- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-04
- Bylos Nr.
- I-9325-643/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03018-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- N. V.
- Kategorijos
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė, rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjos N. V. skundo priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. birželio 2 d. gautas pareiškėjos N. V. (toliau – pareiškėja) skundas, kuriuo prašoma nagrinėti bylą dėl jos dėdės I. B. turto palikimo.
Motyvuojamoji dalis
Skundą atsisakytina priimti.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Viešasis administravimas - įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Be to, Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.
Iš pareiškėjos skundo turinio galima spręsti, kad ji kelia ginčą dėl I. B. turto paveldėjimo. Paveldėjimo santykius reguliuoja Civilinio kodekso Penktosios knygos nuostatos, taigi ginčai, susiję su paveldėjimo teise, nėra priskirtini viešajam administravimui ir yra teismingi bendrosios kompetencijos teismams, todėl negali būti nagrinėjami administracinių teismų.
Pagal Civilinio proceso kodekso 580 straipsnio 2 dalį prašymas dėl paveldėjimo procedūrų taikymo paduodamas palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismui. CK 5.4 straipsnį palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta (CK 2.12 straipsnis). Jeigu palikėjas negyveno nuolat vienoje vietoje, palikimo atsiradimo vieta laikoma: 1) vieta, kur palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį daugiausia gyveno; 2) jeigu palikėjas gyveno keliose vietose, palikimo atsiradimo vieta laikoma ekonominių ar asmeninių interesų vyraujanti vieta (turto ar jo pagrindinės dalies, kai turtas yra keliose vietose, buvimo vieta; sutuoktinio, su kuriuo palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį palaikė santuokinius santykius, gyvenamoji vieta arba su palikėju kartu gyvenusio vaiko gyvenamoji vieta).
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 3 dalimi pareiškėjos skundą atsisakytina priimti ir jai išaiškintina, kad su prašymu ji turi teisę kreiptis į apylinkės teismą pagal paskutinę I. B. gyvenamąją vietą.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsniu, 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 149 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjos N. V. skundą atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka.
Nutarčiai įsiteisėjus skundą ir jo priedus grąžinti pareiškėjai.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.