Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Z. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė Z. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei R. U. , prašydama nepripažinti atsakovės, pretenduojančios į 2007-02-19 mirusiojo M. K. palikimą, įpėdine, nes ji nėra jo duktė.

Vilniaus miesto trečias apylinkės teismas 2007-08-14 nutartimi nustatė ieškovui 10 d. terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, nes konstatavo, kad ieškinys neatitinka LR CPK ieškinio turiniui ir formai numatytų reikalavimų dėl tinkamo ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimo. Teismas nurodė, kad iš ieškinio matyti, jog ieškovė, ginčydama palikimo priėmimo teisėtumą, siekia pripažinti, jog atsakovė R. U. nėra mirusiojo M. K. duktė ir todėl negali būti jo įpėdine. Tačiau ieškinio dalykas yra suformuluotas neaiškiai. Teismas, atsižvelgdamas į LR CK 3.151 str. 3 d. nuostatą, jog ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo vyrui, kuris yra miręs, gali pareikšti jo įpėdiniai, jeigu asmuo, įrašytas kaip vaiko tėvas, mirė nepasibaigus LR CK 3.152 str. numatytam vienerių metų ieškinio senatie terminui, nurodė, jog ieškinyje turi būti nurodyta, kada mirusiajam tapo žinoma, kad jis nurodytas vaiko gimimo įraše kaip tėvas, arba kada mirusiajam tapo aišku, jog jis nėra biologinis vaiko tėvas.

2007-08-28 ieškovė, šalindama trūkumus, pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog įtarimą dėl to, kad R. U. nėra mirusiojo M. K. vaikas, jis išsakė ieškovei prieš mirtį ir svarstė klausimą dėl biologinės ekspertizės atlikimo.

Vilniaus miesto trečias apylinkės teismas 2007-08-31 nutartimi ieškovės Z. K. ieškinį atsakovei R. U. dėl tėvystės nuginčijimo ir palikimo priėmimo teisėtumo nutarė laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui LR CPK 115 str. 3 d. pagrindu. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepašalino visų teismo 2007-08-14 nutartyje nurodytų trūkumų, nes aiškiai ir nedviprasmiškai nesuformulavo ieškinio pagrindo. Aplinkybės apie tai, kada mirusysis pasakojo apie savo įtarimus ieškovei apibrėžia ieškovės sužinojimo apie šiuos įtarimus laiką. Ieškovė Z. K. ieškinyje nenurodė, kada konkrečiai (nurodant datą) ji sužinojo apie ginčijamus duomenis, kada paaiškėjo aplinkybės, duodančios pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės, ir kokios tai yra aplinkybės. Būtent šios aplinkybės turi reikšmę LR CK 3.152 str. 1 d. įtvirtinto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžios nustatymui, atsižvelgiant į tai, kad šio termino pradžia laikytinas momentas, kai asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše arba momentas, kai paaiškėjo aplinkybės, duodančios pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.

Ieškovė Z. K. prašo Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2007-08-31 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, jog teisę kreiptis į teismą su ieškiniu suinteresuotas asmuo turi nepriklausomai nuo ieškinio senaties termino pasibaigimo. Teismas negali savo iniciatyva iškelti klausimo dėl ieškinio senaties taikymo ir įrodymų šiam faktui ieškinio priėmimo stadijoje ir bylos nagrinėjimo metu. Teismas, atsisakydamas priimti ieškinį dėl tos priežasties, jog ieškovė nepateikė ieškinio senaties pradžios momentą pagrindžiančių faktų, pažeidė materialines ir procesines teisės normas ir nesivadovavo 2002-12-20 LAT nutarimu Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“. LR CPK 135 str. suformuoti ieškinio turiniui keliami reikalavimai nėra siejami su ieškinio senatimi. Apeliantės manymu, ieškinyje buvo tinkamai nurodyti teisinę reikšmę turintys faktai: 1) kad 2007-02-19 mirė jos sutuoktinis M. K. ; 2) kad po sutuoktinio M. K. mirties liko turtas, kuris paveldimas pagal įstatymą; 3) kad mirusysis prieš savo mirtį sužinojo, kad gali būti, jog R. U. nėra jo duktė; 4) kad ieškovė po M. K. mirties 2007-02-19 sužinojo, jog R. U. tikrai nėra M. K. duktė, ir kad tai po M. K. mirties patvirtino pati R. U. . Iš skundžiamos nutarties ieškovei liko neaišku, kokius veiksmus ji turi atlikti, siekdama apginti savo teises.

Atskirasis skundas tenkinamas.

Ieškovė Z. K. kaip M. K. , mirusio 2007-02-19, įpėdinė pareiškė teisme ieškinį dėl jo tėvystės nuginčijimo atsakovės R. U. atžvilgiu. Vilniaus miesto trečias apylinkės teismas 2007-08-31 nutartimi, vadovaudamasis LR CPK 115 str. 3 d., ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, nes nustatė, kad ieškovė Z. K. per Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2007-08-14 nustatytą terminą neištaisė nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų – nenurodė, kada mirusiajam M. K. tapo žinoma, kad jis nurodytas vaiko gimimo įraše kaip tėvas, arba kada mirusiajam tapo aišku, jog jis nėra biologinis vaiko tėvas, nes nuo šių aplinkybių tinkamo nurodymo priklauso LR CK 3.152 str. 1 d. nustatyto ieškinio senaties termino pradžios nustatymas ir skaičiavimas.

Vaiko gimimo įraše nurodyti tėvo duomenys gali būti ginčijami LR CK 3.149-3.153 str. nurodyta tvarka. LR CK 3.152 str. 1 d. nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo ir jo skaičiavimo tvarka. Vadovaujantis LR CK 3.151 str. 3 d., įpėdiniai šia teise gali pasinaudoti tik jeigu nėra pasibaigęs vienerių metų senaties terminas, įstatymo nustatytas kreiptis į teismą mirusiajam, kol šis buvo gyvas. Todėl įpėdiniai gali kreiptis į teismą per tą laiką, kuris buvo likęs mirusiajam tėvystei nuginčyti. Aplinkybes, kada mirusiajam tapo žinoma, kad jis nurodytas vaiko gimimo įraše kaip tėvas, arba kada mirusiajam tapo aišku, jog jis nėra biologinis vaiko tėvas, teismas turi išsiaiškinti bylos nagrinėjimo metu. Jei paaiškėtų, jog asmuo, dėl kurio tėvystės nuginčijimo kreipiamasi į teismą, mirė pasibaigus vienų metų ieškinio senaties terminui, tai būtų pagrindas ieškinį atmesti. Kadangi įpėdiniams suteikiama teisė ginčyti mirusio asmens tėvystę tik jeigu nepasibaigęs ieškinio senaties terminas, ieškinio senatis tokiais atvejais taikoma, nepriklausomai nuo to, ar atsakovai byloje prašo ją taikyti.

LR CK 3.152 str. numatytas terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo yra ieškininės senaties, o ne naikinamasis terminas, dėl ko šis terminas gali būti sustabdomas, nutraukiamas ir atnaujinamas (LR CK 3.6 str. 2 d.). Ieškininės senaties termino esmę sudaro tai, kad subjektyvinė teisė egzistuoja visą laiką, bet jos pažeidimo atveju ji ginama ieškininės senaties termino ribose. Subjektyvinė tėvystės teisė atsiranda nuo vaiko gimimo ir baigiasi jo mirtimi. Laikyti, kad ši teisė egzistuoja tiktai vienerius metus, nėra teisinio pagrindo ir prieštarauja objektyviai tikrovei.

Remiantis LR CK 3.6 str., reikalavimams, kylantiems iš šeimos teisinių santykių, taikomos bendrosios ieškinio senatį reglamentuojančios teisės normos, išskyrus LR CK trečios knygos nustatytas išimtis. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju turi būti taikomos bendros ieškinio senaties termino taikymą reglamentuojančios teisės normos, numatančios, jog kreiptis į teismą su ieškiniu suinteresuotasis asmuo turi teisę nepriklausomai nuo ieškinio senaties termino pasibaigimo (LR CK 1.126 str. 1 d.). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo sudaro pagrindą atmesti ieškinį (LR CK 1.131 str. 1 d.), bet nėra pagrindas ieškinį atsisakyti priimti, palikti jį nenagrinėtą arba bylą nutraukti (LR CPK 137 str. 2 d., 293 str. ir 296 str. 1 d .). Šias ieškinio senaties termino taikymo taisykles yra išdėstęs Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2002-12-20 nutarimu Nr. 39 patvirtintoje Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalgoje. Atsižvelgiant į šias ieškinio senaties taikymą reglamentuojančias teisės normas, darytina išvada, jog ieškinio senaties termino pradžios nurodymas ar nenurodymas negali būti prielaida asmens teisės kreiptis į teismą prašant apginti pažeistas teises įgyvendinimui ir negali lemti ieškinio priėmimą ar jo nepriėmimą. Pirmosios instancijos teismas, ieškinį laikydamas nepaduotu ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymo pasėkoje tuo pagrindu, kad ieškovė Z. K. nenurodė, kada jos sutuoktinis M. K. sužinojo, kad jis nurodytas atsakovės gimimo įraše kaip tėvas, arba kada jam tapo aišku, jog jis nėra biologinis vaiko tėvas, t.y. dėl to, kad ieškovė nenurodė LR CK 3.151 str. 3 d. ir LR CK 3.152 str. 1 d. nustatyto vienerių metų ieškinio senaties pradžios, neatsižvelgė į ieškinio senaties termino prigimtį, netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senaties termino taikymą reglamentuojančias materialinės teisės normas (LR CK 1.126 str. 1 d., 1.131 str. 1 d.). Dėl šių materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręstas ieškinio priėmimo klausimas, Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2007-08-31 nutartis naikinama ir šis klausimas perduodamas tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 329 str. 1 d., 337 str. 3 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 3 p., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.