Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-12-30 · Civilinė byla Nr. 2A-2641-275/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-30
Bylos Nr.
2A-2641-275/2011
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-07306-2010-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Vidas Stankevičius
Atsakovas
Lietuvos rusų dramos teatro
Ieškovas
M. S.
Kategorijos
  • 11.9.10.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2641-275/2011Teisminio proceso Nr. 2-03-3-07306-2010-7Procesinio sprendimo kategorija 11.9.10.7.; 14.4.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Vido Stankevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos rusų dramos teatro apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovui viešajai įstaigai „Lietuvos rusų dramos teatras“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas M. S. buvo atleistas iš darbo VĮ „Lietuvos rusų dramos teatras“ LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu už tai, kad reikalavo nelegalaus užmokesčio iš teatro nuomininkų bei savavališkai įdiegė nelegalią programinę įrangą į teatro kompiuterį Acer Aspire 893 G. Ieškovas teigia, kad pinigų iš nuomininkų pasamdyto apšvietėjo jis nereikalavo, nurodė, kad jis yra atsakingas tik už patį kompiuterį, į jo pareigas neįėjo kompiuterio programų aptarnavimas ir profilaktika.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas pripažino ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu ir laikė, kad darbo sutartis su ieškovu yra nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 7837,15 Lt išeitinės išmokos ir 10391,94 Lt kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką, viso - 18229,09 Lt, bei 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad Lietuvos rusų dramos teatro vadovo 2010 m. spalio 18 d. įsakyme Nr. P-55 dėl ieškovo atleidimo iš darbo neįvardintas ieškovo įvykdytas darbo drausmės pažeidimas. Nagrinėjamu atveju iš atsakovo įsakymo apie ieškovo atleidimą iš darbo turinio nėra galimybių identifikuoti ieškovo įvykdytą darbo drausmės pažeidimą. 2010 m. spalio 11 d. Pastatymų skyriaus vadovo M. B. tarnybinis pranešimas nepatvirtina 2010 m. spalio 18 d. įsakyme Nr. P-55 nurodyto ieškovo atleidimo iš darbo pagrindo, nes jis surašytas ir pateiktas atsakovui po įsakymo dėl ieškovo atleidimo iš darbo priėmimo – 2010 m. spalio 20 d. Taip pat minėtame tarnybiniame pranešime neužfiksuoti jokie neteisėti ieškovo veiksmai, suponuojantys darbo drausmės pažeidimą. Nei vienas liudytojas nenurodė, jog ieškovas tiesiogiai, aiškiai ir vienareikšmiškai reikalavo atlyginimo iš teatro nuomininkų, neįvardino paslaugų ar darbo funkcijų, kurias ieškovas būtų atsisakęs vykdyti be atlyginimo ar kurias būtų teikęs papildomai už neteisėtai gautą atlyginimą. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių jog ieškovas paėmė neteisėtą atlyginimą, nė vienas liudytojais apklaustų asmenų nepatvirtino tiesiogiai perdavęs tokį atlyginimą ieškovui, nei vienas nematė ieškovo šį atlyginimą paimant ir negalėjo nurodyti tokio atlyginimo sumos. Taigi nei byloje esantys rašytiniai įrodymai, nei minėtų liudytojų parodymai nepatvirtina neteisėtų ieškovo veiksmų, suponuojančių darbo drausmės pažeidimą, esantį ieškovo atleidimo iš darbo pagrindu, o priešingai - paneigia įsakyme apie ieškovo atleidimą iš darbo nurodytą atleidimo pagrindą – kad ieškovas reikalavo neteisėto atlyginimo.

Teismas sprendė, kad atsakovo įsakymo dėl ieškovo atleidimo iš darbo turinys, t. y. tai, kad minėtame įsakyme neįvardintas ieškovo įvykdytas darbo drausmės pažeidimas, taip pat minėto įsakymo priėmimo metu nebuvimas įrodymų, patvirtinančių ieškovo padarytą darbo drausmės pažeidimą, bei tai, kad ieškovo nebuvo pareikalauta pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, patvirtina, jog ieškovas atleistas iš darbo pažeidžiant įstatymo numatytą drausminių nuobaudų skyrimo tvarką, neišsiaiškinus aplinkybių, sudarančių darbo drausmės pažeidimo sudėtį, neįvertinus pažeidimo sunkumo, jo sukeltų pasekmių ir kitų įstatymo numatytų drausminės nuobaudos parinkimo kriterijų.

Kadangi tik po 2010 m. spalio 18 d. įsakymo Nr. P-55 priėmimo buvo pradėti rinkti ieškovo darbo drausmės pažeidimo padarymą patvirtinantys įrodymai, teismas konstatavo, kad ieškovas atleistas iš darbo nesant įrodymų apie jo įvykdytą darbo drausmės pažeidimą, o visi dokumentai, kuriais atsakovas grindžia ieškovo atleidimo iš darbo pagrindą, buvo renkami ne darbo drausmės pažeidimo išsiaiškinimo bei kvalifikavimo tikslu, o siekiant pateisinti darbdavio be pagrindo ieškovui paskirtą drausminę nuobaudą. Teismas sprendė, kad tą patvirtina ir tai, jog 2010 m. spalio 21 d. M. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nelegali programinė įranga ieškovo darbo funkcijų vykdymui paskirtame kompiuteryje nelegali programinė įranga buvo įdiegta ir anksčiau, tačiau byloje nėra įrodymų, jog atsakovas apskritai tokius veiksmus būtų laikęs darbo drausmės pažeidimu ir taikęs kaltiems darbuotojams atitinkamas sankcijas.

Teismas konstatavo, kad atsakovo veiksmai 2010 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. P-60 atleidžiant ieškovą iš užimamų pareigų už neteisėtą atlyginimo reikalavimą bei už savavališką nelegalios programinės įrangos Windows 7 teatro kompiuteryje ACER ASPIRE 8935G įdiegimą, patvirtina, kad atsakovas netraktavo ieškovo veiksmų, už kuriuos jis atleistas iš darbo Lietuvos rusų dramos teatro vadovo 2010 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. P-55 šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu ir suvokė, jog pagrindo atleisti ieškovą iš darbo nebuvo. Lietuvos rusų dramos teatro vadovo 2010 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. P-55 ieškovui jau buvo paskirta pati griežčiausia įstatymo numatyta drausminė nuobauda, todėl 2010 m. spalio 29 d. įsakymas Nr. P-60 yra neteisėtas, nes prieštarauja drausminės nuobaudos skyrimo tikslams, priimtas pažeidžiant drausminės nuobaudos skyrimo tvarką bei imperatyvius įstatymų reikalavimus: Teismas laikė, jog darbuotojo atleidimas iš darbo kaip drausminė nuobauda negali būti taikomas pakartotinai net ir už kitą darbo drausmės pažeidimą, nes tokios drausminės nuobaudos pagrindu tarp šalių nutrūksta darbo teisiniai santykiai, todėl pakartotinis bet kokios nuobaudos skyrimas negali sukelti jokių teisinių pasekmių nė vienai darbo teisinių santykių šaliai.

Atsakovo veiksmai konstatuojant ieškovo darbo drausmės pažeidimą buvo nenuoseklūs, neteisėti, jais iš esmės buvo pažeista drausminės nuobaudos skyrimo tvarka, nes iš bylos medžiagos matyti, jog tik po drausminės nuobaudos ieškovui paskyrimo atsakovas pradėjo tirti darbo drausmės pažeidimus. Atsakovas neįrodė, jog ieškovas pažeidė darbo drausmę, t. y. jog įvykdė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, už kurį ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo.

Teismas taip pat nesutiko su atsakovo teiginiu, jog ieškovas atleistas iš darbo už du šiurkščius darbo drausmės pažeidimus. Atleidimas pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. galimas tik esant vienkartiniam šiurkščiam darbo drausmės pažeidimui, t. y. vienai darbuotojo veikai (veikimui ar neveikimui), o nagrinėjamu atveju 2010 m. spalio 29 d. Nr. P-60 įsakyme nurodytos dvi savarankiškos darbuotojo veikos, suponuojančios du darbo drausmės pažeidimus, kvalifikuojamus pagal skirtingas teisės normas. Todėl 2010 m. spalio 29 d. įsakyme Nr. P-60 nurodyta darbo drausmės pažeidimo faktinė sudėtis negali būti ieškovo atleidimo iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu. Tai, kad atsakovas keitė darbo drausmės pažeidimo, už kurį ieškovui pritaikyta drausminė nuobauda atleidimas iš darbo, sudėtį, ją pildydamas naujomis veikomis, patvirtina, jog atsakovas nei vieno iš jo nurodytų ieškovo darbo drausmės pažeidimų, t. y. nei neteisėto atlyginimo reikalavimo, nei nelegalios programinės įrangos teatro kompiuteryje instaliavimo, nelaikė šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, sudarančiu pagrindą taikyti ieškovui pačią griežčiausią drausminę nuobaudą.

Teismas sprendė, kad ieškovo grąžinus į darbą jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteisė išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki 2011 m. gegužės 25 d., nes ieškovas šią dieną įvykusio teismo posėdžio metu pripažino, kad įsidarbino kitoje darbovietėje ir gauna darbo užmokestį. Remdamasis DK 297 str. 4 d. ieškovo reikalavimą dėl vidutinio darbo už mokesčio už priverstinės pravaikštos laiką teismas tenkino iš dalies. Kadangi šalys pripažino, jog ieškovo darbo stažas atsakovo įstaigoje yra 10 metų, todėl iš atsakovo ieškovo naudai teismas priteisė 5 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas Lietuvos rusų dramos teatras apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 8 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Aplinkybė, kad iš ieškovo nebuvo raštu pareikalauti pasiaiškinti, pagal kasacinio teismo praktiką nedaro jo atleidimo iš darbo neteisėtu ir nėra pagrindas panaikinti paskirtą drausminę nuobaudą. Teismas neįvertino aplinkybės, kad nors įsakymas dėl atleidimo buvo surašytas 2010 m. spalio 18 d., o reikalavimas pasiaiškinti ieškovui buvo pateiktas 2010 m. spalio 20 d., tačiau ieškovo atleidimo iš darbo diena buvo nukelta į 2010 m. spalio 31 d. Vien tai, kad darbdavio įsakyme nėra konkrečiai nurodytos darbo drausmės pažeidimo padarymo aplinkybės ir sudėtis, savaime nėra pagrindas panaikinti drausminę nuobaudą.

2. 2010 m. spalio 29 d. įsakymas dėl drausminės nuobaudos skyrimo dėl nelegalios programinės įrangos buvo priimtas atsižvelgiant į visas drausmės pažeidimų padarymo aplinkybes bei ieškovo pateiktus pasiaiškinimus. Naujos aplinkybės dėl padarytų pažeidimų, susijusių su nelegalios programinės įrangos įdiegimu atsakovui priklausančiame nešiojamame kompiuteryje, paaiškėjo tik 2010 m. spalio 21 d., 2010 m. spalio 28 d. gavus UAB „Simplit“ raštus.

3. Įstatymas nedraudžia darbdaviui papildyti įsakymo dėl drausminės nuobaudos skyrimo paaiškėjus naujoms aplinkybėms ir pareikalavus iš darbuotojo pasiaiškinti. Teismo DK 136 str. 3 d. 2 p. aiškinimas užkerta kelią darbdaviui tinkamai įvertinti darbuotojo elgesio atitiktį teisės aktų reikalavimams padarius kelis šiurkščius darbo drausmės pažeidimus.

4. Byloje surinktų duomenų visuma, remiantis tikimybių pusiausvyros principu, yra labiau tikėtina, kad ieškovas spaudė M. M. dėl neteisėto atlyginimo davimo – pasidalinti atlyginimu, o M. M. pinigus po pultu ieškovui paliko ne savanoriškai, bet spaudžiamas ieškovo. Aplinkybę, kad M. M. buvo daromas psichologinis spaudimas patvirtino ir M. B. Prieštaringi ir nenuoseklūs ieškovo parodymai dėl atlygio gavimo rodo, kad ieškovas meluoja ir slepia tikrąsias faktines aplinkybes.

5. Atsakovas yra biudžetinė įstaiga, todėl jai yra taikomi didesni viešųjų finansų skaidrumo ir viešumo reikalavimai. Kadangi ieškovui už darbą buvo mokamas atlyginimas, reikalavimas iš teatro nuomininkų papildomo atlyginimo yra šiurkštus darbo drausmės pažeidimas.

6. Atsakovo administracija apie nelegalią programinę įrangą kompiuteryje pirmą kartą buvo informuota tik 2010 m. spalio 21 d. M. B. tarnybiniu pranešimu ir UAB „Simplit“ raštu, todėl neturėjo galimybės anksčiau įvertinti panašaus pobūdžio veiksmų. Dėl nelegalios programinės įrangos įdiegimo kilo reali grėsmė, jog atsakovui bus taikoma civilinė, administracinė ar net baudžiamoji atsakomybė. Pažeidimo šiurkštumas buvo įvertintas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, galimas kilti pasekmes ir pan.

7. Kadangi darbo sutartis su ieškovu buvo sudaryta 2008 m. spalio 21 d., teismo sprendimo priėmimo dieną ieškovo nepertraukiamas darbo stažas Lietuvos rusų dramos teatre buvo 31,5 mėnesio, todėl pagal DK 140 str. 1 d. 2 p., teismui tenkinus ieškinį, ieškovui turėtų būti išmokama vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka. Teismas privalėjo išsireikalauti papildomus įrodymus dėl ieškovo darbo stažo, tačiau rėmėsi tik ieškovo paaiškinimais.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas M. S. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo aplinkybes dėl drausminių nuobaudų skyrimo procedūrų pažeidimų. Apeliantas nepateikė naujų argumentų, kurie leistų suabejoti teismo nustatyta aplinkybe, kad ieškovas nebuvo padaręs šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo. Drausminei atsakomybei kilti būtina nustatyti aiškius ir neginčijamus faktus, bet ne remtis tikėtinais faktais. Atsakovo pateikti nauji įrodymai neparodo ieškovo tikro darbo laikotarpio, kurio pagrindu būtų galima spręsti dėl išeitinės išmokos. Todėl atsakovas papildomai turėtų pateikti duomenis iš Sodros.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skundas atmestinas.

Dėl pareikalavimo pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo

Pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, jog drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo paskirta pažeidžiant įstatyme nustatytą drausminių nuobaudų skyrimo tvarką, ne dėl šių atsakovo apdarytų pažeidimų ieškovo atleidimas iš darbo pripažintinas neteisėtu, t.y. teismas iš esmės panaikina atsakovo paskirtąją drausminę nuobaudą ne šiuo pagrindu, todėl atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog būtent dėl pažeidimų teismas daro išvadą apie paskirtos nuobaudos neteisėtumą.

2010 m. spalio mėn. 29 d. atsakovo įsakyme dėl ieškovo atleidimo ( b.l.9) nurodyta, jog ieškovas atleidžiamas už neteisėtą atlyginimo reikalavimą bei už savavališką nelegalios programinės įrangos įdiegimą, o dėl pastarojo pažeidimo ieškovas buvo pateikęs pasiaiškinimą, gautą teatre 2010-10-26 ( b.l.8), kuriame nurodė, jog jis nėra atsakingas už kompiuteryje įdiegiamą programinę įrangą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad nebuvo apreikalauta ieškovo pasiaiškinti dėl pažeidimo iki paskiriant nuobaudą, nepagrįsta. Atsižvelgiant į tai, kad šios nepagrįstos teismo išvados neįtakojo teismo sprendimo esmės – ar ieškovas įvykdė darbo drausmės pažeidimą, nėra tikslinga šalinti šias išvadas iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies.

Dėl įrodymų vertinimo

Teismo išvada, kad nebuvo įrodytas ieškovo padarytas pažeidimas - reikalavimas neteisėto atlyginimo, motyvuojama tuo, kad M. B. tarnybiniame pranešime neužfiksuoti jokie neteisėti ieškovo veiksmai, suponuojantys darbo drausmės pažeidimą. Ieškovo nenoras bendrauti su kitu apšvietėju nepripažintas darbo funkcijų netinkamu vykdymu. Tai, kad liudytoju apklaustas D. M. paneigė tarnybiniame pranešime nurodyta aplinkybes, paneigė, kad ieškovas reikalavo užmokesčio, nurodė priešingai, kad jis siūlė ieškovui pusę honoraro, tačiau ieškovas atsisakė paimti siūlomą atlyginimą, leido teismui daryti išvadą apie tai, kad pažeidimas nebuvo įrodytas. Atsakovas teigia, kad remiantis tikimybių pusiausvyros principu labiau tikėtina, kad ieškovas spaudė D. M. dėl neteisėto atlyginimo davimo. Šie argumentai atmesti, įvertinus M. B. tarnybinio pranešimo turinį ( b.l.23) , kuriame nurodyta, jog D. M. jam guodėsi, jog jaučia M. S. nenorą bendrauti, jog jis sutiko su M. S. spaudimu pasidalinti honorarą, ir įvertinus D. M. kaip liudytojo parodymus, nesant pagrindo pripažinti juos melagingais,. Teismo išvada, kad ieškovo reikalavimas neteisėto atlyginimo, nebuvo įrodytas, pagrįsta liudytojo D. M. parodymais. Atsakovo pareiga buvo pateikti įrodymus, kokias funkcijas turėjo atlikti ieškovas, kaip teatro darbuotojas, teatrui išnuomavus patalpas kitoms įstaigoms, tokie įrodymai nebuvo pateikti, todėl darytina išvada, kad ieškovo pagalba nuomininkams nėra tiesioginių jo pareigų - Rusų dramos teatro apšvietėjo darbo pareigų atlikimu.

Vertinant kitą pažeidimą - nelegalios programinės įrangos įdiegimą, teismas padarė išvadą, jog atsakovui jau anksčiau buvo žinoma apie tokius pažeidimus, tačiau jis toleravo juos. Iš M. B. 2010-10-21 tarnybinio pranešimo matyti ( b.l.24) matyti, jog nelegalią operacinę sistemą į kompiuterį M. S. jau buvo įdiegęs ir anksčiau, už ką jam davė žodinius įspėjimus M. B. Tai, kad atsakovas į šiuos pažeidimus anksčiau reagavo tik žodiniu įspėjimu, analogišką pažeidimą padarius ieškovui pakartotinai, nebuvo pagrindo jį laikyti šiurkščiu, nes tai, kad už daromus pažeidimus nebuvo skiriamos rašytinės drausminės nuobaudos, leido ieškovui vertinti šį pažeidimą kaip toleruojamą darbdavio. Net ir pripažįstant, kad ieškovas padarė pažeidimą- įdiegė nelegalią programinę įrangą kompiuteryje, remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, šio pažeidimo nebuvo pagrindo laikyti šiurkščiu ir už jį atleisti ieškovą iš darbo.

Dėl įsakymo dėl atleidimo iš darbo papildymo

2010-10-18 įsakymu ( b.l.4) atsakovas nusprendė atleisti ieškovą iš darbo už neteisėtą atlyginimo reikalavimą nuo 2010-10-31 d. Iš 2010-10-29 įsakymo turinio ( b.l.9) matyti, kad atsakovas nenutarė papildyti anksčiau priimtojo įsakymo, o pakartotinai nutarė atleisti ieškovą už tą patį pažeidimą, kuris nurodytas 2010-10-18 įsakyme ( reikalavimas atlyginimo), bei tokią pačią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo skyrė ir už kitą pažeidimą – už nelegalios programinės įrangos įdiegimą. Pripažintina, kad atsakovas turėjo teisę papildyti anksčiau išleistą įsakymą, tačiau pripažinus, kad nei vienas iš nurodytų kaip padarytų pažeidimų nesudarė pagrindo skirti už juos drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo, netinkamos teismo išvados dėl įsakymų papildymo galimybės, nesudaro apgirdo naikinti teismo sprendimą.

Dėl ieškovo darbo stažo

Šalys privalo teismui pateikti visus įrodymus, susijusius su nagrinėjama byla, iki teismui priimant sprendimą, naujų įrodymų patiekimo galimybė yra apribota ( CPK 314 str. ). Atsakovas turėjo pateikti duomenis teismui apie ieškovo darbo stažą įstaigoje, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad netinkamai paskaičiuotas ieškovo darbo stažas ir išeitinė išmoka, atsakovas nenurodė, kokia suma turėtų būti sumažinta priteista ieškovui išeitinė išmoka, todėl pripažintina, kad nenurodytos aplinkybės, kuo grindžiamas teismo sprendimo neteisėtumas šioje dalyje, todėl skundas ir šioje dalyje atmestinas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rita KisielienėDanutė KutrienėVidas Stankevičius