- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-21
- Bylos Nr.
- I2-237-644/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02015-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Audrius Grauželis (pirm.), Ramūnas Šarka, Daina Kukalienė
- Pareiškėjas
- V. G.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės ir Ramūno Šarkos,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti 2022-06-23 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimą Nr. VPE_SP1E-129519 „Dėl atsisakymo skirti šalpos našlaičių pensiją V. G.“; 2) panaikinti 2022-08-10 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimą Nr. 18.2E I-8402 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2022 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. VPE_SP1E-129519“; 3) įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių skirti pareiškėjui šalpos našlaičių pensiją, mirus mamai B. G..
Pareiškėjas teismo posėdžio metu skundą (b. l. 16-19) palaikė ir nurodė, kad 2022 m. birželio mėnesį kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Fondo valdyba) Kauno skyrių dėl šalpos našlaičių pensijos paskyrimo už mirusią mamą, kadangi yra neįgaliuoju nuo vaikystės ir ši pensija jam priklauso pagal Šalpos pensijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Fondo valdybos Kauno skyrius 2022-06-23 sprendimu atsisakė skirti šią pensiją, kadangi pareiškėjas gauna rentą buvusiems sportininkams, o, Fondo valdybos Kauno skyriaus nuomone, abi šios pensijos tam pačiam asmeniui negali būti skiriamos (Šalpos pensijų įstatymo 10 str. 1 d.). Šį sprendimą pareiškėjas apskundė Fondo valdybai, tačiau ši 2022-08-10 sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Pareiškėjas nesutinka su ginčijamais sprendimais ir nurodo, kad Šalpos pensijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalis draudžia skirti šalpos našlaičių pensiją su kitomis pensijomis, išskyrus nurodytąsias šio straipsnio 2 ir 3 dalyse, tačiau renta buvusiems sportininkams nėra pensija. Tai yra speciali išmoka už iškovotus labai aukštus sportinius pasiekimus, todėl kartu su ja šalpos našlaičių pensija gali būti skiriama, nes Šalpos pensijų 10 straipsnio 1 dalis draudžia šalpos našlaičio pensijas skirti būtent su kitomis pensijomis, o su kitokiomis išmokomis (įskaitant ir rentas buvusiems sportininkams) nedraudžia. Renta buvusiems sportininkams nevadinama pensija nei ją reglamentuojančiame Sporto įstatymo 25 straipsnyje, nei Šalpos pensijų ar kituose pensijų įstatymuose. Pareiškėjo teigimu, aplinkybę, kad renta buvusiems sportininkams nėra nei pensija, nei pensijų išmoka, patvirtina ir Socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalis, kuri atskirai mini skundus dėl pensijų ir dėl rentų. Todėl, jei renta būtų viena iš pensijų rūšių, tai žodis pensija apimtų ir rentas, dėl ko nebūtų prasmės jas atskirai minėti.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad sistemiškai lyginant Šalpos pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalį ir 10 straipsnio 1 dalį matyti, kad šalpos neįgalumo ir senatvės pensijas reglamentuojančioje 7 straipsnio 1 dalyje rentos buvusiems sportininkams minimos, o šalpos našlaičių pensijas reglamentuojančioje 10 straipsnio 1 dalyje jos neminimos ir 10 straipsnyje nėra jokios nuorodos į 7 straipsnį, kaip skundžiamuose sprendimuose nurodo atsakovas. Dėl šių priežasčių, pareiškėjo nuomone, rentos buvusiems sportininkams kartu su šalpos neįgalumo ir šalpos senatvės pensijomis neskiriamos, o kartu su šalpos našlaičių pensijomis gali būti skiriamos.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu (b. l. 43-45) bei atstovė teismo posėdžio metu su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad Šalpos pensijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šalpos našlaičių pensijos skiriamos ir mokamos asmenims, neturintiems teisės gauti pensijų ar pensijų išmokų, kurios (jeigu asmuo turi teisę gauti daugiau negu vieną pensiją ar pensijų išmoką – bendra jų suma) yra didesnės arba tokio paties dydžio kaip šalpos našlaičių pensija, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį, tai yra kai asmeniui yra paskirta ir mokama socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensija, socialinio draudimo senatvės pensija, socialinio draudimo senatvės pensija neįgaliajam, socialinio draudimo našlaičių pensija, valstybinė našlaičių pensija už mirusį kitą iš tėvų (įtėvių) ar vienišo asmens išmoką. Šalpos pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta kokios išmokos vadinamos pensijų ar pensijų išmokomis, iš kurių viena yra ir rentos buvusiems sportininkams. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, atsakovas ginčijamais sprendimais atsisakė skirti pareiškėjui šalpos našlaičių pensiją, nes Fondo valdybos Panevėžio skyriuje nuo 2009-08-01 pareiškėjui, kaip buvusiam sportininkui, yra mokama renta, kuri yra didesnė už šalpos našlaičių pensiją (nuo 2022-01-01 rentos dydis yra 1859,71 Eur, šalpos našlaičių pensijos dydis – 75,00 Eur).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2022-06-07 prašymu kreipėsi į Fondo valdybos Kauno skyrių dėl šalpos našlaičių pensijos skyrimo mirus mamai B. G.. Fondo valdybos Kauno skyrius 2022-06-23 sprendimu Nr. VPE_SP1E-129519 „Dėl atsisakymo skirti šalpos našlaičių pensiją V. G.“ (toliau – ir Fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimas) nusprendė neskirti pareiškėjui šalpos našlaičių pensijos, nes V. G. neatitinka Šalpos pensijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, t. y. turi teisę į didesnę pensijos išmoką – rentą buvusiems sportininkams (b. l. 31,32). Nesutikdamas su Fondo valdybos Kauno skyriaus 2022-06-23 sprendimu, pareiškėjas išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka 2022-07-23 skundu kreipėsi į Fondo valdybą dėl sprendimo panaikinimo, tačiau Fondo valdyba 2022-08-10 sprendimu Nr. 18.2E I-8402 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2022 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. VPE_SP1E-129519“ (toliau – ir Fondo valdybos sprendimas) pareiškėjo skundą atmetė (b. l. 20-24).
Byloje ginčas kilo dėl Fondo valdybos Kauno skyriaus 2022-06-23 sprendimo bei Fondo valdybos 2022-08-10 sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Šalpos pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymu (toliau – Šalpos pensijų įstatymas) ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-759 patvirtintais Šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – Nuostatai). Tam, kad asmeniui nustatyta tvarka būtų paskirta šalpos našlaičių pensija, asmuo turi atitikti prašymo padavimo metu aktualių redakcijų teisės aktų nustatytus reikalavimus.
Pagal Šalpos pensijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalį šalpos našlaičių pensijos skiriamos ir mokamos asmenims, neturintiems teisės gauti pensijų ar pensijų išmokų, kurios (jeigu asmuo turi teisę gauti daugiau negu vieną pensiją ar pensijų išmoką – bendra jų suma) yra didesnės arba tokio paties dydžio kaip šalpos našlaičių pensija, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Šalpos pensijų įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, turinčiam teisę gauti šalpos našlaičių pensiją, ši pensija skiriama ir mokama, nors šis asmuo turi teisę gauti socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, socialinio draudimo senatvės pensiją, socialinio draudimo senatvės pensiją neįgaliajam, socialinio draudimo našlaičių pensiją, valstybinę našlaičių pensiją už mirusį kitą iš tėvų (įtėvių) ar vienišo asmens išmoką.
Ginčo byloje dėl to, kad pareiškėjas nepatenka į Šalpos pensijų įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatytą išimtį, nėra. Byloje ginčas kilęs iš esmės dėl to, kad, pareiškėjo teigimu, jam, kaip buvusiam sportininkui, paskirta ir mokama renta nėra pensija ar pensijų išmoka, todėl jam turėtų būti mokama ir šalpos našlaičių pensija, nes Šalpos pensijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalis draudžia skirti šalpos našlaičių pensiją tik su kitomis pensijomis.
Teismas atmeta minėtus pareiškėjo teiginius kaip nepagrįstus.
Šalpos pensijų įstatymas nustato šalpos pensijų rūšis, šių pensijų finansavimo šaltinį, teisę į šalpos pensijas turinčius asmenis, šių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas bei tvarką (Šalpos pensijų įstatymo 1 str. 2 d.). Šalpos pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje išvardintos išmokos, kurios pagal šį įstatymą priskiriamos prie pensijų ar pensijų išmokų, o būtent: socialinio draudimo pensijos (kartu su pensijos priemoka), valstybinės pensijos, kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas, valstybinės signataro rentos, valstybinės signataro našlių ir našlaičių rentos, rentos buvusiems sportininkams, kompensacinės išmokos profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams ir kitos periodinės pensinio pobūdžio išmokos, mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar valstybės biudžeto lėšų, pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą gaunamos pensijų išmokos, užsienio valstybių pensijos ir kitos periodinio pensinio pobūdžio išmokos. Pažymėtina ir tai, kad pagal Nuostatų 4 ir 4.5 punktus sprendimas dėl šalpos išmokos skyrimo ir (ar) mokėjimo priimamas, be kita ko, remiantis kompetentingos institucijos ar įstaigos išduota pažyma apie asmeniui paskirtas ir mokamas Šalpos pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytas pensijas ar pensijų išmokas (toliau kartu – pensijos ar pensijų išmokos), t. y. aiškiai nurodoma, kad Šalpos pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje išvardintos išmokos (nagrinėjamam ginčui aktualios - rentos buvusiems sportininkams) šio įstatymo prasme laikomos pensijomis ar pensijų išmokomis.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui, kaip buvusiam sportininkui, yra paskirta ir mokama renta, kuri pagal Šalpos pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalį yra priskiriama prie pensijos ar pensijų išmokos, atsakovas visiškai pagrįstai ir teisėtai atsisakė skirti V. G. šalpos našlaičių pensiją, nes jis neatitinka Šalpos pensijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, t. y. pareiškėjui, kaip buvusiam sportininkui, jau mokama renta, kuri yra didesnė kaip šalpos našlaičių pensija. Dėl šių priežasčių Fondo valdybos Kauno skyriaus 2022-06-23 sprendimas ir jį patvirtinantis Fondo valdybos 2022-08-10 sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, todėl juos naikinti nėra jokio pagrindo. Atmetus prašymą panaikinti skundžiamus sprendimus, atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus.
Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.