Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-05-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-154/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-11
Bylos Nr.
1S-154/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Elena Vainienė
Kaltinamasis
D. J.
Byla Nr. 1S-154/2012
Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.1.16.1.2.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 11 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Elena Vainienė,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Nerijui Marcinkevičiui,kaltinamajam D. J.,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. J. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutarties dalies, kuria kaltinamajam D. J. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - pakeista į kardomąją priemonę - suėmimą.

Teisėja, išnagrinėjusi kaltinamojo skundą ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje D. J. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalyje, padarymu, o būtent jis kaltinamas tuo, jog tyčia pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB (duomenys neskelbtini) turtą – pinigus 295 448,87 Lt.

Kaltinamajam D. J. 2011-10-25 prokuroro nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., 46 b. l.).

Į Panevėžio apygardos teisme 2012 m. balandžio 26 d. paskirtą teisiamąjį posėdį neatvyko kaltinamasis D. J., jam teismo šaukimas neįteiktas, nors buvo išsiųstas gyvenamosios vietos adresu. Teismui grąžintoje teismo šaukimo šaknelėje nurodyta, kad adresatas – persikraustė (4 t., 63 b. l.). Apie neatvykimo priežastis kaltinamasis D. J. nepranešė, susisiekti telefonu su juo nepavyko. Teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras pasiūlė bylos nagrinėjimą atidėti ir pakeisti kaltinamajam D. J. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti į griežtesnę kardomąją priemonę – suėmimą.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas 2012-04-26 nutartimi (toliau – skundžiama nutartis) patenkino minėtus prokuroro prašymus, baudžiamosios bylos nagrinėjimą atidėjo ir kaltinamajam D. J. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - pakeitė į suėmimą. Tokį spendimą teismas motyvavo tuo, kad D. J. kaltinamas nusikaltimo, už kurį įstatymas numato didesnę nei 1 metų laisvės atėmimo bausmę, padarymu, vengia atvykti į teismą, niekur nedirba, pažeidė jam paskirtos kardomosios priemonės sąlygas. Teismas nustatė, kad yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas D. J. suėmimo pagrindas.

Šalies argumentai

Kaltinamasis D. J. skundu prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Kaltinamojo manymu, skundžiama teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta, byloje nėra nustatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas, o BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti jam paskirta kardomąja priemone – rašytiniu pasižadėjimu neišvykti.

Šalies argumentai

Kaltinamasis skunde nurodo, jog jis niekada nesislapstė nuo teismo, į paskirtus teismo posėdžius negalėjo atvykti dėl ligos ir pateikė tai patvirtinančias pažymas. Apie 2012 m. balandžio 26 d. paskirtą teismo posėdį jam buvo žinoma, tačiau jis į jį negalėjo atvykti dėl ligos, o dėl pablogėjusios sveikatos būklės negalėjo apie tai informuoti teismo ir pateikti tai patvirtinančios, prie skundo pridedamos, pažymos.

Kaltinamasis nesutinka su teismo išvada, jog jis keitė gyvenamąją vietą, kadangi vengia atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. J. R. rajono apylinkės teismo 2011-09-05 nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus – yra visiškai atlikęs, tai patvirtina prie skundo pridedami dokumentai. Be to, jis pastoviai su šeima gyvena adresu: (duomenys neskelbtini) mieste. Pašto kurjeriai gali nerasti jo namuose, nes jis kiekvieną dieną anksti ryte išvyksta į darbą ir grįžta vėlai vakare, kadangi būdamas bendrovės akcininkas yra suinteresuotas įmonės sėkminga veika, todėl neriboja savęs formaliomis darbo valandomis. Butas, kuriame jis gyvena, yra bendrabučio tipo, todėl paliktų pranešimų neranda, juos tikėtina ištraukia žaisdami bendrabučio vaikai.

Taip pat nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog jis yra nedirbantis. Jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir teismo šaukimai jam gali būti siunčiami darbovietės adresu. Mano, kad teismas, tos pačios dienos nutartimi pratęsdamas UAB (duomenys neskelbtini) akcijų areštą ir konstatuodamas, kad jis niekur nedirba, yra šališkas.

Teismo posėdyje dalyvavęs kaltinamasis D. J. prašė jo skundą patenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo D. J. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. J. skundas atmestinas.

Aukštesniojo teismo nuomone, skundžiama Panevėžio apygardos teismo nutarties dalis, kuria kaltinamajam D. J. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - pakeista į griežtesnę kardomąją priemonę – suėmimą, yra pagrįsta ir teisėta. Skundžiamoje teismo nutartyje pagrįstai ir motyvuotai konstatuotas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas suėmimo skyrimo pagrindas – bėgs (slėpsis) nuo teismo.

D. J. kaltinamas sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymu (BK 11 straipsnio 5 dalis), už kurį baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę (laisvės atėmimą iki 10 metų). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.“ Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstai manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.

Be to, nagrinėjamu atveju, išvada, kad kaltinamasis gali slėptis (bėgti) nuo teismo, grindžiama aplinkybe, kad D. J. vengia atvykti į teismo posėdžius. Tokia apygardos teismo išvada pagrįsta bylos duomenimis, iš kurių matyti, kad kaltinamasis D. J. neatvyko nei į vieną apygardos teisme paskirtą teisiamąjį posėdį. D. J. baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje 2012 m. kovo 15 d. (4 t., 35 b. l.). Pirmas teisiamasis posėdis buvo paskirtas 2012 m. balandžio 11 d., į šį teismo posėdį kaltinamasis D. J. neatvyko ir apie savo neatvykimo priežastis jokia forma teismo neinformavo. Kaltinamojo gynėjas teisme paaiškino, kad jo duomenimis D. J. yra gydymo įstaigoje, bet tai patvirtinančių medicininių dokumentų teismui nepateikė. Nepaisant to, apygardos teismas patikėjo kaltinamojo gynėjo paaiškinimais ir kaltinamajam jokių sankcijų už neatvykimą į teisiamąjį posėdį netaikė. Apygardos teisme 2012 m. balandžio 13 d. buvo gauta medicininė pažyma apie tai, kad D. J. š.m. balandžio 11 – 13 d. negali atvykti į teismo posėdį dėl ligos (t.4. b.l.55). Teismas bylos nagrinėjimą atidėjo 2011 m. balandžio 26 d. (4 t. 50-51 b. l.). Tačiau į 2012 m. balandžio 26 d. paskirtą teisiamąjį posėdį kaltinamasis D. J. vėl neatvyko ir apie savo neatvykimo priežastis įstatymo nustatyta tvarka teismo neinformavo. Kaltinamojo gynėjas teisiamajame posėdyje pareiškė, kad jis turi neoficialius duomenis, kad D. J. serga (4 t., 65-66 b. l.). Apygardos teismas jokių oficialių duomenų apie kaltinamojo D. J. neatvykimo į teisiamąjį posėdį priežastis negavo, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis D. J., neatvykdamas į teismo posėdžius be svarbios priežasties, slepiasi nuo teismo.

Kaltinamasis, nesutikdamas su tokia apygardos teismo išvada, aukštesniajam teismui pateikė medicininę pažymą dėl neatvykimo į teismą (4 t. 86 b. l.), teigdamas, kad jam apie 2012-04-26 paskirtą teismo posėdį buvo žinoma, tačiau jis į šį posėdį negalėjo atvykti dėl ligos, o dėl pablogėjusios sveikatos būklės negalėjo apie tai informuoti teismo ir pateikti ligą patvirtinančios pažymos. Aukštesnysis teismas tokį kaltinamojo teiginį laiko neįtikinamu.

Iš kaltinamojo pateiktos medicininės pažymos matyti, kad D. J. negalėjo atvykti į apygardos teismą dėl ligos nuo 2012-04-23 iki 2012-04-27, tačiau pažymoje nenurodyta liga ir byloje nėra duomenų, kad kaltinamojo sveikatos būklė būtų buvusi tokia sunki ar kritinė, kad jis pats arba jo šeimos nariai nebūtų galėję pranešti teismui apie kaltinamojo neatvykimo į teismą priežastis ir pateikti tai patvirtinančios medicininės pažymos. Pastebėtina, kad kaltinamasis nurodo gyvenantis su šeima Panevėžio mieste, kuriame yra ir jo bylą nagrinėjantis Panevėžio apygardos teismas. Kaip matyti iš aptariamos medicininės pažymos, ji kaltinamajam išduota 2012-04-23, teismo posėdis Panevėžio apygardos teisme buvo paskirtas 2012-04-26, taigi, teismo nuomone, trys darbo dienos buvo pakankamas terminas kaltinamajam arba jo šeimos nariui informuoti teismą apie kaltinamojo neatvykimo į teismą priežastis. Todėl neįtikinantis yra kaltinamojo teiginys, kad jis dėl pablogėjusios sveikatos būklės negalėjo laiku informuoti teismą apie savo neatvykimą į teismo posėdį. Pažymėtina ir tai, kad abejuose D. J. pateiktose medicininėse pažymose nenurodoma, dėl kokios ligos, susirgimo D. J. negali atvykti į teismą bei tai, kad jis suserga būtent trumpalaikiu laikotarpiu ir dienomis, kai teisme turi įvykti posėdžiai. Šios aplinkybės kelia abejones dėl išduotų medicininių pažymų objektyvumo.

Aukštesnysis teismas taip pat sutinka su apygardos teismo išvada, kad kaltinamasis pažeidė jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti - sąlygas.

Iš rašytinio pasižadėjimo neišvykti turinio matyti, kad kaltinamasis pasirašytinai įsipareigojo be ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo leidimo nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir buvo įspėtas, kad pažeidus šį pasižadėjimą jam gali būti paskirta griežtesnė kardomoji priemonė (3 t., 47 b. l.). Nors kaltinamasis savo skunde teigia, jog jis šios kardomosios priemonės sąlygų nepažeidė, nes nuolat su šeima gyvena rašytiniame pasižadėjime nurodytu adresu - (duomenys neskelbtini), tačiau tokie kaltinamojo teiginiai prieštarauja bylos medžiagai. Be to, kad kaltinamajam siųsti teismo šaukimai rašytiniame pasižadėjime nurodytu adresu grįžo neįteikti (4 t., 46, 47 b. l.), byloje yra Panevėžio apskrities VPK Panevėžio policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos L. M. 2012-05-02 tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad D. J. nurodytu adresu gyvena pilietis V. K., kuris paaiškino, kad jis gyvena D. J. bute, o D. J. kartu su juo negyvena, kur gyvena pastarasis jis nežino (4 t. 82 b. l.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad prie D. J. skundo pridėtoje Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Paįstrio seniūnijos pažymoje apie D. J. atliktus nemokamus viešuosius darbus, yra nurodyta jog D.J. gyvena (duomenys neskelbtini) rajone. Taigi aptarti duomenys patvirtina apygardos teismo išvadą, kad kaltinamasis D. J. pažeidė jam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Kaltinamojo teiginiai, kad pašto kurjeriai jo neranda dėl jo užimtumo darbe, o paliekamų pranešimų jis negauna dėl to, kad juos, tikėtina, ištraukia žaisdami bendrabučio vaikai, yra deklaratyvūs, nes nepagrįsti ir neįtikinantys.

Kaltinamasis nesutinka su skundžiamoje nutartyje nurodytu teismo motyvu, jog jis keitė gyvenamąją vietą, vengdamas atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, ir nurodo, jog jis Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011-09-05 nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus – yra visiškai atlikęs, ir tai patvirtina prie skundo pridedami dokumentai.

Šiame kontekste aukštesnysis teismas pastebi, kad teismo skundžiamoje nutartyje nurodyta prokuroro pateikta informacija apie tai, kad D. J. vengia atlikti jam 2011-09-05 nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus, buvo grindžiama 2012-04-13 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Panevėžio regiono pataisos inspekcijos Panevėžio miesto ir rajono pataisos inspekcijos (toliau – pataisos inspekcija) viršininkės pranešimu (4 t. 62 b. l.). Kaip matyti iš kaltinamojo aukštesniajam teismui pateikto Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Paįstrio seniūnijos rašto ,,Dėl asmens atliktų nemokamų viešųjų darbų“ pranešimas apie tai, kad D. J. atliko jam paskirtus nemokamus viešuosius darbus, pataisos inspekcijai buvo išsiųstas 2012-04-12 (4 t., 87-88 b. l.). Taigi atsižvelgiant į tai, kad pataisos inspekcijai pranešimas apie D. J. atliktus nemokamus viešuosius darbus buvo išsiųstas tik 2012-04-12, darytina išvada, kad pataisos inspekcijos viršininkė, teikdama informaciją 2012-04-13, tokių duomenų galėjo dar neturėti. Be to, ši aplinkybė esminės reikšmės skiriant D. J. kardomąją priemonę aptariamoje byloje neturi, nes teismas, skirdamas kardomąją priemonę – suėmimą, tikrina ar yra suėmimo pagrindai bei sąlygos toje byloje, kurioje tokia kardomoji priemonė skiriama. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad aptariamoje byloje yra pagrindas ir sąlygos skirti D. J. kardomąją priemonę – suėmimą, ir šią išvadą motyvavo.

Kaltinamasis skunde teigia, jog teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, jog jis yra nedirbantis bei nurodo, jog jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir pateikė tai patvirtinantį pranešimą.

Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad D. J. nuo 2010 m. balandžio 1 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini) pardavimų vadovu (4 t., 89 b. l.), todėl konstatuoja, kad apygardos teismas neteisingai skundžiamos nutarties aprašomojoje dalyje nurodė, jog kaltinamasis niekur nedirba, tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas naikinti skundžiamą teismo nutartį.

Aukštesnysis teismas taip pat atmeta kaip deklaratyvius ir nepagrįstus įrodymais kaltinamojo skundo teiginius dėl teismo šališkumo, kurį kaltinamasis sieja su teismo priimtais ir jam nepalankiais procesiniais sprendimais. Aplinkybės, kurioms esant teismas (teisėjas) negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą yra nurodytos BPK 58 straipsnyje. Kaltinamasis skunde nenurodė nė vienos iš šiame proceso įstatyme numatytos aplinkybės. Aukštesnysis teismas tokių aplinkybių nenustatė. Todėl nėra įstatyminio pagrindo teigti, kad aptariamą bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas yra šališkas.

Dėl to, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad kaltinamajam D. J. yra įstatyme numatytas pagrindas (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir sąlygos (BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyje), skirti kardomąją priemonę – suėmimą, nes kitaip šiuo metu teismas neturi galimybių pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (kaltinamojo dalyvavimo procese, bylos nagrinėjimo teisme). Todėl skundžiama apygardos teismo nutartis nenaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

nutaria:

Kaltinamojo D. J. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Elena Vainienė