Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Jono Furmanavičiaus, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorams Genei Ramanauskienei, Aivarui Alimui, nuteistajam A. G. , gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d., 228 str. 2 d., 228 str. 1 d. išteisintas, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Byloje A. G. buvo išteisintas pagal pateiktą kaltinimą, jį kaltinant tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) inspekcijos viršininku, 2005-12-08 pagal telefoninį iškvietimą nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur neetatinis (duomenys neskelbtini) inspektorius J. P. buvo sulaikęs neteisėtu būdu medžiojusį S. B. ir iš jo paėmęs šautuvą „Mauser 6326“, prie kurio buvo pritvirtintas firmos „Nickel“ optinis taikiklis, bei 13 vnt. šovinių, šiuos pažeidimo padarymo įrankius administracinės teisės pažeidimo protokolu paėmė iš J. P. . A. G. 2005-12-13 skirdamas administracinę nuobaudą S. B., pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 str. 4 dalies reikalavimus, konfiskavo šautuvą su šoviniais be optinio taikiklio ir laikiklių, 2006-03-30, apie 8.00 val. savo darbo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, pagal priėmimo perdavimo aktą iš Kauno regiono (duomenys neskelbtini) departamento vyriausiojo specialisto V. Z. priėmė medžioklinį šautuvą „Mauser 6326“ su pritvirtintu firmos „Nicel“ optiniu taikikliu bei trylika vienetų šovinių, kurie buvo jo žinioje, turint tikslą šiuos pažeidimo padarymo įrankius priduoti į Lietuvos Respublikos Ginklų fondą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos, nesant kyšininkavimo požymių, kelyje tarp Kauno regiono (duomenys neskelbtini) departamento ir Lietuvos Respublikos Ginklų fondo, laikotarpyje tarp 8.00 val. ir 9.40 val. nuo šautuvo „Mauser 6326“ nuėmė firmos „Nickel“ optinį taikiklį vieno tūkstančio litų vertės ir du laikiklius penkių šimtų litų vertės bei juos pasisavino. 2006-03-30 minėtą šautuvą į Lietuvos Respublikos Ginklų fondą perdavė be firmos „Nickel“ optinio taikiklio ir dviejų laikiklių, tokiu būdu pasisavindamas jo žinioje buvusį 1500 litų vertės svetimą turtą, tokiais savo veiksmais, grubiai pažeisdamas LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d., 2 p., 4 p. numatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, padorumo principus, taip pat LR Valstybės tarnybos 15 str. 1 d., 1 p., 4 p., 5 p. numatytas pareigūno pareigas: laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, gerbti žmogaus teises ir laisves, laikytis etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas – vadovauti inspekcijos darbui ir atsakyti už jos veiklą, vykdant valstybinę aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo, atkūrimo ir apsaugos kontrolę.

A. G. buvo kaltinamas šiais veiksmais padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1d. ir 228 str. 2d., tačiau valstybinė kaltintoja I instancijos teisiamajame posėdyje, baigiamosiose kalbose pripažino, kad kaltinimo pagal šiuos straipsnius įrodyti nepavyko, t.y. nepavyko įrodyti, kad kaltinamasis veikė tyčia, pasisavino optinį taikiklį bei turėjo asmeninės naudos, todėl prašė A. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1d. ir nuteisti teisės dvejus metus dirbti valstybės tarnyboje atėmimu.

Kauno apygardos prokuratūros prokurorė apeliaciniu skundu prašė Kauno miesto apylinkės teismo išteisinamąjį 2006-12-12 nuosprendį A. G. atžvilgiu panaikinti ir priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo pripažinti A. G. kaltu pagal LR BK 228 str. 1d. ir paskirti jam bausmę – atėmimą teisės dirbti valstybės tarnyboje dvejus metus. Nurodė, kad Kauno mieto apylinkės teismo 2006-12-12 priimtas išteisinamasis nuosprendis A. G. atžvilgiu yra naikintinas kaip nepagrįstas, kadangi teismas neteisingai vertino ikiteisminiame tyrime surinktus įrodymus dėl ko nuosprendžio išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neįvertino slapto sekimo protokole užfiksuoto pokalbio tarp A. G. ir S. B. , taip pat teismas nuosprendyje padarė neteisingą išvadą, optinio taikiklio buvimo klausimą įvardindamas abejotinu. Optinio taikiklio buvimą patvirtino nukentėjusiojo S. B. parodymai, iš dalies kaltinamojo A. G. parodymai užfiksuoti 2006-05-30 jo apklausos protokole – „optika galėjo būti pamesta nuo kabineto iki automobilio ar automobilyje“ dėl slapto sekimo metu pasakytų žodžių S. B. , kad optinis taikiklis Ginklų fonde. S. B. paaiškinęs taip nukentėjusiajam dėl to, kad šautuvas turėjo būti priduotas su optiniu taikikliu. Optinio taikiklio buvimą patvirtina ir liudytojo R. K. , kuris 2005-12-08 buvo sulaikymo vietoje, parodymai, t.y. jis patvirtino matęs graižtvinį šautuvą „Mauser“ su optiniu taikikliu padėtą ant visureigio variklio dangčio, ginklą žinojęs, kadangi anksčiau jį turėjęs savo rankose ir jį apžiūrinėjęs, nes anksčiau buvo medžiojęs su S. B. , be to pats medžiotojas ir turi graižtvinį šautuvą su optiniu taikikliu. Optiniai taikikliai prie šautuvų tvirtinasi gana tvirtai, kadangi šūvio metu būna didelė atatranka ir jei taikiklis netvirtai laikytųsi, tai nukristų ir galėtų sužaloti žmogų. Šie liudytojo parodymai yra patvirtinantys faktą, kad optinis taikiklis prie minimo šautuvo buvo ir buvo tvirtai prie jo pritvirtinamas.

Apeliaciniame skunde taip pat yra nurodoma, kad ta aplinkybė, jog nei viename dokumente dėl šautuvo paėmimo, jo konfiskavimo nėra įrašytas optinis taikiklis, tik patvirtina faktą, kad optinis taikiklis taip buvo pritvirtintas prie šautuvo, kad visų pareigūnų, surašiusių dokumentus, buvo suprastas kaip nedaloma visuma su graižtviniu šautuvu „Mauser“, o ne kaip atskirai buvęs nuo šautuvo (nukritęs) priedas ar daiktas, todėl Kauno regiono (duomenys neskelbtini) viršininko A. G. veiksmuose, 2005-12-08 paimant iš S. B. šautuvą „Mauser 6326“, prie kurio buvo pritvirtintas optinis taikiklis „Nickel“ su laikikliais, kurie nurodyti kaltinamajame akte, yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. sudėtis. Jis, būdamas valstybės tarnautoju, padarė nurodytus kaltinamajame akte veiksmus, kuriais pažeidė valstybės deklaruojamus teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus, iškraipė valstybės institucijos – Kauno regiono (duomenys neskelbtini) departamento – funkcijas ir veiklos principus bei diskreditavo valstybės tarnautojo vardą. Jo veiksmai įvertinti Kauno regiono (duomenys neskelbtini) departamento 2006-06-13 išvadoje „Dėl (duomenys neskelbtini) inspekcijos viršininko A. G. veiksmų“, kur nurodyta, kad A. G., nagrinėdamas S. B. administracinio pažeidimo bylą, pažeidė Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 268 str. 5 d. ir 269 str. 3 d. reikalavimus, detaliai nepatikrino į 2005-12-09 administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 658 įrašytus paimtus daiktus, nesurašė daiktų poėmio protokolo, nenurodė ar medžioklinis šautuvas „Mauser“ buvo su optiniu taikikliu ar be jo, bei padarė kitus pažeidimus, todėl jis netinkamai vykdė tarnybines pareigas, t.y. padarė tarnybinį nusižengimą, todėl jam skirtina tarnybinė nuobauda. Skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju Gyvosios apsaugos inspekcijos viršininkas, pats, turėdamas būti pavyzdžiu savo pavaldiniams, užtikrinti tinkamą, teisingą, nešališką savo tarnybos funkcionavimą, padarė tokius veiksmus, kurie nurodyti kaltinamajame akte ir tai negali būti vertinama kaip tarnybinis nusižengimas, nes tokie veiksmai viršija tarnybinio nusižengimo požymius ir tokiais veiksmais padaryta valstybei didelė neturtinė žala.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą tenkinti, nuteistąjį, gynėją, prašiusius apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė įstatymą ir priėmė išteisinamąjį nuosprendį.

Kauno apygardos prokuratūros prokurorės apeliaciniu skundu prašoma A. G. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį, pripažinus jį kaltu pagal LR BK 228 str. 1d., nuteisti ir skirti bausmę – atėmimą teisės dirbti valstybės tarnyboje du metus, todėl teisėjų kolegija, neišeidama iš apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Apeliacinis skundas surašytas, nurodant A. G. veiksmus, įvardintus kaltinamajame akte, kuriame jo veika buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d., 228 str. 2 d. ir dėl kurių, nagrinėjant bylą, baigiamosiose kalbose prokurorės buvo konstatuota, kad kaltinimas pagal inkriminuotas veikas nepasitvirtino ir veika turėtų būti vertinama pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. Todėl iš apeliacinio skundo nėra pakankamai aišku, kokiais veiksmais pasireiškia A. G. nusikalstama veika, kuriais jis, būdamas valstybės tarnautoju, pažeidė valstybės deklaruojamus teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus, iškraipė valstybės institucijos – Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento – funkcijas ir veiklos principus bei diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, ir pagal kurios požymius prašoma A. G. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal LR BK 228 str. 1 d.

Nusikalstamos veikos sudėtis baudžiamajame įstatyme yra numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių visuma, apibūdinanti nusikalstamą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, ir tuo sudaranti pagrindą tokią veiką kvalifikuoti pagal konkretų BK specialiosios dalies straipsnį. Nusikalstamos veikos požymiai būtini ir kartu pakankami, kad juos nustačius, pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o asmuo, padaręs tą veiką, patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei asmens veikoje nėra bent vieno sudėties požymio, tai ir nėra nusikalstamos veikos sudėties – vienintelio baudžiamosios atsakomybės pagrindo.

Nusikaltimo objektyviosios pusės būtini požymiai: valstybės tarnautojo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi įvykis ir dėl šio įvykio valstybės, tarptautinės viešosios organizacijos, juridinio ar fizinio asmens patirta didelė žala. Ypatingai svarbi subjektyvioji nusikaltimo pusė, kuri apibūdinama tik tiesiogine tyčia, t.y. veika padaroma pasinaudojant tarnyba priešingais tarnybai interesais. Todėl nusikalstamos veikos subjektyviajai pusei svarbu tai, kad kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, t.y. supranta, kad pažeidžia atitinkamus valstybės tarnybą reglamentuojančius įstatymus, kitus teisės aktus, taip pat supranta, kad taip pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi veikia priešingai tarnybos interesams. Taip pat numato, kad dėl tokios veikos neišvengiamai atsiras arba yra reali tikimybė atsirasti didelei žalai valstybės, viešųjų tarptautinių organizacijų, kitų asmenų interesams. Kaltininkas supranta savo neteisėtos veikos padarinių pobūdį ir laipsnį bei to siekia.

A. G. veikos subjektyvinę pusę turėtų apibūdinti veikos tyčia, kaltė, motyvai ir tikslai. Byloje yra duomenys, kad A. G. vadovauja Kauno regiono (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) inspekcijai, yra jos viršininkas, todėl jo tariamos nusikalstamos veikos motyvas ir tikslas, neturintis tiesioginės tyčios ir kaltės elementų, siekiant pakenkti pačiam sau, savo vadovaujamai institucijai, fiziniam asmeniui ar valstybei, sąmoningai, nenustatytu būdu prarasti, nepasisavinant, nukentėjusiojo S. B. apibūdinamą, kaip apdaužytą dėl stipraus sutrenkimo, neatliekančio savo funkcijų, negarantuojantį taiklių šūvių, t.y. praktiškai bevertį tuščiavidurį vamzdį, optinį taikiklį, logiškai būtų nepaaiškinami.

Šiuo atveju A. G. , priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 658 (b.l. 67), vadovavosi kito pareigūno - neetatinio (duomenys neskelbtini) inspektoriaus J. P. ir pačio pažeidėjo S. B. pasirašytu, t.y. jų parašais patvirtintu apie jame esančių duomenų tikslumą dokumentu, administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 658 (b.l. 66), kuriame apie optinį taikiklį neužsimenama. Kitame, byloje esančiame rašytiniame dokumente- Kauno regiono (duomenys neskelbtini) departamento neetatinio (duomenys neskelbtini) inspektoriaus J. P. 2005-12-09 tarnybiniame pranešime (b.l. 63) Kauno (duomenys neskelbtini) inspekcijos viršininkui A. G., išsamiai aprašomi rasti ginklai ir prie jų esantys daiktai. Vienas ginklas – „Mauser 6326“, 11 vnt. 12 kalibro šovinių, 2 šoviniai 7x57 ir nešiojamas prožektoriaus ieškiklis su akumuliatoriais buvo rasti visureigio Nissan (valst. Nr. CJP 283) salone, o grįžus automobilio paliktomis vėžėmis atgal, buvo rastas išmestas 16 kalibro medžioklinis šautuvas Nr. H 46073, užtaisytas vienu 16 kalibro šoviniu, ant šautuvo pritvirtintas medžioklinis prožektorius ir lazerinis taikiklis. Pastarasis ginklas, kaip vėliau paaiškėjo, priklausė kartu su S. B. buvusiam S. V. . Tai, kad, nei viename dokumente dėl šautuvo „Mauser 6326“ paėmimo, jo konfiskavimo nėra įrašytas optinis taikiklis „Nickel“ su laikikliais, todėl, kad buvo taip pritvirtintas prie šautuvo, kad visų pareigūnų, surašiusių dokumentus, buvo suprastas kaip nedaloma visuma su graižtviniu šautuvu „Mauser 6326“, nepatvirtina jo buvimo faktą, nes kitas šautuvas, turintis lazerinį taikiklį, kaip nedaloma visuma, pareigūnų nebuvo suprasta ir taikiklis buvo atskirai įvardintas. Esant šioms aplinkybėms, kuomet vienas medžioklinis šautuvas (Nr. H 46073) aprašomas, kaip turintis lazerinį taikiklį, o kitas ( „Mauser 6326“) aprašomas neišskiriant optinio taikiklio kaip atskiros medžioklinio šautuvo dalies, taip pat nesant nei vienam kategoriškam liudytojų patvirtinimui optinį taikiklį buvus ant šautuvo „Mauser“, nesant nei vienam rašytiniam įrodymui ( b.l. 5,6, b.l. 61, b.l. 63, b.l. 66, b.l. 33-35, b.l. 16, b.l. 11-15, b.l. 11, b.l. 79,80), pagrįstai kelia abejones dėl pačio optinio taikiklio buvimo ant konfiskuoto šautuvo „Mauser“ fakto ir ši I instancijos teismo išvada pagrįsta. L. R. Klemausko parodymai, kuriais remiamasi apeliaciniame skunde, nepatvirtina fakto, kad ginklas pateko į A. G. rankas būtent tokios komplektacijos apie kurią liudytojas žinojo iš anksčiau ar buvo pastebėjęs ginklui esant padėtam ant mašinos variklio dangčio. Šio liudytojo parodymai prieštaravimų, abejonių nepašalina. Šias abejones dar labiau sustiprina ir pačio nukentėjusiojo S. B. veiksmai, kuomet pastebėjęs netikslumus Administracinio teisės pažeidimo bylos nutarime, jis nesikreipė į teismą dėl nutarimo apskundimo arba bent jau dėl nutarimo apskundimo termino atstatymo.

Apeliacinio skundo motyvas, kad I instancijos teismas nevertino 2006-05-02 slapto sekimo protokolo, kaip patvirtinančio A. G. kaltę ir įrodančio optinio taikiklio buvimo faktą, taip pat nepagrįstas, nes pokalbyje, kuris užfiksuotas protokole tarp A. G. ir S. B., kalbama užuominomis, o A. G. atsakymuose nėra nei karto pavartoti žodžiai „optinis taikiklis“, todėl numanomai išreikštų minčių teismas, kaip įrodymo vertinti negali ir privalo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40, 3.1.8.p, kuriame išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

Pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, kad A. G. nepiktnaudžiavo tarnybine padėtimi, neviršijo įgaliojimų ir nepadarė tyčinės nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., taip pat nenustatyta, kad būtų padaryta žala nukentėjusiajam, todėl kalbėti apie didelę neturtinę žalą juridiniam asmeniui ar valstybei nėra pagrindo, ką dėl žalos nebuvimo patvirtino ir I instancijos teisme apklausta Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovė, turinti visus būtinus institucijos įgaliojimus.

Nuosprendžio aprašomojoje dalyje konstatuota, kad nagrinėjant bylą, pasitvirtino tarnybinio patikrinimo metu nustatyti A. G. pareiginės instrukcijos punktų pažeidimai, tačiau tai pažeidimai, neturintys jokių nusikaltimo požymių, todėl buvo įvertinti A. G. paskiriant tarnybinę nuobaudą - papeikimą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, Kauno apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokurorės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Kauno apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokurorės apeliacinį skundą atmesti.