Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-09-10 · Administracinė byla Nr. eI2-13897-641/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-09-10
Bylos Nr.
eI2-13897-641/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04129-2024-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arvydas Martinavičius, Rasa Milvydaitė, Deimantė Andrulytė
Pareiškėjas
Z. A.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Darius Karvelis
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-13897-641/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04129-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 10 d.Šiauliai

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės, Arvydo Martinavičiaus ir Rasos Milvydaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas Z. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų administracinį teismą skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2024 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – LR) Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat prašė atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas ir jo atstovas advokatas Darius Karvelis skundu su Departamento Sprendimu nesutiko. Tvirtino, jog 2023 m. lapkričio 7 d. pareiškėjui leidimas laikinai gyventi LR Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas teisėtai – UAB „K. M. K.“ tarpininkaujant ir įsipareigojus įdarbinti pareiškėją Lietuvoje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonėmis vairuotoju. Pareiškėjas 2024 m. vasario 28 d. atvyko dirbti į Lietuvą, tačiau jam tarpininkavusi UAB „K. M. K.“ darbo nesuteikė, dėl ko jis pradėjo ieškoti kito darbo ir suradęs galimybę įsidarbinti UAB „S.“ teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi prašymu į Departamentą dėl leidimo pakeisti darbdavę. Tvirtino, jog tokiu būdu atvyko į Lietuvą teisėtai – turėdamas jam išduotą leidimą laikinai gyventi LR darbo UAB „K. M. K.“ pagrindu, esant sudarytam susitarimui dėl jo įdarbinimo. Taigi sutarto darbo ir darbo užmokesčio UAB „K. M. K.“ negavo ne dėl pareiškėjo kaltės. Taip pat nurodė, jog UAB „K. M. K.“ pareiškėjo net neinformavo apie darbo sutarties nutraukimo faktą. Taip pat paaiškino bei banko sąskaitos išrašu įrodinėjo, jog būdamas Lietuvoje jis turėjo savo asmeninių lėšų banko sąskaitoje pragyvenimui.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į skundą nurodė su pareiškėjo skundu nesutinkantis ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi LR buvo išduotas būtent darbui UAB „K. M. K.“, tačiau patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Sodra) duomenis apie pareiškėjo darbo santykius buvo nustatyta, jog pareiškėjas per visą jo buvimo LR laikotarpį gavo tik 55,84 Eur atleidimo iš darbo UAB „K. M. K.“ įmoką, jokių pajamų iš darbo santykių negavo. Taigi neįsidarbino ir nedirba UAB „K. M. K.“, kuri tarpininkavo dėl šio užsieniečio atvykimo į Lietuvą (darbo tikslu) bei negauna jokių pajamų pragyvenimui LR. Patvirtino pareiškėjo skunde nurodytą aplinkybę, jog 2024 m. balandžio 29 d. pareiškėjas yra kreipęsis teisės aktų nustatyta tvarka į Departamentą dėl leidimo pakeisti darbdavę, tačiau nurodė, kad Departamentas šio prašymo dar nėra išsprendęs.

4. Nurodė, jog LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo lakinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Departamentas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi LR. Rėmėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo (toliau – LVAT) suformuota teismų praktika, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus UTPĮ keliamus reikalavimus laikinai gyventi LR. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi LR išdavimui ir / ar pakeitimui, ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, Departamentas manė, kad pareiškėjo leidimas laikinai gyventi LR ginčijamu Sprendimu buvo panaikintas imperatyviais UTPĮ numatytais pagrindais ir tokie Departamento veiksmai atitinka LVAT praktiką analogiškose bylose. Paaiškino, kad teisė atvykti į LR ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė. Trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ reikalavimus (LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-858-2720/2014), todėl užsieniečio leidimo laikinai gyventi LR panaikinimas imperatyviais UTPĮ numatytais pagrindais nepažeidžia asmenų lygybės prieš įstatymą ar nediskriminavimo principų.

5. Nurodė, jog VSDFV duomenys bei paties pareiškėjo skunde nurodyti paaiškinimai patvirtina du privalomuosius leidimo laikinai gyventi paaiškinimo pagrindus (UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 50 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktai), jog: darbo sutartį UAB „K. M. K.“ su pareiškėju nutraukė anksčiau leidimo laikinai gyventi LR galiojimo termino pabaigos (2025 m. lapkričio 13 d.); pareiškėjas negavo jokių pajamų ir todėl neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarų pajamų, kurių pakaktų pragyvenimui LR. Taip pat įrodinėjo, jog egzistuoja ir trečias privalomasis leidimo laikinai gyventi LR panaikinimo pagrindas pagal UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes, kaip Departamentas nurodė ginčijamame Sprendime, pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, jog atvykęs į LR ir turėdamas leidimą laikinai gyventi 2 metų laikotarpiu dirbs UAB „K. M. K.“ ir gaus 1386 Eur darbo užmokestį bei, jog tarpininkavusi UAB „K. M. K.“ jam patarė kreiptis į kitas įmones dėl naujo darbo bei jam, tik įsidarbinus, suformino neapmokamas atostogas kvalifikacijai įgyti. Pabrėžė, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą leidimui laikinai gyventi LR gauti, nepateikė duomenų Departamentui, jog dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodyta prašyme bei UAB „K. M. K.“ tarpininkavimo rašte.

Šalies argumentai

6. Pareiškėjui bei jo atstovui advokatui D. Karveliui, atsakovui Departamentui 2024 m. rugpjūčio 21 d. teismo pranešimais tinkamai pranešta apie rašytinio proceso tvarka paskirto nagrinėti teismo posėdžio datą, vietą ir laiką. Pareiškėjas skundu prašė, o atsakovas nepateikė prieštaravimų dėl skundo nagrinėjimo teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, todėl administracinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 78 straipsnio 6 dalis, 77 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

7. Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2024 m. liepos 19 d. priimto Sprendimo, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi LR darbo tikslu, teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis, ketindamas dirbti Lietuvoje veikiančioje įmonėje UAB „K. M. K.“– tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju – Departamentui 2023 m. rugsėjo 4 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Prašymas) UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti LR). Prašyme, be kitų aplinkybių, pareiškėjas taip pat pateikė informaciją, jog jo pragyvenimo lėšos buvimo LR laikotarpiu bus 1 386 Eur dydžio darbo užmokestis, dirbant UAB „K. M. K.“. Prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo LR nebuvo pateikti duomenys, kad pareiškėjas dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas Prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir būsimos darbdavės tarpininkavimo rašte.

9. Prašymui pagrįsti UAB „K. M. K.“ Departamentui pateikė tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo / keitimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – tarpininkavimo raštas), kuriuo nurodė, jog pareiškėjas dirbs UAB „K. M. K.“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju nuo 2023 m. lapkričio 27 d. ne trumpiau kaip 6 mėnesius ir patvirtino, jog jam bus mokamas privalomojo sveikatos draudimo įmokos, 1 386 Eur dydžio mėnesinis darbo užmokestis.

10. Departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei Prašyme ir tarpininkavime rašte nurodytomis sąlygomis, 2023 m. lapkričio 7 d. d. pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi LR Nr. (duomenys neskelbtini), kurio galiojimo terminas buvo nustatytas iki 2025 m. lapkričio 13 d.

11. 2024 m. kovo 29 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopija patvirtina, jog pareiškėjas su tarpininkavusia leidimui laikinai gyventi LR gauti (darbo tikslu) UAB „K. M. K.“ pasirašė darbo sutartį, kurios pagrindu pareiškėjas nuo 2024 m. balandžio 2 d. 2 mėnesių laikotarpiui buvo įdarbintas UAB „K. M. K.“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, suminės darbo laiko apskaitos sąlygomis.

12. 2024 m. liepos 19 d. Sodros duomenimis apie pareiškėjo draudėjus ir esamas darbovietes, nustatyta, jog tarpininkavusi UAB „K. M. K.“ pateikė duomenis apie: pareiškėjo nedraudiminius laikotarpius nuo 2024 m. balandžio 2 d. (pirmosios pareiškėjo įsidarbinimo UAB „K. M. K.“ dienos) iki 2024 m. gegužės 15 d. (pareiškėjo atleidimo iš darbo UAB „K. M. K.“ dienos); pareiškėjo atleidimo iš darbo UAB „K. M. K.“ dieną – 2024 m. gegužės 15 d. – 11,89 Eur atleidimo išmokos pareiškėjui išmokėjimą (Sodrai darbdavės UAB „K. M. K.“ sumokėta išmokos suma – 55,94 Eur). Duomenų, jog pareiškėjas būtų dirbęs UAB „K. M. K.“ ir gavęs reguliarias, kasmėnesines 1 386 Eur dydžio darbines pajamas nenustatyta.

13. 2024 m. balandžio 29 d. prašymo „leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją pas tą patį darbdavį“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei Tarpininkavimo rašto „darbdaviui arba darbo funkcijai pakeisti“ Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtina faktines aplinkybes, jog pareiškėjas kreipėsi į Departamentą prašymu leisti pakeisti darbdavę į UAB „S.“, šiai įmonei įsipareigojant įdarbinti pareiškėją pagal darbo sutartį tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, mokant 1 524,60 Eur dydžio darbo užmokestį.

14. 2024 m. liepos 19 d. Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) minėtas Departamento sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl leidimo laikinai gyventi LR išdavimo pareiškėjui buvo panaikintas, vadovaujantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktais (nustačius, jog duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi LR, neatitinka tikrovės bei užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakaktų pragyventi LR) bei 50 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktais (paaiškėjus, jog yra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai ir nustačius, jog darbo sutartis su pareiškėju nesudaryta). Sprendime tiriama pareiškėjo individuali situacija po 2023 m. lapkričio 7 d. leidimo laikinai gyventi LR Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimo, o būtent aplinkybės, jog pareiškėjas UAB „K. M. K.“ Prašyme nurodytu laikotarpiu realiai nedirbo, negavo Prašyme nurodyto dydžio (1 386 Eur) darbo užmokesčio. Minėtas aplinkybes Sprendimu Departamentas laikė įrodančiomis, jog pareiškėjas darbo sutarties UAB „K. M. K.“ nesudarė, neturi pakankamai lėšų pragyvenimui, nes nedirbdamas jų iš niekur negauna, todėl konstatavo, kad egzistuoja imperatyvūs pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi LR panaikinimo pagrindai, numatyti UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktuose bei 35 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktuose. Taip pat Sprendimu Departamentas laikė įrodytomis aplinkybėmis, jog pareiškėjas, teikdamas Prašymą leidimui laikinai gyventi LR gauti, nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, jog atvykęs į LR ir turėdamas leidimą laikinai gyventi 2 metų laikotarpiu, dirbs UAB „K. M. K.“ ir gaus 1 386 Eur darbo užmokestį bei, jog tarpininkavusi UAB „K. M. K.“ jam patarė kreiptis į kitas įmones dėl naujo darbo bei jam, tik įsidarbinus, suformino neapmokamas atostogas kvalifikacijai (vairavimo pamokoms) įgyti, nes UAB „K. M. K.“ buvo įdarbintas 2024 m. balandžio 2 d., pateikęs (įmonėms išduodamą) nuo 2024 m. kovo 8 d. galiojantį vairuotojo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Krovinių vežimo keliais už atlygį pagal Bendrijos licenciją, t. y. po to, kai pareiškėjui jau buvo išduotas 2024 m. kovo 8 d. profesinio mokymo diplomas dėl vairavimo pamokų ir UAB „K. M. K.“ turint lūkestį pareiškėją įdarbinti.

15. 2024 m. liepos 29 d. pareiškėjo turimos Revolut banko sąskaitos balanso suvestinės duomenys apie operacijas nuo 2024 m. kovo 8 d. iki 2024 m. liepos 29 d. rodo, jog 2024 m. kovo 14 d. pareiškėjo pajamos siekė 529,23 Eur, laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 18 d. iki 2024 m. liepos 28 d. svyravo nuo 1,24 Eur iki 629,60 Eur ir tik 2024 m. liepos 29 d., t. y. pareiškėjo skundo teismui pateikimo dieną į pareiškėjo banko sąskaitą buvo atliktas pavienis 1000 Eur dydžio pavedimas, dėl kurio 2024 m. liepos 29 d. pareiškėjo banko sąskaitos likutis sudarė 1 076,29 Eur.

16. UTPĮ 26 straipsnyje nurodyta, kad leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai LR įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba LR Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą LR gyvenančio LR piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo LR laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi LR; 4) pateikia rašytinį pasižadėjimą, kad deklaruos savo gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, bus ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą; 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su LR gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius LR), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis.

17. Pagal UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti LR pagal UTPĮ 44 straipsnio nuostatas. UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti LR, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Pabrėžtina, kad vien formalus UTPĮ 44 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se (lot. – savaime) nereiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas atitinkamas leidimas arba kad šis leidimas nebus panaikintas iki pasibaigiant jo galiojimo terminui.

18. UTPĮ 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi LR panaikinimo pagrindus. UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.

19. UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui laikinai gyventi atsisakoma, jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (2 punktas); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi LR (5 punktas).

20. UTPĮ 50 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 6 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio UTPĮ 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.

21. UTPĮ 62 straipsnio 4 dalis nurodo, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi UTPĮ 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus UTPĮ 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. UTPĮ 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečiai, esantys LR, privalo laikytis LR Konstitucijos, LR įstatymų ir kitų teisės aktų.

22. Atkreiptinas dėmesys, jog UTPĮ 50 straipsnis nustato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną šių pagrindų, UTPĮ nustato Departamentui imperatyvą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.

23. Leidimų laikinai gyventi LR užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto LR vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas), 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į LR socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo LR lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi LR užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.

24. Pagal LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį LR užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA. Nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA – 840 Eur (LR Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“), o nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA – 924 Eur (LR Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“).

25. Teisėjų kolegija pažymi, jog Departamentas Sodros sistemoje atlikęs duomenų apie pareiškėją patikrinimą nustatė, kad UAB „K. M. K.“ darbo sutartį su užsieniečiu sudarė 2024 m. balandžio 2 d. ir nutraukė 2024 m. gegužės 15 d., bei jokiose kitose LR įmonėse minėtas užsienietis šiuo metu nedirba ir pajamų iš darbo santykių negavo. Taip pat nustatė, kad pateiktame UAB „K. M. K.“ tarpininkavimo rašte nurodyta, jog pareiškėjui bus mokamas 1 386 Eur darbo užmokestis, tačiau pareiškėjui darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 2 d. iki 2024 m. gegužės 15 d. nebuvo mokėtas. Šias aplinkybes patvirtina teismui pateikti Sodros duomenys. Todėl teismas neturi jokio pagrindo nesivadovauti valstybės institucijoje kaupiamais oficialiais duomenimis, sudarytais remiantis ir bendrovių teikiama informacija. Dėl to teisėjų kolegija pritaria Departamento išvadoms, kad šie duomenys patvirtina Sprendimu konstatuotą faktinę aplinkybę apie užsieniečiui nemokėtą atlyginimą. Taip pat pažymėtina, kad pats pareiškėjas skunde nenurodo jokių argumentų dėl darbo užmokesčio (ne)gavimo ir nepateikia įrodymų bei neneigia pajamų iš darbo santykių su UAB „K. M. K.“ negavęs.

26. Pabrėžtina, kad tiek pareiškėjo Prašyme, tiek ir tarpininkavusios darbdavės UAB „K. M. K.“ tarpininkavimo rašte buvo aiškiai nurodyta, jog pareiškėjo pragyvenimo lėšos – 1 386 Eur dydžio kasmėnesinis darbo užmokestis. Tad iš aukščiau minėtų duomenų akivaizdu, kad pareiškėjo darbo užmokestis pas minėtą darbdavę nebuvo toks, kokį pareiškėjas deklaravo savo Prašyme bei koks buvo nurodytas tarpininkavimo rašte. Tad esant tokioms aplinkybėms Departamentas turėjo pagrindą konstatuoti, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės. Tai yra savarankiškas pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi (ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

27. Taigi Departamentas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui darbo užmokestis ginčo laikotarpiu nebuvo mokamas. Be to, tiek bylos duomenys patvirtina, tiek ir pats pareiškėjas skundu pripažino, jog darbo sutartis su juo buvo nutraukta, todėl tai akivaizdžiai atitinka UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punkte reglamentuotus privalomuosius užsieniečiui darbo tikslu išduoto leidimo laikinai gyventi LR panaikinimo pagrindus, t. y. kai nustatoma, jog: užsienietis neturėjo pakankamai lėšų ir (ar) negavo reguliarių pajamų, kurių pakaktų pragyventi LR; darbo sutartis su užsieniečiu nutraukta.

28. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjo į bylą pateiktos banko balanso suvestinės duomenys, kuriais pareiškėjas ginčija vieną iš Sprendime konstatuotų privalomųjų leidimo laikinai gyventi LR panaikinimo pagrindų – jog pareiškėjas neturėjo pakankamai lėšų ir (ar) negavo reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi LR – ne tik jog nepatvirtina pragyvenimui pakankamų lėšų turėjimo fakto, tačiau priešingai patvirtina, jog Sprendime Departamentas teisingai nustatė ir konstatavo UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 5 punkto imperatyvo pažeidimą, nes šie pareiškėjo pateikti duomenys rodo, jog pareiškėjas nuo 2024 m. kovo 14 d. iki 2024 m. liepos 19 d. (ginčo Sprendimo priėmimo) nei vieną mėnesį savo banko sąskaitoje neturėjo 1 MMA dydžio piniginių lėšų (pareiškėjo sąskaitos balanse turimų lėšų kiekis laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 18 d. iki 2024 m. liepos 18 d. svyravo nuo 1,24 Eur iki 629,60 Eur), t. y. tokio dydžio lėšų, kurios galėtų būti laikomos pakankamomis užsieniečio, prašančio išduoti leidimą laikinai gyventi LR, pragyvenimui per vieną kalendorinį mėnesį. Nors pareiškėjo banko balanso suvestinėje matyti 1000 Eur pajamų gavimas, tačiau ši aplinkybė ginčo situacijoje neturi jokios įrodomosios reikšmės, kadangi šios lėšos į pareiškėjo sąskaitą buvo gautos tik 2024 m. liepos 29 d., t. y. jau po ginčo Sprendimo priėmimo.

29. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai yra deklaratyvūs ir neturintys pagrindo. Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, jame yra aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu. Sprendimu įvertinta tai, kad pareiškėjas į LR atvyko ir de jure sudarė darbo sutartį su UAB „K. M. K.“, bet darbo funkcijų de facto pagal šią sutartį nevykdė ir jam darbo užmokestis nebuvo mokėtas, darbo sutartis buvo nutraukta formaliai neišdirbus ir 2 mėnesių laikotarpio bei tai, jog faktiškai pareiškėjas jam tarpininkavusioje leidimui laikinai gyventi LR (darbo tikslu) gauti įmonėje UAB „K. M. K.“ faktiškai nedirbo, nes nuo darbo sutarties sudarymo iki pat jos nutraukimo dienos nevykdė jokių darbo funkcijų, negavo kasmėnesinio darbo užmokesčio, o UAB „K. M. K.“ Sodrai pranešė apie pareiškėjo nedraudiminius laikotarpius.

30. Pareiškėjas skunde iš esmės laikosi pozicijos, kad ginčo situacija susiklostė nesant jo kaltės, nes jis į LR atvyko turėdamas teisėtą pagrindą – ketindamas pagal susitarimą dirbti UAB „K. M. K.“, tačiau ši tarpininkavusi jo atvykimui ir laikinam apsigyvenimui Lietuvoje (darbo tikslu) įmonė pasielgė nesąžiningai, nes realiai pagal pasirašytą darbo sutartį nesuteikė jam tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbo, neinformavo apie darbo sutarties nutraukimą, tokiu būdu pažeisdama darbo sutarties sąlygas. Tokie pareiškėjo argumentai vertintini kritiškai, nes pats pareiškėjas skundu patvirtino bei byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, kad 2024 m. balandžio 29 d. (dar iki darbo sutarties nutraukimo – 2024 m. gegužės 15 d.) jis pateikė Departamentui prašymą pakeisti darbdavę dėl kitoje įmonėje UAB „S.“ savarankiškai susirasto darbo, nors, kaip nustatyta, pareiškėjui dar nebuvo išmokėtas nei vienas tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis. Taigi iš esmės pareiškėjas savo iniciatyva keitė darbdavę dar faktiškai net nepradėjęs dirbti UAB „K. M. K.“.

31. Teismų formuojamoje praktikoje ne kartą paminėta, jog būtent pareiškėjui tenka pareiga laikytis UTPĮ įtvirtintų imperatyvių nuostatų – atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi darbo tikslu ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, nes UTPĮ nėra numatytos išimtys, jog tam tikrą laiką pareiškėjui būtų galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (LVAT 2023 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1304-442/2023). Be to, pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus UTPĮ keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvoje (LVAT 2019 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019).

32. Teismas pažymi, kad LVAT savo praktikoje panašaus pobūdžio bylose yra išaiškinęs, jog galiojantys teisės aktai neįtvirtina Departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (žr., pvz., LVAT 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1263-525/2024), tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjui tokią teisę Departamentas suteikė. Pareiškėjas, Departamentui užklausus, pateikė papildomus paaiškinimus, tačiau visgi, nei Departamentui, nei vėliau – iškėlus bylą – teismui nenurodė kažkokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų kitaip interpretuoti Sprendimo priėmimui aktualias UTPĮ nuostatas ir priešingai, nei nurodyta Sprendime, įvertinti ginčijamo Sprendimo motyvus.

33. Pažymėtina, jog sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas yra vertinamas pagal ginčijamo Sprendimo priėmimo metu turėtus dokumentus ir informaciją. Byloje surinktų įrodymų visuma nepaneigta, jog Sprendimas buvo pagrįstas objektyviais Departamento tuo metu turėtais duomenimis ir teisės aktų normomis. Nagrinėjamu atveju jau vien darbo sutarties su pareiškėju nutraukimas yra pakankamas privalomasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytas leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas. Jokių išimčių UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nenustatyta. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtinti ir kiti Sprendime Departamento konstatuoti privalomieji leidimo laikinai gyventi LR panaikinimo pagrindai, numatyti UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose, 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte, todėl atsakovo priimtas Sprendimas yra proporcingas ir adekvatus.

34. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Skundžiamas Departamento Sprendimas atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl skundžiamo Sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

35. Bylos šalys procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

36. Pareiškėjas skundu taip pat prašė atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš į bylą pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, jog pareiškėjas už skundo pareiškimą patyrė 22,50 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. liepos 29 d. mokėjimo nurodymu Nr. 166, išlaidas. Taip pat į bylą buvo pateikta 2024 m. liepos 28 d. atstovavimo sutartis, tačiau duomenų, jog pareiškėjas byloje būtų patyręs kitas, tame tarpe ir išlaidas advokato suteiktoms teisinėms paslaugoms apmokėti, į bylą nebuvo pateikta.

37. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis).

38. Nagrinėjamu atveju sprendimu atmetus pareiškėjo skundą, t. y. sprendimą priėmus atsakovo naudai, skundu pareikštas pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo yra atmetamas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teisėjų kolegija,

nusprendžia:

Pareiškėjo Z. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo Z. A. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Deimantė AndrulytėArvydas MartinavičiusRasa Milvydaitė