- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-05-13
- Bylos Nr.
- 1-37-354/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-1-02048-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Matuzevičienė
- Kaltinamasis
- I. B.
- Advokatai
- Henrikas Oseckis
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, turinti aukštesnįjį išsilavinimą, ištekėjusi, neįgali, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 235 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji I. B. davė melagingus parodymus apklausiama kaip liudytoja, o būtent, 2011 m. spalio 19 d., laikotarpiu nuo 10 val. iki 11.55 val., (duomenys neskelbtini) tarnybinėse ikiteisminio tyrimo skyriaus patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) apklausiama kaip liudytoja, būdama pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, melagingai parodė, kad 2011 m. liepos 13 d., laikotarpiu nuo 11.30 val. iki 12.30 val., ji buvo (duomenys neskelbtini) mieste kartu su S. P., nors ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nurodytu laikotarpiu ji buvo (duomenys neskelbtini) mieste.
Įrodymai
Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji I. B. kalta neprisipažino ir parodė, kad 2011 m. liepos 13 d. ji buvo (duomenys neskelbtini) mieste. Į (duomenys neskelbtini) važiavo viena, telefonus buvo palikusi namuose. Jos kelionės į (duomenys neskelbtini) tikslas buvo parvežti pažįstamiems aliejų, o taip pat ir susitikti su S. P.. Dėl susitikimo jie buvo susitarę telefonu iš vakaro. S. P. sakė, kad į (duomenys neskelbtini) važiuoja pirkti detalių. Jie (duomenys neskelbtini) susitiko apie 11.30 val., tačiau gerai valandos nepamena. Susitiko prie prekybos centro ,,(duomenys neskelbtini)“. Automobilį S. P. paliko prie minėto prekybos centro, ir jos automobiliu jie nuvažiavo į pirtį. Ten buvo apie valandą laiko. Po to jie išsiskyrė prie ,, (duomenys neskelbtini)“ prekybos centro.
Tuo metu ji naudojosi ,,(duomenys neskelbtini)“ Sim kortele. Į (duomenys neskelbtini) ji vežėsi ,,(duomenys neskelbtini)“ telefoną, o ,,(duomenys neskelbtini)“ telefoną buvo palikusi namuose. Telefono numerio nepamena. Kiekvieną kartą perkant kortelę būdavo vis kitas telefono numeris. Namuose ji rado ,,(duomenys neskelbtini)“ telefoną, į jį įsidėjo ,,(duomenys neskelbtini)“ kortelę ir bendravo su S. P.. Apklausiama kaip liudytoja ji neteisingai nurodė, kad buvo pasiėmusi ,,(duomenys neskelbtini)“ telefoną. 2011 m. liepos 13 d. galėjo paimti kas nors kitas tą telefoną ir kalbėti su jos vyru. Apklausos metu ji nesakė, kad į (duomenys neskelbtini) vežėsi ,,(duomenys neskelbtini)“ telefoną. Gali būti, kad telefonas ,,(duomenys neskelbtini)“, kurį ji vežėsi į (duomenys neskelbtini), buvo sūnaus, tačiau jie visi turėjo ,,(duomenys neskelbtini)“ telefonus. Ji neklausė sūnaus dėl telefono pasiėmimo, šis telefonas visada būdavo namuose. Ar su S. P. kalbėjo telefonu po įvykio, nepamena. Tyrimo metu turbūt sakė tiesą, kad kalbėjo. Po įvykio kitą dieną ,,(duomenys neskelbtini)“ kortelę išmetė į šiukšlinę.
Apklausiant ją kaip įtariamąją, tyrėja pradėjo gąsdinti, kad ji (I. B.), atseit, buvo (duomenys neskelbtini), kad yra paimtos telefoninių pokalbių išklotinės. Gąsdino, kad jos visą giminę apklausinės, darė spaudimą. Tyrėjos verčiama ji davė tokius parodymus. Išklotinėse nurodytose vietose ji negalėjo būti. Jei tyrėja būtų pasakiusi, kad ji turi teisę turėti advokatą, tai gal būtų viskas buvę kitaip. Iki apklausos kaip įtariamosios jai nebuvo išaiškintos teisės, kad ji gali turi teisę turėti gynėją. Kai jai pasakė, kad ji gali turėti advokatą, tada iš karto susirado jį, bet tai buvo padaryta po jos apklausos.
Teisingi yra jos parodymai, kai ji buvo apklausiama kaip liudytoja ir kai apklausoje dalyvavo advokatas, o jos parodymai, kai ji prisipažino kalta, yra neteisingi. Apklausiama kaip liudytoja ji buvo įspėta dėl melagingų parodymų, jai buvo išaiškinta atsakomybė.
S. P. jai pervedė 1000 Lt, nes ji neturėjo pinigų. Jai S. P. buvo skolingas. Vyras apie jos santykius su S. P. nežinojo.
Dėl 2012 m. kovo 9 d. susirašinėjimo ,,(duomenys neskelbtini)“ su S. P. negali paaiškinti, kodėl pastarasis jai nurodinėjo, ką reikia sakyti apklausos metu.
Šiuo metu sveikatos tyrimai jai atliekami (duomenys neskelbtini). Ji turi neįgalumą, gauna 80 eurų ir 200 eurų gauna už globą. Jos vyras nedirba. Vienas vaikas pilnametis, studentas, mokosi (duomenys neskelbtini) universitete, kitas dar nepilnametis.
Ikiteisminio tyrimo metu 2011 m. spalio 19 d. apklausta kaip liudytoja I. B. parodė, kad telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) ji naudojasi jau maždaug 3–4 metus, telefono numeris yra registruotas jos vardu, veikia „(duomenys neskelbtini)“ tinkle. Minėtą telefono numerį ji turi nuo to laiko, kai jai buvo iškelta byla dėl bankroto ir buvo paimti visi jos firmos vardu registruoti telefonai. Minėto telefono numerio SIM kortelę ji yra įsidėjusi į šiuo metu jos turimą mobiliojo ryšio telefoną “(duomenys neskelbtini)“, kurio įsigijimo laiko tiksliai nepamena, galėtų būti 2011 metų pavasarį ar vasarą. Anksčiau turėtame telefone ji taip pat buvo įsidėjusi SIM kortelę, kurios abonentinis telefono numeris yra (duomenys neskelbtini). Į telefono aparatą „(duomenys neskelbtini)“ jokių kitų SIM kortelių ji įdėjusi nebuvo. Be šitų dviejų telefonų aparatų nuo 2011 metų pradžios, tikslaus laiko nepamena, trumpais laiko tarpais ji naudojosi „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele, kurios telefono numerio nepamena. „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortelę ji buvo įsidėjusi į sūnaus V. turėtą mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, kurio šiuo metu nebeturi, nes minėtą telefoną sūnus V. kažkam atidavė. Jos vaikai turėjo ne po vieną telefono aparatą, jie telefonais keisdavosi su savo draugais. Minėtos „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortelės nebeturi, ją yra išmetusi. Paskutinį kartą iš sūnaus V. pasiskolintu telefonu bei minėta „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele naudojosi 2011 m. liepos 13 d. bendraudama su S. P., su kuriuo apie 2 metus palaiko nesantuokinius ryšius. Su S. P. buvo susitikę iš viso tris kartus: vieną kartą praėjusiais metais (2010 m.) rudenį (duomenys neskelbtini), o šiais metais 2 kartus, tai yra iškart po Naujųjų metų švenčių ir 2011 m. liepos 13 d. Pastaruosius du kartus buvo susitikę (duomenys neskelbtini). Prieš susitikimus (duomenys neskelbtini) ji su S. P. susiskambindavo iš anksto. Ji S. P. skambindavo iš minėtos savo SIM kortelės į pastarojo „(duomenys neskelbtini)“ ar „(duomenys neskelbtini)“ numerį, kurio nepamena. S. P. skambindavo tik tada, kai planuodavo vykti į (duomenys neskelbtini), jokiais kitais klausimais su juo telefonu nėra bendravusi. Be S. P. iš minėtos „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortelės, ji daugiau niekam neskambindavo, minėtu telefonu niekam niekada nerašydavo jokių SMS pranešimų. S. P. numerį SIM kortelės atmintyje buvo priskyrusi „S.“ vardui. Minėtą SIM kortelę ji šiuo metu yra išmetusi, kadangi to paprašė S. P., tai yra jai paskambino 2011 m. liepos 14 d. vakare į jos „(duomenys neskelbtini)“ numerį ir paaiškino, kad vykstantį iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) jį sulaikė policijos ar kažkokie kiti pareigūnai, kurie jo ir jo draugo mašinoje rado kažkokių neleistinų daiktų, ir jis bijojo, kad per pareigūnus į viešumą neiškiltų jos ir jo palaikomi nesantuokiniai ryšiai. S. P. prašė jos išmesti minėtą SIM kortelę, norėdamas apsaugoti ją nuo nemalonumų. Todėl turėtą „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortelę ji išmetė. Po kurio laiko, greičiausiai rugsėjo mėnesį, į jos telefono numerį (duomenys neskelbtini) jai paskambino S. P., paaiškino, kad jos gali ieškoti pareigūnai dėl apklausos, kad apklausos metu jis paviešino jų nesantuokinius ryšius bei papasakojo apie jų paskutinį susitikimą (duomenys neskelbtini), kad dėl šios priežasties ji gali būti kviečiama į liudytojo apklausą. Po minėto skambučio S. P. jai daugiau nėra skambinęs.
Prieš jiems susitinkant 2011 m. liepos 13 d. (duomenys neskelbtini) S. P. dieną prieš tai paskambino ir pasakė, kad kitą dieną važiuos į (duomenys neskelbtini), skambino iš savo „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortelės numerio į jos minėtą „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortelės numerį. Susitarė susitikti apie 11.30 val.–12 val. (duomenys neskelbtini) miesto pradžioje esančio prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje. S. P. paaiškino, kad į (duomenys neskelbtini) vyksta kartu su kažkokiu draugu, kad atvyks savo automobiliu „Ford“. 2011 m. liepos 13 d. su S. P. nebesiskambino, sutartu laiku ji pastarojo laukė sutartoje vietoje savo „Audi“ markės automobilyje. Beveik tiksliai sutartu laiku S. P. savo automobiliu „Ford“ atvyko į nurodytą vietą, automobilį paliko minėto prekybos centro stovėjimo aikštelėje ir persėdo į jos automobilį. Ji su S. P. tada vyko į netoliese nuo minėto prekybos centro esančią nuomojamą pirtį, ten buvo valandą laiko, o paskui ji S. P. nuvežė prie pastarojo automobilio, palikto prie prekybos centro. S. P. draugo nematė. Palikusi prie prekybos centro S. P., ji išvyko atgal į (duomenys neskelbtini).
Telefono su „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele ji į (duomenys neskelbtini) 2011 m. liepos 13 d. nesivežė, o vežėsi „(duomenys neskelbtini)“ telefoną, kuriame yra įdėta „(duomenys neskelbtini)“ kortelė, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini). Dėl telefono numerio (duomenys neskelbtini) paaiškina, kad šiuo telefono numeriu ji naudodavosi iki bankroto jos įmonei paskelbimo maždaug prieš 3–4 metus. SIM kortelė su šiuo numeriu į dabar jos turimą telefoną niekada nebuvo įdėta. Šiuo metu šia SIM kortele nebesinaudoja. Iki 2011 m. gegužės 1 d. ji dirbo pagal savo vyro verslo liudijimą, prekiavo kava, arbata, prieskoniais. Prieskonius ir arbatas pirkdavo (duomenys neskelbtini), o kavą (duomenys neskelbtini). Nuo 2011 m. gegužės 1 d. nebeprekiauja (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), 4 t., 123–124 b. l.).
Iš 2011 m. spalio 19 d. liudytojo apklausos protokolo matyti, kad I. B. buvo išaiškintos BPK 81 str., 83 str. ir 163 str. numatytos liudytojo teisės, pareigos bei atsakomybė, ji įspėta pagal BK 235 str. už melagingų parodymų davimą, ir tai ji patvirtino savo parašu bei raštu patvirtino protokole surašytų parodymų teisingumą (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), 4 t., 123–124 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu 2012 m. kovo 9 d. apklausta kaip įtariamoji I. B. visiškai prisipažino padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 str. 1 d., ir parodė, kad praėjusių metų (2011 m.) rugsėjo mėnesio pradžioje, tikslaus laiko nepamena, pas ją į namus atvyko pažįstamas S. P.. Pirmos apklausos metu ji nurodė, kad su S. P. palaiko nesantuokinius ryšius, tačiau iš tiesų tai yra netiesa. Jos šeima ir S. P. šeima yra anksčiau gana artimai bendravę, kai S. P. šeima gyveno (duomenys neskelbtini). S. P. šeimai išvykus gyventi į (duomenys neskelbtini), pradėjo šiek tiek rečiau su jais bendrauti. Kuo S. P. verčiasi gyvendamas (duomenys neskelbtini), nežino. Praėjusių metų (2011 m.) rugsėjo mėnesio pradžioje pas ją atvykęs S. P. pasakė, kad turi sunkumų, kad važiuojantį iš (duomenys neskelbtini) jį sustabdė pareigūnai ir jo automobilyje rado keletą blokų cigarečių, dėl to jam iškėlė bylą. S. P. kalbėjo apie tai, kad dėl šitos naujos bylos bijo, jog gali būti pasodintas į kalėjimą, kadangi iš seniau turi lygtinumą, bijojo dėl savo šeimos, išgyveno dėl to, kaip jo žmona be jo likusi su dviem vaikais pragyventų. S. P. kalbėjo labai įtikinamai, susigraudinęs. Dėl tos priežasties ir dar dėl to, kad S. P. pažinojo kaip gerą, sąžiningą žmogų, ji pagalvojo, kad tikrai būtų negerai, jei dėl gabentų kelių blokų cigarečių jį pasodintų į kalėjimą. S. P. nesakė, kad jis automobiliu gabeno labai didelį kiekį cigarečių. Be to, S. P. sakė, kad iš (duomenys neskelbtini) jis automobiliu važiavo ne vienas, o su kažkokiu draugu, kuris pareigūnams visiškai prisipažino, kad automobilyje gabentos cigaretės yra visos jo – to draugo. Iš S. P. pasakojimo suprato, kad pastarajam reikia, jog ji tiesiog patvirtintų ir pateisintų jo buvimą (duomenys neskelbtini). Jis sakė, jog pareigūnams, jeigu šie klaustų, reikia sakyti, kad jie palaiko nesantuokinius ryšius ir kad į (duomenys neskelbtini) 2011 m. liepos 13 d. jie vyko eilinį kartą pasimatyti bei tam tikru laiku, nuo maždaug 12 val. iki maždaug 13 val., kartu buvo pirtyje. S. P. būtinai reikėjo paneigti tą versiją, kad jis ką nors žinojo apie tai, jog automobilyje buvo cigarečių. Gailėdamasi S. P., tikėdama tuo, kad pastarasis su savo kažkokiu pažįstamu vežė tikrai mažą kiekį cigarečių ir dėl to galėjo vėl patekti į kalėjimą, ji sutiko S. P. padėti. Sutiko, esant reikalui, duoti parodymus apie tai, kad su S. P. jau kuris laikas palaiko nesantuokinius ryšius ir 2011 m. liepos 13 d. vyko į (duomenys neskelbtini) su juo pasimatyti. Šio pokalbio metu S. P. jos klausė, gal ji galėtų parekomenduoti kokią nors savo draugę, gyvenančią (duomenys neskelbtini), kuri apsiimtų pareigūnams meluoti apie jo (S. P.) ir savo nesantuokinius ryšius, tačiau ji tam griežtai paprieštaravo, nes nenorėjo jokių savo pažįstamų velti į tai, pasakė, kad geriau jau pati pameluos, jog su S. P. palaiko nesantuokinius ryšius ir buvo su juo pasimatyme (duomenys neskelbtini). S. P. paklausus apie tai, kas bus, jeigu pareigūnai paims telefonų išklotines ir pagal jas išsiaiškins, kur ji iš tiesų buvo 2011 m. liepos 13 d., nes pati negalėjo prisiminti, nei kur tada buvo, nei su kuo telefonu bendravo, pastarasis pasakė, kad niekas tų išklotinių neims, be to, pasiūlė kalbėti apie tai, jog tiek ji, tiek jis turėjo neabonentines „(duomenys neskelbtini)“ ar kitokias išankstinio papildymo korteles, kuriomis naudodavosi, kai norėdavo susitikti, ir kad iš viso skambinosi ir buvo susitikę 3 kartus. S. P. ją patikino, kad tokių papildymų išklotinių tikrai niekas neims. Kai jie galutinai su S. P. susitarė, kad ji apsiims, reikalui esant, pareigūnams papasakoti apie tariamus savo nesantuokinius ryšius su juo, apie susitikimą (duomenys neskelbtini) bei apie jų bendravimą su „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortelėmis, S. P. dar pasakė, kad prieš jos apklausą ją suves su savo advokate, kuri jai viską smulkiai paaiškins, ką ir kaip pareigūnams reikia sakyti.
Šiek tiek vėliau, tikslaus laiko nepamena, jai S. P. paskambino ir pasakė, kad tikriausiai netrukus ji bus iškviesta į liudytojo apklausą. Dar po kurio laiko ji gavo šaukimą atvykti į liudytojo apklausą į (duomenys neskelbtini). Prieš atvykdama į apklausą, telefonu ji susisiekė su S. P., tikėdamasi, kad pastarasis ją suves su savo advokate, o ši jai turės smulkiai nupasakoti situaciją, paaiškinti, ką ir kaip turi sakyti pareigūnams. Tačiau S. P. paaiškino, kad jai susitikti su advokate nereikia, kad čia bus nesudėtinga apklausa ir kad ji papasakotų viską, kaip buvo aptarę pirmo jų pokalbio metu. Ji liudytojo apklausos metu davė melagingus parodymus. Po jos liudytojo apklausos S. P. paskambino ir pasidomėjo, kaip vyko apklausa, o ji jam pasakė, jog apklausos metu papasakojo tai, ką jie buvo aptarę. Tada S. P. jai pasakė, kad galbūt dar ją pakvies to paties pasakyti į teismą, tačiau gali būti, kad ir nekvies. Po to karto ji su S. P. nebendravo iki tol, kol negavo šaukimo atvykti į įtariamojo apklausą. 2012 m. kovo 8 d. (duomenys neskelbtini) ji buvo susitikusi su S. P., pastarajam pasakė, jog yra kviečiama į įtariamojo apklausą, paklausė, kas vyksta toje byloje ir kodėl yra kviečiama. S. P. jai paaiškino, kad ji yra kviečiama greičiausiai dėl to, kad pareigūnai, jo žodžiais tariant, „nori uždaryti bylą“ ir kad viskas yra gerai. Atvykusi į apklausą, ji sužinojo, kad yra įtariama tuo, jog liudytojo apklausos metu davė melagingus parodymus. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, ją padarė dėl to, kad norėjo pagelbėti į bėdą pakliuvusiam gerai pažįstamam asmeniui S. P., meluodama pareigūnams nesitikėjo turėti kokios nors materialinės naudos sau (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), 4 t., 142–143 b. l.).
Šalies argumentai
Ikiteisminio tyrimo metu (I. B. pateikus prokurorui pareiškimą su prašymu ją iš naujo apklausti, baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), 4 t., 165 b. l.) 2012 m. balandžio 23 d. papildomai apklausta kaip įtariamoji I. B. parodė, kad ankstesnės apklausos pradžioje jai buvo neišaiškintos visos teisės, jai niekas nebuvo sakęs, kad ji yra apklausiama kaip įtariamoji ir kad turi teisę turėti advokatą. Tai įvyko apklausos gale. Jai buvo padarytas spaudimas tuo, kad bus apklausinėjami jos vaikai ir giminaičiai, kad bus atnaujinta bankroto byla, kuri jau yra išnagrinėta. Ji išsigando, norėjo apsaugoti savo šeimą, todėl apklausos metu daug ką sumelavo. Pavyzdžiui, kad ji nebuvo (duomenys neskelbtini), kad nebuvo susitikusi su S. P. ir kad jos telefonas iš tikrųjų buvo paliktas namuose, kas juo kalbėjo, pasakyti negali (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), 4 t., 146 b. l.).
Apklaustas kaip kaltinamasis teisiamajame posėdyje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) S. P. parodė, kad 2011 m. liepos 13 d. kartu su E. I. jis važiavo į (duomenys neskelbtini). Jis važiavo automobiliu „Ford Focus“, o E. I. savo automobiliu. Prieš (duomenys neskelbtini) E. I. pasitiko kažkoks kolega su autobusiuku, palydėjo juos iki PC „(duomenys neskelbtini)“, kur jis buvo susitaręs susitikti su drauge. Ten jis padavė E. I. savo automobilio raktelius, jeigu pastarajam reikėtų įdėti detales į jo automobilį, ir susitarė susitikti už valandos. Jis sėdo į I. B. pilką „Audi A6“ automobilį ir jie nuvažiavo į tame rajone netoli esančią pirtį. Jis neprisimena nei pirties adreso, nei pavadinimo, ji yra už 3 km nuo PC „(duomenys neskelbtini)“. Su I. B. susitikti (duomenys neskelbtini) susitarė anksčiau, prieš dvi dienas. Pirtyje pabuvo 1–1,5 val. Kai grįžo prie to prekybos centro, jo automobilis jau stovėjo, E. I. laukė savo automobilyje. Nepamena, ar klausė E. I., ar pastarasis ką nors įdėjo į jo automobilį, bet įlipęs į automobilį salone jokių detalių nematė, o bagažinės atidaręs nebuvo. E. I. jį skubino, todėl sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Privažiavus muitinės postą, juos sustabdė muitinės pareigūnai, jo klausė, ką veža, jis atsakė, kad nieko, nes pas jį nieko nebuvo. Pirmą sustabdė E. I., ir, kai pastarajam liepė atidaryti automobilio bagažinę, jo (S. P.) tik dokumentai buvo paimti patikrai. E. I. pradarius bagažinę, jis pamatė, kad bagažinė pilna cigarečių.
(duomenys neskelbtini) tyrėja R. R. E. I. apklausė pirmą, o jam R. R. pasakė, kad čia viskas aišku, kad jis vežė tas cigaretes, nes kaip kitaip cigaretės galėjo atsirasti jo automobilio bagažinėje, kad E. I. dviem automobiliais nevažiavo. Jo parodymus tyrėja surašė pagal E. I. duotus parodymus. Jis nežinojo, ką daryti, buvo sugniuždytas, labai išgyveno dėl šeimos, nenorėjo tyrėjai sakyti apie meilužę. Apie detales tyrėjai nieko nebesakė, nes pastaroji pasakė, kad cigaretės rastos jo automobilio bagažinėje, kad gali nieko nebepasakoti. Tada jis pasakė, kad rašytų pagal E. I. ir viskas.
Su I. B. susitikti (duomenys neskelbtini) jis susitarė telefonu prieš dvi dienas iki įvykio. Jie turėjo atskiras SIM korteles, kurių numerių neprisimena. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad I. B. telefono numeris buvo (duomenys neskelbtini), vadinasi, taip ir buvo. Jis naudojasi vienu telefono numeriu – (duomenys neskelbtini), o su I. B. kalbėjo iš kito telefono numerio, kortelė buvo įdėta į seną nebenaudojamą telefono aparatą, dabar to numerio neprisimena, I. B. skambindavo irgi į kitą, konspiracinį, telefono numerį, neprisimena, ar tyrimo metu jį nurodė tyrėjai. Apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją jo nurodytas I. B. telefono numeris (duomenys neskelbtini) yra ne konspiracinis numeris. Nurodytu telefono numeriu su I. B. nebendraudavo, o kokiu numeriu bendravo, neprisimena. Po įvykio tais konspiraciniais telefonų numeriais nebebendravo, jis SIM kortelę išmetė ir I. B. liepė išmesti, nes jam prasidėjo problemos su teisėsauga ir šeimoje. Jis kortelę išmetė su visu telefonu, o ar išmetė SIM kortelę I. B., nežino. Dabar prisiminė, kad įvykio metu tą konspiracinę SIM kortelę jis turėjo su savimi, jeigu I. B. nebūtų atvažiavusi prie to prekybos centro, būtų pastarajai skambinęs, bet, kadangi I. B. jau ten jo laukė, jam skambinti nebereikėjo. Jo tuo metu turimą telefoną pareigūnai paėmė, o tą SIM kortelę jis sulaužė.
Jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu, duoti tyrėjai, surašyti iš jo žodžių, protokole jis pasirašė, bet tada jis buvo šoko būsenos. Po savo parodymais jis pasirašė, bet to nebuvo, kas surašyta. Pirmą vakarą jis pats save apkalbėjo, E. I. irgi jį apkalbėjo. Tyrėja surašė pagal E. I. parodymus, jis sunkiai orientavosi, tyrėja nesuklastojo jo parodymų. Tyrėja užduodavo jam klausimus, pavyzdžiui, ar jis važiavo už tuos 500 Lt, jis pagalvojo, jeigu E. I. taip pasakė, kad nebeklaidintų, pasakė, kad važiavo – taip jis atsakinėjo į klausimus, tyrėja taip ir užrašė, todėl tokie jo parodymai ir išėjo. Tyrėjai apie automobilių detales jis nieko nebesakė, bijojo, kad jo neuždarytų į kalėjimą. Galima sakyti, kad jis prisipažino kaltu dėl to, kad jo nesulaikytų, nes norėjo parvažiuoti į namus, išsiaiškinti su žmona, todėl apklausos protokole parašė, kad pripažįsta savo kaltę ir pasirašė.
Iki apklausų, kol juos nuvežė į (duomenys neskelbtini), jis turėjo galimybę bendrauti su E. I., aptarti aplinkybes, nes abu sėdėjo automobilyje ir laukė, bet jie nieko neaptarė, jokio susitarimo, kokius parodymus duoti, nebuvo, jis tik E. I. pasakė, kad pastarasis tvarkytųsi. Jų su E. I. parodymai sutapo, nes R. R. jam uždavinėjo klausimus pagal E. I. jau duotus parodymus, o jis, logiškai pagalvojęs, atsakydavo, kaip jam atrodė, taip viską ir surašė. E. I. sakė, kad viskas bus gerai. Jis manė, E. I. cigaretės, pastarasis ir susitvarkys.
I. B. parodymai skyrėsi todėl, kad, antrą kartą pastarajai nuėjus pas tyrėją, jai buvo daromas spaudimas, pati I. B. jam taip sakė. Dėl I. B. pirmų parodymų, kad telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), ji vežėsi į (duomenys neskelbtini), o po užfiksuoto jo telefoninio pokalbio su moterimi, I. B. papildomoje apklausoje nurodė vienintelę aplinkybę, kad tą telefoną paliko (duomenys neskelbtini) – I. B. norėjo nusimesti nuo savęs atsakomybę, todėl ir pasakė, kad jos (duomenys neskelbtini) nebuvo, nes kai I. B. buvo pareikšti įtarimai, pastarajai buvo pasakyta, kad jai kabo dar dvi bylos dėl firmos, tiksliai tų aplinkybių jis nežino.
Pervedinėjo pinigus I. B., nes pastarąją įvėlė į tokius nemalonumus. Pervedė I. B. 1000 Lt susimokėti advokatui.
Dėl to, kad pas ikiteisminio tyrimo teisėją jis nurodė, jog tą SIM kortelę (duomenys neskelbtini) išsiėmė iš savo telefono – dabar tokių smulkmenų neprisimena, bet iš tos kortelės (duomenys neskelbtini) neskambino, sulaužė ją jau sulaikytas pareigūnų. Jo parodymai, duoti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, yra teisingi. Telefoniniame pokalbyje pasakyta jo frazė, kad I. B. „prigavo“, yra tas pats kas „suskydo“ – darė spaudimą ir prigavo. Galima pritaikyti ir taip, kad prigavo meluojant. Išaiškėjus, kad I. B. buvo jo meilužė, su pastarosios vyru išsiaiškino. B. buvo pas juos atvažiavę į (duomenys neskelbtini), pirmiausia išsiaiškino santykius, o paskui aptarė dėl bylos. I. B. pasakė, kad yra kviečiama pas tyrėją į apklausą kaip įtariamoji, jis pasakė, kad pastaroji nuvažiuos, pasakys, kaip buvo, ir viskas.
Su R. M. yra pažįstamas. Dėl šios bylos aplinkybių jis bendravo su R. M.. Kai pas jį po kratos buvo paimtas kompiuteris, jis bijojo pats tiesiai skambinti I. B., todėl paprašė R. M. paimti iš B. kompiuterį ir jį sukeisti. Jis nežino, kas jam tada „susisuko“, pas jį darė kratą, paėmė kompiuterį, jis norėjo sužinoti, ar pas B. daro kratą, jam pasakė, kad jau paimtas ir pastarųjų kompiuteris. Nieko tokio B. kompiuteryje nebuvo, tiesiog jis tada jau pats savęs bijojo, negali atsakyti, kodėl R. M. prašė sukeisti kompiuterius B. namuose. Taip pat buvo taip, kad su B. dėl pinigų advokatui bendravo per R. M..
Jis neprašė I. B. paliudyti, kad neva jis buvo su pastarąja susitikęs, jie iš tikrųjų buvo susitikę, bet čia taip viskas „apaugo“ tik todėl, kad iš pradžių jis to nepasakė. Jis nepripažįsta savo kaltės dėl to, kad kurstė I. B. melagingai liudyti. Jis taip įsivaizduoja, kad I. B., apklausiama kaip įtariamoji, kai pasakė, kad ji, apklausta kaip liudytoja, sakė netiesą, jį apkalbėjo ir melavo, nes tikėjosi, kad jis savo reikalus susitvarkys pats, be to, kiek jis žino, tyrėja R. R. I. B. darė spaudimą. Su I. B. tuo metu, kai pastaroji jį apkalbėjo, susipykę nebuvo. Jis nežino, kodėl tyrėja nedarė I. B. spaudimo tada, kai ši kalbėjo jo naudai.
Užfiksuotuose garso įrašuose atpažino savo balsą, vyko tokie pokalbiai telefonu.
Kai jį apklausinėjo tyrėja R. R., liudytojas T. J. įeidavo, išeidavo, bet negali pasakyti, ar pastarasis visą laiką sėdėjo ir įdėmiai klausė, nes jis bendravo su tyrėja R. R., į T. J. nežiūrėjo (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), 5 t., 173–177 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu 2011 m. liepos 13 d. apklaustas kaip įtariamasis S. P., be kita ko, parodė, kad 2011 m. liepos 12 d. į jį kreipėsi E. I. ir pasiūlė už 500 litų atlygį padėti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pergabenti cigarečių su nelietuviškomis banderolėmis. Jo šeimos materialinė padėtis yra prasta, todėl jis sutiko su E. I. pasiūlymu. 2011 m. liepos 13 d., apie 11.30 val., kartu su E. I., kiekvienas atskirais automobiliais, nuvyko prie (duomenys neskelbtini) miesto į E. I. sutartą vietą. E. I. vairavo „Audi A6“, o jis vairavo iš pažįstamo T. pasiskolintą automobilį „Ford Focus“. Prie (duomenys neskelbtini) miesto juos pasitiko kažkoks asmuo, kuris vairavo mikroautobusą su (duomenys neskelbtini) registracijos numeriais. Pastarasis jiems nurodė važiuoti iš paskos, taip jie su E. I. ir padarė. Kokiu adresu (duomenys neskelbtini) jie susikrovė cigaretes su baltarusiškomis banderolėmis, pasakyti negali. Cigaretes į savo automobilius jis su E. I. persikrovė iš juos pasitikusio asmens mikroautobuso. Susikrovę cigaretes, iš (duomenys neskelbtini) jis su E. I. išvyko važiuodami vienas paskui kitą, E. I. važiavo pirmas. Apie 15 val., tik įvažiavus į (duomenys neskelbtini), juos sustabdė pasienio pareigūnai ir patikrinimo metu rado jų automobiliuose sukrautas cigaretes su baltarusiškomis banderolėmis. Dėl padarytos nusikalstamos veikos, tai yra dėl to, kad gabeno cigaretes su baltarusiškomis banderolėmis, visiškai prisipažįsta, gailisi. Nusikaltimą padarė dėl tos priežasties, kad yra sunki jo šeimos materialinė padėtis, o padėdamas E. I. gabenti cigaretes tikėjosi uždirbti 500 litų (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), 3 t., 177–178 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu 2011 m. spalio 7 d. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją S. P., be kita ko, parodė, kad jo draugės I. B. mobiliojo ryšio telefono numeris yra (duomenys neskelbtini), tačiau įvykio metu jis skambino I. B. ne šiuo telefono numeriu, o kitu, kurio neprisimena (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), 3 t., 185–186 b. l.).
Apklaustas kaip kaltinamasis teisiamajame posėdyje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) E. I., be kita ko, parodė, kad 2011 m. liepos pradžioje iki vykimo į (duomenys neskelbtini) cigarečių jis buvo susitikęs su pažįstamu S. P., kuriam pasakė, kad važiuos į (duomenys neskelbtini) pirkti automobilių detalių. S. P. pasakė, kad turi merginą (duomenys neskelbtini). Tada jis pasiūlė S. P. važiuoti kartu. Iš pradžių jie tarėsi važiuoti vienu automobiliu, bet paskui, pagalvojęs, kad neaišku, kiek jis ten užtruks, pasiūlė S. P. vykti į (duomenys neskelbtini) savo automobiliu, bet važiuoti kartu. Į (duomenys neskelbtini) jis važiavo vienas, savo asmeniniu automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o S. P. – „Ford Focus“ automobiliu, valstybinių numerių neprisimena, vyko irgi vienas. Liepos 13 d. ryte skirtingais automobiliais vienas paskui kitą jie išvyko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), apie 11.30 val. buvo (duomenys neskelbtini). Prie (duomenys neskelbtini) miesto ženklo dešinėje pusėje esančioje aikštelėje jį pasitiko (duomenys neskelbtini), vardu J. – jie buvo taip susitarę. Jis dar paprašė to (duomenys neskelbtini) juos palydėti iki prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, nes ten S. P. laukė moteriškė, o jis vis galvojo, kaip sutalpinti kuo daugiau cigarečių, todėl S. P. pasakė, kad jo (E. I.) automobilis kažko negerai dirba, be to, ne visos detalės tilps į jo automobilį, gal pastarasis galėtų jam paskolinti savo automobilį. S. P. sutiko ir padavė jam savo automobilio raktelius. Prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje jie pastatė automobilius, po kiek laiko atvažiavo pilkas automobilis, jis nematė, kas sėdi viduje, bet S. P. nuėjo pas savo merginą, o jis su (duomenys neskelbtini) savo automobiliu nuvažiavo netoli to prekybos centro susikrauti cigarečių. Prikrovęs savo automobilio bagažinę ir dar truputį salone, kad labai nesimatytų, cigarečių „Fest“ ir „Fest 7“ blokų, grįžo į prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelę, paėmė S. P. automobilį, jame irgi prikrovė visą bagažinę, po kilimėliais salono gale, kad nesimatytų, ir S. P., įlipęs į automobilį, jų nepastebėtų. Sukrovęs cigaretes, jis grįžo į prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelę, netrukus atvažiavo S. P.. Moters, su kuria buvo susitikęs S. P., jis nematė, neatpažintų, matė tik automobilį, kuriuo pastaroji atvažiavo – tai buvo pilkos spalvos „Audi A4“. S. P. paklausė, ar jis susikrovė detales, jis atsakė, kad viskas gerai, sukrovė į bagažinę, ir jie išvyko į (duomenys neskelbtini).
Pirmą kartą apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis sakė, kad S. P. už 500 Lt atlygį pasiūlė padėti jam (E. I.) iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pargabenti cigaretes, nes visos cigaretės į jo automobilį „Audi A6“ nebūtų tilpę, kadangi sulaikymo metu jam buvo labai didelis stresas. Parodymus davė nedalyvaujant advokatui, nesuvokė, kad apkalba S. P., manė, kad padeda. Kodėl sulaikytas ir tą pačią dieną apklausiamas S. P. parodė analogiškas aplinkybes, negali paaiškinti. Kai juos sulaikė pasienio ruože, jie dar apie dvi valandas buvo laikomi kartu, tik po to, kai vežė į apklausas, tada jau laikė atskirai. Sulaikius jie buvo dviese, turėjo galimybę ir galėjo aptarti, kokius parodymus duoti, bet jis nepamena, ar aptarė.
Jis prašė pareigūno V. Ž. „neforminti“ bylos S. P. vardu, nes, kai jie buvo sulaikyti, S. P. jam pasakė, kad praeityje yra teistas, kad buvo paleistas lygtinai, teistumas neišnykęs, tada jis suprato, kad S. P. turės didelių problemų. Duodamas pirminius savo parodymus, jis jau žinojo apie S. P. teistumą ir paleidimą lygtinai, todėl ir norėjo padalyti kiekius, kad gautų tik administracinę nuobaudą. Jis suprato, kad (duomenys neskelbtini) tada buvo I. B., su S. P. apie ją nekalbėjo. S. P., prieš važiuojant į (duomenys neskelbtini), jam sakė, kad turi merginą (duomenys neskelbtini). Nesakė, kad ten gyvena, tik sakė, kad (duomenys neskelbtini).
Pirmos apklausos metu jį apklausė tyrėja R. R., apklausinėjo jį viena, bet kabinete buvo dar kažkoks vyriškis, pastarasis tai išeidavo, tai pareidavo. Tyrėja buvo labai geranoriška jo atžvilgiu, smurtas jo atžvilgiu nebuvo naudojamas, psichologinis spaudimas kažkoks buvo daromas, sakyti taip, kad būtų geriau, jis ir davė tokius parodymus. Jo parodymai užrašyti iš jo žodžių, apklausos protokolas nesuklastotas. Tyrėja R. R. minėjo, kad, jeigu jis duos nuoširdžius parodymus, bus nubaustas tik baudžiamuoju įsakymu (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), 5 t., 151–154 b. l.)..
Ikiteisminio tyrimo metu 2011 m. liepos 13 d. apklaustas kaip įtariamasis E. I., be kita ko, parodė, kad po to, kai su J. sutarė dėl atvykimo į (duomenys neskelbtini), jis netrukus kreipėsi į savo pažįstamą S. P., kuriam pasakė, kad ketina vykti į (duomenys neskelbtini) įsigyti pigesnių cigarečių su baltarusiškomis banderolėmis, kad į jo asmeninį automobilį „Audi A6“ visos cigaretės nesutilps, ir paklausė, ar jis (S. P.) negalėtų padėti minėtas cigaretes persigabenti į (duomenys neskelbtini) už 500 litų atlygį. S. P. su jo pasiūlymu sutiko. 2011 m. liepos 13 d., apie 11.30 val., jis kartu su S. P., kuris vairavo automobilį „Ford Focus“, atvyko prie (duomenys neskelbtini) miesto, kur juos pasitiko J.. Pastarasis jiems nurodė važiuoti iš paskos, tai jis su S. P. ir padarė. Cigaretes į savo automobilius jie su S. P. persikrovė iš J. mikroautobuso. Cigaretės buvo supakuotos kartoninėse dėžėse, tačiau jie į savo automobilius cigaretes susikrovė be dėžių, blokais (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), 3 t., 90–91 b. l.).
Apklausta kaip liudytoja teisiamajame posėdyje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) R. R., be kita ko, parodė, kad 2011 m. liepos mėnesį ji dirbo (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresniąja tyrėja. Šioje byloje atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus. Nuo pat pradžių ir visos bylos tyrimo metu ji daugiau bendravo su E. I., pastarajam buvo svarbu neįtraukti į šitą bylą S. P.. Iš pradžių E. I. buvo nuvestas į kitą kabinetą, sėdėjo su V. Ž., vėliau V. Ž. buvo atėjęs pas ją ir papasakojo, kad E. I. jam viską pripažino, kad jie su S. P. kartu vežė tas cigaretes, bet E. I. prašo padaryti taip, kad šitoje byloje būtų tik jis vienas, nes S. P. turi „labai didelę uodegą“ iš praeities dėl ankstesnio teistumo ir pastarąjį labai ilgam pasodintų, dėl to kiltų labai didelių šeimos problemų. Paskui ir ji su E. I. apie tą patį kalbėjo. Ji pirmą apklausė E. I., po to S. P., abu pasakojo taip, kaip buvo – kad važiavo, kad E. I. pasiūlė už 500 Lt atlygį S. P. važiuoti kartu į (duomenys neskelbtini), parsivežti cigarečių, nes į E. I. automobilį nebūtų visos tilpusios, žinojo, kad S. P. turėjo finansinių sunkumų, tas 500 Lt atlygis jam būtų tikęs. S. P. irgi tai patvirtino, kad jam buvo reikalingi pinigai, tuo labiau, kad liepos 12 d. buvo jo gimtadienis, E. I. jį prisikalbino ir S. P. sutiko, žinodamas, jog važiuos parsivežti į (duomenys neskelbtini) cigarečių. Rugpjūčio 12 d. turėjo atvykti įtariamieji, bet jai paskambino E. I. ir pasakė, kad nei jis, nei S. P. neatvyks, kad jie turi advokatus ir jų advokatai praneš laiką, kada galės atvykti į apklausas. E. I. pasakė, kad jo advokatė bus S. B., o S. P. – kažkokia giminaitė. Dėl S. P. rugsėjo 2 d. į (duomenys neskelbtini) atvyko advokatė V. S. ir atnešė orderį.
Pirmos sulaikytųjų asmenų apklausos vyko tą pačią dieną, kai jie buvo sulaikyti – 2011 m. liepos 13 d. S. P. viską labai gerai žinojo, visą tvarką, visas procedūras, nes jau buvo anksčiau turėjęs reikalų su teisėsauga, bent jau susidarė toks įspūdis. Apklausiant S. P., galėjo vaikščioti pareigūnai, bet klausimus uždavinėjo ji viena, S. P. geranoriškai davė parodymus, viską į protokolą ji užrašė iš įtariamojo žodžių. Dar prieš apklausą, prieš pradedant rašyti apklausos protokolą, S. P. prašė, kad ji nerašytų, prašė padaryti ką nors, kad pastarojo šitoje byloje nebūtų, kad nebūtų pareikšti įtarimai, siūlė už tai atlygį. Apie tai, kad S. P. praeityje buvo teistas ir nėra atlikęs 7 metų bausmės – buvo paleistas lygtinai, pirmiausia ji sužinojo iš E. I., po to ir iš S. P.. Pats S. P. aiškino, kad turi 7 metus su trupučiu, kad, jeigu dar ir už tai jis bus nuteistas, jį pasodins dešimčiai metų, kad jo žmona jau dėl pirmo teistumo labai sunkiai išgyveno, patyrė didelį stresą. S. P. jokių įvykio versijų nekėlė, teigė, kad tik už 500 Lt važiavo padėti cigaretes parvežti, važiavo E. I. iš paskos, ir kur būtų reikėję, ten būtų važiavęs.
2011 m. rugsėjo 2 d. advokatė V. S. atvyko pas ją į kabinetą, pateikė orderį ir pasakė, kad reikia gelbėti šitą vaiką. Iš tokių advokatės žodžių ji suprato, kad S. P. keis parodymus. Advokatė prašė apklausti S. P. pas ikiteisminio tyrimo teisėją, ir papildoma S. P. apklausa buvo pas teisėją, todėl ji S. P. nebeapklausinėjo. Tada ji apklausė E. I., dalyvaujant advokatei. E. I. pozicija pasikeitė – labai jaudindamasis, dūsaudamas ir raudonuodamas pastarasis pasakojo apie tai, kad S. P. į (duomenys neskelbtini) važiavo ne cigarečių, kad S. P. nebuvo tiksliai pasakyta, kad važiuos cigarečių parsivežti, sakė, kad bus vežamos detalės, kad lyg ir apgavo S. P., o S. P. į (duomenys neskelbtini) važiavo neva susitikti su meiluže, iš pradžių sakė, kad su (duomenys neskelbtini), dar ją šiek tiek apibūdino, kad šviesių plaukų, kad atvažiavo „Audi“ automobiliu. Šiaip apklausoje, konkretinant klausimus, E. I. sunkiai sekėsi į juos atsakyti, truputį advokatė bandė jį palaikyti, buvo akivaizdu, kad sako neteisybę. Kai su E. I. ji kalbėjo pirmą kartą, kada žmogus žino, kaip iš tikrųjų buvo, apklausiamas pastarasis pasakojo nuosekliai, sklandžiai, o šiuo atveju buvo galima greitai „pagauti“ klausimais, tačiau apklausos protokole ji užrašė tai, ką įtariamasis sakė, ir laukė, kas bus teisme. S. P., apklausiamas teisėjo, patvirtino, pakartojo tą pačią versiją, kad važiavo pas meilužę, nurodė konkrečiai jos vardą ir pavardę – I. B., kad gyvena (duomenys neskelbtini), ir nurodė pastarosios telefono numerį. Dar ji atkreipė dėmesį į apklausos protokolą, kad visus patikslinimus dėl telefono, adreso, S. P. nurodė po pertraukos, ne iš karto. Apklausa pas teisėją vyko 2011 m. spalio 6 d. arba 2011 m. spalio 7 d., dokumentus ji gavo 2011 m. spalio 12 d., ir iš karto paėmė telefoninių pokalbių išklotines. Iš pradžių dar buvo iškelta versija, kad S. P. į kažkurį iš turimų telefonų, kurie buvo paimti asmens kratos metu, buvo įsidėjęs SIM kortelę, kurią vėliau išmetė, kad iš tos išmestos SIM kortelės jis skambindavo I. B.. Dar apklausos pas teisėją protokole buvo nurodyta, kad sulaikius nebuvo daroma S. P. asmens krata, tačiau iš tikrųjų krata buvo daroma, abu S. P. telefonai buvo paimti, abu buvo veikiantys, ir, patikrinus telefoninių pokalbių išklotines, buvo nustatyta, kad į tuos abu telefonus nebuvo dėtos jokios SIM kortelės, telefonai nebuvo išjungti, matėsi, kad tai buvo sukurta aplinkybė. Paklausus nurodyto I. B. telefono numerio skambučių išklotinių, paaiškėjo, kad tas numeris kurį laiką neveikė, buvo išjungtas, ji ir pati bandė skambinti tuo numeriu, jis buvo išjungtas, o paskui, kai kvietė I. B. į liudytojo apklausą, jai pasirodė įtartina detalė, kad, kai ji pradėjo klausinėti I. B. apie S. P. apklausos metu nurodytą telefono numerį, ji nustebo, kodėl nurodė šitą numerį, nes tuo numeriu pastaroji labai ilgai nesinaudojo. Apklausiant kaip liudytoją I. B., apklausa truko gana ilgai, klausimais buvo galima „pagauti“, nes pastaroji nebuvo pasiruošusi apklausai, tiesiog sėdėjo ir kūrė versiją. I. B. nurodė tokią aplinkybę, kad turėjo išankstinio papildymo kortelę, kurią dėdavo į sūnaus V. telefoną, tą telefoną buvo pasiskolinusi iš sūnaus bendrauti su S. P., kad su S. P. bendravo tris kartus, kad susitikę buvo tris kartus – vieną kartą 2011 m. liepos 13 d. (duomenys neskelbtini), vieną kartą prieš Naujus metus ir vieną kartą po Naujųjų, bet į (duomenys neskelbtini) 2011 m. liepos 13 d. vežėsi tą telefoną, kuriuo naudojasi ir dabar. Kadangi I. B. nurodė telefoną, kuriuo naudojosi tuo metu, buvo paimtos telefoninių pokalbių išklotinės, ir pagal jas, pagal prisijungimą prie (duomenys neskelbtini) celių, buvo nustatyta, kad tuo metu I. B. buvo (duomenys neskelbtini) ir truputį už (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini), kad daugiausia buvo bendrauta su asmeniu, kuris jos telefone įvardytas kaip K., dar bendravo su anyta ir dar kažkuo. Kadangi I. B. nurodė, kad skolinosi telefoną iš sūnaus V., iškviestas į apklausą sūnus V. paaiškino, kad niekada nėra nei tėvams, nei kam nors kitam skolinęs savo telefono, kad tuo metu jis net nebuvo (duomenys neskelbtini), buvo kažkokioje sportininkų stovykloje, ir, paėmus I. B. sūnaus telefono skambučių išklotines, nebuvo nustatyta, kad iš sūnaus SIM kortelės būtų skambinta S. P.. Tai ir negalėjo būti nustatyta, dėl to, kad realiai jokių pokalbių nebuvo. Kaip liudytoją I. B. ji apklausė 2011 m. spalio 17 d. arba 2011 m. spalio 19 d., netrukus po to jai paskambino S. P. advokatė V. S., klausė, ar jie surado „tą mergą“. Ji advokatės paklausė, kokią dar mergą, advokatė paaiškino, kad meilužę, ir klausė, kada bus nutraukta byla, o gal jau nutraukta. Ji advokatei tik paaiškino, kad bylas nutraukinėja ne ji. Surinkus visą informaciją ir paneigus netikrą versiją dėl meilužės, surašė pranešimą apie įtarimą I. B. dėl melagingų parodymų davimo ir iškvietė pastarąją apklausai kaip įtariamąją. Šaukimą ji išsiuntė vasario mėnesio pabaigoje paštu, buvo įrašiusi, kad I. B. kviečiama apklausai kaip įtariamoji, vėliau dar jai paskambino ir klausė, ar gavo šaukimą ir ar matė, kad kviečiama kaip įtariamoji. I. B. sakė, kad šaukimą gavo, matė, atvyks. Atvykusi I. B. parodymus davė, atvyko viena, be gynėjo. Ji padavė I. B. pranešimą apie įtarimą, pastaroji paklausė, kas dabar bus, ji įtariamajai paaiškino, kad pastarosios versija buvo paneigta, kad turi duomenų, kad tai netiesa ir kad bus atliekama jos, kaip įtariamosios, apklausa. Dar pasikalbėjo dėl gynėjo, ji pasiūlė įtariamajai atidėti apklausą, kad galėtų susirasti gynėją, o jeigu gynėjas nereikalingas – galima kalbėtis, ir kalbėjosi. Pati apklausa, protokolo surašymas truko geras dvi valandas, o paskui dar gana ilgai kalbėjosi, nes I. B. pratrūko, išsiliejo ir viską išsipasakojo. Apklausiama I. B. paaiškino, kad 2011 m. rugsėjo pradžioje pas ją į namus atvyko S. P., su kuriuo pastaroji buvo bendravusi gana seniai – kol S. P. gyveno (duomenys neskelbtini), bendravo šeimomis. Atvykęs S. P. prašė pagalbos, paaiškino, kad su kažkokiu draugu buvo sulaikytas vežant cigaretes, kad cigarečių vežė mažai, kad draugas viską „apsiima“, bet pareigūnams reikia patvirtinti S. P. alibi, kad į (duomenys neskelbtini) jis važiavo, nežinodamas, kad bus vežamos cigaretės, kad į (duomenys neskelbtini) S. P. važiavo susitikti su I. B.. Iš pat pradžių S. P. prašė I. B. pasakyti kokią nors draugę iš (duomenys neskelbtini), kurią galėtų nurodyti pareigūnams, kuri galėtų pabūti jo meiluže. I. B. atsisakė nurodyti ir į tai įvelti kokią nors draugę, pažadėjo pati padėti S. P.. Pastarasis dar I. B. paaiškino, kad vežė tik 5 blokus, todėl ši sutiko padėti, nes S. P. paveikė, sugraudino, įtikino, kad dėl mažo kiekio gali ilgam atsidurti kalėjime, o jo žmona lieka viena su mažamečiais vaikais, ir I. B. sutiko pati suvaidinti meilužės vaidmenį. I. B. klausė S. P., o jeigu patikrins, išaiškins, paims išklotines ir pamatys, kad jie nebendravo, S. P. patikino, kad niekas nieko netikrins, tiesiog reikia taip pasakyti, o jeigu pastaroji bus kviečiama apklausai, pažadėjo „suvesti“ su savo advokate, kad ši paaiškintų, ką reikia kalbėti.
Kai ji išsiuntė šaukimą I. B., pastaroji tikėjosi, kad S. P. suras advokatą, bet S. P. jos pas savo advokatę nenuvežė, tepasakė, kad čia nieko rimto, kad pasakys, kaip buvo sutarta – kad jie buvo susitikę kaip meilužiai pirtelėje (duomenys neskelbtini) prie „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro. Ji mano, kad būtent dėl to, kad S. P. nesurado advokato, I. B. pasakė viską, kad iš tikrųjų į jokią (duomenys neskelbtini) nevažiavo, kad nėra jokia meilužė.
Protokolą dėl gynėjo dalyvavimo apklausoje ji surašė pačioje apklausos pradžioje, supažindino I. B. su teise turėti advokatą, buvo paaiškinta, kad įtariamoji turi teisę pati samdytis advokatą, o jeigu neišgali, pateikusi visus reikiamus dokumentus, gali prašyti valstybės skirti nemokamą advokatą. Nei prieš apklausas, nei apklausos metu I. B. jokio spaudimo nedarė. I. B. jos klausė, kas toliau pastarajai bus. Pagal pažymą apie I. B. teistumą, kažkuriais metais buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir (duomenys neskelbtini) PK parašyta, kad apie priimtą sprendimą duomenų neturi. I. B. paaiškino, kad buvo byla dėl firmos bankroto ir kad ta byla buvo nutraukta. Vėliau tai buvo patvirtinta policijos pažymoje. Taip ji tik aiškinosi aplinkybes, negrasino bylomis I. B..
Pirmoji I. B. kaip įtariamosios apklausa vyko kovo 9 d., po tos apklausos buvo gautas skundas ir prašymas apklausti papildomai. Kadangi buvo vykdoma telefoninių pokalbių kontrolė, tą kontrolę vykdė operatyvininkai, atrinkdavo pokalbius, kurie jiems atrodydavo svarbūs, o ji pokalbius vėliau dar kartą perklausydavo ir nuspręsdavo, ar pokalbių reikės bylai. Tarp operatyvininkų atrinktų pokalbių buvo du pokalbiai, S. P. skambino moteriai, kreipėsi į ją vardu V., jie tik vėliau išsiaiškino, kad tai jo gynėja, S. P. aiškino, kad I. B. pakeitė parodymus, kad pastarąją prigavo, kad pagal telefonus nustatė, jog tuo metu I. B. iš tikrųjų buvo (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu V. paaiškino, kad I. B. galėjo sakyti, kad nesivežė telefono, paliko jį (duomenys neskelbtini). S. P. pasakojo V., ką I. B. prišnekėjo, klausė, ką jam dabar daryti, sakė, kad jam dabar – kalėjimas. Kai I. B. buvo kviečiama papildomai apklausai, papildoma apklausa buvo filmuojama, nes buvo įdomu ir svarbu, ar pastaroji pasakys tai, ką V. rekomendavo S. P. dėl telefono, ir I. B. pakartojo tą patį, kas buvo sakoma. Tai, ką apklausoje kalbėjo I. B., ji rašė pažodžiui, įtariamosios pasakyti sakiniai buvo kažkokie nelogiški, atrodė, kad pastaroji pati sau prieštarauja. Tačiau I. B. apklausos metu pasakė tai, ką V. patarė, praktiškai tik tai įtariamoji ir tenorėjo tada jai pasakyti.
Ji su advokate V. S. telefonu labai mažai yra bendravusi, todėl klausydama telefoninius pokalbius, iš balso advokatės neatpažino. Tik vėliau, nagrinėdama bylos medžiagą, darydama analizę, palyginusi su ant orderio užrašytu telefono numeriu pamatė, kad tai advokatės V. S. telefono numeris. Iš pokalbio konteksto buvo galima daryti prielaidą, kad yra sukurta versija ir advokatė padėjo sugalvoti tą versiją, kad S. P. turėjo surasti patikimą liudytoją, kuri patvirtintų jo alibi tą dieną ir tą valandą.
Kratos pas S. P. ir I. B. buvo daromos vėliau, siekiant paimti kompiuterius, nes iš telefoninių pokalbių suprato, kad pastarieji bendrauja „(duomenys neskelbtini)“ programa ir S. P. įtariamajai I. B. daro poveikį, duoda nurodymus naudodamasis „(duomenys neskelbtini)“ programa. Poveikis buvo daromas ne tik I. B., bet ir jos vyrui. I. B. vyras buvo gerai informuotas ir viską žinojo, su I. B. vyru S. P. bendravo per (duomenys neskelbtini) R. M.. Kratos pas S. P. dieną S. P. skambino R. M., paprašė nueiti pas I. B. ir paimti kompiuterį, sukeisti ką nors – yra toks telefoninis pokalbis. R. M. atvyko tuo metu, kai jau buvo atliekama krata, tada paskambino S. P. ir pasakė, kad viskas vyksta dviem frontais ir nieko nebegalima padaryti. Kratų S. P. ir I. B. namuose metu buvo paimti kompiuteriai, iš jų buvo paimtos „(duomenys neskelbtini)“ programos žinučių išklotinės. Pokalbių žodžiu atkurti neįmanoma, tačiau yra išlikę žinutės, iš jų matyti, kad buvo daromas poveikis. R. M. kviesdavosi I. B. vyrą S. B. pasikalbėti apie bylą, pats S. B. skambino S. P. dėl pinigų advokatui, buvo toks konfliktas tarp jų. Įtariamojo apklausos metu I. B. parodė, kad S. P. buvo pažadėjęs apmokėti visas kelionių į apklausas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) išlaidas, ir viską, ką reikės, tačiau nieko neapmokėjo, o dar vėliau paaiškėjo, kad ir už advokatą I. B. turėjo savo pinigais dalį sumokėti, nes S. P. pažadėjo, bet tų pinigų nepervedė, tada S. B. skambino S. P. ir prašė pervesti žadėtus pinigus, sakė, kad jo moteriškė eina iš proto dėl visų S. P. reikalų, kad pažadėjo ir neperveda pinigų. Yra visi tie pokalbiai prie bylos. Banko sąskaitas irgi tikrino. S. P. paėmė iš greitojo kredito 1000 Lt, tie pinigai per I. J. sąskaitą buvo pervesti į V. B. banko sąskaitą. Apklausiama I. J. paaiškino, kad S. P. yra jos kaimynas, paprašė pervesti tą 1000 Lt. Apklausiant S. B., klausė pastarojo, kodėl pinigus pervedė į sūnaus V. sąskaitą. S. B. paaiškino, kad turi paskolų ir bijojo, kad bankas tų pinigų nenuskaičiuotų. O pinigų I. B. reikėjo daugiau nei 1000 Lt, tai likusią dalį sumokėjo iš savų pinigų.
Papildoma I. B. apklausa buvo tik tam, kad pastaroji ateitų ir pasakytų sakinį, jog į (duomenys neskelbtini) nesivežė telefono su tokia kortele, kad telefonas buvo (duomenys neskelbtini). Papildoma apklausa vyko I. B. iniciatyva, o ji leido įtariamajai kalbėti viską, ką tik ji nori, bet ji pasakė tik tiek.
R. M. – tai žmogus, kuris buvo pažįstamas ir su S. P., ir su S. B., buvo kaip tarpininkas tarp jų. Buvo taip, kad S. P. skambindavo R. M., R. M. – S. B. arba atvirkščiai.
Apklausiant I. B. kaip įtariamąją, kabinete buvo jos (R. R.) kolega T. J.. Pastarasis dirbo savo darbus, buvo trumpam išėjęs, kalbėjo telefonu, bet buvo kabinete ir galėjo girdėti jų pokalbį (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), 5 t., 158–163 b. l.).
Liudytojas V. B. nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad kaltinamoji I. B. yra jo mama, ir atsisakė duoti parodymus prieš savo motiną.
Ikiteisminio tyrimo metu 2011 m. lapkričio 25 d. ir 2012 m. birželio 12 d. apklaustas kaip liudytojas V. B. parodė, kad į savo mobiliojo ryšio telefonus jis deda tik savo SIM korteles, kuriomis naudojasi nuolat, kortelių nėra niekada kaitaliojęs, niekam niekada nėra davęs naudotis savo telefonų aparatais, iš savo kortelės pasiskambinti yra davęs draugams keletą kartų, tačiau niekada nėra leidęs, kad kas į jo telefonų aparatus įsidėtų savo SIM korteles ir jo telefonais tokiu būdu naudotųsi. Jo brolis SIM kortelių taip pat niekada nekaitalioja. Jo tėvai, kiek jam yra žinoma, naudoja po vieną telefono numerį. Tėvai jo ir brolio telefonais niekada nėra naudojęsi, į juos jokių SIM kortelių nėra dėję. 2011 metų liepos mėnesį jis buvo sporto stovykloje (duomenys neskelbtini). Jam nieko nežinoma apie tai, ar jo mama buvo išvykusi kokiais nors tikslais į (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini) mama vykdavo reguliariai anksčiau, kai prekiaudavo kavomis, arbatomis ir panašiais produktais.
I. Z.-J. nepažįsta. Nuo 2011 metų, tikslios datos nepamena, jis turi atsidaręs sąskaitą savo vardu „(duomenys neskelbtini)“. Į minėtą sąskaitą jo tėvai kartais jam perveda pinigų pragyventi. Dėl 2012 m. balandžio 24 d. į jo sąskaitą pervestos 1000 litų sumos iš I. Z.-J. sąskaitos nieko paaiškinti negali, minėti pinigai į jo sąskaitą buvo pervesti ne jo prašymu ir ne jam, minėtų pinigų iš savo sąskaitos jis nenuėmė. Kai jis „(duomenys neskelbtini)“ atsidarė šią sąskaitą, jam buvo išduotos 2 mokėjimo kortelės, kurių viena naudojasi jis, o kitą naudotis jis yra atidavęs savo mamai I. B. (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), 3 t., 33–34 b. l.).
Liudytojas S. B. nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad jis yra kaltinamosios I. B. vyras ir atsisakė duoti parodymus.
Ikiteisminio tyrimo metu 2011 m. lapkričio 25 d. ir 2012 m. birželio 12 d. apklaustas kaip liudytojas S. B. parodė, kad S. P. pažįsta daugiau nei 10 metų, pažįsta dar nuo tų laikų, kai šis su šeima gyveno (duomenys neskelbtini). Kadangi S. P. šiuo metu su šeima gyvena (duomenys neskelbtini), su pastaruoju beveik nebesusitinka, tačiau bendrauja telefonu, susiskambina vidutiniškai 1–2 kartus per mėnesį. Telefono numeris, kuriuo jis skambina S. P. – (duomenys neskelbtini). Jo ir S. P. nesieja jokie darbiniai ryšiai, telefonu bendrauja tik asmeniniais klausimais, apie šeimą ir pan. Kiek jam žinoma, jo žmona su S. P. ir pastarojo žmona nebendrauja. Iki 2011 metų gegužės mėnesio jo žmona prekiavo kavomis ir arbatomis, prieskoniais, kurių neretai atsiveždavo iš (duomenys neskelbtini). Šiuo metu ji tuo nebesiverčia, tačiau kartais vyksta į (duomenys neskelbtini) sau ir savo draugėms atsivežti paminėtų produktų. Kai žmona vyksta į (duomenys neskelbtini), jam visada apie tai praneša. Ar žmona lankėsi (duomenys neskelbtini) 2011 m. liepos 13 d., neprisimena.
Jis pažįsta (duomenys neskelbtini) gyvenantį asmenį, vardu R., pavardės nežino. Labai glaudžių santykių su pastaruoju anksčiau nepalaikė. Dažniau pradėjo bendrauti po to, kai jo žmona ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta kaip įtariamoji. R. jam paskambino ir pasakė, kad jis paskambintų ar „(duomenys neskelbtini)“ programa susisiektų su S. P.. Kokiais ryšiais S. P. yra susijęs su R., nežino. Po minėto R. skambučio jie dėl ikiteisminio tyrimo bylos, kurioje jo žmona buvo apklausta iš pradžių kaip liudytoja, po to kaip įtariamoji, pradėjo bendrauti dažniau. R. buvo privažiavęs prie jų namų iš karto po to, kai jų namuose buvo atlikta krata, kurios metu buvo paimti kompiuteriai. Taip pat su R. jis bendravo ir dėl apmokėjimo žmonos advokatui. Jo žmona R. taip pat pažįsta, tačiau su pastaruoju jokių santykių nepalaiko. Tik vieną kartą, datos tiksliai nepamena, ji R. yra parašiusi SMS žinutę, nes buvo susinervinusi dėl to, kad, kaip buvo žadėta, niekas, tai yra nei S. P., nei R., nei dar koks nors kitas asmuo, nesumokėjo jos advokatui žadėtos pinigų sumos. Pinigai advokatui buvo pervesti į jų sūnaus V. sąskaitą. Iš kokios sąskaitos S. P. pervedė pinigus už advokatą, nežino. S. P. už advokato paslaugas jiems yra pervedęs 1000 litų, nors iš viso advokatui jie turėjo sumokėti 500 litų už sutarties sudarymą ir dar 1200 litų už dalyvavimą apklausoje. Likusių pinigų už advokatą iš S. P. jie iki šiol (2012-06-12) nėra gavę, taip pat iš S. P. nėra gavę nė lito už kurą automobiliui, kuriuo jo žmona, jis ir jų sūnus vyko į apklausas (duomenys neskelbtini). 2012 m. kovo 7 d. jis su žmona buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini), ten susitikimo su S. P. metu žmona pastarajam parodė šaukimą, kuriame nurodyta, kad ji 2012 m. kovo 9 d. yra kviečiama į įtariamojo apklausą. Vieno užfiksuoto pokalbio metu jo žmona buvo supykusi dėl to, kad jie turi už advokato paslaugas mokėti iš savo kišenės, nors S. P. ją yra įvėlęs į šią bylą. Žmonos įtraukimo į šią bylą aplinkybes S. B. komentuoti atsisakė (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), 3 t., 30–31 b. l.).
Apklausta kaip liudytoja teisiamajame posėdyje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) I. J. parodė, kad kaltinamasis S. P. yra buvęs jos kaimynas, gyveno viename name. Prieš dvejus metus S. P. paprašė jos pervesti pinigus kažkokiam vyrui. Buvo vakaras, bankai tuo metu jau nebedirbo, S. P. paprašė pervesti pinigus iš jos sąskaitos, padavė jai 1000 Lt. Tuos pinigus per bankomatą ji įnešė į savo sąskaitą, grįžusi namo, elektroninės bankininkystės būdu pervedė 1000 Lt į kažkokio vyro sąskaitą. Sąskaitą, į kurią reikėjo pervesti pinigus, nurodė S. P., to pavedimo duomenys elektroninėje bankininkystėje turėtų būti išlikę. S. P. neaiškino jai, kodėl, kam tuos pinigus reikia persiųsti, kodėl pats neperveda, o ji ir neklausė (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), 5 t. 164 b. l.).
Apklaustas kaip liudytojas teisiamajame posėdyje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)V. Ž., be kita ko, parodė, kad 2011 m. liepos mėnesį jis dirbo (duomenys neskelbtini) rinktinėje (duomenys neskelbtini) skyriuje vyresniuoju specialistu, (duomenys neskelbtini). Su kaltinamuoju E. I. jam teko bendrauti, o ar bendravo su kaltinamuoju S. P., neprisimena. Kol tyrėja R. R. kalbėjo su S. P., jis su E. I. buvo kabinete. E. I. norėjo prisiimti visą kaltę sau ir prašė į visą tai nekišti S. P., nes S. P. praeityje lyg (duomenys neskelbtini) buvo nuteistas lygtinai. Taip pat E. I. sakė, kad tą dieną buvo S. P. gimtadienis ir šis norėjo užsidirbti, todėl važiavo į (duomenys neskelbtini) (Baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), 5 t. 169–170 b. l.).
Apklaustas kaip liudytojas teisiamajame posėdyje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) T. J. parodė, kad 2011–2012 m. jis dirbo (duomenys neskelbtini) rinktinės ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiuoju tyrėju. Šiame ikiteisminiame tyrime jis neatliko jokių procesinių veiksmų, tik pačioje pradžioje kolegei R. R. padėjo atlikti techninius dalykus, nes buvo sulaikyti ir į kiemą atvaryti du automobiliai, reikėjo surasti, kur laikinai sandėliuoti cigaretes ir panašiai. Jis su tyrėja R. R. dirbo viename kabinete, todėl, vienam iš jų atliekant procesinius veiksmus, kitas, jeigu būna kabinete, girdi, kas vyksta. Iš tyrėjos R. R. atliktų E. I., S. P., I. B. apklausų, jam labiausiai įstrigo S. P. apklausos. Tą 2011 m. vasaros dieną, kai S. P. su E. I. buvo sulaikyti už akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių – gabenimą, kabinete jis visą laiką nesėdėjo, ateidavo pasiimti tai raktų, tai kažkokių priemonių, S. P. apklausą girdėjo protarpiais. Girdėjo, kaip S. P. prisipažino, kad cigaretes vežė kartu su E. I., jam užsifiksavo S. P. toks „apsiašarojimas“, kad jis yra paleistas lygtinai, kad jam gresia 7 metai, o dabar už šitą bylą jis sės realiai. S. P. vos nebyrėjo ašaros, pastarasis apeliavo į tyrėjos sąžinę, kad ši jam padėtų. Po to jam tyrėja sakė, kad, jai su S. P. būnant dviese, pastarasis jai kažkokiu būdu siūlė susitarti. Po to jis kolegei ištraukė sulaikytų asmenų pažymą apie teistumus ir pažiūrėjęs pamatė, kad tikrai S. P. gresia 7 m. Dar prisimena, kad tada buvo iškilęs klausimas dėl S. P. sulaikymo – nors žmogus pasakė visą tiesą, bet tie 7 m., vėl padarė sunkų nusikaltimą, tas klausimas buvo derinamas su budinčiu prokuroru, tačiau tą vakarą abu kaltinamieji buvo paleisti namo vien dėl to, kad davė nuoširdžius parodymus ir visiškai prisipažino. Jis nepastebėjo, kad tyrėja darytų S. P. kokį nors spaudimą, matė, kad buvo išvirusi pastarajam arbatos, vaišino sausainiais, kad šis nusiramintų, buvo jauki atmosfera. Būna, kad dėl nuoširdaus prisipažinimo net pasidaro gaila žmogaus, kad jam reikės sėsti realiai ilgam, ir ne kasdien pasitaiko toks žmogaus nuoširdumas iki ašarų.
Į sulaikytų asmenų apklausas jis nesikišo, tik derino techninius dalykus, o kadangi dažnai ateidavo į kabinetą pasiimti kažkokių daiktų ar kažką padaryti, girdėjo apklausų nuotrupas. S. P. pripažino, kad abu su E. I. dviem automobiliais važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir iš ten vežė akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes. E. I. ir S. P. buvo laikomi atskirai. Kol apklausė S. P., E. I. laisvai sėdėjo prie budėtojų.
Kiek prisimena, tyrėja R. R. labai greitai surinko visą medžiagą ir su bylą kontroliuojančiu prokuroru A. K. tikėjosi greitos bylos baigties, tačiau byloje atsirado advokatė V. S., pastaroji atnešė orderį ir pasakė, kad gins S. P., minėjo, kad šis yra jos tolimas giminaitis, ir pasakė frazę, kad reikės gelbėti šitą vaiką. Tada kolegė pasakė, kad kažkas šitoje byloje keisis, kad gali keistis S. P. parodymai. Po to pirmą kartą praktikoje įvyko toks įvykis, kad advokatės iniciatyva įtariamasis buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Tokie dalykai daromi ne kasdien, kad tai įvyktų, turi būti su daug kuo derinama, jam įsiminė, kad šito iniciatyva buvo iš įtariamojo gynėjos pusės. Po tos apklausos pas teisėją, kolegė minėjo, kad teisme ji (tyrėja) buvo apkalbėta, apšmeižta, nes S. P. pasakė, kad tyrėja neva darė jam spaudimą. Kolegė labai išgyveno, kad S. P. taip nesąžiningai elgėsi. R. R. papasakojo, kad pas ikiteisminio tyrimo teisėją S. P. davė visai kitokius parodymus, pasakė, kad tyrėja darė jam spaudimą, todėl jis papasakojo netiesą, o tiesa buvo tokia, kad jis į (duomenys neskelbtini) važiavo ne dėl cigarečių, o pas meilužę. Dar kolegė minėjo, kad teisme kaip savo meilužę S. P. pristatė I. B. iš (duomenys neskelbtini) – buvo keista, kodėl meilužė iš (duomenys neskelbtini), o su ja važiavo susitikti į (duomenys neskelbtini). Jis neprisimena, ar buvo tuo metu kabinete, kai apklausė kaip liudytoją I. B., bet žino, kad ją tyrėja kvietė, ir po apklausos kolegė minėjo, kad, apklausiant I. B., užduodant kai kuriuos klausimus, matėsi, jog žmogus sako netiesą, liudytojos elgesys sukėlė daug įtarimų. Kolegė apklausė I. B. artimuosius, buvo paimtos telefoninių pokalbių išklotinės, atlikus dar kažkokius veiksmus ir surinkus visus įrodymus, akivaizdžiai matėsi, kad liudytoja I. B. sakė netiesą. Tyrėja R. R. iškvietė I. B., kad įteiktų pastarajai pranešimą apie įtarimą. Kai kolegė I. B. įteikė pranešimą apie įtarimą, supažindino su įtarimu, pastarajai buvo išaiškinta teisė turėti gynėją. Tada I. B. paaiškino, kad dėl savo sunkios finansinės padėties neišgali samdytis advokato, todėl sutiko duoti parodymus be advokato. Iš I. B. pasakojimo jam įstrigo tokie momentai, kad B. šeima draugavo, palaikė ryšius su P. šeima, kol šie gyveno (duomenys neskelbtini). Po tos bylos iškėlimo, kai buvo sulaikytas S. P., pastarasis atvažiavo pas B. ir vos ne verkdamas, ant kelių klūpėdamas papasakojo, kad pakliuvo, kad jį pasodins, ir klausė, gal I. B. turi kokią nors draugę (duomenys neskelbtini), kuri galėtų paliudyti, kad S. P. tada važiavo pas ją. Pagailėjusi ir nenorėdama į tokią aferą velti savo draugių, I. B. sutiko pati padėti ir apsimesti S. P. meiluže, duoti parodymus, kad jie neva yra meilužiai ir tada buvo susitikę (duomenys neskelbtini). Jam I. B. pasakojimas įstrigo todėl, kad smalsu buvo išgirsti tą tiesą, parodymus apklausiama I. B. davė savo noru. Neprisimena, ar jis girdėjo visą I. B. apklausą, bet, šiai pradėjus pasakoti, jis sukluso, nes buvo įdomu, o paskui gal ėjo savo darbus dirbti, gal kažko ir nebegirdėjo arba girdėjo tik nuotrupas.
I. B. kaip įtariamoji buvo apklausta 2012 m. kovo mėnesį. Po įvykio visa medžiaga, charakteristikos ir kiti dokumentai buvo surinkti labai greitai, o po to, kai S. P., apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, apkalbėjo tyrėją ir pakeitė parodymus, vėl buvo siunčiami paklausimai, kol buvo gauti atsakymai, bylos tyrimas išsitempė iki dvejų metų.
Apklausiama kaip įtariamoji I. B. davė parodymus gera valia ir pripažino, kad prieš tai melavo, iš gailesčio norėjo padėti S. P.. Tačiau vėliau kolegė R. R. jam pasakojo, kad prokuratūroje gautas skundas, kad neva ji (tyrėja) I. B. darė spaudimą, pasikartojo tas pats, kaip su S. P., buvo prašymas I. B. ar jos gynėjo, kad I. B. būtų apklausta papildomai. Papildoma apklausa vyko dalyvaujant advokatui H. Oseckiui, ir, kad vėl nebūtų skundų dėl daromo poveikio, ta apklausa buvo filmuojama, jis filmavo tą apklausą ir pats viską girdėjo. Prieš tą apklausą tyrėja jam minėjo, kad buvo pasiklausomi S. P. telefoniniai pokalbiai, kad S. P. kalbėjo su kažkokia moterimi ir pastarajai pasakė, kad jo liudytoja „suskydo“. Tyrėjos teigimu, į tokius S. P. žodžius ta moteris atsakė, kad ji nepatirštins, nesukietins tos liudytojos, S. P. minėjo, kad surinkti įrodymai, kažką apie prisirišimą prie bokštų, iš to jie suprato, kad kalbama apie celes, kad įrodė, jog I. B. telefonas veikė (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini). Tada ta moteris pasiūlė, kad liudytoja sakytų, jog telefoną buvo palikusi (duomenys neskelbtini). Ir kai per tą papildomą apklausą tyrėja paklausė, ką I. B. turi papildyti, pastaroji pasakė vieną kaip išmoktą frazę, kad tada telefoną buvo palikusi (duomenys neskelbtini), jokių kitokių parodymų nedavė ir kaltės jau nebepripažino.
Kai buvo pareikšti įtarimai I. B., po pastarosios apklausos su advokatu H. Oseckiu, jis (T. J.) dar kolegei padėjo organizuoti kratas pas S. P. ir I. B., kad kratos būtų atliktos vienu metu. Kratų metu buvo paimti kompiuteriai, kadangi iš telefoninių pokalbių išklotinių buvo matyti, kad vyksta tarp įtariamųjų bendravimas. Kolegė analizavo „(duomenys neskelbtini)“ programa vykusius susirašinėjimus tarp S. P. ir I. B., iš kurių akivaizdžiai matėsi, kad tarp jų šeimų vyksta susirašinėjimas, kad I. B. jokia meilužė – iš tų pokalbių pasitvirtino I. B., apklaustos kaip įtariamosios, duoti parodymai, jie idealiai atitiko visas aplinkybes: kad I. B. nėra jokia meilužė, kad yra bendraujama šeimomis, kad seniai pažįstami – visi įrodymai buvo ne jų naudai.
Kolegė pasakojo, kad E. I. vėliau irgi pakeitė parodymus. E. I., būdamas sąžiningu žmogumi, meluodamas raudonuoja, kolegė pasakojo, kad E. I. davė parodymus visas raudonas, buvo apklausiamas dalyvaujant advokatei S. B., į užduodamus kontrolinius klausimus vos žodį iš jo galima ištraukti, jo advokatė vos ne už jį atsakinėjo. E. I. pakeitė parodymus – savo kaltę jis pripažino, bet jau aiškino, kad jis kontrabandą vežė vienas, o S. P. tik vairavo. Tai, ką dabar papasakojo, dalį pats matė, dalį girdėjo iš kolegės. Jis pats kaltinamojo E. I. neapklausinėjo, neprisimena, kad būtų paėmęs iš E. I. kokius nors daiktus (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), 5 t. 170–173 b. l.)..
Liudytojas R. M. teisiamajame posėdyje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) parodė, kad su kaltinamuoju S. P. yra draugai, iki 2013 m. buvo bendradarbiai. Jam žinoma, kad prieš kelerius metus S. P. papuolė į tokią situaciją, kad važiavo į (duomenys neskelbtini) susitikti su drauge I. B., o važiuojant atgal pastarąjį sustabdė pasieniečiai ir automobilyje rado cigarečių. Apie tai jam pasakė S. P.. Jam seniai žinoma, kad I. B. ir S. P. buvo meilužiai, S. B., jo manymu, apie tai nežinojo. S. P. neprašė jo paimti iš B. ir sukeisti kompiuterius, tokių dalykų nebuvo, telefoninių pokalbių su S. B., S. P. dėl pinigų nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu jis teisybę sakė, dabar nepamena, ar S. P. prašė jo nuvažiuoti pas B. ir sukeisti kompiuterius, gal ir prašė. Nepamena, ar apie kratą kalbėjo telefonu su B. Tvirtina, kad dėl pinigų I. B. advokatui nė su nieku niekada nėra kalbėjęs. Jo telefono numeris 2012 m. kovo–balandžio mėnesį buvo tas pats – (duomenys neskelbtini). Jei yra užfiksuota 2012 m. balandžio 27 d. I. B. jam siųsta žinutė, vadinasi, ją gavo. Jis nežino, ką I. B. turėjo mintyje, rašydama jam apie advokatą. Jis čia niekuo dėtas, jis nieko nedarė, jokių veiksmų nesiėmė, netarpininkavo tarp S. P. ir B.. Jis neprisimena pokalbio su S. P., užfiksuoto telefoninių pokalbių išklotinėse 11.57 val., 12.57 val., gal S. P. jam ir skambino dėl kompiuterių, gal pasiguodė, kad kažkas vyksta, bet jis nekreipė dėmesio į tai. Su S. B. daug kartų yra kalbėjęs, neprisimena, ar tada jis S. B. skambino. 2012 m. gegužės 17 d. 8.32 val. telefoninio pokalbio nesupranta, ką S. P. jo prašo sukeisti, gal nuo S. B. ką nors slėpė. Jis neprisimena, ką S. P. kalbėjo apie kompiuterius, po to pokalbio jis nieko nedarė, niekur nevažiavo. Dabar nebepamena, gal po to jis ir buvo susitikęs S. B., bet savo reikalais, o ne pastarųjų. Nežino, ką reiškia 2012 m. gegužės 17 d. 9.46 val. telefoninio pokalbio metu jo pasakyti žodžiai: „Visks vienu metu vykst“. Taip pat neprisimena, apie ką kalbėjo, ko klausė S. B., paskambinęs pastarajam ir sakydamas: „Ar tu ten žiūrėjai, įjungts tas yra, ar ne?“. Jis neprisimena, ar žinojo, kad pas B. namuose buvo atliekama krata.
S. P. jam nepasakojo, kokiomis aplinkybėmis jo automobilyje atsirado ir buvo rastos cigaretės. Žino tik tiek, kad S. P. važiavo susitikti su ta mergaite ir viskas.
Jis nežino, ką pasakyti dėl perskaitytų S. B. parodymų, kad jis (R. M.) tarpininkavo dėl pinigų pervedimo, kompiuterių ir panašiai, jis neįsivaizduoja, kaip S. B. galėjo taip pasakyti, nes jis netarpininkavo, S. B. meluoja.
Garso įrašuose atpažino savo balsą, vyko tokie pokalbiai. S. P. prašė jo nuvažiuoti pakeisti kompiuterį, bet jis nieko nesuprato, apie ką kalbama, ir jam neįdomu buvo. S. P. jo paprašė ir viskas, bet jis niekur nevažiavo. Dėl pinigų jis irgi nesirūpino. Jeigu S. P. jo ir prašė ką nors padaryti, jis dabar neprisimena, nemato tame nieko blogo, gal ir nuvažiavo, ir susitiko, bet to jis nepamena. Jis žinojo, kur gyvena B., todėl nežino, kodėl telefonu pokalbyje apie kompiuterių sukeitimą S. P. jis sakė, kad nežino, kur pas B. važiuoti (Baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), 5 t. 178–179 b. l.).
Asmens kratos metu 2011 m. liepos 13 d. pas S. P. buvo rasti ir 2011 m. liepos 20 d. apžiūrėti veikiantys mobilieji telefonai „(duomenys neskelbtini)“ su „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele ir „(duomenys neskelbtini)“ su „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele (Baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), 3 t., 157–166, 169–171 b. l.).
Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad 2011 m. spalio 19 d I. B. pateikė savo mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ su „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) (Baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), 4 t., 125 b. l.). Telefonas apžiūrėtas (Baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), 4 t., 126–133 b. l.).
Iš telekomunikacijų operatorių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, remiantis 2011 m. spalio 13 d., 2011 m. spalio 28 d., 2012 m. gegužės 7 d. prokuroro nutarimais, patvirtintais ikiteisminio tyrimo teisėjo, gauti duomenys apie S. P., E. I., I. B. naudotų mobiliojo ryšio telefonų telekomunikacijų įvykius pagal veikimo celes, kita tyrimui reikšminga informacija (Baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), 1 t., 92–93, 95–97, 99, 101–183, 185–188, 190, 192, 196–197, 199 b. l., 2 t., 1–17, 19, 21, 23–24, 26–81 b. l.).
Iš 2012 m. vasario 1 d. atliktos informacijos, gautos iš telekomunikacijų operatorių apie S. P., E. I., I. B. naudotų mobiliojo ryšio telefonų telekomunikacijų įvykius, taip pat kitos informacijos, surinktos ikiteisminio tyrimo metu, analizės matyti, kad:
– asmens kratos metu paimto S. P. mobiliojo ryšio telefono „(duomenys neskelbtini)“ su įdėta „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) (asmens kratos metu telefonas buvo įjungta, veikiantis), telekomunikacinių įvykių 2011-07-12 ir 2011-07-13 neužfiksuota;
– asmens kratos metu paimtame S. P. mobiliojo ryšio telefone „(duomenys neskelbtini)“ (asmens kratos metu telefonas buvo įjungta, veikiantis) 2011-04-01–2011-10-10 laikotarpiu buvo įdėta SIM kortelė, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini); minėta kortelė taip pat buvo įdėta ir į S. P. mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“; jokių kitų SIM kortelių į šį telefoną 2011-04-01–2011-10-10 laikotarpiu įdėta nebuvo; jame išsaugotas (nustatyta 2011-07-20 apžiūros metu) telefono numeris (duomenys neskelbtini), priskirtas vardui I. (I. B. telefono numeris);
– pagal prisijungimo celių vietas nustatyta, kad I. B. pateikto mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“ su „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) (I. B. nurodė, kad šį telefoną su šia SIM kortele vežėsi į (duomenys neskelbtini)), visų telekomunikacinių įvykių metu 2011 m. liepos 13 d. buvo prisijungęs prie bokštų (celių), esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); šiuo telefonu 2011 m. liepos 13 d. 11.30–12.30 val. I. B. bendravo su savo vyru bei asmeniu, kurio telefono numeris jos telefone priskirtas K. vardui;
– iš I. B. pateikto mobiliojo ryšio telefono „(duomenys neskelbtini)“ su „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), ir SIM kortelėje esančios informacijos išrašo matyti, kad „Išeinančiuose skambučiuose“ 2011-10-09 11.28 val. fiksuotas S. P. numeris (duomenys neskelbtini), 2011-10-17 09.34 ir 12.40 val., 2011-10-18 20.06 val. – S. P. žmonos telefono numeris (duomenys neskelbtini), 2011-10-19 8.44 ir 9.40 val. – S. P. sūnaus telefono numeris (duomenys neskelbtini) (I. B., kaip liudytojos, apklausa vykdyta 2011-10-19 nuo 10 val.), „Neatsakytuose skambučiuose“ fiksuotas 2011-10-18 19.15 val. S. P. žmonos telefono numeris (duomenys neskelbtini) (Baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), 2 t., 82–88 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
2011 m. spalio 27 d., 2011 m. lapkričio 8 d., 2012 m. vasario 24 d. ir 2012 m. gegužės 7 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjų nutartimis leista vykdyti S. P., E. I. ir I. B. naudojamais mobiliojo ryšio telefonais elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, fiksuoti tyrimui reikšmės turinčius minėtų asmenų pokalbius (Baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), 2 t., 92–96, 102, 110–111 b. l.).
Iš telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolų matyti, kad 2012 m. kovo 7 d. S. P. paskambino S. B. ir susitarė susitikti (2012 m. kovo 9 d. I. B. buvo kviečiama apklausai kaip įtariamoji). 2012 m. balandžio 27 d. 11.36 val. I. B. skambino savo vyrui S. B., pastarasis neatsiliepė, tačiau skambinimo metu fone girdėti I. B. frazė: „S., š... monei neat... neprivežė pinigų“. 2012 m. balandžio 27 d. 11.44 val. I. B. parašė SMS R. M.: „Man skambino advokatas piktas, del pinigu jam neks neskambino ir nepranešė, man reikia doti atsakuma“. 2012 m. balandžio 27 d. 11.57 val. S. P. paskambino R. M. ir pasakė, kad jam rašo, skambina supykęs, o S. P. atsakė: ,,prieš tris... antradienį vakare. ...nepažiūrėję... iš tikra galvojau matys. O matą aš kaip matau visą laiką, galvoju gal pažiūrės... galvojau, ka matys, o matai nemate žiople. Pasakyk kap nors anam“. 2012 m. balandžio 27 d. 12.01 val. I. B. gavo atsakymą (SMS) iš R. M.: „Patikrink sask, pravedė“. 2012 m. balandžio 27 d. 12.12 val. I. B. paskambino jos vyras S. B., vienas kitam pasakė, jog gavo žinutes, I. B. pasakė, kad eis į banką pažiūrėti. 2012 m. balandžio 27 d. 12.12 val. I. B. paskambino savo sūnui V. B. ir paklausė, ar banke jam nustatytas limitas, nes neleidžia paimti tūkstančio litų. V. B. atsakė, kad jam atrodo, jog penkis šimtus galima paimti. 2012 m. balandžio 27 d. 12.26 val. I. B. paskambino savo vyrui S. B. ir pasakė, jog pervedė tūkstantį litų, tačiau gali paimti tik penkis šimtus, nes nustatytas limitas. 2012 m. gegužės 17 d. 8.32 val. (2012 m. gegužės 17 d. atliktos kratos S. P. ir I. B. namuose, paimti kompiuteriai) R. M. paskambino S. P. ir pasakė: ,,Žinok, šitas... Žinai ką... Žinai ką man reikėt Šita... nuvažiuok iki to. Manosios žinai... Kad kompą, būtinai tiktai žiaure... Pas mane paėmė šita kompa... Nu paėmė kompą. Nes... Tegu sukeit nors. Jeigu aniems da ne... Tik taip ten nuvažiuok, nekalbėk. Tegu pasikeit. Nes dabar buvo. Tegu. Vežkit. Tegul tiesiai išsineš laukum ir visks. Gera? ...Nu su kon bendraunu... tikta tegu nuvažiun, pakeit... ka nieks nematytų nieką ne ...Nuvažiouk daba iki anos teisia, ką. Gera?“ 2012 m. gegužės 17 d. 9.46 val. R. M. paskambino S. P. ir pasakė: ,,Visks vienu metu vykst... “ (Baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), 2 t., 96–98, 103–105, 112–118, 120–123, 132–134 b. l.).
Iš bankų pateiktos, remiantis 2012 m. gegužės 7 d. prokuroro nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo (Baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), 2 t., 155–156 b. l.), informacijos apie vykdytas finansines operacijas S. P., I. B., V. B. sąskaitose (Baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), 2 t., 158–160, 162–169 b. l.) matyti, kad 2012 m. balandžio 24 d. I. J. į V. B. sąskaitą pervedė 1000 Lt.
Iš 2012-05-17 kratos protokolų matyti, kad S. P. gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), paimtas stacionarus kompiuteris „Magnum“, o I. B. gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), paimti stacionarūs kompiuteriai „Ibox“ ir „Zip Drive“ (Baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), 2 t., 179–181, 194 b. l.), kurių apžiūros metu (Baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), 2 t., 182–189 b. l., 3 t., 1–5, 9–12 b. l.) nustatyta, kad kompiuteryje „Magnum“ (paimtame iš S. P.) „(duomenys neskelbtini)“ programa naudojosi 2 registruoti vartotojai, kurių vardai „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, o kompiuteryje „IBOX“ (paimtame iš I. B.) (duomenys neskelbtini) programa naudojosi vartotojas, kurio vardas „(duomenys neskelbtini)“. Peržiūrėjus minėtų vartotojų naudojimosi „(duomenys neskelbtini)“ istorijoje išsaugotus įrašus nustatyta, kad 2012 m. kovo 9 d. 11.11 val. vartotojas „(duomenys neskelbtini)“ rašo vartotojui „(duomenys neskelbtini)“: „jeigu ko ten paklaus ir nezinosi ka atsakyti sakyk pamiršau, ar neprisimenu, tai s. visai nekviečia“ 2012 m. kovo 9 d. 11.13 val. vartotojas „(duomenys neskelbtini)“ rašo vartotojui „(duomenys neskelbtini)“: „Ne S. nekvecia, tik man. Jinai pati paskambino dar siki man kad yra susitekimas šiandien 13.30, klause ar dalyvausiu“ (I. B. 2012 m. kovo 9 d. nuo 13.30 val. iki 15.10 val. buvo apklausiama kaip įtariamoji). 2012 m. kovo 9 d. 11.15 val. vartotojas „(duomenys neskelbtini)“ rašo vartotojui „(duomenys neskelbtini)“: „tai kai grysi, pasukl. tik tu nesijaudink gerai“. 2012 m. kovo 12 d. 19.00 val. vartotojas „(duomenys neskelbtini)“ rašo vartotojui „(duomenys neskelbtini)“: „viskas susitvarke dabr reikia laukti tik“. 2012 m. kovo 12 d. 19.01 val. vartotojas „(duomenys neskelbtini)“ rašo vartotojui „(duomenys neskelbtini)“: „ar manoji nestreikavo“ (2012 m. kovo 12 d. I. B. pateikė prašymą prokurorui ją apklausti iš naujo, baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), 4 t., 165 b. l.).
Iš 2011 m. spalio 19 d. liudytojo apklausos protokolo matyti, kad I. B. savo parašu patvirtino, jog jai išaiškintos jos, kaip liudytojos, teisės ir pareigos, kad įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 str. už melagingų parodymų davimą (Baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), 4 t., 123–124 b. l.).
Iš pranešimo apie įtarimą, teisės turėti gynėją išaiškinimo protokolo ir protokolo dėl gynėjo atsisakymo matyti, jog 2012 m. kovo 9 d. I. B. savo ranka parašydama tekstą ir pasirašydama patvirtino, kad jai išaiškintos jos, kaip įtariamosios teisės, kad pirmos įtariamojo apklausos metu gynėjas jai nereikalingas (Baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), 4 t., 139–141 b. l.).
2014 m. balandžio 17 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu S. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199² str. 1 d. (Baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), 1–30 t., b. l.). Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 6 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo nuosprendis dėl S. P. nuteisimo pagal BK 199² str. 1 d. paliktas nepakeistas (Baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), 6 t., 66–72 b. l.).
Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamosios veikos juridinė kvalifikacija
Kaltinamoji I. B. teigia, jog ji nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 str. 1 d., nurodydama, kad 2011 m. spalio 19 d. apklausiama kaip liudytoja ji davė teisingus parodymus, kuriuos vėliau, apklausiama kaip įtariamoji, pakeitė dėl tyrėjos spaudimo ir gąsdinimų.
BK 235 str. 1 d. prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ji iškraipoma arba neigiami realūs egzistuojantys faktai ir nurodomi išgalvoti. BK 235 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia ir liudytojo melagingų parodymų davimu ikiteisminio tyrimo metu arba teisme. Baudžiamajame procese parodymais laikomi faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką. BK 235 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tiesioginė tyčia kaip BK 235 str. numatyto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymis pasireiškia tuo, jog kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus ar išvadas, paaiškinimus. Tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės už jos nevykdymą kaltininkas būna patvirtinęs savo parašu ikiteisminio tyrimo metu ar teisme. Kaltininkas taip pat suvokia, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus ar išvadą, paaiškinimus, supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje. Ikiteisminio tyrimo metu padarytas nusikaltimas baigtas, kai liudytojas pasirašo ikiteisminio tyrimo veiksmo, kuriame jis dalyvavo, protokolą. Suprasdamas veikos pavojingumą, kaltininkas nori, kad tikrovės neatitinkanti informacija būtų užfiksuota proceso ar kituose dokumentuose ir panaudota byloje. Ikiteisminio tyrimo metu nusikaltimas baigtas, kai liudytojas pasirašo ikiteisminio tyrimo veiksmo, kuriame jis dalyvavo, protokolą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-597/2012).
2011 m. spalio 19 d. apklausiama kaip liudytoja kaltinamoji I. B. parodė, kad 2011 m. liepos 13 d., laikotarpiu nuo 11.30 val. iki 12.30 val., ji buvo (duomenys neskelbtini) mieste kartu su S. P., tačiau byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamoji I. B. nurodytu laikotarpiu nebuvo (duomenys neskelbtini) kartu su S. P. ir duodama melagingus parodymus siekė padėti S. P. išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis.
Tokią išvadą teismas daro remdamasis nuteistųjų E. I. ir S. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tuojau po įvykio, kuomet jie abu vienodai, nuosekliai ir logiškai paaiškino, kad E. I. paprašius S. P. už 500 Lt atlygį padėti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pargabenti pigesnių cigarečių su baltarusiškomis banderolėmis, S. P. sutiko ir automobiliu „Ford Focus“, o E. I. automobiliu „Audi A6“, 2011 m. liepos 13 d., apie 11.30 val., nuvyko į (duomenys neskelbtini), kartu susikrovė E. I. nupirktas cigaretes su baltarusiškomis banderolėmis į abu automobilius ir išvyko į (duomenys neskelbtini), važiuodami vienas paskui kitą. Teismas neturi pagrindo netikėti kaip liudytoja apklaustos baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tyrėjos R. R. išsamiais parodymais apie visą ikiteisminio tyrimo eigą byloje. Iš R. R. parodymų matyti, kad tiek E. I., tiek S. P. pirmų apklausų metu geranoriškai davė parodymus, viską į protokolą tyrėja užrašė iš įtariamųjų žodžių (to neneigė ir patys nuteistieji), o dar prieš pradedant apklausą, S. P. prašė tyrėjos padaryti ką nors, kad pastarajam nebūtų pareikšti įtarimai, tačiau jokių kitų savo vykimo į (duomenys neskelbtini) versijų S. P. tuo metu nekėlė. R. R. parodymai apie E. I. ir S. P. apklausų atlikimo aplinkybes bei pastarųjų elgesį po sulaikymo sutampa su liudytojo T. J., tuo metu dirbusio kartu su R. R., parodymais. Dar vieno kaip liudytojo apklausto pareigūno V. Ž. aiškinimu, neoficialaus pokalbio metu tuojau po sulaikymo pristatytas į (duomenys neskelbtini) E. I. pripažino, jog cigaretes gabeno kartu su S. P., kad pastarasis norėjo užsidirbti, tačiau E. I. norėjo prisiimti kaltę vienas, nes S. P. yra teistas ir paleistas lygtinai.
Teisiamajame posėdyje nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) E. I. ir S. P. nurodė, kad kaltinamasis S. P. apie cigarečių gabenimą nieko nežinojo – manė, jog E. I. veža automobilių detales, o į (duomenys neskelbtini) S. P. neva važiavo turėdamas tikslą susitikti su savo meiluže I. B.. Tokią versiją E. I. ir S. P. iškėlė dar ikiteisminio tyrimo metu, ir apklausta kaip liudytoja 2011 m. spalio 19 d. kaltinamoji I. B. ją patvirtino. Tačiau, kaip jau minėta, objektyviais bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamoji I. B. 2011 m. liepos 13 d. 11.30–12.30 val. (duomenys neskelbtini) nebuvo ir ten su nuteistuoju S. P. nesusitiko.
Remiantis informacija, gauta iš telekomunikacijų operatorių apie kaltinamosios I. B. naudoto mobiliojo ryšio telefono telekomunikacijų įvykius, nustatyta, kad kaltinamosios I. B. pateikto mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“ su „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), visų telekomunikacinių įvykių metu 2011 m. liepos 13 d. buvo prisijungęs prie bokštų (celių), esančių (duomenys neskelbtini) mieste ir (duomenys neskelbtini) rajone, šiuo telefonu 2011 m. liepos 13 d. 11.30–12.30 val. I. B. bendravo su savo vyru bei asmeniu, kurio telefono numeris jos telefone priskirtas K. vardui. Apklausiama kaip liudytoja I. B. nurodė, kad minėtą telefoną su SIM kortele ji vežėsi į (duomenys neskelbtini), kur neva susitiko su S. P.. Taip pat apklausiama kaip liudytoja kaltinamoji I. B. teigė, kad nuo 2011 metų pradžios trumpais laiko tarpais ji naudojosi „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele, kurią buvo įsidėjusi į sūnaus V. turėtą mobiliojo ryšio telefoną ,, (duomenys neskelbtini)“, paskutinį kartą iš sūnaus V. pasiskolintu telefonu bei minėta „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele naudojosi 2011 m. liepos 13 d. bendraudama su S. P.. Pastaruosius kaltinamosios I. B. parodymus paneigia jos sūnaus liudytojo V. B. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kai jis nurodė, kad į savo mobiliojo ryšio telefonus jis deda tik savo SIM korteles, kuriomis naudojasi nuolat, kortelių nėra niekada kaitaliojęs, niekam niekada nėra davęs naudotis savo telefonų aparatais, tėvai jo ir brolio telefonais niekada nėra naudojęsi, į juos jokių SIM kortelių nėra dėję, o 2011 metų liepos mėnesį jis buvo sporto stovykloje (duomenys neskelbtini). Be to, kaltinamosios I. B., kaip liudytojos, apklausos metu nurodyta aplinkybė, kad 2011 m. liepos 14 d. vakare, t. y. kitą dieną po įvykio, S. P. jai skambino jos „(duomenys neskelbtini)“ numeriu, nesutampa su S. P. parodymais, jog po įvykio konspiraciniais telefonų numeriais jis su I. B. nebebendravo. Apskritai S. P. aiškinimas, kad jie su I. B. bendravo naudodamiesi, kaip jis teigia, konspiraciniais telefonų numeriais, kad po įvykio tas SIM korteles jie išmetė, yra neįtikinamas, kadangi S. P. painiojosi aiškindamas šias aplinkybes – apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pas teisėją teigė, kad SIM kortelę, kurią naudojo tik bendrauti su I. B., (duomenys neskelbtini) išsiėmė iš savo naudojamo telefono aparato, o teisiamojo posėdžio metu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kai buvo nustatyta, jog į jo telefonus jokios kitos SIM kortelės, išskyrus paimtas asmens kratos metu, nebuvo įdėtos, nurodė, kad minėtą SIM kortelę buvo įsidėjęs į seną telefono aparatą ir išmetė su visu telefonu.
Taigi apklaustos kaip liudytoja kaltinamosios I. B. parodymuose nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Tikint kaltinamąja I. B., kad ji ir S. P. buvo meilužiai, nesuprantamas ir logiškai nepaaiškinamas būtų I. B. vyro S. B. santykių su S. P. pobūdis – S. B. geranoriškumas siekiant padėti S. P. išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Tai matyti iš pastarųjų telefoninių pokalbių įrašų bei kompiuteriuose naudojimosi „(duomenys neskelbtini)“ programa istorijoje išsaugotų įrašų turinio.
Spręsdamas I. B. kaltės klausimą teismas remiasi ir jos pačios, apklaustos kaip įtariamosios, parodymais, kai ji pripažino melagingai liudijusi S. P. prašymu. Teismo įsitikinimu, apklausiama kaip įtariamoji 2012 m. kovo 9 d. kaltinamoji I. B. davė teisingus parodymus, kadangi jie yra logiški, sutampantys su visuma kitų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, t. y. byloje apklaustų pareigūnų parodymais, iš telekomunikacijų operatorių gautais duomenimis, ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo V. B. parodymais. Minėtos apklausos metu kaltinamoji I. B. paaiškino, kad yra netiesa, jog ji su S. P. palaiko nesantuokinius ryšius, o apklausiama kaip liudytoja davė melagingus parodymus, nes 2011 m. rugsėjo mėnesio pradžioje pas ją į namus atvykęs S. P. papasakojo, kad važiuojantį iš (duomenys neskelbtini) jį sustabdė pareigūnai ir jo automobilyje rado keletą blokų cigarečių, dėl to jam iškėlė bylą, ir jis gali būti pasodintas į kalėjimą, kadangi yra paleistas lygtinai. S. P., kaip apklausos metu teigė I. B., kalbėjo labai įtikinamai, susigraudinęs, todėl ji (I. B.), supratusi, kad S. P. reikia, jog ji tiesiog patvirtintų ir pateisintų jo buvimą (duomenys neskelbtini) 2011 m. liepos 13 d. nuo maždaug 12 val. iki maždaug 13 val. Kaltinamosios I. B. aiškinimu, minėtos apklausos metu, gailėdamasi S. P., tikėdama tuo, kad pastarasis su savo kažkokiu pažįstamu vežė tikrai mažą kiekį cigarečių ir dėl to galėjo vėl patekti į kalėjimą, sutiko S. P. padėti – esant reikalui, duoti parodymus apie tai, kad su S. P. jau kuris laikas palaiko nesantuokinius ryšius ir 2011 m. liepos 13 d. vyko į (duomenys neskelbtini) su juo pasimatyti, kad jie turėjo neabonentines „(duomenys neskelbtini)“ telefono korteles, kuriomis naudodavosi, kai norėdavo susitikti. Vėlesnės – 2012 m. balandžio 23 d. – I. B. apklausos, kuri buvo atlikta jos pačios prašymu, metu I. B. aiškinimas, jog jai buvo daromas spaudimas apklausiant ją kaip įtariamąją, kad jai nebuvo išaiškinta, jog ji apklausiama kaip įtariamoji, teismo nuomone, yra paprasčiausias prasimanymas, kadangi vykdama pas tyrėją I. B. jau žinojo, jog bus apklausiama kaip įtariamoji. Tai patvirtina ir S. P. parodymai teisme baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kad B. buvo pas jį atvažiavę į (duomenys neskelbtini) ir I. B. jam pasakė, kad yra kviečiama pas tyrėją į apklausą kaip įtariamoji. Teismas atkreipia dėmesį, jog ta pati tyrėja R. R. kaltinamąją I. B. apklausė ir kaip liudytoją, tuomet I. B. davė S. P. versiją patvirtinančius parodymus ir po to jokių pretenzijų tyrėjai dėl galimo poveikio nepareiškė. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamoji I. B. visais atvejais parodymus davė laisva valia, pareigūnams nedarant jai jokios įtakos. Liudytoju apklaustas pareigūnas T. J. taip pat patvirtino, kad apklausiama kaip įtariamoji I. B. parodymus davė gera valia ir pripažino, kad prieš tai (apklausta kaip liudytoja) melavo, iš gailesčio norėjo padėti S. P.. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad pačios I. B. iniciatyva atliktos apklausos metu I. B. tik nurodė, kad apklausiama kaip įtariamoji daug ką sumelavo ir akcentavo tik vieną aplinkybę, jog jos telefonas susitikimo su S. P. (duomenys neskelbtini) metu buvo paliktas namuose. Šią aplinkybę kaltinamoji I. B. nurodė, kai byloje jau buvo nustatyta, jog jos pateikto mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“ su „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele visų telekomunikacinių įvykių metu 2011 m. liepos 13 d. buvo prisijungęs prie bokštų (celių), esančių (duomenys neskelbtini) mieste ir (duomenys neskelbtini) rajone. Tai leidžia spręsti, kad pačios I. B. iniciatyva atliktos apklausos metu ji sąmoningai pakeitė parodymus, priderinusi juos prie jau akivaizdžiai nustatytų faktinių aplinkybių.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad surinktų įrodymų visetas, susiejus juos į vientisą loginę grandinę, leidžiančią susiformuoti teismo vidiniam įsitikinimui dėl I. B. kaltumo, rodo, jog kaltinamoji, veikdama tiesiogine tyčia, suvokdama neteisėtą savo veiksmų pobūdį, suprasdamas savo, kaip liudytojos baudžiamojoje byloje, procesinę padėtį, žinodama savo pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus, 2011 m. spalio 19 d. apklausiama kaip liudytoja ir būdama pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 str., ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus, patvirtindama S. P. gynybinę versiją apie pastarojo vykimo į (duomenys neskelbtini) tikslą bei buvimo (duomenys neskelbtini) aplinkybes, taip siekdama padėti S. P. išvengti baudžiamosios atsakomybės, suprasdama ir norėdama, kad ši melaginga informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje.
Be to, teismo įsitikinimą I. B. kaltumu padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 str. 1 d., sustiprina ir kitos byloje nustatytos aplinkybės. Tai S. P. elgesys po to, kai I. B. jau buvo pareikšti įtarimai dėl melagingo liudijimo, – pinigų pervedimas I. B. už advokato paslaugas, prašymas liudytojo R. M. sukeisti kompiuterius I. B. namuose, bendravimas telefonu ir kompiuterine „(duomenys neskelbtini)“ programa su B., domintis I. B. apklausomis ir pastarajai nurodinėjant kaip elgtis – patvirtina, kad kaltinamoji I. B. apklausiama kaip liudytoja davė S. P. palankius, tačiau melagingus parodymus. S. P. gynybinė versija, kad jis (duomenys neskelbtini) buvo susitikęs su kaltinamąja I. B., paneigta įsiteisėjusiu, patikrintu apeliacine tvarka, Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu, kuriuo S. P. nuteistas pagal BK 199² str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Bausmės skyrimas ir kiti klausimai
Kaltinamosios I. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajai teismas vadovaujasi BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais.
Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį už padarytą nusikalstamą veiką teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji I. B. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.), į padarytos veikos motyvus ir tikslus – veika padaryta siekiant padėti kitam asmeniui išvengti baudžiamosios atsakomybės už sunkų nusikaltimą.
Kaltinamoji I. B. anksčiau neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (Baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), 4 t., 148, 154–155 b. l.), yra ištekėjusi, šeimoje auga nepilnametis sūnus (41–42 b. l.).
Iš teismo medicinos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadų matyti, kad kaltinamoji I. B. serga liga, kuri įtraukta į sunkių nepagydomų ligų, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos, sąrašą, patvirtintą 1995-11-02 Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymu Nr. 969/578, 2013-12-27 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. IR-308/V-1247. I. B. (duomenys neskelbtini) teritoriniame skyriuje nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis dėl sunkaus laipsnio neįgalumo nuo 2013-09-30 iki 2015-09-29 (18–19 b. l.). Iš 2015-03-12 (duomenys neskelbtini)centro informacijos matyti, kad šiuo metu I. B. sveikatos būklė stabili, ji gali judėti, vaikščioti ir kalbėti, nors vaikščiojimas yra apsunkintas dėl ataksijos, kalba kiek apsunkinta, sutrikusi atmintis (35 b. l.). Iš Neįgaliojo pažymėjimo ir Darbingumo lygio pažymos kopijų matyti, kad I. B. yra nedarbinga, netektas darbingumas 85 procentai 5, 7 b. l.).
Atsižvelgęs į minėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat įvertinęs ir tai, kad byloje nenustatyta kaltinamosios atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamosios I. B. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jai BK 235 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą.
Įvertinęs pirmiau nurodytas kaltinamosios asmenybę bei kitas minėtas byloje nustatytas aplinkybes, darančias įtaką padaryto nusikaltimo pavojingumui, ypatingą dėmesį atkreipdamas į kaltinamosios sveikatos būklę, teismas sprendžia, kad laisvės apribojimo minimaliam terminui (BK 48 str. 2 d.) paskyrimas su įpareigojimu tam tikru laiku būti namuose (BK 48 str. 6 d. 1 p.) kaltinamajai I. B. neprieštarauja teisingumo principui bei BK 54 str. nurodytiems bausmės skyrimo pagrindams.
Remiantis BK 76 str. 1 d. nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Pažymėtina, kad atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo bausmės dėl ligos yra teismo teisė, o ne pareiga. Kaip jau minėta, teismo medicinos ekspertizės išvadoje nurodyta, kad kaltinamoji I. B. serga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios ji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos. Taigi, kaltinamajai I. B., sergančiai sunkia nepagydoma liga, tik laisvės atėmimo bausmę atlikti būtų per sunku. Kadangi kaltinamajai I. B. skiriama su laisvės atėmimu nesusijusiu bausmė – laisvės apribojimas, atleisti ją nuo bausmės nėra pagrindo.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“ su „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele, stacionarūs kompiuteriai IBOX ir ZIP DRIVE, perduoti saugoti I. B., – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini I. B..
Civilinio ieškinio byloje nėra.
Kardomoji priemonė kaltinamajai I. B. nepaskirta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 str. str., teismas
nusprendžia:
I. B. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. 1 d. ir jai paskirti laisvės apribojimą trims mėnesiams, įpareigojant nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ su „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele, stacionarius kompiuterius IBOX ir ZIP DRIVE, perduotus saugoti I. B., – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti I. B..
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.