Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės A. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl turto dalies pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

2. Grįsdama ieškinio reikalavimus, ieškovė, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.90 straipsnio 1 dalimi, argumentavo, kad atsakovui priklausančios asmenines nuosavybės turtinės teisės į 17,91 kv. m rūsio patalpų dalį santuokos metu buvo pagerintos iš esmės, nes rūsio patalpos buvo apgriuvusios, netvarkingos, netinkamos naudotis, o santuokos metu pilnai išvalytos ir tapo tinkamos naudotis; atsakovui priklausanti rūsio patalpų dalis pagerinta iš esmės ieškovės bei atsakovo santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų; prie atsakovo turtinių teisių pagrindu valdomos rūsio dalies pagerinimo išimtinai savo darbu prisidėjo ieškovė, t. y. valė šiukšles, tvarkė rūsio patalpose esančius daiktus, dažė sienas, keitė lemputes. Dėl to, ieškovės teigimu, egzistuoja pagrindas pripažinti, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausanti rūsio dalis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

8. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

9. Apeliacijos objektas šioje byloje – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį dėl turto dalies pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, konstatavęs, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog būtų pasinaudojusi privalomos mediacijos institutu, t. y. nesilaikė šeimos bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

10. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

11. Išankstinė šeimos ginčų sprendimo ne teisme tvarka numatyta Lietuvos Respublikos mediacijos įstatyme, t. y. šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai kreiptis į teismą dėl ginčo sprendimo siekia smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo, o kita ginčo šalis yra galimas smurtautojas ir yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, arba teisme nagrinėjama byla, susijusi su smurtu artimoje aplinkoje, arba yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje, arba yra pateikta įstatymų nustatyta tvarka įgalioto teikti specializuotą kompleksinę pagalbą subjekto pažyma apie specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą asmeniui dėl galimai patirto smurto artimoje aplinkoje.

12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį, kvalifikavęs, kad kilęs ginčas priskirtinas šeimos ginčams, kuriam, atitinkamai, privaloma mediacija, ir kuria ieškovė nepasinaudojo.

13. Vertinant tokios teismo išvados teisėtumą bei pagrįstumą, aktualus civilinių teisinių santykių, iš kurių kildinami materialūs ieškinio reikalavimai, teisinis kvalifikavimas, nes teisinė ginčo kvalifikacija ir lemia atsakymą į klausimą, ar ieškovė privalėjo laikytis išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, t. y. pasinaudoti privalomąja mediacija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos privalomumo, be kita ko, yra konstatavęs, kad nustatant, ar suinteresuotam asmeniui buvo privaloma laikytis tokios išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, pirmiausia yra reikalinga kvalifikuoti teisinius santykius, identifikuoti ginčo dalyką, taip pat atsižvelgti ir į šalių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2013).

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos normos, įtvirtinančios bendruosius šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus, reglamentuoja santuokos sudarymo, jos galiojimo bei nutraukimo pagrindus ir tvarką, sutuoktinių turtines ir asmenines neturtines teises, vaikų kilmės nustatymą, vaikų ir tėvų bei kitų šeimos narių tarpusavio teises ir pareigas, įvaikinimo, globos ir rūpybos, civilinės būklės aktų registravimo tvarkos pagrindines nuostatas. Prie šeimos teisinių santykių priskirtini santykiai, atsirandantys iš santuokos, motinystės ir tėvystės, įvaikinimo ir kitų su tuo susijusių juridinių faktų. Atsižvelgiant į CPK XIX nuostatas, galima skirti šias šeimos bylų rūšis: dėl santuokos nutraukimo, pripažinimo negaliojančia, sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) (CPK XIX skyriaus II skirsnis); dėl tėvystės (motinystės) nustatymo (CPK XIX skyriaus III skirsnis); dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo (CPK XIX skyriaus IV skirsnis); dėl tėvų valdžios apribojimo (CPK XIX skyriaus V skirsnis). Taigi, prie šeimos ginčų, kurie spręstini ginčo teisena, priskirtinos bylos dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, ginčai, susiję su vaikų išlaikymu, jų gyvenamosios vietos ar bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu ar motina nustatymo bei kiti ginčai, kurie yra sprendžiami pagal CPK XIX skyriuje nustatytas taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-378/2020).

15. Nagrinėjamu atveju ieškinys reiškiamas remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi ir prašoma pripažinti, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančios turtinės teisės į 17,91 kv. m rūsio patalpos dalį yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ieškovė, grįsdama ieškinio reikalavimus, argumentuoja, kad: 1) atsakovui priklausančios asmenines nuosavybės turtinės teisės į rūsio patalpų dalį atsirado santuokos metu ir buvo pagerintos iš esmės, nes rūsio patalpos buvo pilnai išvalytos ir pritaikytos naudotis; 2) atsakovui priklausanti rūsio patalpų dalis pagerinta iš esmės ieškovės bei atsakovo santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų; 3) prie atsakovo turtinių teisių pagrindu valdomos rūsio dalies pagerinimo išimtinai savo darbu prisidėjo ieškovė t. y. valė šiukšles, tvarkė rūsio patalpose esančius daiktus, dažė sienas, keitė lemputes.

16. Taigi, iš ieškiniu keliamo reikalavimo ir jo pagrindu nurodomų faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl turto pripažinimo bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Įvertinęs ieškinio turinį, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad ieškiniu siekiama pakeisti turto teisinį rėžimą, t. y. asmeninę nuosavybę pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tokio pobūdžio ginčas dėl turto teisinio rėžimo nustatymo / keitimo nėra kvalifikuotinas šeimos ginču, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovė turėjo laikytis privalomos mediacijos, nes ginčui dėl turto teisinio rėžimo teisės aktai privalomos mediacijos nenustato.

17. Tai, kad ieškinyje remiamasi CK 3.90 straipsniu, nepaneigia nurodytos išvados, nes ši aplinkybė nereiškia, jog civilinė byla priskiriama prie šeimos ginčų, kuriems privaloma mediacija, nes tokio pobūdžio ieškinyje nekeliamas ir, atitinkamai, byloje nesprendžiamas ginčas dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo. Kaip pagrįstai atskirajame skunde nurodė ieškovė, ji turi teisę pasirinkti savo teisių gynybos ir eiliškumo būdą bei ginti savo pažeistą ar ginčijamą teisę arba įstatymo saugomus interesus pasirinktu būdu (CPK 5 straipsnis).

18. Atsižvelgiant į nurodytą, įvertinus pateikto ieškinio turinį ir skundžiamoje teismo nutartyje nurodytus argumentus, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai plečiamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktą, todėl be pagrindo atsisakė priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Dėl to atskirasis skundas tenkintinas ir skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 25 d. nutartis naikintina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

19. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio priėmimas galimas tik pirmosios instancijos teisme (žr. mutatis mutandis (liet. su atitinkamais pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010), panaikinus skundžiamą nutartį ieškinio priėmimo klausimas grąžinamas svarstyti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

20. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-9237-1018/2024, ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.