Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo S. S. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovams S. S. ir L. S. S. dėl iškeldinimo iš buto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovas pateikė teismui apeliacinį skundą dėl 2016-03-07 teismo sprendimo ir prašė atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, motyvuodamas tuo, kad jis gauna nedideles pajamas, neturi turto.Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-04-07 nutartimi prašymą atmetė ir nustatė terminą trūkumams pašalinti. Nurodė, jog atsakovas teigia, kad jo turtinė padėtis sunki, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį, nepateikia - prideda tik pažymą apie tai, kad jo žmona registruota darbo biržoje bei faktą, kad areštuotas nekilnojamasis turtas. Be to, esant sunkiai finansinei padėčiai, atsakovas turėjo teisę kreiptis į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir gauti nemokamą teisinę pagalbą, tačiau jis tokia savo teise nepasinaudojo, o sudarė atstovavimo sutartį su UAB „Teisinių paslaugų grupė“. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog atsakovas S. S. šiuo metu gali disponuoti viešai nedeklaruotomis pinigų sumomis.Atsakovas atskirajame skunde prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-04-07 nutartį ir atidėti žyminio mokesčio mokėjimą. Nurodo, jog tai, kad apeliantas pasirinko privačiai teikiamas paslaugas, o ne valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, negali būti priežastis neatleisti nuo žyminio mokesčio: toks požiūris nesuderinamas su EŽTK garantuojama asmens teise į efektyvią teisinę gynybą; atleidimo ar neatleidimo pagrindai siejami su asmens turtine padėtimi, o ne su galimybe gauti ar negauti nemokamas teisines paslaugas; teismas nepareikalavo jokių papildomų įrodymų, kuriais remdamasis galėtų įsitikinti apelianto turtine padėtimi; pateiktų duomenų pakanka išvadai, jog apelianto turtinė padėtis sunki. Akivaizdu, jog atsakovas neturi galimybių sumokėti žyminį mokestį ir tai iš esmės apribotų jo galimybes kreiptis į teismą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., CPK 338 str.).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo, motyvuodamas tuo, jog jokių duomenų, patvirtinančių savo sunkią turtinę padėtį, atsakovas nepateikia - prideda tik pažymą apie tai, kad jo žmona registruota darbo biržoje bei kad areštuotas nekilnojamasis turtas. Atsakovas atskiruoju skundu skundžia šią pirmosios instancijos teismo nutartį.Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, ir CPK 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka. Žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Žyminio mokesčio paskirtis – padengti teismo atliekamų veiksmų ar išduodamų procesinių dokumentų išlaidas ir tokiu būdu perkelti dalį valstybės vykdomo teisingumo išlaidų byloje dalyvaujantiems asmenims. Įstatymas gina abi proceso šalis - ieškovą ir atsakovą, todėl žyminis mokestis, be kitų funkcijų, atlieka ir prevencinę funkciją, saugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme ar bylinėjimosi vilkinimo.CPK 83 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, gali iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio turi atitikti procesinio dokumento turiniui keliamus reikalavimus, prie jo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas proceso šalies prašymą atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei pateiktus įrodymus, teismas įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį) sprendžia, ar proceso šalis gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Turtinę asmens padėtį rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo išrašai, VĮ ,,Regitra“ pažymos, turto, pajamų deklaracijos ir kiti turtinę padėtį atspindintys objektyvaus turinio duomenys.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsakovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį: pridėjo tik pažymą apie tai, kad jo žmona registruota darbo biržoje bei kad areštuotas nekilnojamasis turtas. Tai pat teismas nurodė, jog esant sunkiai finansinei padėčiai, atsakovas turėjo teisę kreiptis į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir gauti nemokamą teisinę pagalbą, tačiau jis tokia teise nepasinaudojo, o sudarė atstovavimo sutartį su UAB „Teisinių paslaugų grupė“, todėl teismas padarė išvadą, jog atsakovas šiuo metu gali disponuoti viešai nedeklaruotomis pinigų sumomis.Atsakovas teigia, jog pateiktų duomenų pakanka išvadai, jog apelianto turtinė padėtis sunki, o teismas nepareikalavo jokių papildomų įrodymų, kuriais remdamasis galėtų įsitikinti apelianto turtine padėtimi, atleidimo ar neatleidimo pagrindai siejami su asmens turtine padėtimi, o ne su galimybe gauti ar negauti nemokamas teisines paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apie asmens turtinę padėtį teismas sprendžia visų pateiktų duomenų kontekste ir savo turtinę padėtį turi pagrįsti pats asmuo, prašantis atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti mokėjimą. Teismas, spręsdamas šį klausimą, neturi pareigos veikti aktyviai ir išsireikalauti papildomus duomenis. Šiuo atveju atsakovas pateikė tik duomenis apie tai, jog jo sutuoktinė yra registruota darbo biržoje ir 2012-11-20 turto arešto aktu areštuotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini). Jokių kitų duomenų savo turtinei padėčiai pagrįsti atsakovas nepateikė (nei išrašo apie jam priklausantį registruotiną kilnojamąjį / nekilnojamąjį turtą, nei duomenų apie banko sąskaitose esančiais lėšas ir pan.), todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nepateikta pakankamai duomenų, kurie leistų teigti, kad atsakovo turtinė padėtis sunki.Atsakovas teigia, jog kartu su juo ir žmona gyvena besimokantis sūnus, kuris yra jų išlaikomas. Iš pateiktos pažymos matyti, jog kartu su atsakovu ir jo sutuoktine bute, esančiame (duomenys neskelbtini), savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs ir E. S., kuris yra gimęs (duomenys neskelbtini), taigi jau yra pilnametis. Duomenų, patvirtinančių atsakovo teiginį, jog sūnus mokosi ir yra tėvų išlaikomas, nepateikta. Be to, kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, atsakovas prie apeliacinio skundo pridėjo sutartį dėl teisinės pagalbos, sudarytą su UAB „Teisinių paslaugų grupė“. Tai leidžia daryti prielaidą, jog atsakovas šiuo metu gali disponuoti viešai nedeklaruotomis pinigų sumomis. Nors atsakovas teigia, jog sutartis sudaryta 2013-11-29, tačiau apeliaciniame skunde nurodyta, jog visi atsakovui adresuoti dokumentai siųsti UAB „Teisinių paslaugų grupė“ adresu, taigi akivaizdu, jog teisinių paslaugų sutartis ir šiuo metu yra aktuali bei galiojanti. Atsakovas teigia, jog atleidimo ar neatleidimo pagrindai siejami su asmens turtine padėtimi, o ne su galimybe gauti ar negauti nemokamas teisines paslaugas. Pažymėtina, jog teismas šiuo atveju nesprendė klausimo, ar atsakovas turi teisę gauti nemokamą teisinę pagalbą – tik duomenis apie teisinės pagalbos sutarties su privačiais teisininkais sudarymą vertino kaip išvestinį įrodymą apie asmens finansines galimybes.Be to, šioje byloje mokėtino žyminio mokesčio dydis sudaro tik 41 Eur, todėl atsakovo teiginys, jog įpareigojimas sumokėti tokio dydžio žyminį mokestį užkirstų jam kelią į teisminę gynybą, atmestinas kaip nepagrįstas.Vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimą, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį ir ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.