Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2018-08-03 · Civilinė byla Nr. e2YT-3560-647/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-03
Bylos Nr.
e2YT-3560-647/2018
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00607-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alfredas Juknevičius
Pareiškėjas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Suinteresuotas asmuo
D. K., notarei A
Advokatai
Nerija Žeknienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-3560-647/2018Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00607-2018-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.7.; 3.2.7.1.; 3.2.7.2.; 3.2.3.1.; 3.5.18. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. rugpjūčio 3 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Alfredas Juknevičius,sekretoriaujant Vaivai Liaubienei,

dalyvaujant pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Ingridai Bikbajevienei,

suinteresuotam asmeniui D. K., jos atstovei advokatei Nerijai Žeknienei,institucijos, teikiančios išvadą, VĮ „Registrų centras“ atstovui Almantui Masioniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. K., notarei A. K., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai, institucija, teikiant išvadą, – VĮ „Registrų centras“, dėl mirusio asmens turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu (patikslintu) suinteresuotiems asmenims D. K., notarei A. K., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai, institucija, teikiant išvadą, – VĮ „Registrų centras“, kuriuo prašo nustatyti A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) buto/patalpos, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1A2/p) nuosavybės teise priklausančią dalį – 1/1.

Nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 str. nuostatomis, pradėjo paveldėjimo procedūras turtui, likusiam po A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) toliau – palikėjas) mirties. Palikėjas mirė (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.62 str. numatyta, kad nesant įstatyminių ir testamentinių įpėdinių, mirusiojo palikimą priima valstybė, kuriai atstovauja VMI prie FM ir kuri atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Kadangi įstatyminiai įpėdiniai palikimo nepriėmė, o testamentinių palikėjo įpėdinių nebuvo, VMI prie FM 2017-09-21 raštu Nr. (28.8-08-4) RNA-29412 kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės 8-ąjį notarų biurą su prašymu išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Notarė A. K. 2018-01-17 raštu Nr. S-9/18 informavo, kad vadovaujantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis palikėjui A. M. nuosavybės teise priklauso butas/patalpa – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 10/303836 (toliau – Turtas), tačiau nuosavybės teisė į Turtą įregistruota ta pačia dalimi ir D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu. Nurodė, kad nežinant, kokia konkrečiai Turto dalis nuosavybės teise priklauso palikėjui, tikslinga kreiptis į teismą dėl priklausančio turto dalies nustatymo. Taigi, VMI prie FM, kaip institucija, paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, negali užbaigti paveldėjimo procedūrų, kadangi notarė neišduoda palikimo perėjimo valstybei liudijimo, kol nenustatytos palikėjo turto dalys nuosavybėje su D. K.. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis palikėjas 1993-12-01 pirkimo – pardavimo sutartimi įgijo nuosavybės teise Turtą iš V. F., kuris įsigijo nuosavybės teise Turtą 1992-06-16 pirkimo – pardavimo sutartimi. Suinteresuotas asmuo D. K. 1999-09-15 dovanojimo sutartimi įgijo nuosavybės teise Turtą iš J. L. (buvusi pavardė Ž.), kuri įsigijo nuosavybės teise Turtą 1999-08-11 pirkimo-pardavimo sutartimi iš J. N., kuris nuosavybės teise įsigijo Turtą 1996-06-10 turto pardavimo iš varžytinių aktu. Pastebėtina, kad Turtas baigtas 1968 metais, tačiau nėra jokių duomenų apie pirminius jos savininkus iki 1992 metų. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2007-12-06 sprendimu atmetė suinteresuoto asmens D. K. ieškinį dėl 1993-12-01 pirkimo – pardavimo sutarties teisinės registracijos panaikinimo, kas sudaro pagrindą teigti, kad ginčo Turtas nuosavybės teise priklauso tik A. M., nes daiktines teises į Turtą J. N., J. L., D. K. įregistravo vėliau (CK 1.75 str. 4 d.).

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo notarė A. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjos prašymu sutinka.

Pažymėjo, kad nepavykus su VĮ „Registrų centras“ pagalba nustatyti A. M. priklausančios Turto nuosavybės dalies, Vilniaus rajono savivaldybės 8-asis notaro biuras papildomai iš VĮ „Registrų centras“ užsisakė turto įsigijimo pagrindus bei išrašą su istoriją tikintis iš dokumentų turinio išsiaiškinti galimus netikslumus ar galimai klaidingus duomenis. Tačiau iš gautų dokumentų bei juos išanalizavus nėra galimybės nustatyti ar palikėjui A. M. iš vis nuosavybės teise dar priklauso turtas, kadangi duomenys yra prieštaringi.

3. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija atsiliepime į patikslintą pareiškimą prašė pašalinti ministeriją iš proceso šioje byloje, kadangi byla nėra susijusi su ministerijos teisėmis ir pareigomis.

4. Suinteresuotas asmuo D. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašė pareiškėjo pareiškimą atmesti.

Nurodė, kad Nekilnojamojo turto nuosavybės teisės į 1/1 dalį įregistruotos tiek D. K., tiek A. M. vardu sudarytų sandorių pagrindu. Taigi, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis dalys į Nekilnojamąjį turtą yra nustatytos ir aiškios. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatytina, kad A. M. Nekilnojamąjį turtą 1993-12-01 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 12-4070 įsigijo iš V. F., sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis tai pat nėra nuginčyta. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu numatyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. D. K. nekilnojamąjį turtą įgijo dovanojimo sutarties pagrindu. Ji turtu rūpinosi jį prižiūrėjo, išlaikė remontavo.

5. VĮ „Registrų centras“ pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre į nekilnojamąjį daiktą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). (butas), įregistruotos dviejų asmenų nuosavybės teisės: buvusioje nekilnojamojo turto (statinių) registravimo įstaigoje – Vilniaus teritoriniame valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure „Valda“ 1993-12-01 pirkimo – pardavimo sutarties, reg. Nr. 12-4070, pagrindu 1994-02-28 buvo įregistruota A. M. nuosavybės teisė, o 1999-09-15 dovanojimo sutarties, reg. Nr. 11200, pagrindu 1999-09-22 Nekilnojamojo turto registre (toliau - NTR) buvo įregistruota D. K. nuosavybės teisė. VĮ Registrų centro nuomone, siekiant nustatyti kitokias nuosavybės dalis į butą, negu jos nurodytos nenuginčytuose ir galiojančiuose nuosavybės teisę į butą patvirtinančiuose dokumentuose (dovanojimo sutartyje ir pirkimo – pardavimo sutartyje), turėtų būti reiškiamas reikalavimas dėl nuosavybės teisės į butą atsiradimo dokumento (jo dalies) nuginčijimo. Atsižvelgiant į tai, kad tiek A. M., tiek D. K. buto įsigijimo sandoriuose nurodoma, kad įgytas visas butas (o ne jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje), laikyti, kad šiuo atveju yra bendroji nuosavybė nėra teisinio pagrindo. Pareiškėja jokių įrodymų ir motyvų, kokią konkrečiai nuosavybės teisės dalį į butą prašo nustatyti bei kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu, nepateikia.

6. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė pareiškimą palaikė ir prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai nurodė, kad siekia, jog teismas patvirtintų, jog A. M. priklausė visas butas. A. M. nuosavybės teisė nėra panaikinta. Teigti, kad D. K. yra savininkė šiuo metu nėra galima.

Suinteresuoto asmens D. K. atstovė pareiškimą prašė atmesti. Tuo metu antstoliai veikė valstybės vardu. Sandorį sudarinėjo notaras, buvo tikrinamos nuosavybės teisės. Teismas negali nustatyti dalies esant galiojantiems sandoriams.

Suinteresuotas asmuo D. K. prašė pareiškimą atmesti. Butą jai padovanojo mama. Po Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimo tiesiog gyveno toliau.

Suinteresuotas asmuo notarė A. K. nurodė, kad buvo pradėta paveldėjimo byla, dokumentai buvo vertinami formaliai. Išnagrinėjus pareiškėjo pateiktą medžiagą pastebėjo, kad turtas yra registruotas dviejų asmenų vardu – A. M. ir D. K..

VĮ „Registrų centras“ atstovas nurodė, kad duomenys į registrą buvo perkeliami ilgai. Įvykus klaidai registro tvarkytojas jokių veiksmų atlikti, klaidų taisyti negali. Nenuginčijus nuosavybės teisių, jų paneigti faktu teismo praktika neleidžia.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

7. Remiantis šios bylos medžiaga nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre į nekilnojamąjį daiktą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (butas), šiuo metu yra įregistruotos dviejų asmenų, t. y. mirusio palikėjo A. M. ir suinteresuoto asmens D. K. nuosavybės teisės.

8. Iš Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų matyti, kad tiek A. M., tiek D. K. vardu registruotos nuosavybės teisės į visą butą. Šie asmenys buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrąją daline ar jungtine nuosavybės teise niekada nevaldė ir nevaldo.

9. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl mirusio asmens turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, kuriuo prašo nustatyti A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) buto/patalpos, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1A2/p) nuosavybės teise priklausančią dalį – 1/1.

10. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. CPK 667 str. 2 dalis numato, kad jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

11. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, matyti, kad bendro turto A. M. ir D. K. neturi, todėl nėra pagrindo nustatyti, kad A. M. priklauso atitinkama buto dalis.

12. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas gali kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas nuginčyti galiojančius nuosavybės teisę į butą patvirtinančius dokumentus, kitas sutartis ir dokumentus, kurių pagrindu buvo įregistruota suinteresuoto asmens D. K. nuosavybės teisė, kadangi laikyti, kad šiuo atveju yra bendroji nuosavybė nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas.

13. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo pareiškimas netenkintinas, suinteresuoto asmens D. K. patirtos 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos teisinei advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo parengimą priteistinos iš pareiškėjo (CPK 443 straipsnio 6 dalis, 98 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 593 straipsniu, 667 straipsniu teismas

nutaria:

Prašymą atmesti.

Priteisti iš pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) suinteresuotam asmeniui D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 0 ct) išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.

Nutarties kopijas siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Alfredas Juknevičius