Jai žinoma, kad kai R. S. grįžo į Lietuvą gyventi, iš pradžių buvo viskas gerai, vėliau prasidėjo pykčiai. R. S. ateidavo pas močiutę M. V., kraustydavo jos stalčius, ėmė pinigus iš jos piniginės, spjaudė ant jo, metė grumstą į močiutę, prispaudė ją prie sienos, uždarė sandėliuke su vištomis, tada iš išorės buvo uždarytas sandėliukas. Labai negražiai R. S. kalbėdavo ant M. V.. Buvo kieme su vyru, stovėjo ir matė, kai R. S. M. V. užgauliojo. Kitą dieną atvyko dvi sesės, teta, visi buvo kieme, kai R. S. išėjo iš savo namo ir pasikvietė liudytoją. Sakė, kad jai čia negerai, nesutinka su močiute. Liudytoja R. S. paklausė, ar gerai mušti močiutę, tada R. S. supyko. Taip pat užsiminė, kad galėtų M. V. pasmaugti, sakė, kad atsitiks šeimoje tokia nelaimė. Liudytoja grįžo prie kitų į lauką ir viską pasakė vyrui. Paaiškėjo, kad R. S. ne vienam tą sakė, kad atsitiks šeimoje nelaimė, kad ji ją pasmaugs. Liudytoja matė ant dešinės M. V. rankos mėlynę. R. S. prieš močiutę smurtaudavo, spjaudydavo ant jos. Buvo įvykis, kai buvo šilta, R. S. jau buvo grįžusi Tada buvo šilta, žinau (duomenys neskelbtini) jau metai laiko buvo grįžusi. R. S. ją priremia, suspaudžia, taip padarydama mėlynes pas M. V.. Konfliktai prasidėjo 2020 m., kai R. S. pradėjo mušti močiutę. Žinau, močiutė ėmė „abdukciją“, buvo nustumta nuo laiptų, taip pat buvo uždaryta sandėliuke. Policiją kviesdavo pati močiutė, o kartais K. S. močiutę ragindavo kviesti iš karto policiją, jei kažkas įvyko, kad būtų pagalba suteikta senam žmogui. Kai matė mėlynes pas M. V., buvo tokie raudoni tamsūs sugiję nudrėskimai ant rankos. Policiją kviesdavo, kai būdavo močiutei pavojus, norėjo pasirūpinti ja.

Liudytoja S. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad R. S. apibūdina teigiamai, ji ruošdavo savo motinai valgyti. Liudytoja yra R. S. ir M. V. kaimynė, jai kaimynių kiemas nesimato, triukšmas nesigirdi. Vieną kartą R. S. vieną kartą buvo atbėgusi, verkė ir skundėsi, kad jos motina jai su gėlėmis trenkė per veidą. Galėjo toks įvykis būti 2021 m. rugpjūčio mėnesį. Daugiau apie konfliktus nieko nežino, tik matė video medžiagą, kurią parodė R. S.. Video matyti, kaip M. V. atėjo pas R. S. ir nuo stalo numetė vaistažoles. Vaizdo įrašas buvo R. S. telefone. Ar dėl šio įvykio buvo atvažiavusi policija, nežino. Kodėl tokių aplinkybių nenurodė ikiteisminio tyrimo metu, nežino. S. B. kalbėjosi su R. S. apie bylą, bet nieko neprašė. Liudytojos santykiai su R. S. ir M. V. yra kaimyniški. Būdavo, kad jeigu reikalinga pagalba, S. B. visada padėdavo. Skambindavo ir M. V., tačiau dėl pagalbos, t. y. reikėjo vaistų, nes koją skauda bei duonos yra nunešusi. Konfliktų nėra mačiusi ar girdėjusi. S. B. žinoma, kad atvažiuodavo policija, būdavo ir greitoji medicinos pagalba. R. S. buvo sakiusi liudytojai, kad ji negali išeiti į kiemą, M. V. visada eina iš paskos. Nuo 2021 m. kovo iki 2021 m. rugpjūčio mėnesio, M. V. nėra atėjusi ir skundusis.

Ekspertas Gregoire A. C. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pateikas apecialisto išvadas tvirtina. Viršutinė plokštelė įlaužta būna įvykus slankstelio kompresiniam lūžiui nuo kritimo ant nugaros, ant šono, ar asmuo šoko nuo aukščio. Daugiau kitų priežasčių knygose nerado. Priekiniame viršutiniame laiptelių formos deformacija, tai yra konkretizuotas lūžis. Kompleksinis lūžis būna vienas. Specialisto išvadą Nr. G315/2022(02) pilnai patvirtina. Dėl sužalojimo padarymo laiko paaiškino, kad išvadoje nurodyta, kad sužalojimai galėjo būti, o ne turi padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimo laikas nustatytas pagal užduotyje nurodytą laiką, nurodytas aplinkybes, t. y. buvo kritimas. Išvadoje nurodyta, kad tiriamoji atvyko 2022 m. balandžio 4 d., buvo apžiūrėta. Ji turėjo traumą buityje, liemens srityje. Neurologijos ir kraujagyslių patologijos nėra, buvo nustatytas kompresinis lūžis, rekomenduotas gydymas, įtvaras. Koks gydymas ir rekomendacijios skirtos, gali pasakyti pagal tai, kad lūžis buvo ūmus juosmeninėje dalyje, slankstelio lūžis kompresinis, atitinka užduotyje nurodytas aplinkybes. Išvados Nr. TG 617 psl. 2 apačioje nurodyta gydytojos radiologės konsultacija, kad buvo padaryta rentgeno nuotrauka, nesimatė gijimo požymių, kas rodo, jog lūžis ūmus, ne senas, pirmo laipsnio kompresinis ūmus lūžis, kuris galėjo būti padarytas tiriamuoju laiku –2021 m. balandžio 6 d. 2021 m. balandžio 8 d. buvo daryta rentgenorama 12-to krūtinės slankstelio, kur jau matėsi senas lūžis ir vyko gijimas. 2018 metais buvo lūžis 12-to krūtinės slankstelio, o 2021 metais buvo juosmeninės srities slankstelio lūžis. Iš medicininių dokumentų matyti, kad žmogus vaikščiojo po sužalojimų. Galėjo ir vaikščioti ir kilnoti 2–3 kg svorį su tokiu sužalojimu. Apie kraujosruvą išvadose nėra pasakyta, todėl atsakyti negali per kiek laiko jos išnyksta žmogui. Ekspertas nurodė, kad nukentėjusiajai stuburas buvo sužalotas vieną kartą.

Liudytoja R. R. parodė, kad ji negyvena kartu su savo motina M. V., tačiau jos bendrauja, daugiausiai telefonu arba ji atvyksta pas ją į namus. Apie tai, kad tarp jos mamos ir sesers vyksta konfliktai ji žino, kadangi nuolatos vyksta teisminiai procesai dėl turto. Ji pati nei karto nėra mačiusi, kad R. S. būtų mušusi jų motiną. Tačiau per praėjusius metus, ne kartą, motina jai yra rodžiusi rankas ties dilbiais, kad ant jų yra mėlynės. Mamos paklausus iš kur šios mėlynės, ji nurodė, kad jas padarė R. S. ją stumdydama. Mama yra pasakojusi, kad R. S. ją tampo už plaukų, daužo per rankas, tranko per nugarą. Kada konkrečiai tai vyko ji pati nežino, bet tai vyksta nuolatos pastaruosius dvejus metus, kuriuos R. S. gyveno Lietuvoje. Apie tai su R. S. yra kalbėjusi, klausė jos, kodėl ji muša motiną. Ji vieną kartą prisipažino, kad trenkė motinai ir teigė, kad šiuose namuose įvyks tragedija. Jai paklausus ką ji čia nusikalba, ji daugiau su ja nebebendravo ir pastaruosius metus jos nėra kalbėjusios. Taip pat gali nurodyti, kad po telefoninio pokalbio su mama, ji pamiršo padėti telefono ragelį ir ji girdėjo, kaip pas mamą atėjusi R. S. ją koliojo necenzūriniais žodžiais. Kad praėjusiais metais motinai buvo lūžęs stuburo slankstelis, žinojo, kadangi jai paskambinusi pranešė pati motina. Ji teigė, kad R. S. ją pastūmė, dėl ko ji nukrito ir susižeidė nugarą. Kitų jų konfliktų nežino, jie vyksta nuolat.

Iš pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad tyrimas pradėtas dėl to, kad pareiškėja M. V. pranešė, kad 2021 m. kovo 26 d., apie 16.30 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, jos dukra R. S. tyčia sugriebė ją už tuo metu ryšėtos skaros ir, tuo pačiu tempdama jos plaukus, nutraukė tą skarą, apipylė ją šaltu vandeniu, o jai nuėjus į ūkinį pastatą, atėjusi ten, pagrasino jai, ir tyčia abiem rankom sugriebė ją už abiejų rankų dilbių, netoli riešų, tampė, stumdė, stūmė lyg ties kaire petimi, taip sukėlė fizinį skausmą bei sudarė pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas (1 t., b. l. 21).

Iš protokolo – pareiškimo matyti, kad pareiškėja M. V. nurodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), ūkiniame pastate. Tuo pačiu adresu, tik name, gyvena jos dukra R. S., tarp jų dažnai vyksta konfliktai. 2021 m. kovo 26 d., apie 16.30 val. ji išėjo į kiemą nusiimti skalbinių, o tuo metu dukra buvo šiltnamyje. Pastaroji ją pamačiusi, priėjo ir pradėjo ją tampyti už plaukų, tuomet liejo ant jos vandenį. Ji peršlapo ir nuėjo į savo ūkinį pastatą, kuriame gyvena, o dukra atsekė jai iš paskos. Įėjus į ūkinio pastato koridorių, dukra jai pasakė ,,dabar tau bus viskas“ ir suėmė savo rankomis už jos rankų ir tempė į virtuvę. Ji labai išsigando, todėl jai priešinosi, pradėjo šaukti kaimynų pagalbos, nes suprato, kad jei dukra ją nutemps į virtuvę, ji gali ją nužudyti. Tuo metu R. S. akys buvo paklaikusios ir ji galėjo jai padaryti bet ką. Jai pradėjus šauktis kaimynų pagalbos, dukra ją paleido ir išėjo iš ūkinio pastato. Po kiek laiko atvyko policija, nes kaip sužinojo, juos iškvietė dukra. Atvykusiems policijos pareigūnams rodė savo rankas, tačiau ant jų mėlynių dar nesimatė. Atvykusių pareigūnų prašė, kad jie įpareigotų jos dukrą, jog ji pas ją nesilankytų. Dieną prieš įvykį, eilinio konflikto meta su dukra, dukra atėjo į jos gyvenamąjį ūkinį pastatą ir supykusi išardė jos radiją, o ant spintelės viršaus užmetė jos mobiliojo ryšio telefoną. 2021 m. kovo 26 d., apie 22.00 val., po šio įvykio, ji pati sau išsikvietė greitąją medicinos pagalbą, medikai ją apžiūrėjo, jai siūlė vykti į gydymo įstaigą, tačiau ji atsisakė. Jokio medicininio išrašo jie jai nepaliko, daugiau į medicinos įstaigas nesikreipė (1 t., b. l. 33–34).

Iš policijos duomenų sistemos matyti, kad M. V. 2021 m. kovo 29 d. 18.30 val. pranešė apie įvykį atvykusi į policijos komisariatą ir nurodė, kad 2021 m. kovo 26 d., apie 16.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), kieme dukra R. S. apipylė vandeniu, pešė už plaukų. Nuėjus į ūkinį pastatą, atėjusi iš paskos dukra, griebė už abiejų rankų. Dukra R. S. rėkė, kad ją pasmaugs, tačiau neprisimena kas vyko toliau (1 t., b. l. 55–56).

Iš policijos duomenų sistemos matyti, kad 2021 m. kovo 26 d. 16.52 val. telefonu R. S. pranešė apie įvykį nurodydama, kad prieš pusvalandį kieme užsipuolė mama, apdraskė kaklą, sutrenkta ranka. Vaikų nėra. GMP atsisakė. Laukia viduje didesniojo namo. Mama gyvena mažesniajame. Pareigūnams atvykus į įvykio vietą pranešėja R. S. nurodė, jog žodiškai konfliktuoja su savo mama M. V. dėl buitinių dalykų, mama senyvo amžiaus galimai serga senatvine dimensija, į medikus nesikreipia, dažnai konfliktuoja, bendraujant su M. V. matosi, kad moteris painiojasi savo kalboje, nerišliai dėlioja mintis, prižadėjo nesiartinti prie dukros. Prasidėjo teisminiai procesai dėl turto dalybų. Abi gyvena skirtinguose pastatuose, konfliktai vyksta kieme. Nepilnamečių vaikų namuose nėra, smurto faktas nepasitvirtinęs. Pareiškimą dėl mamos veiksmų rašyti atsisakė (1 t., b. l. 57–59).

Iš policijos duomenų sistemos matyti, kad M. V. 2021 m. kovo 24 d. 15.57 val. telefonu pranešė apie įvykį nurodydama, kad pranešėja namie konfliktavo su dukra, kuri išmėtė daiktus ir išeidama pasisavino mamos telefoną. Prašė, kad gražintų, tačiau dukra neigia turinti jį. Laukia namuose, vartus atidarys, pranešėja gyvena priestate, dukra name. Medikų nereikia, mažamečių vaikų nėra. Atvykus pareigūnams į įvykio vietą nustatyta, kad pareigūnus pasitiko pranešėja M. V., kuri nurodė, kad kilo konfliktas su dukra R. S., konflikto tikslios priežasties nenurodė, aplinkybes pasakojo nerišliai, vis keisdama konflikto priežastį. Paaiškino, kad konfliktai kyla dažnai, šiuo metu vyksta teisminis ginčas. Šiuo metu pareiškimas negautas, konflikto metu psichinio ir psichologinio smurto nepatyrė. Smurto artimoje aplinkoje faktas neužfiksuotas. Pabendravus su pranešėjos dukra R. S., pastaroji nurodė, kad konfliktai kyla pastoviai ir mama dažnai kviečia policija be priežasties. Matomų kūno sužalojimų nematyti, turto sugadinimo požymių nėra. Pranešėjai M. V. ir dukrai R. S. girtumas nenustatytas. 2021 m. kovo 25 d., 09.15 val. papildomai bendrauta su pranešėja M. V., kuri paaiškino, kad su dukra R. S. pykstasi, nes ji padavė dukrą į teismą, kadangi nori atsiimti dukrai prieš 20 metų padovanotą turtą. Smurto dukra prieš ją nenaudojo, nepilnamečių vaikų nėra, namai tvarkingi, anksčiau šiuo adresu buvo registruota A. T. pat buvo bendrauta su R. S., kuri nurodė, kad neina pas savo mamą, nes jie susipykę, dėl turto. R. S. nurodė, kad jos mama ne padovanojo turtą, o ji pas ją nusipirko. 2021 m. balandžio mėn. turi įvykti teismas dėl esamo turto, kuris galutinai viska išspręs. Pareiškimą R. S. ir M. V. rašyti atsisakė. SAA nepasitvirtino (1 t., b. l. 60–62).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 67–68).

Iš tarnybinio pranešimo dėl pradėto ikiteisminio tyrimo matyti, kad 2021 m. balandžio 28 d. nukentėjusioji M. V. apklausoje nurodė, kad 2021 m. balandžio 6 d., apie 16.00 val. M. V. ėjo į malkinę, kuri yra kitoje pusėje jos namelio, pasiėmusi malkas ėjo iš malkinės, ir iš priekio atėjo jos duktė R. S., kuri ją pastūmė. Tiksliai neprisimena kaip ją pastūmė ar su viena ranka, ar su dvejomis rankomis, tačiau žino, kad pastūmė iš priekio, pastumdama ją ties krūtinės sritimi, ir M. V. iš karto krito ant nugaros, ir taip susižeidė nugarą nukritusi ant kažkokių daiktų, tiksliai ant ko nukrito nežino, bet labai jai skaudėjo, atsistojo tik įsikibusi, vėliau vaikščiojo su lazda nes sunku buvo vaikščioti. R. S. pastūmusi matė, kad M. V. nukrito, bet išėjo, nepadėjo net atsistoti. Visą laiką po nukritimo jai skaudėjo nugaros apatinę dalį, buvo gaila dukros, nenorėjo skųsti, žino, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl nenorėjo dar labiau bloginti situacijos, bet jai skausmas nepraėjo, todėl turėjo išsikviesti medikus 2021 m. balandžio 8 d. Atvykę medikai ją iškart išsivežė į ligoninę, padarė tyrimus (1 t., b. l.104).

Iš policijos duomenų sistemos matyti, kad 2021 m. balandžio 8 d., 08.30 val. policijai apie įvykį pranešė M. V. nurodydama, kad SAA-7. Visi nepasitvirtinę. Moteriai rankos trauma, skausmas. Dukra šį antradienį ją stumdė. Su dukra gyvena, ji namuose. Mažamečių nėra. Patikrinimo metu pareigūnams atvykus adresu (duomenys neskelbtini), juos pasitiko R. S., kuri pasakė, kad tarp jos ir mamos M. V. vyksta konfliktai dėl dovanotų turtų. Nuėjus pasikalbėti su pranešėja M. V., ji nurodė, kad policijos nekvietė, jai skauda sumušimai dėl kurių jau yra pradėti du ikiteisminiai tyrimai. M. V. kvietėsi tik greitosios medicinos pagalbą, šiandien jos niekas nemušė, pareiškimų ir skundų negauta, M. V. dėl klubo skausmo išvežta su GMP į R. K. ligoninę traumų punktą, patikrinti sveikatos būklę. Papildomai 2021 m. balandžio 13 d. bendrauta su pranešėja M. V., kuri teigė, kad policijos pareigūnų nekvietė, kvietėsi GMP nes buvo pasijutusi blogai. Jokio konflikto su dukra R. S. nebuvo. Pretenzijų dukrai neturi. R. S. teigė, kad su mama (duomenys neskelbtini) nekonfliktavo daugiau. Jokių pretenzijų neturi (1 t., b. l. 108–110).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. G521/2021(02) matyti, kad M. V. konstatuotos ekchimozės (poodinės kraujosruvos) dilbiuose ir kairiame žaste. Sužalojimai padaryti kietais bukais, riboto paviršiaus daiktais ar įrankiais, labiausiai tikėtina rankų pirštais sugriebiant šias sritis. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, jie padaryti praėjus ne mažiau kaip 18 val. iki apžiūros. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje ir tiriamosios nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumoms aplinkybėms nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi ne mažiau 4 nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų su kietais, bukais riboto paviršiaus daiktais. Remiantis "Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių" 9 punktu dėl konstatuotų sužalojimų, vertinant juos kartu ir atskirai, M. V. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Konstatuoti sužalojimai tyčiniam savęs žalojimui ir griuvimui nebūdingi. Savigynai būdingų sužalojimų nekonstatuota (T.1,b.l.99-100).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. G315/2022(02) matyti, kad M. V. nustatytas I-ojo juosmeninio slankstelio lūžis. Sužalojimo lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimo lokalizacija, pobūdis, parinkta gydymo taktika bei rekomendacijos rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis bei laiku. Sužalojimas laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 135–136).

Iš papildomos Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. pG617/2022(02) matyti, kad M. V. nustatytas I-ojo juosmeninio slankstelio lūžis. Sužalojimo lokalizacija, pobūdis, radiologinis vaizdas rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas 2021 m. balandžio 8 d., negalėjo būti padarytas 2018 m (1 t., b. l. 151–152).

Iš pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 6 d., apie 14.00 val. būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), dukra R. S., židinio konflikto metu, dėl šilauogių sodinimo, griebė už rankų ir stūmė į kampą, prirėmė prie sienos, smūgių nesudavė, nes pradėjo rėkti kaimynams, kad gelbėtų. Labai išsigando, kad ji nesužalotu. Dėl to patyrė fizinį skausmą. Dukra smurtauja ne pirmą kartą, yra pradėti ikiteisminiai tyrimai. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, dėl dukros R. S. netinkamo elgesio (1 t., b. l. 153).

Iš pareikšimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėja M. V. apklausos metu nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 6 d., apie 14.00 val., jai būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), atėjusi dukra R. S., kuri gyvena kitame name, tačiau namai yra viename sklype, pradėjo žodiškai konfliktuoti dėl šilauogių sodinimo, nes ji norėjo užsodinti keliuką, kuriuo ji atsiveža malkas. Žodinis konfliktas įvyko lauke. Po šio konflikto dukra įėjusi pas ją į namus pradėjo gadinti radiją, jai paprieštaravus, dukra R. S. griebė ją už rankų ir stūmė į kampą, rankomis jėga prirėmė prie sienos, smūgių nesudavė. Kadangi dukra smurtauja ne pirmą kartą, todėl ji išsigando ir šaukė, kad kaimynai gelbėtų. Atėjus nuomininkui, kuris gyvena dukros name, jis pamatė ją priremtą prie sienos, nieko nesakė, po ko dukra ją paleido, ir išėjo į lauką. Ji rankomis dengėsi veidą ir kaklą, kad dukra ją nepasmaugtų, todėl ant jos rankų yra daugybę sužalojimų. Po įvykio pablogėjo sveikata, skambino greitajai pagalbai, atvykę medikai ją nuvežė į Kauno ligoninę. Suteikus pagalbą buvo išleista gydytis ambulatoriškai. Kitą dieną pamatė, kad sužalotos abi rankos, o šiuo metu rankose atsirado mėlynės. Dukra smurtauja ne pirmą kartą, yra pradėti ikiteisminiai tyrimai. Prašo jai išduoti siuntimą pas teismo medikus ir nubausti dukrą įstatymo numatytomis priemonėmis. Dėl šio įvykio ji patyrė fizinį skausmą (1 t., b. l. 164–166).

Iš tarnybinio pranešimo dėl liudytojos apklausos parodymų matyti, kad pareigūnė atlikusi apklausą nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. lapkričio 10 d., nuo 13.20 val. iki 13.57 val. buvo atliekama nukentėjusiosios M. V. apklausa, kurioje dalyvavo ir jos atstovė advokatė R. L.. Apklausos metu nukentėjusioji nurodė, kad ji pasilieka prie jos ankstesnių parodymų, kurie jai buvo pagarsinti, taip pat jos buvo paklausta ar jai dukra buvo sudavusius smūgius, nukentėjusioji nurodė, kad smūgių jai nebuvo suduota, dukra jos nesmaugė, bet rankomis griebė jai už rankų, kadangi ji rankomis dengėsi veidą ir kaklą. Surašius nukentėjusiosios parodymus, juos atspausdino ir pateikė nukentėjusiajai perskaityti. Parodymų protokolą paėmė advokatė ir juos perskaitė nukentėjusiajai. Nukentėjusioji nurodė, kad viskas gerai ir pradėjo pasakoti, kad po įvykio jos ranka buvo mėlyną, ypatingai dešinė ranka. Nukentėjusioji tęsė, kad ji mano, kad šios mėlynės jai negalėjo šiaip atsirasti, tikriausiai ją daužė. Paklausus nukentėjusiosios ar ją tiriamo įvykio daužė, ji atsakė, kad ne, anksčiau dukra yra ją daužius ir už plaukų yra tampiusi. Tuomet advokatė nurodė, kad nori, kad būtų užfiksuota protokole, kad pareiškėjai buvo spaudžiamos rankos ir suduoti smūgiai. Pareigūnė atsakė, kad tokių įvykio aplinkybių nukentėjusioji nenurodė. Tuomet advokatė pradėjo sakyti nukentėjusiajai, kad taip buvo. Pareigūnė perklausė nukentėjusiosios ar tiriamo įvykio metu jai buvo suduoti smūgiai. Ji atsakė ,,o taip kaip mėlynės atsirasti galėtų“. Pareigūnė paklausė ar ji pamena, kad šio įvykio metu jai buvo suduoti smūgiai ar tik daromos prielaidos. Tuo tarpu advokatė taip pat paprašė nukentėjusiosios patikslinti, ar jai buvo suduoti smūgiai. Nukentėjusioji pasimetė, pradėjo sakyti advokatei ,,tegu būna taip kaip sakiau tada“. Bet advokatė pareigūnės ir toliau reikalavo, kad būtų užfiksuoti kitokie parodymai, nei juos davė nukentėjusioji apklausos pradžioje. Tuomet pareigūnė IBPS sistemoje pasirašė M. V. apklausos protokolą ir nurodė, kad nukentėjusioji gali užrašyti parodymų netikslumus, su kuriais nesutinka, ant specialaus priedo. Pastabas rašė advokatė, kuri dar kartą paklausė nukentėjusiosios ar jai buvo spaudžiamos rankos ir ar buvo suduoti smūgiai. Nukentėjusioji advokatei atsakė "neįsivaizduoju kaip buvo". Tai išgirdusi pareigūnė iškart advokatei nurodė, kad nukentėjusioji ką tik nurodė, kad nežino kaip viska vyko, bet advokatė vis tiek rašė patikslinimus, kuriuos ji rašydama įtaigiai skaitei nukentėjusiajai, o pastaroji tik linksėjo galva ir pasakojo dalykus apie tai, kaip ji yra dirbusi Žiegždriuose ir žino kaip atsiranda mėlynės. Pareigūnei dar kartą paklausus nukentėjusiosios ar ji pamena, kad jai buvo suduoti smūgiai ar ji tik daro prielaidas, ji pareigūnei atsakė ,,klausykit advokatės“ ir toliau tęsė pasakojimus apie tai kiek ji metų dirbo Žiegždriuose (1 t., b. l. 192).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. G1546/2021(02) matyti, kad M. V. konstatuotos ekchimozės (poodinės kraujosruvos) dilbiuose. Sužalojimai padaryti kietais bukais riboto paviršiaus daiktais ar įrankiais, labiausiai tikėtina rankų pirštais. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, jie padaryti praėjus ne mažiau nei 18 val. iki apžiūros. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi ne mažiau 2 nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų, labiausiai tikėtina sugriebiant dilbius rankų pirštais. Remiantis ,,Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 9 punktu dėl konstatuotų sužalojimų M. V. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 46–47).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. pG2286/2021(02) matyti, kad M. V. konstatuoti sužalojimai padaryti daugiau nei 18 valandų iki apžiūros. Pasisakyti tiksliau apie sužalojimų padarymo laiką nėra galimybės. Konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti 2021 m. rugpjūčio 5 d. Konstatuoti sužalojimai visumoje savęs žalojimui ar griuvimui nebūdingi (2 t., b. l. 52–53).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus el. paštu pateiktu vaizdo įrašus, matyti, kad vaizdas fiksuojamas namuose, matyti namuose koridoriuje sėdinti vyresnio amžiaus moteris. Filmuojanti moteris stovi kiek toliau nuo ir jos ir sako ,,ko tu čia sėdi pas mane?“. Sėdinti moteris jai atsako ,,čia mano reikalas“. Filmuojanti moteris sako ,,ko tu čia sėdi pas mane?“. Sėdinti moteris sako ,,aš noriu, kad tu eitum priestatan. Taip buvo sutarta“. Filmuojanti moteris sako ,,Ne, ne, ne, ne, tu neturi jokios teisės eiti pas mane, tu supranti, be mano kvietimo, tu supranti? Ar tu supranti, kad tu neturi jokios teisės? Kodėl tu čia pas mane eini?“. Tyla. Moteris tęsia ,,kodėl tu pas eini pas mane? Aš tavęs nekviečiau. Tu supranti, kad aš tavęs nekviečiau? O kodėl tu čia pas mane būni?“. Sėdinti moteris nieko neatsako, nežiūri į filmuojančia moterį. Filmuojanti moteris atsidusta ir sako ,,tu nustosi bent kartą mane erzinusi ar ne? Kodėl tu taip darai? Kodėl tu taip darai? Aš tau dar kartą klausiu. Kokią teisę turi eiti čia pas mane, be mano kvietimo?“. Įrašo pabaiga. Įrašo trukmė: 00:01:24 val (2 t., b. l. 30–31).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus el. paštu pateiktu vaizdo įrašus, matyti atidaromas atidaromas el. laiškas iš adresato (duomenys neskelbtini), kuriama matyti vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip moteris nešasi telefoną ir eina, netrukus vaizdas uždengiamas pirštu, todėl tik girdimas katės kniaukinas, moters balsas, tačiau nesuprantama kas sakoma. Tuomet girdima kaip filmuojanti moteris sako ,,oj man neįdomu, visai šita tema neįdomi, man neįdomi šita tema, užsičiaupk, užsičiaupk, užsičiaupk, man neįdomi“. Kita moteris sako ,,filmuoji, aš noriu teisybę pasakyt“. Filmuojanti moteris sako ,,užsičiaupk, tu man neįdomi šita tema visai“. Moteris sako ,,tu man įdomi“, filmuojanti moteris atsako ,,neįdomi“. Moteris sako ,,kol daviau gera buvau, kai nebedaviau negera likau. Kad pinigų nėra. Pasakiau (duomenys neskelbtini), atsiskaityti, už viščiuką pakvietė policiją. Kur matyta. Kur matyta. Viščiuką aš po šiaudais pakišau. Kur matyta, kad viščiukas po šiaudais palys. Viščiukai ne paršiukai, po šiaudais nelys. Sarmatykis šnekėt kai žmogus protingas, o tu durna. Kad viščiukas po šiaudais bus. Visokių šūdų prisivežus. Visokių, tu gražiai gyvenk, o šitą šūdą vežk namo“. Tyla. Toliau moteris tęsia ,,gėlių prisodino, pristatė visus kampus“. Įrašo pabaiga. Įrašo trukmė 00:01:57 val (2 t., b. l. 36–37).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus el. paštu pateiktu vaizdo įrašus, matyti atidaromas el. laiškas iš adresato (duomenys neskelbtini), kuriame yra vaizdo įrašas, kuriame matyti, kad yra filmuoja kambaryje, matyti tik grindys ir kojos. Filmuojanti moteris garsiai sako ,,pakartok ką man pasakei, pakartok ką pasakei“. Tyla. Netrukus moteris vėl sako ,,pakartok ką pasakei“. Tyla. Moteris atsidusta ir sako ,,pakartok“. Tyla. Moteris atsidusta ir sako ,,dar kartą išgirsiu. Pabandyk tu man dar kartą taip pasakyt“. Tyla, toliau moteris tęsia ,,kraustysiesi iš karto“. Tyla. Toliau tęsia – ,,supratai?“. Tyla. Tęsia – ,,ar tu supratai? Ar tu supratai?“. Kita moteris atsako ,,supratau, supratau, kad bus policijai viskas“. Filmuojanti moteris sako ,,Ne, atsiprašyk dabar mane“. Kita moteris sako ,,pasakysiu pasakysiu viską. Pakviesk policiją. Gana čia“. Filmuojanti moteris sako ,,aš nejuokinsiu svieto su durna sene“. Kita moteris sako ,,Gana gana. Pakviesk policija“. Matyti kaip filmuojanti moteris išeina pro duris ir sako ,,aš tau blet pakviesiu“. Moteris išeina pro duris, girdima, kaip kita moteris sako ,,tau viskas šitaip nesibaigs“. Filmuojanti moteris sako ,,Padla“. Įrašo pabaiga. Įrašo trukmė: 00:54:00 val (2 t., b. l. 40–41).

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylą išspręsti teisingai. Remdamasi šia nuostata, teismas konstatuoja, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys).

Kaltinamoji R. S. savo kaltės nepripažino bei paiškino, kad kaltinime nurodomų įvykių nebuvo, ji savo motinos M. V. niekada nemušė ir niekada negrasino nužudyti, tai M. V. prieš ją yra pakėlusi ranką bei padariusi mėlynę 2021 m. kovo mėnesį, tačiau R. S. dėl šio įvykio nerašė pareiškimo. 2021 m. balandžio 6 d. įvykio nebuvo, nes ji savo motinos nestūmė ir jai stuburo slapnkstelio nesužalojo, greitoji iškvieta nebuvo. 2021 m. rugpjūčio 5 d. M. V. nestūmė ir prie sienos prirėmusi nebuvo. Tokius R. S. duotus parodymus apie įvykius teismas vertina kaip pačios kaltinamosios pasirinktą gynybinę poziciją, kadangi jų turinys neatitinka kitų baudžiamojoje byloje teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų, jų viseto, dėl to atmestini kaip nepagrįsti.

O būtent teisiamojo posėdžio metu ištirtais baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad, kaip seka iš nukentėjusios M. V. parodymų esmės, su dukra R. S. jau keli metai vyksta konfliktai dėl namo (turto), to neginčijo ir pati kaltinamoji, taip pat tai patvirtino ir teisme apklausti liudytojai K. S., I. K., R. R.. bei tai nustatyta ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 18 d. teismo sprendimu (3 t., b.l. 1-14). Teismas įvertina faktines aplinkybes, kad konfliktai, vykę tarp R. S. ir M. V., kildavo esant tik joms dviems, ir jokių tiesioginių įvykių liudytojų nėra. Be to, jos saistomos itin artimais giminystės ryšiais – yra duktė ir motina, o liudytojais apklausti byloje K. S. – kaltinamosios sūnus ir nukentėjusios anūkas, liudytoja I. K. – K. S. sutuoktinė, liudytoja R. R. – kaltinamosios sesuo ir nukentėjusios dukra, todėl, esant tokiai situacijai, teismas itin atidžiai vertina visų proceso dalyvių parodymus, juos lygindamas tarpusavyje bei laiko juos patikimais tiek, kiek juos patvirtina ir kiti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Nukentėjusiosios M. V. teigimu, 2021 m. kovo 26 d. R. S. ją pešė už plaukų, pagriebusi tampė ją už abiejų rankų bei grasino ją pasmaugti. Kaip nustatyta ištirtais įrodymais, dėl šio įvykio į policiją nukentėjusioji kreipėsi po kelių dienų, paraginta artimjųjų. Tai patvirtina duomenys iš policijos pranešimų sistemos (1 t., b.l. 55-56) bei liudytojai K. S., I. K., R. R., kurie parodė, kad M. V. dažnai skūsdavosi jiems dėl patiriamo smurto ir grasinimų iš R. S., taip pat pastarieji patvirtino ir aplinkybes, kad matė mėlynes ant M. V. rankų ir ragino M. V. kreiptis į policiją. Liudytoja I. K. nurodė, kad pati girdėjo, kaip R. S. sakė, kad šeimoje atsitiks nelaimė, kad ji pasmaugs M. V.. Liudytoja R. R. patvirtino, kad kartą pati R. S. prisipažino, kad trenkė motinai ir sakė, kad šiuose namuose įvyks tragedija. Kaip nustatyta duomenimis iš policijos sistemos, 2021 m. kovo 26 d. 16.52 val. telefonu R. S. pranešė apie įvykį nurodydama, kad prieš pusvalandį kieme užsipuolė mama, apdraskė kaklą, sutrenkta ranka. Pareigūnams atvykus į įvykio vietą pranešėja R. S. nurodė, jog žodiškai konfliktuoja su savo mama M. V. dėl buitinių dalykų, mama senyvo amžiaus galimai serga senatvine dimensija, į medikus nesikreipia, dažnai konfliktuoja, bendraujant su M. V. matosi, kad moteris painiojasi savo kalboje, nerišliai dėlioja mintis, prižadėjo nesiartinti prie dukros. Prasidėjo teisminiai procesai dėl turto dalybų. Abi gyvena skirtinguose pastatuose, konfliktai vyksta kieme. Nepilnamečių vaikų namuose nėra, smurto faktas nepasitvirtinęs. Pareiškimą dėl mamos veiksmų rašyti atsisakė (1 t., b. l. 57–59). Taigi, šios faktinės aplinkybės paneigia R. S. parodymus, kad jokių kaltinime nurodomų įvykių nėra buvę, kadangi, kaip matyti iš virš paminėto dokumento, ji ir pati kvietėsi policiją, tačiau jos atžvilgiu smurto faktas nepasitvirtino, tačiau akivaizdu, kad konfliktas buvo kilęs, ir jo metu, kuomet buvo grasinta ir padarytas nežymus sveikatos suutrikdymas, nukentėjo būtent M. V.. Tokias faktines aplinkybes patvirtina ir byloje esanti Valstybinės teismo medicinos specialisto išvada Nr. G521/2021(02) nustatyta, kad M. V. konstatuotos ekchimozės (poodinės kraujosruvos) dilbiuose ir kairiame žaste. Sužalojimai padaryti kietais bukais, riboto paviršiaus daiktais ar įrankiais, labiausiai tikėtina rankų pirštais sugriebiant šias sritis. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, jie padaryti praėjus ne mažiau kaip 18 val. iki apžiūros. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje ir tiriamosios nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumoms aplinkybėms nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi ne mažiau 4 nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų su kietais, bukais riboto paviršiaus daiktais. Remiantis "Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių" 9 punktu dėl konstatuotų sužalojimų, vertinant juos kartu ir atskirai, M. V. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Konstatuoti sužalojimai tyčiniam savęs žalojimui ir griuvimui nebūdingi. Savigynai būdingų sužalojimų nekonstatuota (T.1,b.l.99-100).

Liudytoja S. B. teisme parodė, yra R. S. ir M. V. kaimynė, jai kaimynių kiemas nesimato, triukšmas nesigirdi, nes auga aukštos tujos, todėl apie tiriamus konfliktus nežino ir jų tiesiogiai nematė.

Teisme perklausius ir peržiūrėjus vaizdo ir garso įrašus, kuriuos kaltinamoji pateikė ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b.l. 30-31; 2 t., b.l. 40-41), nustatyta, kad juose užfiksuoti iš esmės itin nepagarbiu ir aiškiai pakeltu tonu, negatyvaus pobūdžio, plėtojami R. S. pokalbiai su nukentėjusiaja, kur kaltinamoji vadina M. V. „durna sene“, „padla“, vartoja necenzūrinius žodžius bei grasina, kad „tau viskas šitaip nesibaigs“ ir pan. (2 t., b.l. 40-41). Nors kaltinamosios teigimu, šie įrašai yra padaryti 2021 m. rugpjūčio mėnesį, tačiau jie iš esmės patvirtina aplinkybes, kad kaltinamoji buvo ilgą laiką itin agresyviai nusteikusi savo motinos atžvilgiu ir savęs nevaržydavo asmeninių pokalbių kontekste visapusiškai ją žemindama, grasindama.

Taigi, teismas neturi pagrindo abejoti virš paminėtų įrodymų visuma šioje kaltinimo dalyje, todėl pagrįstai sprendžia, kad R. S. 2021 m. kovo 26 d. apie 16.30 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, tarpusavio konflikto su motina M. V. metu, tyčia rankomis pagriebė M. V. už skaros, ryšėtos ant galvos, ir ją kartu su plaukais stipriai patempė, dėl ko nukentėjusioji M. V. jautė fizinį skausmą, toliau tęsiant savo nusikalstamą veiką, nukentėjusiajai nuėjus į namus, esančius (duomenys neskelbtini), grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. elgdamasi agresyviai, nukentėjusiajai M. V. pasakė ,,viskas dabar jau tau“ ir tyčia rankomis sugriebė M. V. už dilbių ir už jų laikydama tampė, kol pastaroji pradėjo šauktis pagalbos, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai M. V. fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas dilbiuose ir kairiame žaste, kas specialisto išvadoje Nr. G521/2021(02) konstatuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamoji R. S. veikė tyčia, kadangi pagal savo amžių, išsilavinimą, gyvenimišką patirtį, socialinę brandą, kaltinamoji aiškiai suvokė, jog darydama fizinio smurtinio pobūdžio poveikį nukentėjusios M. V. fiziniam kūnui, gali realiai sukelti ne tik fizinį skausmą, bet ir nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai, ir to siekė. Be to, dalyje dėl kaltinimo grasinimo nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, teismas vertina grasinimo realumą atsižvelgdamas į grasinimo motyvus (tarp šalių vyko ginčai dėl turto), santykius tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojos (itin konfliktiški), aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (buvo panaudotas fizinis smurtas - M. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas). Taigi, šioje konkrečioje situacijoje, įvertinant ir bendrą įvykių kontekstą, nustatant grasinimo realumą, konstatuotina, kad R. S. elgesys buvo teisingai suprastas, jog nagrinėjamojoje situacijoje M. V. buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad ji iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusiąją (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, panašūs į grasinimą, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.),ir pastarajai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. R. S. veikė tiesiogine tyčia, t.y. jis suvokė, jog grasinimą M. V. atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą išsako taip, kad ji tikėjo, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos siekė. Įvertinus aukščiau ištirtų įrodymų visetą darytina pagrįsta išvada, jog kaltinamoji R. S. idealioje sutaptyje padarė vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, veikos kvalifikuotos tinkamai bei įrodytos teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma.

Kaltinimo dalyje dėl 2021 m. balandžio 6 d. įvykio nukentėjusioji parodė, kad 2021 m. balandžio 6 d., apie 16.00 val. ji ėjo į malkinę, kuri yra kitoje pusėje jos namelio. Ji pasiėmė malkas susidėjusi į kibirą, ėjo iš malkinės, ir iš priekio atėjo jos duktė R. S., kuri ją pastūmė iš priekio. Kai R. S. pastūmė nukentėjusiąją, ji iš karto krito ant nugaros, ir taip susižeidė nugarą nukritusi ant kažkokių daiktų, tiksliai ar ant malkų ar ant kibirų nukrito nežino, bet labai jai skaudėjo, atsistojo tik įsikibusi, vėliau vaikščiojo su lazda nes sunku buvo vaikščioti. Skausmas nepraėjo, todėl 2021 m. balandžio 8 d. išsikvietė medikus. Atvykę medikai ją iškart išsivežė į ligoninę, padarė tyrimus, nustatė stuburo slankstelio lūžį. Tokius M. V. parodymus patvirtino liudytojas K. S., kuris nurodė, kad žino įvykį, kai tvarte jo motina pastūmė močiutę ir ši nukrito, jai skilo stuburo slankstelis. Kaip nurodė liudytoja R. R., jai pati motina sakė, kad R. S. pastūmė, dėl ko ji nukrito ir susižeidė nugarą. Kaip nustatyta Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G315/2022(02), M. V. konstatuotas I-ojo juosmeninio slankstelio lūžis. Sužalojimo lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimo lokalizacija, pobūdis, parinkta gydymo taktika bei rekomendacijos rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis bei laiku. Sužalojimas laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 135–136). Iš papildomos Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. pG617/2022(02) matyti, kad M. V. nustatytas I-ojo juosmeninio slankstelio lūžis. Sužalojimo lokalizacija, pobūdis, radiologinis vaizdas rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas 2021 m. balandžio 8 d., negalėjo būti padarytas 2018 m (1 t., b. l. 151–152). Teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas G. A. C. teisiamojo patvirtino pateikas specialisto išvadas ir nurodė, kad buvo kritimas, nukentėjusioji užduotyje nurodomu laiku ir aplinkybėmis turėjo traumą buityje, liemens srityje. 2021 m. balandžio 8 d. buvo daryta rentgenorama 12-to krūtinės slankstelio, kur jau matėsi senas lūžis ir vyko gijimas. 2018 metais buvo lūžis 12-to krūtinės slankstelio, o 2021 metais buvo juosmeninės srities slankstelio lūžis. Iš medicininių dokumentų matyti, kad žmogus vaikščiojo po sužalojimų. Galėjo ir vaikščioti ir kilnoti 2–3 kg svorį su tokiu sužalojimu.

Taigi, nukentėjusios M. V. ir liudytojų K. S., R. R. parodymai iš esmės yra nuoseklūs, įtikinami, vieni kitiems neprieštarauja, vieni kitus papildo ir atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, be to, juos papildo ir kiti teisiamojo posėdžio metu ištirti bei virš aptarti įrodymai, eksperto G. A. C. apklausa. Šiuo atveju kaltinamosios R. S. kaltė yra grindžiama ne vien tik nukentėjusiojos ir liudytojų parodymais, bet, kaip jau buvo minėta, ir kitais byloje esančiais objektyviai užfiksuotais duomenimis, patvirtinančiais R. S. veiksmuose esant nusikalstamos veikos sudėties požymių visumą. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai ir šioje dalyje R. S. pasitvirtino ir kaltinime nurodomu laiku ir vietoje, R. S. iš priekio priėjusi prie savo motinos M. V., tyčia vieną kartą rankomis pastūmė M. V., dėl ko pastaroji nukrito ant žemės ir susižeidė nugarą, taip nukentėjusiajai M. V. padarė I-ojo juosmeninio slankstelio lūžį, kas specialisto išvadoje Nr. G315/2022(02) konstatuojama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tarp R. S. naudoto fizinio smurto mechanizmo (pastūmimo) ir nukentėjusiojos M. V. šio įvykio metu patirtų sužalojimų bei sukeltų pasekmių (sveiktos sutrikdymo masto nustatymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys. R. S. veikė tyčia – ji pagal savo amžių, išsilavinimą, gyvenimišką patirtį suprato, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – nukentėjusiajai M. V. gali kilti atitinkami padariniai (konkrečiu atveju – nesunkus sveikatos sutrikdymas), to ir siekė. Tokias išvadas teismas daro vertindama R. S. atliktus konkrečius veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, nukentėjusiojos ir kaltinamosios padėtis įvykio metu, jų amžiaus ir kūno proporcijų akivaizdžius skirtumus, konflikto priežastį ir paties įvykio eigą. Atsižvelgiant aukščiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kuri tinkamai kvalifikuota bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visetu.

Paskutinėje kaltinimo dalyje dėl 2021 m. rugpjūčio įvykio nukentėjusios M. V. parodymais nustatyta, kad ją R. S. buvo pagriebusi už rankų, įstūmė į kampą ir prirėmė prie sienos, todėl jai skaudėjo, ant rankų liko mėlynės. Tokias nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojas K. S., kuris nurodė, kad 2021 m. liepą – rugsėjį buvo Lietuvoje ir matė savo močiutę, jos rankos buvo žaizdotos, su mėlynėmis. Analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytoja I. K., kuri patvirtino, kad matė mėlynes ant M. V. rankų. Liudytojos R. R. parodymais nustatyta, kad jai motina yra rodžiusi rankas su mėlynėmis teigdama, kad jas padarė R. S.. Pažymėtina ir tai, kad teisme apklaustas liudytoju P. Z. prisiminė, kad yra matęs vieną konfliktą ar barnį tarp kaltinamosios ir nukentėjusios, nors tokių aplinkybių visiškai neatsiminė ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 196), teisme šis liudytojas taip pat paaiškino, kad jam prieš nuotolinę apklausą teisme, jam R. S. priminė apie vasarą buvusį atvejį, kai jis prašė M. V. nekelti triukšmo. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu M. V. duotų parodymų (1 t., b.l. 164-166), į jos šauksmą gelbėti dėl 2021 m. rugpjūčio mėnesį kilusio konfliktą su R. S., atsiliepė ir atėjo būtent P. Z.. Taigi, nors liudytojas P. Z. tiesiogiai nematė konflikto, tačiau patvirtino, kad jis buvo. Virš paminėtos faktinės aplinkybės užfiksuotos ir pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl 2021 m. rugpjūčio 6 d. įvykio (1 t., b.l. 153) bei pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (1 t., b.l. 164-166). Be to, nukentėjusios ir liudytojų parodymus patvirtina ir Valstybinė teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G1546/2021(02), kuroje matyti, kad M. V. konstatuotos ekchimozės (poodinės kraujosruvos) dilbiuose. Sužalojimai padaryti kietais bukais riboto paviršiaus daiktais ar įrankiais, labiausiai tikėtina rankų pirštais. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, jie padaryti praėjus ne mažiau nei 18 val. iki apžiūros. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi ne mažiau 2 nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų, labiausiai tikėtina sugriebiant dilbius rankų pirštais. Remiantis ,,Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 9 punktu dėl konstatuotų sužalojimų M. V. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 46–47). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. pG2286/2021(02) matyti, kad M. V. konstatuoti sužalojimai padaryti daugiau nei 18 valandų iki apžiūros. Pasisakyti tiksliau apie sužalojimų padarymo laiką nėra galimybės. Konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti 2021 m. rugpjūčio 5 d. Konstatuoti sužalojimai visumoje savęs žalojimui ar griuvimui nebūdingi (2 t., b. l. 52–53). Teismas neturi pagrindo netikėti aukščiau aptartų įrodymų visetu, kadangi jie ne tik vieni kitus papildo, tačiau ir pagrindžia kaltinimo dalį, jog R. S. 2021 m. rugpjūčio 5 d. apie 14.00 val, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su motina M. V. metu, tyčia rankomis sugriebė M. V. už dilbių, ją nustūmė į kampą ir rankomis prirėmė prie sienos, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai M. V. fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas dilbiuose, kas specialisto išvadoje Nr. G1546/2021(02) konstatuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamoji R. S. veikė tyčia, kadangi aiškiai suvokė, jog darydama fizinio smurtinio pobūdžio poveikį nukentėjusiojos M. V. fiziniam kūnui (konkrečiai – rankų dilbiams), gali realiai sukelti ne tik fizinį skausmą, bet ir nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai, ir to siekė. Įvertinus aukščiau ištirtų įrodymų visetą darytina pagrįsta išvada, jog kaltinamoji R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, veika kvalifikuota tinkamai bei įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Teismas, skirdamas kaltinamajai bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes.

BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcija numato tik laisvės atėmimą iki penkerių metų.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalis asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta straipsnio sankcijoje, teismas pagrindų nenustatė (BK 62 str.)

R. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji visas jai inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdama tyčia, siekiant savanaudiškų tikslų, nusikalstamos veikos baigtos. Ji teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nebausta (2t., b.l. 61), Psichiatrinis gydymas, įskaita - nesigydė/nesilankė (2 t. b.l. 67), Priklausomybės ligų gydymas, įskaita -nesikreipė. (2 t., b.l. 67). Ji dirba, Lietuvoje turi pastovią gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, bei įvertinus kaltinamosios R. S. elgesį, ją charakterizuojančias aplinkybes, teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai skiriant BK 140 ir BK 145 straipsnių sankcijose numatytą švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, o pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą – laisvės atėmimą, kurios trukmė skiriama įvertinus tiek nusikalstamos veikos įvykdymo, tiek kaltinamąją charakterizuojančius duomenis bei taikytinas Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnyje numatytas terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, skiriant tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones. Teismo nuomone, skiriamų bausmių rūšys yra adekvačios padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei kaltinamosios asmenybei ir neprieštarauja teisingumo principui. Byloje esantys duomenys apie veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumą, nuteistojo elgesį rodo, kad kaltinamosios resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo, neizoliavus jos nuo visuomenės.

V. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

R. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti yra panaikintina ( 2 t., b.l. 115-116).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 3 vnt. CD su vaizdo įrašais, saugomi byloje (T.2,b.l.29, 33, 39), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. S. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2021 m. kovo 26 d.), ir skirti jai bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

R. S. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (dėl 2021 m. kovo 26 d.), ir skirti jai bausmę – 1 (vienerius) metus 2 (du) mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus: per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 10 valandų; įpareigojant.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio straipsnio 1, 2, 5 dalimis, virš paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti R. S. subendrintą bausmę - 1 (vienerius) metus 2 (du) mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus: 1) per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 10 valandų; 2) įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

R. S. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte (dėl 2021 m. balandžio 6 d.), ir skirti jai bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

R. S. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai bausmę – 1 (vienerius) metus 2 (du mėnesius) laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 65 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, ir paskirti R. S. subendrintą galutinę bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, šiuo laikotarpiu R. S. įpareigojant pirmuosius bausmės vykdymo atidėjimo metus dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

R. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį įpareigojimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti - panaikinti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 3 vnt. CD su vaizdo įrašais, saugomi byloje (T.2,b.l.29, 33, 39), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Sigita Meškauskienė