Alytaus apylinkės teismo sprendimas

atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovams E. G., G. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. T. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos su trečiaisiais asmenimis UAB „Farmailta“, V. S., UAB „Įvadas“, institucija, teikiančia išvadą, - Lietuvos Respublikos energetikos ministerija dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemės sklype pagal projekto sprendinius ant suformuotos aikštelės dalies 5,80 m x 5,68 m dydžio plote įrengti 9 pamatai iš pamatinių blokų FP8 (1180x800x300 mm), ant kurių pastatytos talpyklos. Talpyklos užpiltos žvyro sluoksniu. Šalia talpyklų ant betoninės plokštės pastatytas reikiamo dujinės fazės dujų kiekio užtikrinimui 100 kg/h elektrinis (16 kW) dujų garintuvas, kurio konstrukcija - metalinis konteineris. Atlikusi patikrinimą Inspekcija padarė išvadą dėl statybos neteisėtumo. Ji 2021-12-30 surašė Savavališkos statybos aktą, kuriuo iš esmės konstatavo, jog SND sistema, kurią sudaro skirstomieji dujotiekiai ir kiti inžineriniai statiniai, pagal paskirtį priskirtini inžinieriams tinklams bei ypatingųjų arba neypatingųjų statinių kategorijai, todėl vertinant statinio kategoriją yra būtinas statybą leidžiantis dokumentas (toliau – SLD), o ieškovas tokio dokumento nepateikė, nes statybos leidimo nebuvo gavęs. Inspekcija 2021-12-31 papildomai surašė Privalomą nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriuo jis įpareigotas nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, t. y. žemės ūkio paskirties žemės sklype išardyti - išmontuoti įrengtus didelio slėgio (iki 15,6 bar) suskystintų naftos dujų inžinerinius tinklus iš plieninių vamzdžių su kitais įrenginiais - trimis požeminiais 9,10 m³ SND rezervuarais, 100 kG/h (16 kW) elektriniu SND garintuvu, patalpintu metaliniame konteineryje ir prie jų esančiais slėgio reguliatoriais ir sutvarkyti statybvietę.

Trečiasis asmuo ieškovo pusėje be savarankiškų reikalavimų UAB „Įvadas“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus, o taip pat atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog ieškinį palaiko ir prašo panaikinti atsakovės Savavališkos statybos aktą bei Privalomąjį nurodymą. Paaiškino, kad jo įmonė, konkrečiai jis pats – įmonės vadovas A. J., ieškovo užsakymu ieškovui kaip statytojui atliko dujotiekio projektavimo darbus. Rengdamas projektą jis atliko tokio objekto projektavimui reikiamų teisės normų analizę, įsitikino, kad statinys nepatenka į tą kategoriją statinių, kuriai būtų reikalingas SLD. Jis įsitikino, kad SND rezervuarai laikytini ne statiniais, bet įrenginiais, dėl vamzdynų priskirtinumo ar nepriskirtinimo tam tikrai arba jokiai statinių kategorijai gavo konsultacinį raštą iš Lietuvos Respublikos energetikos specialistų ir įsitikino, kad jo projektuojamam dujotiekiui SLD nereikalingas. Jo atliktas projektas atitinka įstatymo reikalavimus, pagal jį atlikti teisėti statybos darbai. Pagal jo parengtą projektą darbus objekte vykdė statybos vadovas, turintis kvalifikacijos atstatą, suteikiantį teisę vykdyti statybos darbus. Dujotiekio statybos techninės priežiūros darbus vykdė techninis prižiūrėtojas, turintis tam reikalui išduotą kvalifikacijos atestatą. Nei vienam iš šių specialistų nekilo abejonių dėl fakto, kad rezervuarai, suprojektuoti jo projekte, yra įrenginiai, bet ne statiniai, todėl jiems įrengti SLD nereikalingas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovas J. T. kartu su trečiaisiais asmenimis V. S. ir UAB „Farmailta“ bendrosios dalinės nuosavybės teise (duomenys neskelbtini), valdo 3,0921 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Bendraturčių bendru susitarimu nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu – žemės sklypu tvarka, ieškovas J. T. valdo 17021/30921 žemės sklypo dalį. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020-02-26 Alytaus rajono savivaldybės administracija išdavė J. T. statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-3-200226-00016, suteikiantį jam teisę žemės sklype statyti kitos (fermų) paskirties ypatingąjį statinį – paukštidės pastatą. Ieškovas atliko statybos darbus pagal projektuotojo UAB „LANIDA“ parengtą projektą „Negyvenamos, kitos (fermų) paskirties pastatų – paukštidžių (duomenys neskelbtini) statybos techninio darbo projektas“ ir projektuotojo UAB „Įvadas“ parengtos projekto dalies – lauko dujotiekio, kurio statybos rūšis – nauja statyba, naudojimo paskirtis – dujų tinklai, techninio darbo projekto Nr. 3338-01-TDPLD sprendinius. Šių dokumentų pagrindu ieškovas žemės sklypo šiaurinėje dalyje pastatė paukščių fermą, kurios šildymui, o taip pat grūdų džiovyklai buvo įrengtos trys požeminės suskystintų naftos dujų (toliau – SND) talpyklos po 9,1 m³ talpos (maksimalus užpylimas 85 procentai), kuriuose bus maksimaliai saugoma 23,33 m³ skystos fazės (12700 kg arba 5400 m³ dujinės fazės) dujų. Talpyklos pastatytos (pritvirtintos) žemės sklype pagal projekto sprendinius ant 5,80 m x 5,68 m dydžio plote suformuotos aikštelės dalies įrengtų 9 pamatų iš pamatinių blokų FPB (1180x800x300 mm). Talpyklos užpiltos žvyro sluoksniu. Šalia talpyklų ant betoninės plokštės pastatytas reikiamo dujinės fazės dujų kiekio užtikrinimui 100kg/h elektrinis (16kW) dujų garintuvas, kurio konstrukcija – metalinis konteineris.

Atliktus statybos darbus patikrino Inspekcija ir pagal savo kompetenciją konstatavo statybos darbų neatitikimo statybos teisiniam reglamentavimui faktą. Tuo pagrindu Inspekcija 2021-12-30 surašė Savavališkos statybos aktą bei 2021-12-31 Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Savavališkos statybos aktas ir Privalomas nurodymas priimti motyvuojant tuo, kad žemės sklype įrengtos 3 požeminės suskystintų naftos dujų talpyklos, 9 pamatai, ant kurių pastatytos (pritvirtintos) šios talpyklos bei pastatytas dujų garintuvas be statybą leidžiančio dokumento (toliau – LSD), kai toks dokumentas yra privalomas, t. y. Inspekcija konstatavo, kad J. T. yra išduotas SLD statyti ypatingą statinį – paukštidę, bet statyti gamtinių dujų talpyklas SLD nėra išduotas, nors tokį leidimą atsakovės įsitikinimu iki statybos pradžios ieškovui buvo privaloma gauti.

Ieškovo įsitikinimu naftos dujų talpyklos ir garintuvas yra įrenginiai, kurių paskirtis – laikyti ir nenutrūkstamai tiekti suskystintas naftos dujas į vartotojo dujinius prietaisus, skirtus apšildyti paukštidę ir džiovinti grūdus, jie kartu paėmus yra įrenginys, bet ne statinys, pamatai yra nesudėtingas statinys, todėl SLD gauti objektui nebuvo privaloma.

Taigi, byloje kilo ginčas dėl daiktų, kaip civilinių teisių objektų, priskyrimo nekilnojamiesiems ar kilnojamiesiems daiktams, o taip pat objektų priskyrimo atitinkamai statybos rūšiai bei statinio kategorijai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.98 straipsnyje nustatyta, kad daiktai skirstomi į kilnojamuosius ir nekilnojamuosius. Nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal savo paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji). Daiktai, kuriuos galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, laikomi kilnojamaisiais, jeigu įstatymai nenustato ko kita.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 2 straipsnio 84 dalyje nustatyta, kad statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.

Statiniai, atsižvelgiant į jų techninius parametrus, konstrukcijų ir technologijų sudėtingumą, paskirtį ir kitas aplinkybes skirstomi į ypatinguosius, neypatinguosius ir nesudėtinguosius. Priskyrimą tam tikrai statinių kategorijai ir pagal tai atitinkamai reikalavimus, kada turi būti gaunamas SLD, numato Statybos įstatymo 27 straipsnis. Jame be kitų pozicijų nurodyta, kad statyboms yra privalomas LSD, jei statinys atitinka ypatingojo statinio kategoriją (Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Statinių priskyrimą kategorijoms, t. y. klasifikavimą pagal jų naudojimo paskirtį, naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo (kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus suformuojant patalpas statinyje, statinius ir (ar) patalpas padalijant, atidalijant, sujungiant, perdalijant) tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija (Statybos įstatymo 4 straipsnis 3 dalis). Ginčo statybų metu ir dabar galioja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2002-04-16 įsakymu Nr. 184 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, kuriuo apibrėžiamos statinių charakteristikos.

Pastebėtina, kad sutinkamai su STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 14 punkto nuostatomis statinio kategoriją pagal reglamente pateiktus požymius nustato ir projektuojamam statiniui priskiria statinio projekto vadovas. Vadovauti nesudėtingo statinio projektavimui, statinio projekto vykdymo priežiūrai, statinio statybos techninei priežiūrai ir statybai turi teisę asmenys, įgiję architekto ar statybos inžinieriaus išsilavinimą. Neypatingų ir ypatingų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas eiti turi teisę atestuoti architektai ir statybos inžinieriai.

Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad statinio priskyrimas tam tikrai kategorijai reikalauja atitinkamų specialių žinių. Šiuo atveju dujotiekio projektavimo darbus atliko projektuotojas, trečiojo asmens UAB „Įvadas“ vadovas A. J., kuriam kaip matoma iš pateikto į bylą kvalifikacinio atestato Nr. 6042, suteikta teisė eiti ypatingojo statinio projekto dalies vadovo ir ypatingojo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas. Jo kvalifikacijos atestate išvardinti tokie statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, inžineriniai tinklai (dujų, išskyrus magistralinius dujotiekius, kiti inžineriniai tinklai) (2023-03-13 DOK 11173). Byloje kilus ginčui dėl objekto priskyrimo tam tikrai statybos rūšiai ir statinio kategorijai, teismas 2023-03-16 teismo posėdyje du kartus teikė šalims siūlymą paskirti byloje atitinkamą ekspertizę, kuri įvertintų dujotiekio projektavimo darbų priskyrimą/nepriskyrimą statybos darbams, tam tikrai statinio kategorijai, individualiai įvertintų atvejui reikšmingas aplinkybes, tačiau šalys pasiūlymą atmetė. Taigi, teismas šioje byloje, vertindamas įrodinėjimo procesą statybos santykių ginče, taiko bendruosius CPK įtvirtintus reikalavimus, taip pat vadovaujasi nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, statybos darbų norminiu reglamentavimu ir sprendžia pagal savo teisinę sąmonę ir vidinį įsitikinimą. Be to, teismo vertinimu reikšminga tai, kad atsakovo atstovai, o taip pat ir išvadą teikiančios institucijos darbuotojas, ruošęs išvadą, neteikė į bylą duomenų apie savo turimą kompetenciją ginčui išspręsti, neįrodinėjo išsilavinimo statybų ir inžinerijos srityje ir to, kad jis atitinka ar galėtų atitikti ar būti prilyginamas projekto vadovo kompetencijai. Tokia pateikta teismui informacija būtų reikšminga šios bylos atveju, ypač kai statybos ekspertizė procese nebuvo paskirta.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia.

Šiuo atveju įrodyti aplinkybę, kad objektui - SND dujų rezervuariniam įrenginiui, susidedančiam iš trijų požeminių įrenginių kartu su jungiamuoju vamzdynu, uždaromaisiais įtaisais, dujų slėgio reguliatoriais, apsauginiais vožtuvais, garintuvo ir mažo slėgio (iki 100 mbar) SND dujotiekio įvadu, reikalingas SLD, privalo įrodyti atsakovė Inspekcija. Būtent aplinkybę dėl ieškovui priklausančio objekto priskyrimo ypatingajai statinio kategorijai, kas nulemtų pareigą statytojui gauti SLD, šiuo atveju atsakovė įrodinėja ir teigia, kad ieškovui priklausantis objektas yra skirstomasis dujotiekis, o talpyklose laikomos pavojingos medžiagos – suskystintos naftos dujos, dėl ko statinyje naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius), taip pat statinyje yra potencialiai pavojingų įrenginių, dėl ko statinys turėtų būti priskiriamas ypatingojo statinio kategorijai.

Teismo vertinimu atsakovė nepateikė faktų ar įrodymų, kurie pagrįstų jos teiginius, kuriais siekiama pagrįsti ieškovui priklausančių SND rezervuarinio įrenginio priskyrimą prie ypatingų statinių kategorijos.

Pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ ypatingųjų statinių kategorijai priskiriami statiniai, kaip nustatyta Statybos įstatymo [3.3] 2 straipsnio 20 dalyje ? statiniai, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingosios medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal šio Reglamento 1 lentelėje nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; aukštybinis (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutis gyvenamasis namas; kultūros paveldo statinys [3.43–3.48].

STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, antrajame jo skirsnyje pateikiamas ypatingų statinių kategorijai priskirtinų statinių sąrašas lentelėje. Šiuo atveju reikšmingi yra lentelės 4, 11, 19 ir 22 punktai, kuriuose kalbama apie dujotiekiui priskirtinus statinius.

Pagal lentelės 4 punktą ypatingiems statiniams be kita ko priskiriami negyvenamos paskirties pastatai, kuriuose naudojamos 100 m³ ir didesnės I grupės takiųjų medžiagų talpyklos. Šis punktas ginčo dalykui negali būti pritaikytas, nes ginčo objektas nėra pastatytas negyvenamos paskirties pastate, kaip tą numato 4 punktas.

Pagal lentelės 11 punktą ypatingųjų statinių kategorijai priskirtini dujų tinklai, kai įrengti skirstomieji dujotiekiai, kurių slėgio (bar) ir skersmens (mm) sandauga lygi arba didesnė kaip 3500. Tokių įrodymų byloje atsakovas nepateikė, atvirkščiai, iš techninio projekto duomenų matyti, kad statybose suprojektuotas mažo slėgio dujotiekis – 100mbar SND dujotiekio įvadas. Mažo slėgio dujotiekio įvadas yra II kategorijos statinys, kurio statybai nereikalaujama SLD.

Pagal lentelės 19 punktą „Automatizuotų sandėliavimo sistemų statiniai“ ypatingiems statiniams priskiriami statiniai, jei naudojamos 100 m³ ir didesnės 1 grupės takiųjų medžiagų talpyklos. Šiuo atveju parengtame projekte suprojektuoto rezervuarinio įrenginio bendras tūris tesudaro 27,1 m3,, t. y. tūris mažesnis nei 100 m³.

Be to, visi sumontuoti objekte vamzdynai nepatenka į lentelės 22 punkte numatytą teisinio reguliavimo sferą (inžineriniai tinklai), nes neatitinka šio punkto statinio požymių ir techninių parametrų -mažo slėgio suskystintų naftos dujų įvadai priskirtini II grupės nesudėtingų statinių kategorijai (STR 1.01.03:2017 VI skyriaus 2.4. punktas).

Apibendrinant matyti, kad pagal minėto STR reikalavimus ypatingiems statiniams priskiriami statiniai, turintys aukščiau aprašytus požymius. Tuo tarpu šios bylos atveju, įvertinus UAB „Įvadas“ atlikto techninio darbo projekto duomenis ir jame esantį darbų bei objektų aprašymą, matyti, kad ginčo objektai nėra naudojami negyvenamos paskirties pastatuose, kaip tai numatyta minėtos lentelės 4 punkte, taip pat sumontuoto dujotiekio slėgis nesiekia 11 punkte numatytų dujų tinklų slėgio, o naudojamos talpyklos netalpina 100 m³ dujų, vadinasi, statiniai negali būti priskiriami ypatingųjų statinių kategorijai.

Mažo slėgio suskystintų naftos dujų įvadai pagal minėto STR VI skyrių kaip inžineriniai tinklai (dujų tinklai) priskirtini nesudėtingų statinių kategorijai (2.4 punktas). Tačiau sutinkamai su Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu naujo nesudėtingo statinio statybai SLD reikalaujama tik tuomet, jei statyba yra mieste, kai tuo tarpu šios bylos atveju akivaizdu, kad statyba buvo vykdoma viensėdyje, taigi, pagal šią teisės normą SLD nėra reikalaujama.

Suskystintų naftos dujų įrenginių eksploatavimo taisyklės, patvirtintos 2016-10-20 Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-277, numato dujotiekių skirstymą atsižvelgiant į transportuojamų dujų slėgį. Pagal taisyklių 39.4 punkto nuostatas mažo slėgio dujotiekiams priskiriami tie dujotiekiai, kurių didžiausias darbinis dujų slėgis mažesnis arba lygus 0,1 bar. Minėta, kad šio statybos objekto dujų slėgis SND dujotiekio įvade pagal techninį projektą yra 100 mbar., taigi, šis dydis kur kas mažesnis už nurodytą taisyklėse.

Skirstomasis dujotiekis – vamzdžių sistema nuo dujų talpyklos iki dujų vartotojo vidaus dujotiekio (6.15 punktas), taigi, šios taisyklės apibrėžia, kad ieškovo dujų vamzdynas negali būti priskiriamas prie skirstomojo dujotiekio. Tų pačių taisyklių 6.19 punktas nurodo, kad suskystintųjų naftos dujų rezervuarų įrenginys – suskystintosioms naftos dujoms laikyti ir nenutrūkstamai skirstyti skirtas antžeminis ar požeminis slėginis rezervuaras kartu su jungiamaisiais vamzdynais, uždaromaisiais įtaisais, dujų slėgio reguliatoriais, apsauginiais vožtuvais. Kadangi šiuo atveju dujotiekio įvadas pagal techninį projektą yra mažo slėgio įvadas, o SND rezervuarų įrenginio talpa iki 100 m³, jie nelaikytini ypatingais statiniais dar ir pagal Suskystintų naftos dujų įrenginių eksploatavimo taisykles. Teismo vertinimu, vadovaujantis Suskystintų naftos dujų įrenginių eksploatavimo taisyklėmis mažo slėgio dujotiekio įvadas yra atskiras kilnojamasis daiktas, o suskystintų naftos dujų rezervuarai taip pat yra atskiras kilnojamasis daiktas.

Byloje nekilo ginčo dėl to, kad talpyklų pamatai pagal savo parametrus priskirtini objektams, kurie nelaikomi nesudėtingais statiniais ir jiems netaikomi Statybos įstatymo reikalavimai dėl SLD gavimo.

Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 131 straipsnio dalis numato, kad mažo ir vidutinio slėgio dujotiekiai laikomi kilnojamaisiais daiktais. Šiuo atveju suprojektuotas suskystintų naftos dujų tinklas su įrenginiais, įvertinus slėgio parametrus, laikytini įrenginiais.

Apibendrinant pasakytą, teismas vertina, kad objektas susidedantis iš rezervuarų, vamzdyno ir garintuvo, atvežtas ir pastatytas, sumontuotas iš atskirų įrenginių, jų techninės charakteristikos leidžia spręsti, kad objekto gaminiai pagal CK nuostatas yra kilnojamieji daiktai. Tokią išvadą teismas be aptartų norminių teisės aktų analizės daro įvertinęs UAB „Įvadas“ parengto projekto dalies – lauko dujotiekio techninio darbo projekto aprašymą. Jame be kita ko nurodyta, kad „Rezervuarai į objektą pateikiami sukomplektuoti su apsaugos, slėgio ir skysčio lygio kontrolės priemonėmis, užpylimo ir dujinės fazės vožtuvais bei skystos fazės paėmimo čiaupu <...> Garintuvas pateikiamas į objektą kartu su elektros tiekimo ir automatinio valdymo spinta (Ex saugumo laipsnis)“. Aprašomojoje dalyje taip pat nurodyta, kad „Projektuojamas vamzdynas nepatenka į LST EN 13480 – „Metalinis pramoninis vamzdynas“ bei Slėginių įrenginių direktyvos 97/23EEB nuostatas“. Visa tai, o taip pat kita aprašomoji projekto dalis leidžia spręsti, kad projekte numatytiems montuojamiems įrenginiams taikytinas ne Statybos įstatymas, bet Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas ir jo pagrindu priimti poįstatyminiai aktai, kur nurodyta, kad 1 grupės takiųjų medžiagų talpyklos priskiriamos potencialiai pavojingiems įrenginiams. Būtent toks teisinis reglamentavimas dėl talpyklų lemia, jog šiuo atveju ieškovo pastatytas SND rezervuarinis įrenginys turi būti priskiriami ne statiniams, bet įrenginiams. Pastebėtina tai, kad jei įrenginiai priskiriami potencialiai pavojingiems įrenginiams, jie turi būti patikrinti paskirtos akredituotos įstaigos kvalifikuotų specialistų ir įregistruoti Valstybiniame potencialiai pavojingų įrenginių registre. Nors šiuo atveju į bylą nėra pateikta duomenų, kad šiame registre pavojingi ieškovo įrenginiai jau yra įregistruoti (ieškovo atstovas to negalėjo patvirtinti), tačiau pastebėtina, kad iki šio laiko Inspekcijos reikalavimu įrenginiais uždrausta naudotis, taigi, jų registravimą potencialiai pavojingų įrenginių registre neabejotinai bus galima atlikti vėliau. Be to svarbu tai, kad potencialiai pavojingų įrenginių registravimas neapsprendžia daikto priskyrimo šios kategorijos daiktams, bet yra skirtas jų apskaitai ir saugaus naudojimo kontrolei.

Dujotiekio projektavimo darbus vykdė UAB „Įvadas“, darbus atliko statybos vadovas, turintis kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę vykdyti dujotiekio projektavimo darbus, kas patvirtinama A. J. išduotu kvalifikacijos atestatu Nr. 6042. Kaip minėta, statinio kategoriją pagal STR pateiktus požymius nustato ir projektuojamam statiniui priskiria būtent projekto vadovas. Kaip matyti iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų, iškilus tam tikroms abejonėms dėl talpyklos vamzdžių priskirtinumo neypatingiems ar ypatingiems inžineriniams tinklams, projektuoto vadovas šiuo atveju kreipėsi į Energetikos ministeriją, o pastaroji 2022-03-08 atsakyme Nr. 3-336 pasirėmė savo specialistų nuomone ir patvirtino SND vamzdžių, įrengtinų objekte, priskirtinumą SND rezervuarų įrenginio jungiamiesiems vamzdynams (2023-03-13 DOK 11173). Taigi, toks projektuotojo elgesys patvirtina ne tik jo atitinkamą kvalifikaciją, bet ir atsakomybės bei atidumo savo profesijoje principų laikymąsi. Išvadą teikiančios institucijos – Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos išvada vertintina kritiškai. Išvadą teikianti institucija nuosekliai nurodo, kad slėginis rezervuaras kartu su jungiamaisiais vamzdynais, uždaromaisiais įtaisais, dujų slėgio reguliatoriais, apsauginiais vožtuvais yra priskiriamas potencialiai pavojingiems įrenginiams, t. y. ne statiniams, tačiau dėl dujų tinklų priskirtinumo ji nurodo, kad dujų tinklai šiuo atveju priskirtini inžineriniams tinklams ir turi būti priskirtini ypatingų statinių kategorijai dėl to, kad juose naudojamos ir saugomos pavojingos medžiagos. Tačiau su tokia išvada teismas nesutinka dėl aukščiau aptartų motyvų. Be to, kaip jau minėta, ta pati institucija 2022-03 (diena rašte nenurodyta) pateikė projektuotojui atsakymą į jo užklausą ir įvertinusi savo specialistų nuomonę pateikė atsakymą, kad projekto vamzdžiai priskiriami SND rezervuaro įrenginio jungiamiesiems vamzdynams (2023-03-13 DOK 11173). Toks vertinimas reiškia, kad ypatingojo statinio kategorijai vamzdynai nėra priskiriami.

Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad Inspekcijos Savavališkos statybos aktas ir Privalomas nurodymas yra ydingi, todėl naikintini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vertintina, jog teismas patenkino100 % procentų ieškinio reikalavimų. Ieškovas byloje patyrė 85,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Šios išlaidos pagrįstos, jos priteistinos visiškai. Advokato pagalbai apmokėti skirtų išlaidų priteisti ieškovas neprašė.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 50,43 Eur, jos priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–268 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Panaikinti 2021-12-30 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-211230-00205 ir 2021-12-31 privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-211231-00198.

Priteisti ieškovui J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, j. a. k. 288600210, 85,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, j. a. k. 288600210, valstybei 50,43 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.