- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-26
- Bylos Nr.
- AS-858-199-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Irmantas Jarukaitis (pran.), Antanas Ablingis
- Pareiškėjas
- V. M.
- Atsakovas
- Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas) 2010 m. vasario 12 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuriame nurodė, kad Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) neatsako į jo skundus dėl 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokų, taip pat neatsako į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto skundą, kuriam jis rašė, ir dėl kurio S. Šedbaras 2010 m. sausio 12 d. raštu Nr. S-2010-223 įpareigojo Kalėjimų departamentą atlikti tyrimą bei pateikti atsakymą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 18 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ir nutarė nutarčiai įsiteisėjus skundą grąžinti pareiškėjui.
Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, susipažinęs su pareiškėjo skundu dėl galimai neteisėto sveikatos draudimo įmokų skaičiavimo, 2010 m. sausio 12 d. lydraščiu Nr. S-2010-223 persiuntė jį pagal kompetenciją Kalėjimų departamentui. Kalėjimų departamentas, išanalizavęs šį skundą (2010 m. sausio 14 d. jam buvo suteiktas Nr. 2G-73) bei tuo pačiu klausimu 2010 m. sausio 18 d. tiesiogiai gautą pareiškėjo skundą Nr. 2G-96, į juos iš esmės atsakė 2010 m. vasario 8 d. raštu Nr. 2S-325. Teismas laikė, jog pareiškėjo argumentai, kad minėta viešojo administravimo institucija piktnaudžiauja dėl neveikimo ir vilkina sprendimo priėmimą, yra akivaizdžiai nepagrįsti. Pažymėjo, jog nesant asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimo (bylos faktinio pagrindo), dėl kurio gynimo jis galėtų kreiptis į teismą, skundą atsisakytina priimti.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 18 d. nutartį.
Pareiškėjas mano, jog Kalėjimų departamentas, atsakydamas į jo skundą, persiųstą Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto, praleido įstatymų nustatytus terminus ir turėtų už tai atsakyti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 str. 1 d.). Administracinių teismų kompetencija apibrėžta ABTĮ 15 straipsnyje. Šios normos 1 ir 2 punktuose nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo bei savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus.
Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalies 7 punktą skunde, pateikiamame administraciniam teismui, turi būti suformuluotas pareiškėjo reikalavimas. Pažymėtina, jog skundo reikalavimas turi atitikti ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą (ABTĮ 22 str.), teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3, 15 str.), teismo priimamų sprendimų rūšis (ABTĮ 88 – 91 str.) bei jų vykdymo tvarką (ABTĮ 97 str.), t. y. skundo reikalavimas, turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus.
Tuo tarpu pareiškėjas skunde nurodo, jog Kalėjimų departamentas neatsakė į jo skundą, o atskirajame skunde pažymi, kad atsakymas buvo parengtas praleidus terminą.
ABTĮ 90 straipsnis numato, kad bylose dėl administravimo subjekto vilkinimo spręsti reikalus (kaip matyti iš pareiškėjo skundo, jis yra pateiktas būtent dėl atsakovo vilkinimo atlikti tam tikrus veiksmus) administracinis teismas gali įpareigoti administravimo subjektą per teismo nustatytą laiką priimti atitinkamą sprendimą arba įvykdyti kitokį teismo patvarkymą. Iš byloje esančio Kalėjimų departamento 2010 m. vasario 8 d. rašto Nr. 2S-325 matyti, jog Kalėjimų departamentas išnagrinėjo pareiškėjo skundą, todėl įpareigojimas priimti atitinkamą sprendimą būtų beprasmis, tuo tarpu dėstydamas argumentus dėl administravimo subjekto vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus per nustatytą laiką, pareiškėjas nereiškia jokio reikalavimo (teismui pripažinus vilkinimo faktą, toks pripažinimas pareiškėjui savaime nesukeltų jokių teisinių pasekmių). Šiuo atveju klausimas dėl atsakovo akto teisėtumo turi būti sprendžiamas nagrinėjant kitą konkretų ir ABTĮ 90 straipsnio nuostatas atitinkantį reikalavimą (pavyzdžiui, dėl Kalėjimų departamento 2010 m. vasario 8 d. rašto Nr. 2S-325 panaikinimo).
ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, laikytina pagrįsta ir teisėta, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. M. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.