Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Kristina Kakurinė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. B. skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyriaus teikimas ir panaikintas R. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant R. B. šiuo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nebendrauti su V. D. ir per dvejus metus atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 13 d.

2. 2021 m. balandžio 11 d. Palangos apylinkės teisme gautas Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyriaus (toliau – Probacijos tarnyba) teikimas dėl nuteistajam R. B. 2019 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Teikime nurodyta, kad nuteistasis nevykdo teismo paskirtų įpareigojimų. Jis išvyko iš savo gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios ir leidimo, per dvejus metus neatlygino nusikaltimu padarytos žalos ar bent jos dalies, padarė administracinius nusižengimus, už kuriuos jam buvo paskirtos nuobaudos.

3. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi Probacijos tarnybos teikimas tenkintas ir 2019 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu R. B. paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas. Nutartyje konstatuota, kad nuteistasis R. B. pažeidė bendrąsias probuojamo asmens pareigas, nevykdo teismo paskirtų įpareigojimų, padarė administracinius nusižengimus ir yra kaltinamas naujų nusikalstamų veikų padarymu, todėl bausmės tikslai negali būti pasiekti netaikant nuteistajam realios laisvės atėmimo bausmės.

II. Skundo apeliacinės instancijos teismui argumentai

4. Nuteistasis R. B. skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. gegužės 25 d. nutartį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu vykdė teismo jam paskirtas pareigas ir administracinių nusižengimų nepadarė. Automobilis, kurį naudojant buvo padaryti nusižengimai, registruotas jo (duomenys neskelbtini) vardu. Senyvo amžiaus mama telefonu informavo policijos pareigūnus, kad automobiliu naudojasi R. B. Šios informacijos pagrindu R. B. buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai. R. B. tvirtina, kad automobiliu naudojosi ir administracinius nusižengimus padarė jo mergina arba draugai, o jis, būdamas sąžiningas LR pilietis, sumokėjo paskirtas baudas. Probacijos tarnyba teikime nepagrįstai nurodė, kad R. B. padarė administracinius nusižengimus, nes šiuos nusižengimus padarė ne jis.

4.2 Nuteistasis R. B. mano, kad išvykdamas iš (duomenys neskelbtini) miesto jis neprivalėjo gauti Probacijos tarnybos leidimo. Išvykdamas iš gyvenamosios vietos miesto ribų jis visada apie tai telefonu informuodavo Probacijos tarnybos pareigūnę, todėl teismo įpareigojimo – neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo – nepažeidė.

4.3 Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje R. B. kaltinamas nusikaltimų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje, padarymu. R. B. minėtoje byloje nėra pripažintas kaltu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, todėl teismas neturėjo pagrindo šiais duomenimis remtis priimdamas skundžiamą nutartį.

5. Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo R. B. skundą nepateikė.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistojo R. B. skundas atmetamas.

7. Probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – Probacijos įstatymas) 4 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimus, kuriais paskirta probacija, ir probuojamųjų priežiūrą vykdo probacijos tarnybos, kurios turi ir kitų įstatymų nustatytų įgaliojimų (Probacijos įstatymo 5 straipsnis). Probacijos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas probacijos pagrindas – įsiteisėjusi teismo nutartis lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir teisėjo potvarkis vykdyti nutartį, o 2 dalyje numatyta, kad probacija pradedama vykdyti įsiteisėjusio teismo nuosprendžio (nutarties) ir patvarkymo (potvarkio) vykdyti nuosprendį ar nutartį gavimo probacijos tarnyboje dieną. Probacijos tarnybos, gavusios šiuos dokumentus, pradeda priežiūros vykdymo bylą ir vykdo priežiūrą. Šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį. Probacijos sąlygos – tai teismo ir įstatymo prabuojamajam nustatytų pareigų, draudimų, auklėjamojo ir baudžiamojo poveikio priemonių visuma (Probacijos įstatymo 2 straipsnio 6 dalis). Taigi, sprendžiant klausimą dėl tolimesnio probacijos priemonių taikymo, būtina įvertinti, ar probacijos priemonių taikymas pasieks keliamą tikslą ir nepažeis probacijos vykdymo principų.

8. Nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu R. B. buvo paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, buvo atidėtas dvejiems metams. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistajam skirti šie teismo draudimai ir įpareigojimai: laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nebendrauti su V. D. ir per dvejus metus atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Nors nuosprendyje nenurodyta, kokiems asmenims ir kokio dydžio žalą nuteistasis privalo atlyginti, tačiau tuo pačiu nuosprendžiu iš V. D. priteista atlyginti 1 398 Eur žalą nukentėjusiajai G. B., 250 Eur žalą nukentėjusiajam M. S. Iš R. B. ir jo nusikalstamos veikos bendrininko V. D. priteista solidariai atlyginti 2 110 Eur žalą nukentėjusiajam S. B. 2019 m. rugsėjo 27 d. nuteistasis R. B. įregistruotas į Lietuvos probacijos tarnybos registrą. 2019 m. spalio 3 d. jis supažindintas su bausmės vykdymo atidėjimo metu taikomų įpareigojimų ir draudimų vykdymo tvarka.

9. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad nuteistasis viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevykdė teismo skirto įpareigojimo atlyginti nukentėjusiesiems G. B., S. B. ir M. S. padarytą žalą ir per beveik dvejus metus neatlygino net nedidelės dalies nusikaltimais šiems asmenims padarytos turtinės žalos. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu R. B. nedirbo. Laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 19 d. iki 2021 m. kovo 10 d. jis registravosi Užimtumo tarnyboje prie SADM, tačiau net devynis kartus atsisakė siūlymo įsidarbinti į laisvą darbo vietą. Probacijos tarnyba 2020 m. spalio 1 d. siūlė R. B. dalyvauti mediacijoje dėl priteistos žalos atlyginimo nukentėjusiojo S. B. pasiūlytomis sąlygomis (žalos atlyginimą mokant dalimis po 200 Eur kiekvieną mėnesį iki 2021 m. rugpjūčio 13 d.). 2020 m. spalio 21 d. įgyvendinto mediacijos proceso ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad mediacija neįvyko, nuteistasis atsisakė pasirašyti susitarimo su nukentėjusiuoju protokolą ir atlyginti padarytą žalą pasiūlytomis sąlygomis. 2021 m. kovo 9 d. R. B. kitoje baudžiamojoje byloje paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis piktybiškai nevykdė teismo įpareigojimo atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, savo elgesiu sukūrė tokią situaciją, kurioje tapo neįmanomas ir priverstinis teismo sprendimo dėl žalos įvykdymas. Taip buvo sumenkintas Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendis ir pažeisti teisėti nukentėjusiųjų G. B., S. B. ir M. S. interesai.

10. R. B. nevykdė ir kito teismo draudimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų: 2019 m. spalio 3 d. į Probacijos tarnybą R. B. atvyko apsvaigęs nuo psichiką veikiančios medžiagos, apsvaigimo nustatymo akte užfiksuota, kad probuojamasis yra vangus, jo kalba nerišli, eisena svyruojanti. Greitos tyrimo priemonės (testo) rezultatai patvirtino, kad R. B. vartojo psichotropinę medžiagą – benzodiazepiną; 2019 m. spalio 31 d. jis atvyko į probacijos tarnybą, vizualiai vertinant, apsvaigęs, tačiau atsisakė atlikti testą psichiką veikiančių medžiagų vartojimo faktui įvertinti; 2019 m. lapkričio 8 d. atsisakė atlikti testą psichiką veikiančių medžiagų vartojimo faktui įvertinti. Šie duomenys patvirtina, jog nuteistasis vartojo psichiką veikiančias medžiagas, taip nepateisindamas teismo parodyto pasitikėjimo.

11. Nuteistasis netinkamai vykdė ir teismo įpareigojimą neišvykti iš savo nuolatinės gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su R. B. skundo argumentu, kad, išvykstant iš gyvenamosios vietos miesto ribų, specialus Probacijos tarnybos leidimas nereikalingas, pakanka žodinio pareigūno sutikimo, tačiau nuteistasis 2020 m. spalio 4 d. ir 2020 m. spalio 5 d. išvyko iš (duomenys neskelbtini) miesto neinformavęs Probacijos tarnybos ir negavęs net žodinio pareigūno sutikimo.

12. Nuteistasis nurodo, kad jis nepadarė naujų administracinių nusižengimų, o tuos nusižengimus, už kuriuos jam paskirtos administracinės nuobaudos, padarė kitas asmuo arba asmenys. Administracinių nusižengimų registro išraše užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) 2021 m. kovo 4 d. nutarimu R. B. už administracinio nusižengimo, numatyto Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 217 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 30 Eur dydžio bauda, o 2021 m. kovo 31 d. nutarimu jam už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 4 dalyje, padarymą paskirta 130 Eur bauda. Administraciniai nusižengimai padaryti 2020 m. spalio 4 d. ir 2020 m. spalio 5 d. Administracinių nusižengimų registre duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra. R. B. nutarimų skirti administracines nuobaudas neapskundė ir nutarimai įsiteisėjo. Įsiteisėję institucijų (pareigūnų) nutarimai, priimti administracinių nusižengimų bylas išnagrinėjus ne teismo tvarka, privalomi visoms valstybės ir savivaldybės institucijoms ir atsakingiems asmenims, juridiniams ir fiziniams asmenims (ANK 667 straipsnio 2 dalis), todėl Probacijos tarnybos teikime ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje pagrįstai nurodoma, kad R. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė du administracinius nusižengimus.

13. Apygardos teismas sutinka su nuteistojo R. B. skundo argumentu, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, kurioje jis kaltinamas nusikaltimų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje, padarymu, nuosprendis nepriimtas, todėl negalima preziumuoti, kad jis dalyvavo padarant kaltinamajame akte nurodytus nusikaltimus. Apylinkės teismas, nagrinėdamas Probacijos tarnybos teikimą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam panaikinimo, R. B. galbūt padarytas nusikalstamas veikas, dėl kurių baudžiamasis procesas vyksta Klaipėdos apygardos teisme, analizavo ir vertino tik tiek, kiek jos susijusios su teismo skirtų įpareigojimų ir draudimų vykdymu, tačiau jų nevertino ir neanalizavo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio taikymo prasme, nes tai yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija. Apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad R. B. 2020 m. rugsėjo 10 d. buvo išvykęs iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), neturėdamas Probacijos tarnybos pareigūno sutikimo ar leidimo.

14. Visos šios nustatytos aplinkybės rodo, kad nuteistasis R. B. teismo paskirtų įpareigojimų ir draudimų nevykdo arba vykdo juos netinkamai ir kad jo resocializacija (kompleksinė pagalba siekiant pozityvaus nuteistojo sugrįžimo į visuomeninį gyvenimą), taikant BK 75 straipsnio nuostatas, neleidžia pasiekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Asmeninio, darbinio ar kitokio pobūdžio aplinkybės savaime negali pateisinti teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, nes tai suponuotų asmens nebaudžiamumą ir lengvabūdišką požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, t. y., kad, nepaisant jų pavojingumo ir priešingumo teisei, baudžiamosios atsakomybės galima išvengti.

15. Išnagrinėjęs nuteistojo skundą, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą, apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. gegužės 25 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai tenkino Probacijos tarnybos teikimą ir panaikino Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu nuteistam R. B. paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. B. skundą atmesti ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. gegužės 25 d. nutartį.

Ši Klaipėdos apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.