Kauno apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Zeltarma“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „AVERE“, atstovei advokatei Akvilei Gargasaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Zeltarma“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „AVERE“, ieškinį atsakovui A. Z. dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui A. Z. teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo į ieškinį ir ieškinio su priedais kopija įteikti asmeniškai 2019 m. rugsėjo 6 d., tačiau atsakovas nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė (e. b. l. 37). Atsakovui A. Z. teismo šaukimas apie paskirtą parengiamąjį teismo posėdį įteiktas asmeniškai 2019 m. spalio 11 d. (e. b. l. 45), atsakovas teikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo (e. b. l. 46), kurį patenkinus, atsakovas į paskirtą teismo posėdį neatvyko. Ieškovė sprendimo už akių priimti neprašo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas

Nagrinėjamoje byloje ieškovė bankrutavusi UAB „Zeltarma“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „AVERE“, pareiškė atsakovui A. Z., kaip buvusiam ieškovės bankrutavusios UAB „Zeltarma“ administracijos vadovui, reikalavimą dėl 73 595,45 Eur žalos atlyginimo. Reikalavimas grindžiamas tuo, jog atsakovas neteisėtais savo veiksmais, t. y. nevykdant įstatyme nustatytos pareigos – bankroto administratorei neperdavus įmonės turto, ieškovės įmonei ir jos kreditoriams padarė turtinę žalą, kuri lygi neperduoto įmonei priklausančio turto vertei.

CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis to paties straipsnio 1–6 dalyse ar steigimo dokumentuose nustatytas pareigas, privalo visiškai atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą, jei įstatymuose, steigimo dokumentuose ar sutartyje nenustatyta kitaip. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis). Įmonės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina įrodyti juridinio asmens valdymo organo neteisėtus veiksmus, kaltę, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CK 6.246-6.249 straipsniai). Šiuo atveju įmonės vadovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, CPK 182 straipsnio 4 punktas), tačiau kitus būtinus civilinės atsakomybės elementus privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. kovo 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-1232-945/2019, UAB „Zeltarma“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „AVERE“. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. kovo 26 d. Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartimi UAB „Zeltarma“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Bankrutavusi UAB „Zeltarma“ įregistruota 2014 m. kovo 26 d., kurios valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, o juridinio asmens vardu nuo 2017 m. liepos 31 d. iki bankroto bylos iškėlimo veikė administracijos vadovas-atsakovas A. Z..

Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), reguliuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus ir kuriam įsigaliojus neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju UAB „Zeltarma“ bankroto procesas pradėtas galiojant ĮBĮ, o teisinės pasekmės perduoti įmonės visus dokumentus ir turtą bankroto administratorei kilo dar iki įsigaliojant JANĮ, t. y. įsiteisėjus nutarčiai, kuria UAB „Zeltarma“ buvo iškelta bankroto byla, todėl, sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo iš buvusio įmonės vadovo, vadovaujamasi iki JANĮ įsigaliojimo galiojusio ĮBĮ nuostatas (JANĮ 155 straipsnis).

Pažymėtina, kad teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimas sukelia ĮBĮ numatytus padarinius: įmonė įgyją bankrutuojančios įmonės statusą, įmonės valdymo organai privalo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą; įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų ir kt. (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartimi, kuria iškelta UAB „Zeltarma“ bankroto byla, įmonės administracijos vadovas buvo įpareigotas per dešimt dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visą įmonės dokumentaciją bankroto administratoriui. Ši nutartis, kaip ir minėta įsiteisėjo 2019 m. kovo 26 d. Kadangi UAB „Zeltarma“ bankroto bylos iškėlimo metu ieškovės administracijos vadovas buvo atsakovas A. Z., todėl jam kilo pareiga įvykdyti teismo nustatytą įpareigojimą.

Atsižvelgiant į tai, kad buvęs bankrutavusios UAB „Zeltarma“ administracijos vadovas A. Z. žino apie pareigą bankroto administratorei perduoti įmonės dokumentus bei turtą ir iki šiol nėra šios pareigos įvykdęs, todėl spręstina, kad yra pagrįstas pagrindas taikyti A. Z. atsakomybę už neperdavimą bankroto administratorei turto nutarties iškelti bankroto bylą UAB „Zeltarma“ įsiteisėjimo dienos duomenimis (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

Nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą, neperduodant bankroto administratorei viso bankrutavusios įmonės turto), spręstina dėl kitos atsakovo civilinei atsakomybei taikytinos sąlygos – žalos dydžio. Žala yra neigiamas turtinis neteisėtų vadovo veiksmų rezultatas.

Ieškovė byloje įrodinėja, kad dėl atsakovo A. Z. neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė žalą, kurią sudaro bankroto administratorei neperduoto turto vertė. Tarp atsakovo A. Z. neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, t. y. nesant perduotam bankrutavusios įmonės turtui ir turtinėms teisėms, bankroto administratorė neturi galimybės jų realizuoti įmonės bankroto byloje, todėl nėra jokių kitų priemonių tenkinti įmonės finansinius reikalavimus. Nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6. 248 straipsnio 1 dalis), šią prezumpciją turėtų paneigti atsakovas.

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad jeigu byloje sprendžiama dėl vadovų įmonei padarytos žalos, atsiradusios jiems netinkamai tvarkant įmonės turtą, turi būti nustatomas šios žalos faktas ir dydis. Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra. Ieškovė žalos dydį grindžia įmonės balanse esančiais duomenis apie įmonės turto vertę, ilgalaikio turto žiniaraščiu, avansine apyskaita ir apyvartos žiniaraščiu. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys yra tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 straipsnis), kadangi balanso finansinius rodiklius patvirtina ir kitos byloje pateiktos įrodinėjimo priemonės, kuriose pateikti duomenys apie turtą bei jo vertę. Iš byloje pateikto ilgalaikio turto žiniaraščio (e. b. l. 18) spręstina, kad įmonė nuosavybės teise valdo transporto priemones, įrankius, o iš avansinės apyskaitos (e. b .l. 19), apyvartos žiniaraščio (e. b. l. 21) darytina išvada, kad 2018 m. spalio 31 d. duomenimis yra apskaitomos ir 66 518,29 Eur piniginės lėšos. Byloje atsakovas A. Z. neteikė įrodinėjimo priemonių, kad duomenys atspindintys apskaitoje naudojamą įmonės turto vertę, neatitinka turto rinkos vertės bei koks yra kilnojamojo turto bei avansu gautų iš įmonės piniginių lėšų likimas.

Teismo vertinimu ieškovės reikalavimas pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl įvertinus byloje pateiktus apie įmonės turto apimtį ir jo vertę bankroto bylos iškėlimo metu ir nustačius visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, yra pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, iš atsakovo ieškovės naudai priteisti Eur žalos atlyginimo (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.246–6.249 straipsniai).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis – kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tuo vadovaujantis, iš atsakovo ieškovei priteistina penki procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. rugsėjo 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nėra pateikusi turėtų bylinėjimosi išlaidų dydžio ir jį pagrindžiančių įrodymų, todėl teismas dėl jų atlyginimo ieškovei nesprendžia.

Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteisiamas 1 329,00 Eur žyminis mokestis, skaičiuojamas nuo 73 595,45 Eur sumos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Valstybė šioje byloje turėjo 9,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl, patenkinus ieškinį visiškai ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš atsakovo (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Iš atsakovo A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Zeltarma“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „AVERE“, j. a. k. 303272492, naudai priteisti 73 595,45 Eur (septyniasdešimt tris tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 45 ct) žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (73 595,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2019 m. rugsėjo 3 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš atsakovo A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 1 329,00 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt devynis eurus 00 ct) žyminio mokesčio ir 9,32 Eur (9 eurus 32 ct) procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų (nurodytas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.